Žemės ūkio naujienos: 2023-10-06

Apie šiemetinį derlių ir jo eksportą kalbamės su Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentu Karoliu Šimu. „Tradiciškai derliaus rezultatams daug įtakos turėjo gamtos sąlygos. Žiema buvo puiki, tačiau po jos sulaukėme pavasarinių sausrų, kurios gerokai nugąsdino žemdirbius. Visa laimė, situaciją šiek tiek pataisė vasaros lietūs, suteikę vilčių dėl geresnio derliaus. Deja, prasidėjus javapjūtei, laukus nusiaubė kruša. Skirtingose Lietuvos vietose jos pasekmės skyrėsi, tačiau skaičiuojame, kad dėl to praradome daugiau kaip 100 tūkst. tonų grūdų“, – komentavo situaciją pašnekovas.

Visa laimė, derlių pavyko sėkmingai nuimti, nors skirtingų ūkininkų istorijos labai nevienodos – vieniems šie metai buvo vidutiniškai geri, kitiems – kur kas prastesni. Finale, šiemetinis derlius buvo labai panašus į praėjusių metų – apie 7 mln. tonų javų, rapsų ir ankštinių kultūrų. Didžiausią jų dalį sudaro kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugių, avižų, žirnių ir pupų – visų maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų.

„Derliaus dydį išgelbėjo žieminiai pasėliai. Vasarinių kultūrų derlius jau kelinti metai iš eilės labai prastas dėl balandžio – birželio sausrų“, – minėjo besikeičiančio klimato padarinius K. Šimas.

Tampame vidutinės kokybės grūdų augintoja ir eksportuotoja

Pradėję javus kulti, ūkininkai tik pažvelgę jau galėjo džiaugtis gražiais, dideliais kviečių grūdais. Kad grūdai iš tiesų geri, liudija ir saiko skaičius – 78-80 kg/hl (palyginimui pernai – 74-75 kg/hl). Kiek nuvylė kiti duomenys – grūduose baltymų kiekis siekė 11-12,5 proc., ir tokia buvo didžioji dalis – apie 80 proc. kviečių.

„Pastaraisiais metais Lietuva kiek nuleido grūdų kokybės kartelę ir tapo vidutinės kokybės grūdų augintoja ir eksportuotoja. Prieš trejus, penkerius metus lietuviškų kviečių baltymų kiekis siekdavo 14 proc., grūdai buvo priskiriami ekstra klasei.

Žinoma, ir šiemetiniai skaičiai geri, bet dabar mūsų kokybė tokia pati, kaip ir daugelio kitų šalių, todėl dėl pardavimų turime konkuruoti populiariausios kokybės rinkoje su didžiausiais Europos Sąjungos ir pasaulio eksportuotojais: tradiciškai su Prancūzija, Vokietija, paskutiniais metais vis didėja konkurencija su Rumunija, Bulgarija, Lenkija, o pasaulio mastu didžiausia konkurentė buvo ir yra Rusija“, – kalbėjo K. Šimas.

Pasak pašnekovo, kviečių baltymų kiekis galėjo būti bent vienu procentu didesnis, jei laukai būtų tinkamai tręšiami. Jei derlius būtų gausus, baltymų kiekis dar proporcingai kristų. Išlikus panašiai situacijai ir kitais metais, kviečių kokybė gali dar pablogėti, priartėti prie tinkamų tik pašarams.

Europos Sąjungai griežčiau apribojus augalų apsaugos priemonių asortimentą, tai ypač atsiliepė ankštinių kultūrų kokybei. Tiek daug kenkėjų pažeistų pupų nesame turėję istorijoje, šiemet jos tinka tik pašarams. Jei paprastai šioje kategorijoje atsidurdavo 10-30 proc. pupų derliaus, tai dabar šis skaičius perkopė 90 proc. Užtat rapsų kokybė šiais metais iš tiesų džiugina, aliejaus procentas juose 2-3 proc. aukštesnis nei tradiciškai įprasta. Rapsų augintojų pajamos šiemet padidėjo dėl mokamų kokybės priedų – jis buvo apie 15 eurų/t didesnis nei pernai.

