Žemės ūkio naujienos: 2023-10-05

Stambūs investiciniai projektai, orientuoti į proveržį ir atsirandančius naujus iššūkius, remiami EURI lėšomis, skiriant didesnę paramą, mažesni projektai – KPP lėšomis, skiriant mažesnę paramą.

Šiemet rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais teikti paraiškas investuoti į žemės ūkio valdas galėjo tik pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovai. Paramos dydis vienam projektui šiame sektoriuje gali siekti 1,5 mln. Eur.

Pasinaudojus EURI parama, pareiškėjai galėjo investuoti į naujų gamybinių pastatų statybą ir rekonstruoti jau esamus, sutvarkyti valdos infrastruktūrą, įsigyti žemės ūkio technikos ir kitos reikalingos įrangos veiklai vykdyti.

Žemės ūkio ministerija visiems investiciniams projektams įgyvendinimo laikotarpį prailgino iki 36 mėn. (buvo 24 mėn.) nuo sutarties pasirašymo. Įgyvendinamuose investiciniuose projektuose, siekiant tolygiau paskirstyti finansines įplaukas, mokėjimo prašymų skaičius padidintas nuo buvusių 4 iki 10. Taip pat naujų pieno ūkio fermų statybai nustatytas fiksuotasis įkainis išskaidytas pagal darbų grupes. Iš viso nustatytos 8 darbų grupės ir pareiškėjui sudaryta galimybė teikti mokėjimo prašymą už atlikus atitinkamos grupės darbus.

Paramos lėšos padengs pusę visų tinkamų išlaidų – kitą pusę investicijoms reikalingų lėšų ūkininkai turės investuoti patys. Tačiau 20 procentinių punktų paramos intensyvumą numatyta padidinti kolektyvines investicijas įgyvendinantiems pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsikūrimo dienos, ir pareiškėjams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir (arba) vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Šiais atvejais kompensuojama net iki 70 proc. tinkamų išlaidų.

Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal nustatytus atrankos kriterijus ir sudaryta paramos paraiškų pirmumo eilė.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-05

Remiama veikla

Rugsėjį patvirtintose naujose SP priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad norintys teikti paraiškas pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio veikla ir numatyti vykdyti šių žemės ūkio veiklų plėtrą:

-žemės ūkio produktų gamybos, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose ir (arba)
-žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimo rinkai, įskaitant pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.

Remiamos gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektorių veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių gamyba (nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės) arba perdirbimu – vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu.

Numatomos investicijos turi pagerinti bendrus valdos veiklos rezultatus (pvz., įdiegiamos naujos gamybos technologijos, kurios mažina gamybos savikainą, didinamas žemės ūkio augalų derlingumas, gerinamas gyvūnų produktyvumas ir sveikatingumas, kuriami geresnės kokybės maisto produktai ir plečiamos pardavimo rinkos, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai) ir padėti didinti valdos konkurencingumą.

Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys

Paraiškas pagal priemonę kviečiami teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, fiziniai asmenys – ir ūkininko ūkį.

Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Paraišką galima teikti kartu su partneriais, atitinkančiais pareiškėjui nustatytus reikalavimus. Jų skaičius nėra ribojamas, tačiau būtina pagrįsti partnerių įtraukimą į projektą.

Pagrindiniai reikalavimai ir įsipareigojimai

Teikiantis paraišką fizinis ar juridinis asmuo privalo nepertraukiamai užsiimti žemės ūkio veikla (pripažinti žemės ūkio kooperatyvai – ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimu) ir (arba) perdirbimu bei pateikimu rinkai ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo, o pajamos iš veiklų per 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų.

Pareiškėjo ir partnerio valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur (netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams). Šiuo paraiškų teikimo etapu VED bus nustatomas pagal Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenis už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d., apskaičiuotą VED einamųjų metų liepos 1 d., kuris ŽŪDC duomenų bazėje skelbiamas einamųjų metų rugpjūčio 31 d. Didesnį kaip 16 001 Eur VED būtina išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Projektą būtina įgyvendinti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Jei projekte numatytas įsigyti turtas (visa įranga, visi įrengimai ir visos transporto priemonės) įsigyjamas finansinės nuomos (lizingo) būdu, projektas negali būti įgyvendinamas ilgiau kaip iki 2029 m. birželio 30 d.

Pareiškėjas ir partneriai privalo laikytis ir kitų įgyvendinimo taisyklėse numatytų įsipareigojimų.

Paramos suma

Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 9 000 000 Eur paramos lėšų.

Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 200 000 Eur, kompensuojant iki 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų (mažiausias galimas paramos intensyvumas – 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės). Jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą besikreipiantiems paramos pagal šią priemonę, paramos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų.

