Žemės ūkio naujienos: 2023-12-04

Po blokados ukrainietiški grūdai skinasi kelią į pasaulį Juodąja jūra. Nepaisant atakų ir į laivus, ir į uosto infrastruktūrą, per 3 mėnesius Kyjivas išplukdė 5 mln. tonų grūdų. Tačiau keturis kartus mažiau nei iki karo.

Tačiau kai ukrainietiški grūdai stringa ir dėl lenkų bei slovakų draudimų, rusiški keliauja. Ir daugiau nei pernai. Lietuvai tokia situacija kelia nerimą.

Europos Sąjunga iš Rusijos per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su pernai, importavo trečdaliu daugiau kviečių ir kukurūzų.

„Galima prognozuoti, kad iki metų galo bus virš milijono tonų įvežta grūdų, tokios žinios tiesiog šokiruoja“, – pripažįsta Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Ir neaiški jų kilmė. Rusija pavogė kone pusę milijono tonų grūdų iš okupuotų Ukrainos teritorijų. O tarp didžiausių importuotojų – Latvija.

„Eksportas išaugo todėl, kad pernai Rusija buvo išvis uždraudusi grūdų eksportą“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pernai Rusija tris mėnesius buvo uždraudusi grūdų eksportą, bet po rekordinio derliaus jį atnaujino. Augintojai sako, kad tai paveikė ir supirkimo kainas.

„Prognozuota, kad grūdai šiuo metu turėjo kainuoti 250–260 eurų už toną, dabar jų kaina apie 200, tai galima apytikriai apskaičiuoti, kad apie 20 proc. [krito] dėl tų įvežamų grūdų“, – skaičiuoja A. Macijauskas.

Statistika rodo, kad javų importas iš Rusijos į Lietuvą, palyginti su pernai, sumažėjo trečdaliu. Daugiausia importuojami kukurūzai ir grikiai. Kviečių šiemet, statistikos duomenimis, neimportuota. Tačiau jie keliauja tranzitu.

„Grūdų krova yra tose ribose, kuri buvo ikikarinėje. Jie sukelia konkurenciją lietuviškiems ir latviškiems grūdams“, – priduria ministras.

Prekybininkai sako, kad tranzitas išaugo.

„Siekiant eksportuoti laivus, parduoti laivus, susiduriame su tais rusiškais grūdais, kurie parduodami už mažesnę kainą“, – teigia „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.

Žemės ūkio ministras sako, kad tai, kas patenka į Latviją, Latvija ir kontroliuoja. Ryga yra prašiusi Europos Komisijos įvertinti rusiškų grūdų importo poveikį vietos gamintojams.

„Dabar svarstomas dvyliktas sankcijų Rusijai paketas, bet maisto produktų ten nėra ir tikriausiai nebus“, – konstatuoja užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Rusiški kviečiai sudaro ketvirtadalį pasaulio kviečių eksporto, kai prieš karą – šeštadalį.

Šaltinis: Edvardas Špokas, Vesta Tizenhauzienė, lrt.lt, 2023-12-01

Susitikime dalyvavę ūkininkų atstovai pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymams, sutarta dėl bendro tikslo, taip pat, kad Žemės ūkio ministerija parengs atitinkamus įstatymų pakeitimus ir teiks svarstyti Vyriausybei, atsižvelgus į ūkininkų organizacijų pastabas dėl gyvulininkystės ūkių apskaitymo.

Lietuvos ūkininkų sąjunga pasiūlė, kad 500 ha žemės ploto valdymas neturi būti susietas nei su viena žemės ūkio šaka. Šiuo metu yra taikomos išimtys gyvulininkystės ūkiams, leidžiant jiems įsigyti daugiau nei 500 ha. žemės. Tačiau, minėtos sąjungos teigimu, nėra jokio aiškaus mechanizmo, kaip atsisakius gyvulininkystės iš ūkio bus išperkami plotai, viršijantys 500 ha ploto ribą. Taip, jų vertinimu, sukuriama prielaida per susijusių asmenų ūkius mėtyti gyvulių bandas ir taip nesunkiai vėl gauti leidimus pirkti žemę virš 500 ha.

„Išgirdome, kad teisinis reguliavimas dėl gyvūlininkystės ūkių apskaitymo nėra aiškus, todėl jį peržiūrėsime“, – pažymėjo susitikime aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.

Susitikime dalyvavęs žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis teigė, kad siūlomais Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siekiama užkardyti galiojančių šio įstatymo nuostatų galimą apėjimą ir perteklinį ūkių stambėjimą, palaikyti ir stiprinti šeimos ūkius.

Civiliniame Kodekse siūloma įteisinti, kad notarine forma būtų sudaromi visi nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę valdančių juridinių asmenų ar tokių juridinių asmenų akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandoriai.