Sausra Australijoje atveria lietuviams naujas rinkas

Paskutinėmis rugsėjo dienomis jau buvo parduota daugiau kaip 70 proc. viso šiemetinio javų derliaus, tradiciškai planuojama eksportuoti apie 5 mln. tonų grūdų. „Didžiausias mūsų konkurentas šiemet – Rusija, su pernykščiu derliumi turinti daugiau kaip 45 mln. tonų grūdų eksporto potencialą, ir parduodanti juos 10-30 eurų/t pigiau nei mes.

Sudėtinga rasti ar išlaikyti rinkas, kuriose galėtume konkuruoti su Rusija“, – konstatavo padėtį LGPPA prezidentas. Pagrindine lietuviškų grūdų importuotoja tradiciškai išlieka Nigerija, dėl kainų nuleidusi kokybės kortelę ir dabar perkanti žemesnės klasės kviečius, tad konkurentų ir čia netrūksta. Dėl antros pagal dydį importo rinkos Ispanijoje tenka aktyviai konkuruoti su Rumunijos, Bulgarijos grūdų pardavėjais pašarinių kultūrų segmente.

Alžyro, Saudo Arabijos, Sudano, Turkijos rinkas praradome jau prieš dvejus–ketverius metus, ten dabar dominuoja Rusija. Ji savo kainomis stumia lietuvius ne tik iš Artimųjų Rytų, bet ir iš Afrikos šiaurinės bei rytinės dalies. Ieškant naujų rinkų Lietuvos grūdų pardavėjams tenka plačiai pasižvalgyti po visą pasaulį. Išgirdę, kad šiemet dėl sausrų prastai užderėjo javai Australijoje, lietuviai pasuko į Aziją: jau išplaukė laivai su kviečiais į Indoneziją, netrukus laivas su žirniais pajudės į Bangladešą. Ne pirmi metai bandoma atverti ir Šiaurės bei Pietų Amerikos rinkas, tačiau čia problema – karantininiai augalai.

Sugriežtinus Europos Sąjungoje augalų apsaugos priemonių naudojimą, europietiškus kviečius Amerikos žemynas vis griežčiau kontroliuoja, neįsileidžia dėl padaugėjusių karantininių augalų sėklų juose. Pavyzdžiui, lietuviams nuo pavasario teko pristabdyti eksportą į Meksiką, šį rugpjūtį panašiai nutiko lenkams ir vokiečiams su eksportu į JAV.

„Tam tikrų augalų apsaugos priemonių atsisakome, bet kol kas neturime kuo jas pakeisti, tad rezultatas – karantininių augalų sėklomis užteršti grūdai. Turime ieškoti naujų veiksmingų priemonių, kurios padėtų apsaugoti laukus nuo piktžolių, o javus – nuo kenkėjų, nes kitaip prarasime eksporto rinkas, ypač klimatui toliau šylant.

Kita problema – sumažėję trąšų kiekiai, dėl kurių prastėja grūdų kokybė – turime spręsti ir šią problemą nelaukdami, kol lietuviški kviečiai tiks tik pašarui. Vienas iš sprendimų galėtų būti kokybiškos sertifikuotos sėklos ar jų pirminiai atsėliai“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-10-05

ES parama investicijoms į žemės ūkio valdas (pirminė gamyba) skirstoma pagal sektorius. Projektai finansuojami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės (KPP) ir EURI lėšomis. Stambūs investiciniai projektai, orientuoti į proveržį ir atsirandančius naujus iššūkius, remiami EURI lėšomis, skiriant didesnę paramą, mažesni projektai – KPP lėšomis, skiriant mažesnę paramą. Šiemet rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais teikti paraiškas investuoti į žemės ūkio valdas galėjo tik pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovai. Paramos dydis vienam projektui šiame sektoriuje gali siekti 1,5 mln. Eur.

Pasinaudojus EURI parama, pareiškėjai galėjo investuoti į naujų gamybinių pastatų statybą ir rekonstruoti jau esamus, sutvarkyti valdos infrastruktūrą, įsigyti žemės ūkio technikos ir kitos reikalingos įrangos veiklai vykdyti. Žemės ūkio ministerija visiems investiciniams projektams įgyvendinimo laikotarpį prailgino iki 36 mėn. (buvo 24 mėn.) nuo sutarties pasirašymo.