Didžiausia bendra paramos gavėjo, susijusių įmonių, sutuoktinių gauta paramos suma per 2023–2027 metų laikotarpį pagal priemonę negali viršyti 400 000 Eur.

Tinkamos išlaidos

Paramos lėšomis gali būti finansuojamos šios investicijos, būtinos smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai: nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga (žemės ūkio įranga turi būti susijusi su žemės ūkio produktų gamyba); nauji technologiniai įrengimai, skirti žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti ir (arba) paruošti realizacijai; nauja kompiuterinė ir programinė įranga, susijusi su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu; naujos N kategorijos transporto priemonės, skirtos žemės ūkio produktams gabenti (pienovežiai, sunkvežimiai gyvuliams vežti, transporto priemonės su temperatūros režimu ir kt.); projekte numatytai veiklai vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas; naujos statybinės medžiagos; infrastruktūra valdoje, susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai (privažiavimo prie sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, apšvietimo įrengimas, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį) įrengimo ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimo ir (ar) sutvarkymo išlaidos); daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu); taip pat bendrosios išlaidos.

Atrankos kriterijai

Pagal priemonę pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams – juos atitikus, paraiškai bus suteiktas atitinkamas balų skaičius. Norint, kad paraiška toliau būtų vertinama, būtina surinkti privalomą 35 balų skaičių. Nesurinkus mažiausio privalomo 35 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta ir toliau nevertinama.

Žemiau pateikiame atrankos kriterijus ir už atitiktį jiems skiriamus atrankos balus:

1. Pridėtinę vertę kuriantiems projektams, kuriuos įgyvendinant vykdomas žemės ūkio produktų perdirbimas, atrankos balai suteikiami, kai pareiškėjas vykdo savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos produkcijos perdirbimą, kurio metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir cheminė sudėtis. Atrankos balai suteikiami ir tuo atveju, jei pareiškėjas numato vykdyti savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos produkcijos perdirbimą ir pateiktame projekte yra numatytos investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimo įrengimus, kurių vertė sudaro daugiau kaip 50 proc. visų projekte numatytų įsigyti investicijų vertės (be PVM).

Atrankos balai suteikiami ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, ir jų narių, atitinkančių taisyklių 40.6.2 papunkčio reikalavimus, vidutinės pajamos iš savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimo sudaro daugiau kaip 50 proc. visų narių veiklos pajamų. Atrankos balai taip pat suteikiami, kai pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, kuris superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įsipareigoja supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirbti ir pateiktame projekte numato investicijas į žemės ūkio produktų perdirbimo įrengimus, kurių vertė sudaro daugiau kaip 50 proc. visų projekte numatytų įsigyti investicijų vertės (be PVM) – suteikiama 15 balų.

2. Projektams, kuriuose diegiamos inovacijos, suteikiama daugiausia 20 balų:

-jei nustatomas I inovatyvumo lygis – suteikiama 20 balų;
-jei nustatomas II inovatyvumo lygis – suteikiama 15 balų;
-jei nustatomas III inovatyvumo lygis – suteikiami 10 balų.

3. Prie aplinkos ir klimato tikslų prisidedantiems projektams – didžiausia suteikiamų balų suma negali viršyti 25 balų:

-pareiškėjas dalyvauja (pateikta paraiška) Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinėje priemonėje, patenkančioje į klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekologines schemas), išskyrus už dalyvavimą priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“ (NKP), – suteikiama 15 balų;
-pareiškėjas vykdo ekologinę gamybą arba kontroliuojančioje institucijoje yra registruotas kaip perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio ūkis ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą bei įsipareigoja iki projekto kontrolės pabaigos vykdyti ekologinę gamybą (turi būti sertifikuota 90 proc. deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, 100 proc. laikomų ūkinių gyvūnų rūšių) – suteikiami 25 balai;
-pareiškėjas vykdo gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus (pateikia patvirtinimo dokumentą) ir įsipareigoja vykdyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – suteikiama 10 balų.

Visais nurodytais atvejais atitinkamas balų skaičius, atitikus kriterijų, suteikiamas, kai pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kuris superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, daugiau kaip 50 proc. narių, atitinkančių taisyklių 40.6.2 papunkčio reikalavimus, vykdo gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus (pateikia patvirtinimo dokumentą) ir numato vykdyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (pateikiamas kooperatyvo narių sąrašas, kuriame nurodyti kiekvieno kooperatyvo nario asmens duomenys, valdos Nr.).

4. Pareiškėjas numato padidinti gamybą (natūrine išraiška (vienetais arba tonomis) po projekto įgyvendinimo pabaigos ketvirtaisiais projekto kontrolės metais ir iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti gamybos padidėjimą daugiau kaip 1 proc., lyginant su ataskaitiniais metais. Už kiekvieną gamybos padidinimą 1 procentiniu punktu (skaičiuojama sveikaisiais skaičiais, neapvalinant pagal matematines apvalinimo taisykles) suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 5 balai.

