Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdyje, kuris įvyks lapkričio 24 d., bus svarstomas naujasis kompensacinių išmokų dydžių nustatymo principas ir jo taikymas.
Šiandien įvykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano valdymo komiteto posėdyje apsvarstytas socialinių partnerių siūlymas riboti išmokas stambiems ūkiams.
Ekologiškai ūkininkaujantiems iki šiol buvo nustatytas 200 ha plotas, kurį viršijus kompensacinės išmokos mažėdavo 30 proc. Posėdyje akcentuota, kad išmokų dydžių mažinimo principą tikslinga taikyti ne tik ekologiškai ūkininkaujantiems, bet ir dalyvaujantiems gamybinėse kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – minėtosioms veikloms kompensacinių išmokų mažinimas iki šiol nebuvo taikomas. Toks siūlymas būtų ne tik ekonomiškai pagrįstas, bet ir socialiai teisingas, nes padėtų subalansuoti paramos teikimą stambiems ir smulkiems ūkiams.
Po dviejų savaičių įvyksiančiame Stebėsenos komiteto posėdyje bus siūloma, jog ūkiams, dalyvaujantiems veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, bei ekologiniams ir (ar) pereinantiems į ekologiją ūkiams būtų nustatomas 300 ha ribinis valdos dydis, kurį viršijus, kompensacinės išmokos mažėtų 15 proc. Toks pasiūlymas pagrįstas ekspertų skaičiavimais.
Stebėsenos komitetui ir Europos Komisijai pritarus, šie pokyčiai įsigaliotų nuo ateinančių deklaravimo metų visiems ekologiniams ir (ar) pereinantiems į ekologiją ūkiams, dalyvaujantiems kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose, pagal kurias prisiimami vienerių metų įsipareigojimai, o dalyvaujantiems veikloje ,,Augalų kaita“ – tik prisiimantiems naujus įsipareigojimus (naujiems pareiškėjams ir (arba) naujiems plotams).
Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2023-11-10
Pateikti pirminiai siūlymai, kaip spręsti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo klausimus
Penktadienį Aplinkos ministerijoje įvyko susitikimas su ūkininkų atstovais, kuriame aptarta prieš kelis mėnesius ministerijai pateikta rezoliucija, susijusi su žemės ūkio paskirties žemės valdymu, naudojimu, disponavimu. Diskusijoje dalyvavo aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė ir žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.
Aplinkos viceministrė pristatė Europos šalių praktiką ir teisinę bazę, susijusią su žemės ūkio žemės įsigijimu. Taip pat supažindino su Valstybės saugumo departamento (VSD) Aplinkos ministerijos prašymu pateiktu įvertinimu dėl galiojančio žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo nacionalinio saugumo požiūriu.
„VSD atsakyme konkrečių grėsmių, susijusių su ūkių stambėjimu, nenurodė. Peržiūrėjome 2023 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, jame taip pat nebuvo įvardytų tiesioginių teisinio reguliavimo žemės valdymo ir naudojimo srityje ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąsajų. Tačiau akcentuojami susiję globalūs iššūkiai dėl maisto. Už tai atsakinga Žemės ūkio ministerija, formuojanti žemės ūkio politiką, vertindama esantį teisinį reguliavimą ji turi įvertinti ir nacionalinio saugumo elementą“, – pažymėjo Monika Juodvalkė.
„Pagrindinės dvi kryptys – palaikyti ir stiprinti šeimos ūkius ir neleisti perteklinio ūkių stambėjimo. Siūlome sprendimus, kurie užkardytų žemės oligarchizaciją, užtikrintų šeimos ūkių tęstinumą, panaikintų trikdžius, su kuriais jie susiduria“, – teigė žemės ūkio viceministras.
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pateikė pirminius siūlymus, kaip spręsti kylančius žemės ūkio paskirties žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja klausimus. Siūloma keisti Civilinį Kodeksą ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą.
Patikslinus minėtų įstatymų nuostatas būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei leidžiama sudarant juridinio asmens akcijų perleidimo sandorį, kai parduodama mažiau nei 25 proc. juridinio asmens akcijų.
Siūloma panaikinti galimybę įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei leidžiama šiuo metu, sudarant mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens, taip pat įteisinti tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorius. Būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties plotą nei leidžiama, įsteigiant kelis juridinius asmenis, taip eliminuojant įsteigtų juridinių asmenų grandinėlės principą.
Susitikime sutarta, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos pateiks šiuos siūlymus ūkininkų organizacijoms ir lauks jų pastabų, o tada bus ieškoma galutinio sprendimo.
Susitikime dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos nariai.
Šaltinis: www.am.lrv.lt, 2023-11-10
Po ekstremalios vasaros žemdirbiai draudžia didesnius plotus
Šios vasaros gamtos reiškiniai, kai derlių nuėmė ne kombainai, o šalna ir kruša, pakeitė Lietuvos žemdirbių elgesį. Pasėlius 2024 metams galima apdrausti iki lapkričio 15 d., bet jau matosi nauja tendencija, kad draudimą žemdirbiai planuoja nebe kaip papildomas, o kaip standartines išlaidas – kaip trąšas ar sėklas. Be to, renkasi drausti daugiau augalų rūšių nuo įvairesnių rizikų.
Šį rudenį apdraustų pasėlių plotas – 200 000 ha – jau viršijo pernai apdraustą plotą (150 000 ha), nors draudimo sezonas dar nesibaigęs. Daugiau kaip 15 proc. šį rudenį savo pasėlius apdraudusių žemdirbių yra pasėlių draudimo naujokai, – teigia Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas („VH Lietuva“).