Įgyvendinamuose investiciniuose projektuose, siekiant tolygiau paskirstyti finansines įplaukas, mokėjimo prašymų skaičius padidintas nuo buvusių 4 iki 10. Taip pat naujų pieno ūkio fermų statybai nustatytas fiksuotasis įkainis išskaidytas pagal darbų grupes. Iš viso nustatytos 8 darbų grupės ir pareiškėjui sudaryta galimybė teikti mokėjimo prašymą už atlikus atitinkamos grupės darbus.

Paramos lėšos padengs pusę visų tinkamų išlaidų – kitą pusę investicijoms reikalingų lėšų ūkininkai turės investuoti patys. Tačiau 20 procentinių punktų paramos intensyvumą numatyta padidinti kolektyvines investicijas įgyvendinantiems pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsikūrimo dienos, ir pareiškėjams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir (arba) vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

Šiais atvejais kompensuojama net iki 70 proc. tinkamų išlaidų. Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal nustatytus atrankos kriterijus ir sudaryta paramos paraiškų pirmumo eilė.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-10-05

Kiek daugiau nei prieš du mėnesius Kroatija taip pat pasiūlė eksportuojamus ukrainietiškus grūdus krauti jos uostuose prie Adrijos jūros.

„Kathimerini“ duomenimis, Graikijos vyriausybė jau aptarė savo pasiūlymus su partnerėmis Europos Sąjungoje bei trečiosiomis šalimis, įskaitant Jungtinę Karalystę, kad dalis ukrainietiškų grūdų būtų perkraunami eksportui Salonikų ir Aleksandropulos uostuose. Grūdai iš Ukrainos iki jų galėtų būti gabenami geležinkeliais per Rumuniją ir Bulgariją. Leidinys pažymi, jog tokio plano bene pagrindinė problema – ribotas geležinkelių tinklo pralaidumas Graikijos šiaurinėje dalyje.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-10-05

„Esame pasirengę su Europos Komisija aptarti konkrečias finansines paramos priemones, kurios leistų padidinti Lietuvos transporto sektoriaus ir uosto pajėgumus“, – sakė prezidentas.

Prezidentūros paskelbtame vaizdo įrašė G. Nausėda sakė, jog dėl subsidijavimo iš EK vadovės neišgirdęs pažado, jog toks sprendimas įmanomas, nes „ne taip EK įsivaizduoja problemos sprendimo būdą“, tačiau dėl infrastruktūros įrengimo galima rasti sutarimą.

„Mes su prezidente kalbėjomės apie tai, kad reikia spręsti infrastruktūros klausimą, jis lieka svarbus Šeštokų stotyje, ir visgi iškėliau klausimą dėl galimo subsidijavimo, nes suprantam, kad transportuoti per šį logistikos kanalą, per Klaipėdą, yra gerokai brangiau negu per tą patį Gdanską. Antruoju klausimu EK prezidentė nepažadėjo, kad galimi sprendimai, (…) tuo tarpu infrastruktūros klausimu viskas buvo priimta domėn ir manau, kad šituo klausimu galėsime rasti tam tikrą sutarimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, suprantama, kad pagrindinis grūdų tranzito kelias eina per Rumuniją, ir, jei situacija leistų, Juodąją jūrą, bet Klaipėda turi būti kaip alternatyva, ir „kartais ta alternatyva gali tapti vos ne svarbiausiu tranzito kanalu“.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį.

Vėliau kreipdamasis į Europos politinės bendrijos (EPB) formato dalyvius, G. Nausėda teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje „pakeitė pasaulį, išryškindamas būtinybę aktyviai ginti demokratijos vertybes, šalių teritorinį vientisumą ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką“.

Jis taip pat ragino glaudinti ryšius tarp Europos Sąjungos, NATO ir šalių partnerių, keistis gerąja praktika, panaudojant jau egzistuojančius koordinavimo instrumentus ir programas, išlaikyti ir stiprinti paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai.