5. Pareiškėjas yra jaunasis ūkininkas (pareiškėjas yra fizinis asmuo, kuris paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus) – suteikiama 15 balų.

6. Pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys (pasirenkamas tik vienas iš nurodytų variantų):

-jei paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas – suteikiama 15 balų;
-jei pareiškėjas yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys – suteikiama 10 balų.

7. Pareiškėjas investuoja į pieno melžimo ir šaldymo įrangą – suteikiami 5 balai.

Paraiškos priimamos per ŽŪMIS

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai nuskenuoti PDF formatu.

Šaltinis: nma.lt, 2023-10-04

Didžiausią jų dalį sudaro kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugių, avižų, žirnių ir pupų – visų maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų.

Pradėję javus kulti, ūkininkai tik pažvelgę jau galėjo džiaugtis gražiais, dideliais kviečių grūdais. Kad grūdai iš tiesų geri, liudija ir saiko skaičius – 78–80 kg/hl (palyginimui pernai – 74–75 kg/hl). Pasak asociacijos, kiek nuvylė kiti duomenys – grūduose baltymų kiekis siekė 11–12,5 proc., ir tokia buvo didžioji dalis – apie 80 proc. kviečių.

Užtat rapsų kokybė šiais metais, asociacijos teigimu, iš tiesų džiugina, aliejaus procentas juose 2–3 proc. aukštesnis nei tradiciškai įprasta. Rapsų augintojų pajamos šiemet padidėjo dėl mokamų kokybės priedų – jis buvo apie 15 eurų/t didesnis nei pernai. Paskutinėmis rugsėjo dienomis jau buvo parduota daugiau kaip 70 proc. viso šiemetinio javų derliaus, tradiciškai planuojama eksportuoti apie 5 mln. tonų grūdų.

Pagrindine lietuviškų grūdų importuotoja tradiciškai išlieka Nigerija, dėl kainų nuleidusi kokybės kortelę ir dabar perkanti žemesnės klasės kviečius, tad konkurentų ir čia netrūksta. Dėl antros pagal dydį importo rinkos Ispanijoje tenka aktyviai konkuruoti su Rumunijos, Bulgarijos grūdų pardavėjais pašarinių kultūrų segmente.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-10-04

Pramoniniame pastate Kėdainių miesto pakraštyje, Žibuoklių gatvėje, įsikūręs „Agroūkis“ veiklą sustabdys dar šiais metais. Iki tol išparduoda visas sandėlyje esančias prekes bei siūlo jas įsigyti patrauklesnėmis kainomis. „Turime dar nemažai traktorių atsarginių dalių MTZ, T- 40, T-25 guolių, riebokšlių, varžtų, veržlių, įrankių, kardanų ir kitokių žemės ūkio technikos atsarginių dalių bei ūkinių prekių“, – informavo pats kasdien bendrovėje besidarbuojantis ir su klientais bendraujantis namų įkūrėjas Juozapas Kanišauskas.

Pradėjo dar 1994 metais

Kėdainiuose, Žibuoklių g. 18, prekybos namai „Agroūkis“ veiklą pradėjo dar 1994 metais. Tačiau po sėkmingų trijų dešimčių metų išgyventi darosi vis sunkiau, o tiksliau – nebeįmanoma. „Deja, bet keičiasi laikmetis, darbų technologijos, ūkiai užsidaro arba keičia ūkininkavimo pobūdį, todėl ilgus metus Kėdainiuose veikę prekybos namai pamažu stabdo savo veiklą. Artimiausias mėnesiais įstaigos nebeliks. Įmonės pagrindiniai klientai – žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai.

Dauguma ūkininkų esant mažoms pieno kainoms atsisakė gyvulininkystės. Sumažėjo atsarginių dalių, guolių, ūkinių prekių poreikis. Ūkininkai pereina prie našesnės ir galingesnės technikos. Todėl darosi vis sunkiau išgyventi“, – konstatavo vienas iš „Agroūkio“ įkūrėjų.

Šaltinis: Dmitrijus Kuprijanovas, rinkosaikste.lt, 2023-10-04

Šių metų rugpjūčio mėnesį eksportuota 14,301 tūkst. t ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) – beveik 70 kartų didesnis kiekis negu 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Jie buvo eksportuoti į Latviją, Nyderlandus ir Egiptą (vidutinė kaina – 270,55 EUR/t). Rapsų eksportas 2023 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo 31,11 proc. mažesnis ir sudarė 131,567 tūkst. t. Jie eksportuoti į Latviją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Suomiją, Norvegiją ir Šveicariją (vidutinė kaina – 448,49 EUR/t).

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 17 (431) / 2023 m