Patikslinus Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei leidžiama sudarant juridinio asmens akcijų perleidimo sandorį, kai parduodama mažiau nei 25 proc. juridinio asmens akcijų.

Siūloma panaikinti galimybę įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei leidžiama šiuo metu, sudarant mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens, taip pat įteisinti tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorius. Būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties plotą nei leidžiama, įsteigiant kelis juridinius asmenis, taip eliminuojant įsteigtų juridinių asmenų grandinėlės principą.

Palaikant šeimos ūkių tęstinumą siūloma keisti Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles. Jose nustatant, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį galėtų būti perleidžiama kitiems asmenims ne tik tais atvejais, kai žemės sklypas išnuomotas atvirajame aukcione arba perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai, įrenginiai, bet ir kai ūkininko ūkis perleidžiamas artimiesiems giminaičiams, jei valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Susitikime dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos,Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos nariai, taip pat Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-12-01

Pažymėtina, kad paramos administravimas yra ne tik paramos lėšų skyrimas, bet ir projekto įgyvendinimas bei projekto kontrolė (jeigu tokia numatyta teisės aktuose). Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuolat ir nuosekliai stebi bei kontroliuoja, kaip panaudojama parama, taiko papildomas rizikos valdymo priemones, o nustačiusi galimus sukčiavimo ar neteisėto pasinaudojimo paramos lėšomis atvejus visada imasi teisinių priemonių tokioms veikoms užkardyti, jei reikia, kreipiasi į teisėsaugos institucijas.

Dirbtinai sukurtomis sąlygomis gauti paramą laikomos vieno ar kelių fizinių ir (arba) juridinių asmenų sukurtos, taip pat ir kuriamos sąlygos apeiti teisės aktų reikalavimus ir (arba) įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą gauti paramą.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant paraišką, NMA gali remtis ne vien Metodikoje nustatytais kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius, teisinius ir su panašiais projektais susijusius asmeninius ryšius, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo.

NMA, nuosekliai vykdydama pažeidimų prevenciją ir siekdama apsaugoti paramos gavėjus nuo galimų sankcijų, informuoja ūkininkus apie precedentus, kai buvo nustatytas tyčinis veiksmų koordinavimas tarp pareiškėjų ir paramos gavėjų, neteisėtai sukuriant pagal tam tikros priemonės paramai gauti būtinas sąlygas.

Sutuoktiniai, turintys smulkiuosius ūkius, tuo pačiu metu (pagal tą patį kvietimą) kreipėsi paramos smulkiesiems ūkiams. Paraiškos vertinimo metu nustatyta, jog abu pareiškėjai planuoja vykdyti tą pačią daržininkystės veiklą vienas šalia kito esančiuose sklypuose. Abiejuose paraiškose nurodytos planuojamos įsigyti susijusios, viena kitą papildančios investicijos: vienas sutuoktinis nurodė planuojantis pirkti traktorių, o kitas – žemės apdirbimui reikalingus padargus. Konstatuota, jog toks veikimas neskatins konkurencingumo, o pareiškėjai sąmoningai derino veiksmus, siekdami įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą ir dirbtinai apeiti taisyklėse nustatytą ribojimą dėl maksimalios paramos sumos vienam paramos gavėjui.

Pasitaiko atvejų, kai tėvai sąmoningai įkuria naujus ūkius savo vaikų vardu – tam, kad būtų galimybė pasinaudoti parama. Pvz. paramos pagal smulkiųjų ūkių priemonę kreipėsi pareiškėjas, kurio mama yra seniai ūkinę veiklą vykdanti ūkininkė, tai pat naudojasi paramos priemonėmis. Abu ūkininkai vykdo gyvulininkystės veiklą, galvijai laikomi tame pačiame pastate, dažnai naudoja tą pačią infrastruktūrą, ganosi tuose pačiuose laukuose. Analizės metu nustatyta, jog galvijai į sūnaus valdą atvyko iš mamos valdos prieš paraiškos pateikimą tam, kad būtų pasiektas reikalingas valdos ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte (VED). Nustačius, jog sūnaus valda sukurta fiktyviai, su tikslu tik gauti paramą, kai mama tuo metu neturi galimybės daugiau gauti paramos, paraiška atmesta kaip netinkama dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti.