„Mūsų bendra pareiga – atremti Rusijos agresiją ir kartu įveikti jos keliamus saugumo, ekonominius ir socialinius iššūkius. Taip pat turėtume atidžiai stebėti Kinijos veikimą tarptautinėje erdvėje. Turime stovėti tarptautinės tvarkos, demokratijos ir žmogaus teisių sargyboje“, – kalbėjo G. Nausėda.

EPB susitikimas vyksta trečią kartą. Jame dalyvauja 44 Europos valstybių vadovai, taip pat Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkai.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-10-05

„Džiaugiamės, kad sutelkę jėgas galime sėkmingai įgyvendinti kaimo plėtros programą. Šiemet prasidėjo naujasis finansinis laikotarpis, esu įsitikinęs, kad ir toliau puošime Lietuvą gerais darbais“, – projektų vykdytojus pasveikino žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Kovo mėnesį prasidėjus projektų gerųjų pavyzdžių atrankai, nominantus konkursui aktyviai teikė tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, tiek kitos institucijos, vietos veiklos grupės, LKT nariai bei KPP paramos gavėjai.

„Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimuose” (AKKA), atsižvelgiant į skirtingas KPP priemones, buvo išskirtos 5 nominacijos, kiekvienoje jų išrinkti I-III vietų nugalėtojai.

Kitų metų AKKA projektų gerųjų pavyzdžių atrankos pirmasis etapas prasidės 2024 m. pradžioje.

Nominacijos ir šių metų nugalėtojai

Nominacija „Pažangus ūkis“ skirta apdovanoti už naujovių diegimą žemės ūkio srityje. I-osios vietos nugalėtojas – Audrius Macijauskas, įgyvendinęs projektą „Ūkininko Audriaus Macijausko ūkio plėtra perdirbant žemės ūkio produktus“. Ūkininkas, turintis savo ūkio prekinį ženklą ,,Gaurės uogos“, augina juoduosius ir raudonuosius serbentus, moliūgus, smidrus. Projekto metu buvo įsigyta moderni kompiuterizuota sulčių ir tyrės spaudimo bei džiovinimo įranga.

II-ąją vietą užėmė Arno Piilberg, modernizavęs savo ūkį, kurio specializacija – ekologiškų uogų auginimas. III-ąją vietą laimėjo Andrius Prusakovas, įgyvendinęs dviejų smulkių ūkininkų bendradarbiavimo projektą: įsigyta žemės ūkio technika ir įranga bus naudojama bendrai ūkinei, komercinei, aplinkosauginei veiklai.

Nominacija „Pažangus verslas“ skirta už naujovių diegimą ne žemės ūkio verslo srityje. Šioje nominacijoje I-ąją vietą užėmė mažoji bendrija „Sūrio džiazas“. Girdžių kaime, senos statybos patalpose, jas renovavus ir atnaujinus, įkurta moderni poilsio ir nekasdienių skonių oazė.

II-osios vietos laimėtoju tapo Paulius Pranckūnas, įkūręs turistinį kaimelį ant Kupiškio marių. Kaimelyje atidarytas vandenlenčių parkas, kavinukė, įrengtas vandens batutų parkas, nuomojamas vandens inventorius, rengiamos vaikų stovyklos, augalų pažinimo edukacijos. LKT interneto svetainės lankytojai, taip pat susižavėję šiuo projektu, jam skyrė pirmąją vietą.

III-osios vietos nugalėtojas – Justinas Duchovskis, Molėtų rajone įkūręs šokolado ir jo produktų gamybos verslą.

Nominacija „Drauge su gamta“ skirta už aplinkai draugiškų metodų taikymą žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros srityse. I-oji vieta atiteko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkams, kurie sutelkė ūkininkus, konsultantus, žemės ūkio specialistus į grupę ir inicijavo bei įgyvendino projektą „Sėjomainų įvairinimas ir agrotechnologijų optimizavimas biologinės įvairovės bei agroekosistemų funkcijų atkūrimui“. Jo tikslas – paskatinti ūkininkus didinti biologinę įvairovę ir tvariai naudoti dirvožemį.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija už sėkmingai įgyvendintą projektą „Pluoštinių kanapių verslo indėlis įgyvendinant ES žaliąjį kursą“ pelnė II-ąją vietą. Projekto įgyvendinimas padėjo suinteresuotoms šalims, siejančioms klimato kaitos švelninimą su pluoštinių kanapių verslo plėtra, užmegzti bendradarbiavimo ryšius.