„Šie metai žemdirbiams buvo sunkūs, žemdirbiai nepraturtėjo, bet tapo apdairesni. Visi pamatė, kas gali nutikti, kai iš dangaus krenta kiaušinio dydžio krušos gabalai, kai žemdirbys netenka 100 proc. derliaus ir patiria šimtus tūkstančių eurų nuostolių. Jeigu anksčiau kai kurie sakydavo „man taip neatsitiks“, tai šiemet pamatėme, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai gali aplankyti kiekvieno kiemą“, – sako „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Kitas elgesio pokytis, – išaugęs žemdirbių solidarumas bei pasikeitęs bendradarbiavimas. „Praūžus didžiajai krušai mums skambino žemdirbiai iš mažiau nuniokotų regionų ir sakė „mano žalos – palyginti mažavertės, pas mane nevažiuokite, važiuokite gelbėti tų, kurie labiausiai nukentėjo“. Patys žemdirbiai vieni kitiems padėjo nuimti derlių, saugodami jį. Anksčiau tokio solidarumo tarp žemdirbių matydavome retai“, – pastebi M. Rusteika.
Dar vienas pokytis – žemdirbiai nori apsaugoti visus auginamus augalus nuo visų rizikų bei apdrausti visus plotus. Anksčiau dažnas draudė dalį rūšių, manydami, kad visų plotų stichijos nepalies. Dabar žemdirbiai sako nebenorintys dalyvauti loterijoje, o vietoje to renkasi: „arba gausiu gerą derlių, arba draudimo išmoką“.
Nemažai ūkių, kurie nori apsisaugoti nuo vasaros rizikų, draudimo sutartis sudaro jau dabar, t. y. draudžia ne jau apsėtus laukus, o sėjos planą.
Šį sezoną žemdirbiai gali apdrausti daugiau kaip 70 augalų rūšių nuo krušos, audros, liūties, iššalimo, šalnos, stichinės sausros, ugnies ir ilgalaikio lietaus. „2023-iųjų derliaus metais žemdirbiai nukentėjo nuo visų 8 rizikų iš 8, kurias mes draudžiame Lietuvoje. To dar nėra buvę”, – sako M. Rusteika. Kalbame apie lūžį galvoje, kad meteorologinių reiškinių riziką reikia įsitraukti į buhalteriją, kaip ir trąšas ar sėklas. Taip ir pasėlių draudimas tada tampa standartinėmis išlaidomis.
Po žiemos žemdirbiai pranešė apie iššalimą, ypač šiauriniai rajonai patyrė daug nuostolių. Žydėjimo metu buvo nušaldyti rapsai. Didžiausi šiemet buvo krušos nuostoliai, pranešta apie daugiau kaip 55 000 ha Lietuvoje ir Latvijoje pažeistų plotų.
Šaltinis: www.valstietis.lt, 2023-11-10
Laiko liko nedaug: VMI įspėja – nepamirškite sumokėti šio mokesčio
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad privačios žemės savininkai, prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Nesinaudojantys VMI e. paslaugomis, deklaracijų sulauks klasikiniu paštu, o žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d.
2023 m. žemės mokestis apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 59 mln. eurų: apie 49 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 10 mln. eurų – įmonės.
„Kaip ir kasmet, VMI deklaracijas užpildo už žemės savininkus, todėl viską, ką reikia padaryti – laiku sumokėti mokestį. Kad tai būtų dar paprasčiau ir klientams nereikėtų papildomai jungtis prie EDS, pranešimuose nurodėme mokėtiną sumą, kurią iš karto galima ir sumokėti pasirinktu būdu“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis primindamas, kad VMI e. paslaugomis nesinaudojantys klientai deklaracijų sulauks klasikiniu paštu iki lapkričio 1 d.
Kaip apskaičiuotas žemės mokestis?
Šiemet žemės mokestis apskaičiuotas pagal naujai, nuo 2023 m. sausio 1 d., įsigaliojusias vidutines rinkos vertes, kurias kas penkerius metus nustato VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu. Jas sužinoti galima Registrų centro svetainėje, suvedus žemės sklypo unikalų numerį. Savivaldybių patvirtintus žemės mokesčio tarifus ir lengvatas už 2023 m. pasitikrinti galima čia.
Žemės mokestį sumokėti galima pasinaudojus e. bankininkyste, pašto skyriuose, MAXIMA LT kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimų įstaigose. Mokant už kitą asmenį, mokėjimo dokumente svarbu nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą bei žemės mokesčio įmokos kodą, kuris yra 3011.
Pažymėtina, kad sklandžiam procesui labai svarbu klientų nurodyta teisinga kontaktinė informacija: gyvenamasis adresas, tikslus el. paštas bei telefono numeris. Siunčiant deklaracijas klasikiniu paštu svarbu, kad gyventojai būtų teisingai deklaravę savo gyvenamosios vietos adresą (vietovė, gatvė, namo numeris, pašto kodas), nes priešingu atveju laiškai gali nepasiekti adresatų. Pasitikrinti šiuos duomenis galima prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų sistemos arba seniūnijose.
Visą aktualią informaciją rasite www.vmi.lt > Žemės mokestis. Informacija mokesčių klausimais teikiama telefonu +370 5 260 5060. Paskambinę identifikuoti Mano VMI naudojai, pasirinkę žemės mokesčio temą, mokėtiną sumą sužinos automatiniu pranešimu, t. y. nelaukiant skambučio eilėje ir nedarbo metu. Apsilankymui VMI aptarnavimo padaliniuose būtina registracija.