Pasitaiko atvejų, kai panašiai elgiasi ir paramos pagal kitas priemones paramos besikreipiantys pareiškėjai. Du jaunieji ūkininkai įregistravo žemės ūkio valdas bei ūkius ir pateikė paraiškas gauti paramą vienu metu pagal tas pačias įgyvendinimo taisykles. Abu pareiškėjai planavo įkurti ir vykdyti mėsinės galvijininkystės veiklą – už paramos lėšas įsigyti mėsinių galvijų bandas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas paramos gavėjas planavo įgyvendinti projektą gretimame su kitu paramos gavėju žemės sklype. Žemės sklypai buvo valdomi panaudos pagrindais, tačiau nuosavybės teisė priklausė su pareiškėjais susijusiam asmeniui bei jo kontroliuojamiems ūkio subjektams. Vienas paramos gavėjas įsigijo ūkinius gyvūnus iš kito paramos gavėjo bei iš su juo susijusiųjų. Konstatuota, kad paramos gavėjai siekė naudos, konkrečiu atveju apeinant įgyvendinimo taisyklėse numatytus apribojimus dėl didžiausios paramos sumos susijusių asmenų grupei pagal tą pačią priemonę. Taigi, paramos gavėjams pritaikytos išmokėtos paramos susigrąžinimo ir paramos sumažinimo, neišmokant likusios paramos dalies, sankcijos.

Siekdami paramos, pareiškėjai stengiasi surinkti kuo daugiau atrankos balų, ir vienas iš būdų – prisiimtas įsipareigojimas pasiekti atitinkamą VED. Tačiau svarbu įsipareigojimus vykdyti tinkamai ir teisėtai. Pavyzdžiui, ūkininkui buvo suteikti atrankos balai, nes paraiškoje jis nurodė, kad kurs specializuotą žemės ūkį ir, augindamas moliūgus, grybus bei sliekus, pasieks atitinkamą VED. Projekto įgyvendinimo metu atlikus patikras vietoje nustatyta, jog planuota auginti produkcija apskritai nėra auginama arba sodinukai sunykę. Nepaisant to, pareiškėjas NMA pateikė produkcijos realizavimo dokumentus – sąskaitas už parduotą produkciją. Patikrinus duomenis nustatyta, jog pardavimus neva patvirtinantys dokumentai yra netikri (suklastoti). Tokiais atvejais NMA priima sprendimus dėl paramos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo, taip pat informuoja teisėsaugos institucijas.

NMA nustato ir tokių atvejų, kai ūkininkas, žinodamas, jog neatitinka tinkamumo kriterijų, teikia paraišką per susijusį asmenį, taip apeidamas tinkamumo paramai gauti kriterijus, t. y., dirbtinai sukusia sąlygas paramai gauti. Pavyzdžiui, pareiškėjas, gyvenantis užsienyje ir atitinkantis sąlygas pretenduoti į paramą jaunajam ūkininkui, pateikią paraišką paramai gauti. Vėliau paaiškėja, kad iš tiesų ūkininkauja ne paramos gavėjas, o jo šeimos nariai ar artimieji: tėtis, brolis ar netgi močiutė, kurie yra vyresni nei numato sąlygos paramai gauti. Konstatuojama, kad tikrasis ūkininkas negali būti laikomas tinkamu paramos gavėju ir taikomos sankcijos – išmokėta paramos suma susigrąžinama ir neišmokama likusi paramos dalis bei perduodama teisėsaugos institucijoms.

NMA rekomenduoja pareiškėjus ir paramos gavėjus atsakingai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų įgyvendinti projektus, laikytis prisiimtų įsipareigojimų, paramos lėšas skaidriai naudoti tik numatytai veiklai vykdyti. Kilus klausimų ar abejonių dėl projekto eigos, NMA pataria aktyviai bendradarbiauti, bendrauti su projektą administruojančiu NMA specialistu arba kreiptis į NMA bendraisiais telefono numeriais, el. pašto adresais bei susisiekti kitais būdais, kaip nurodyta NMA svetainės skiltyje „Susisiekite“.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-12-01

Lietuvos maisto produktų eksportas kasmet auga, o šių metų fiksuotas augimas yra 11 proc. didesnis nei pernai, todėl šiemet tikimasi perkopti 8 mlrd. eksporto vertės ribą.

Viceministras pabrėžė, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto rinkos toliau diversifikuojamos, vis daugiau ir įvairesnių produktų išvežama į daugiau kaip 150 pasaulio šalių. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros vadovas Šarūnas Celiešius kartu su ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėju Antanu Venckumi pristatė 2023 m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto skatinimo veiklų apžvalgą, vertinimą bei rezultatus.

2023 metais Lietuvos maisto pramonės įmonėms suteikta galimybė dalyvauti 14-oje tarptautinių maisto pramonės parodų, kuriose dalyvavo 161 įmonė. Iš viso 2021-2023 m. ŽŪM suteikė 1,2 mln. paramos, o vien 2023 m – apie 700 tūkst. Maisto pramonės sektoriaus atstovų itin vertinama parama skiriama dalinai padengti įmonių dalyvavimo parodose bei verslo misijose kaštus.