III-iąja vieta džiaugėsi Raimundas Lavrenovas, įgyvendinęs projektą „Jaunuolynų ugdymas 2021 m.“ ir sėkmingai investavę į miško plotų plėtrą bei miškų gyvybingumo gerinimą.

Nominacija „Gerovės kūrėjai“ skirta už pažeidžiamų grupių įtrauktį skatinančių paslaugų kūrimą ir plėtrą. I-osios vietos nugalėtoju tapo Tiskūnų bendruomenės centras, įkūręs socialinių paslaugų ir verslo centrą. Jo atidarymas kaimo žmonėms buvo svarbus įvykis: sutvarkytose patalpose dabar veikia vaikų dienos centras, senjorų užimtumo erdvė, biblioteka.

II-osios vietos laureatu tapo Kūlupėnų bendruomenės centras, įkūręs Nasrėnų bendruomeninius senjorų namus. Įgyvendinus projektą, pradėtos teikti trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos asmenims su sunkia negalia, senyvo amžiaus ir senyvo amžiaus žmonėms su sunkia negalia.

III-ioji vieta skirta VšĮ „Gamtos ir kūrybos namai“, įgyvendinusiai projektą „Gamtos ir kūrybos namų infrastruktūros sukūrimas siekiant gerinti regioninį užimtumą ir teikiamų paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms kokybę“. Projekto metu įkurti modernūs grupinio / savarankiško gyvenimo namai, tenkinantys psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines vyresnio amžiaus žmonių reikmes.

Nominacija „Jaunimo iniciatyvos“ – tai apdovanojimas už jaunimo iniciatyvumą ir jo aktyvumo skatinimą. I-osios vietos nugalėtoju tapo judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyrius, įgyvendinęs netradicinį projektą „Mobilus jaunimo centras“. Iš paramos lėšų įsigyta priekaba buvo pritaikyta užtikrinti mobilias jaunimo užimtumo priemones atokesnėse Kauno rajono vietovėse. Projekto metu vyko netradicinės stovyklos, žygiai, grupiniai sportiniai, interaktyvūs, novatoriški užsiėmimai.

II-osios vietos laimėtoju tapo Linkuvos vaikų ir jaunimo užimtumo centras. Jo įgyvendintas projektas suformavo jaunimo pomėgiams palankią aplinką ir padėjo padidinti laisvalaikio galimybes.

III-iąją vietą užėmė asociacija „Mėnaičių bendruomenė“, įgyvendinusi projektą „Pilietinio ugdymo centras“. Šiame centre vykdoma aktyvi bendruomenės veikla padidino vietos gyventojų užimtumą, suaktyvino visuomeninę – savanorišką veiklą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-05

Visgi mieste jaunuolis nesijautė itin gerai, todėl įstojęs į Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją susitarė su tėvais, kad šie leis persikraustyti gyventi pas močiutę, į Šunskus. Čia vaikinas anksčiau praleisdavo visas savo atostogas, tad kaimiška aplinka jam buvo labai gerai pažįstama. Ji Titui visada buvo labai artima, miela, sava.

„Kol dar mieste prie namų augdavo karklų krūmynai, eidavau dažnai prie jų ir iš jų šakų pindavau pintines. Galiausiai medžių nebeliko. Man gyvenimas tarp keturių buto sienų buvo tikra pražūtis. Nesijausdavau savimi“, – pasakojo T.Mockevičius.

Nuo pat mažens jį traukė kone viskas, kas susiję su senove. Galima neabejoti, kad tai – vaikino močiutės Inos Kereišienės įtaka. Titas prisiminė, kad vaikystėje močiutė jam dažnai pasakodavo daug istorijų iš savo vaikystės, kurios neretai atstodavo pasakas prieš miegą. Be to, močiutės namuose visada skambėdavo liaudiškos dainos, o ji pati dažnai dėvėdavo tautinius drabužius.

Augdamas tokioje aplinkoje T.Mockevičius ir pats greitai susidomėjo įvairiais senaisiais amatais, etnografija, folkloru. Šiandien Titas augina linus, audžia juostas, dainuoja, groja ir šoka folkloro ansamblyje, užsiiminėja daugybe kitų panašių veiklų.

„Kai manęs klausia, kaip mano gyvenime atsirado etnokultūra, visiems atsakau, kad aš paprasčiausiai joje gimiau“, – šypsojosi vaikinas.

Veda edukacijas

Meilė seniesiems amatams T.Mockevičių prieš porą metų paskatino pradėti auginti linus. Jau kurį laiką Lietuvoje šios kultūros beveik niekas neaugina, tad su kuo nors pasikonsultuoti, pasitarti ar pasisemti patirties jaunajam Šunskų kaimo gyventojui paprasčiausiai nebuvo galimybių. Informacijos teko ieškoti senose knygose bei kalendoriuose.

Pradėjęs auginti linus, vaikinas labai norėjo vienas pats nueiti visą kelią nuo augalo pasėjimo, siūlo išverpimo iki iš to siūlo pagamintos kokios nors juostos ar drabužio. Siūlų pasidaryti jau pavyko, o štai austi, siūti ar megzti Titas ketina pradėti šią žiemą – atvėsus orams.

„Skubėti tikrai nėra kur. Ne veltui sakoma, kad vilna išguli vilką, o linas – šilką. Kuo linas ilgiau stovi, tuo jis darosi minkštesnis, švelnesnis“, – pasakojo pašnekovas.

Jis ne tik pats augina linus, bet ir Šunskuose veda įvairias edukacijas, susijusias su šia augalų kultūra.

Gamina kankles

Labai svarbi Tito gyvenimo dalis – folkloras. Kaip ir jo močiutė, jis šoka, dainuoja bei groja viename iš folkloro ansamblių. „Aš einu į vienas repeticijas, močiutė – į kitas. Mes dažnai taip prasilenkiame. Kartais susitinkame vienoje scenoje. Tokios akimirkos būna labai jautrios“, – prisipažino aštuoniolikmetis.

Jis groja kanklėmis, lumzdeliu, pianinu, būgnais, o pastaruoju metu bando „prisijaukinti“ ir akordeoną. Įdomu tai, kad Titas natų nepažįsta, o instrumentus valdo „tiesiog iš klausos“.

T.Mockevičius ne tik groja, bet ir pats gamina muzikos instrumentus. Pastaruoju metu didžiausiu iššūkiu jis vadina kanklių gamybą. Vienos dėl netinkamos medienos jau neišėjo, tačiau vaikinas nenuleidžia rankų ir šiuo metu mėgina pasidaryti kitas.

Apskritai, įvairūs rankdarbiai ar kokių nors rakandų gamyba – dar viena didelė Tito aistra. Nuo pat mažens jis laisvalaikiu mėgsta daryti miniatiūrinius dirbinius, kurie dažniausiai būna susiję su Lietuvos istorija. Keletą savo gaminių vaikinas yra padovanojęs mokyklos muziejui.

Taip pat jis dievina puošnių prieverpsčių gamybą, daro įvairius dirbinius iš žalvario. Jaunuolis juokavo, kad su šiuo metalu dirbti pradėjo iš taupumo. Kartą, sužinojęs norimo žalvarinio papuošalo kainą, jis nusprendė jį pasigaminti pats.

Tyrinėja genealoginį medį

Kaip ir dauguma bendraamžių, kartais Titas mėgsta laisvą laiką leisti prie kompiuterio. Bet įprasti žaidimai jo nedomina. Vaikinas interneto svetainėje e-paveldas.lt tyrinėja savo ir draugo genealoginį giminės medį.

„Iš pradžių buvau prisiskaitęs, kad dalis žmonių pavardžių būdavo surusinamos, tad jos gali skirtis nuo originaliųjų. Taip į savo giminės genealoginį medį buvau prirašęs gana nemažai visai jokių sąsajų su mūsų šeima neturinčių asmenų. Tik įsigilinęs dar labiau, ėmiau atskirti reikiamas pavardes. Savo giminėje esu prisikapstęs iki penktos kartos protėvių, gyvenusių XIX amžiaus pirmoje pusėje. Deja, dėl suskaitmenintų dokumentų trūkumo kol kas tęsti paieškų nebegaliu“, – apgailestavo pašnekovas.

Visgi šiuo metu jis tyrinėja draugo giminės genealoginį medį. Šie tyrimai davė daugiau vaisių, mat prisikapstyta net iki XVIII amžiaus, ir tai dar tikrai ne pabaiga.

„Tai tarsi istorijos dėlionė, kuriai ieškau trūkstamų detalių. Ką nors suradus, užplūsta labai geras pasitenkinimo jausmas“, – prisipažino T.Mockevičius.

Išnarpliojo šimtametes schemas

Dar besimokydamas septintoje klasėje Titas susidomėjo vytinių juostų audimu. Tiesa, vėliau šis pomėgis buvo kiek primirštas, kol vienoje konferencijoje vaikinas nesutiko šių juostų audėjos Laimutės Kraukšlienės. Vėliau jaunuolis susipažino su dar viena audėja Birute Račkaitiene, kuri dar labiau įtraukė jį į juostų audimo pasaulį.

„Mane žavi, kiek yra skirtingų audimo būdų ir kokį grožį audžiant galima sukurti. Galbūt visa tai ir atrodo paprasta, bet juk paprastume ir slypi nepaprastumas“, – šypsosi aštuoniolikmetis.

Jis labai džiaugėsi, kad prieš kurį laiką pavyko surasti dar XV amžiuje vokiečių vienuolės išleistą knygą, kurioje įvairiais simboliais užrašytos vytinių juostų raštų schemos. Nors toje pačioje knygoje buvo pateikti ir paaiškinimai, Titas nusprendė jais nesivadovauti ir pats iššifruoti minėtas schemas.

„Nebuvo lengva, tačiau man pavyko. Neįtikėtina, kad net ir po 600 metų tos schemos gali būti vis dar suprantamos“, – stebėjosi T.Mockevičius.

Siekiamybė – muziejus

Titas labai myli gamtą, todėl joje stengiasi praleisti kuo daugiau laiko. Jis mėgsta grybauti, uogauti, rinkti įvairias šakeles. Galbūt dėl to vaikinas vieną dieną svajoja įsigyti bent dalį greta namų esančio Šunskų miško. Jis taip pat svajoja prie namų auginti avis, užsiimti įvairiomis jį dominančiomis veiklomis. Visgi, bene didžiausia dabartinė jaunuolio svajonė – įkurti Šunskų liaudies ir buities muziejų.

Šiame muziejuje galėtų būti eksponuojami patys įvairiausi eksponatai, susiję su Šunskų kraštu. Juos Titas po truputį jau renka ir kaupia savo namuose. Muziejuje turėtų būti įrengtas ir tipinis senovinis šio krašto žmonių kambarys. Be abejo, bus ir su Tito auginamais linais susijusių eksponatų.

T.Mockevičius dėl muziejaus jau yra sutaręs su vietiniu dvasininku, kuris pažadėjo šiam tikslui skirti dalį klebonijos patalpų. Tik jas dar reikės prieš tai šiek tiek pasiremontuoti. Skubėti to daryti Titas nežada. Vaikinas planuoja tuo pasirūpinti po studijų. Kitais metais jis ketina pradėti studijuoti etnomuzikologiją.

Pats jaunuolis po studijų planuoja grįžti gyventi į Šunskus, kuriuose, anot jo, dar yra daug nenuveiktų darbų. Visose veiklose Titą palaiko ne tik močiutė, bet ir draugė Gedmina Kybartaitė, kurią vaikinas vadina savo įkvėpėja ir artima siela.

„Ji labai stipri, auganti asmenybė, kurią taip pat traukia etnografija. Tiesa, kai kurie mudviejų požiūriai į etnokultūrą skiriasi, bet dėl to tik gimsta įdomių diskusijų ir taip mes papildome vienas kitą. Man jos palaikymas – labai svarbus“, – pripažino T.Mockevičius.

Šaltinis: valstietis.lt, Asta Krasauskaitė, 2023-10-05