Posėdyje pristatytos ir apžvelgtos strategiškai svarbios 5 prioritetinės rinkos: Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Taivanas. Pabrėžta, kad svarbu išlaikyti balansą tarp naujų, tolimųjų regionų rinkų ieškojimo ir ryšių su tradicinėmis rinkomis tęstinumo, sprendžiant finansavimo intensyvumo klausimus.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, bendradarbiaudama su ŽŪM, 2023 m. aktyviai vykdė eksporto skatinimo veiklas, buvo organizuotos 3 išvykstamosios ir 5 atvykstamosios verslo misijos, kurios itin reikalingos prekybiniams ryšiams užmegzti. Taip pat buvo organizuoti 8 Lietuvos maisto sektoriaus populiarinimo renginiai 7 šalyse ir 9 seminarai apie žengimą į svarbiausias perspektyvias eksporto rinkas, kuriuose iš viso dalyvavo 413 įmonių atstovų.

Tarybos nariai diskutavo dėl 2024 m. žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto skatinimo veiklų prioritetų. Aptartos planuojamos tarptautinės maisto parodos, verslo misijos ir kitos eksporto skatinimo veiklos.

Tarp kitų posėdžio klausimų buvo aptartas kritiškai vertinamas lietuviškų maisto produktų su rusiškomis etiketėmis eksportas, kartu su verslo ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovais diskutuota dėl bendradarbiavimo su Taivanu, santykių su Kinija. Paliestas ir prekių tranzito per Lenkiją klausimas, ŽŪM ir URM atstovai pristatė Lietuvos inicijuojamus veiksmus, kuriais siekiama išspręsti susidariusią nepalankią vežėjams situaciją.

Žemės ūkio eksporto skatinimo patarėjų taryba, siekiant intensyvinti dialogą ir bendradarbiavimą su Lietuvos maisto pramonės sektorių asociacijomis ir įmonėmis ir atverti kitų šalių rinkas, įsteigta ŽŪM iniciatyva 2021 m.

Į tarybos veiklą įtraukti Vyriausybės, URM, ŽŪM, mėsos gamintojų, pieno gamintojų asociacijų, LitMEA, taip pat didžiausių maisto pramonės įmonių (eksportuotojų) atstovai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-01

Į klimato pokyčius pirmiausia reaguoja žemės ūkis, kuris mus maitina. Ateityje, kai bus pereita prie žemės ūkio kultūrų auginimo technologijų uždarose erdvėse, būsime mažiau priklausomi nuo klimato išdaigų.

Mūsų mitybos poreikiams tenkinti labai svarbios yra grūdinės kultūros. Tai ir ženklios pajamos ūkininkams iš jų eksporto. Vyresnės kartos skaitytojai prisimena laikus, kai laukuose dominavo avižos, miežiai ir rugiai. Vėliau po truputį įsigalėjo vasariniai ir žieminiai kviečiai. Dabartiniais laikais dominuoja rapsai ir kviečiai, kurie derlingumu stipriai lenkia rugius. O jų plotai turi tendenciją mažėti. Ne tik, kad derlius nepalyginamai mažesnis, bet ir sąlygos normaliai fiziologiškai subręsti, pereinant visas augimo vystymosi fazes, darosi nepalankios.

Kadangi rugiai yra žiemkenčiai, o mūsų žiemos neretai gana šiltos ir net pasitaiko besniegių žiemų, rugiai tampa rizikinga auginimui kultūra. Jiems teks po truputį judėti į šiaurę, kur dar žiemos normalios. O kas pakeis mūsų rugius, nes atsisakyti ruginės duonos, bent vyresnioji karta, nelabai linkusi, o dar tautinio kulinariniu paveldu laikoma „naminukė“, kurios gamybos įteisinimas kaimo turizmo sodybose Seime vis atidėliojimas, nors Vyriausybė jau yra pritarusi. Rugių plotus užima rapsai, ūkininkai pamėgo kukurūzus (prisimename, kaip juos, po apsilankymo Amerikoje, labai propagavo N. Chruščiovas), kurie jau auginami ir grūdams, ne tik silosui.

Dar viena nedrąsiai ateinanti grūdinių kultūrų grupė – soros ir sorgai. Tai grynai pietų kraštų augalai, kuriems reikia daug šilumos ir trumpos dienos. Gali kai kas ir nustebti, kad soros buvo Lietuvoje auginamos jau akmens amžiuje. Dabar Lietuvoje yra tik kelios dešimtys ūkininkų, keliuose šimtuose hektarų auginančių soras. Dar mažiau yra auginančių burnočius, kurie prieš keletą dešimtmečių buvo labai populiarinami, bet plačiau mūsų laukuose neįsitvirtino. Panašiai tuo metu įsigijęs sodybą Ažušilėje, eksperimentavau su burnočiais, soromis, šėryte (čiumiza), sorgais. Itin daug metų auginau čiumizą, nes grūdai buvo idealus lesalas putpelėms, o stiebai tiko triušiams ir ožkoms.

Dabar, kai vasaros tapo dar šiltesnės ir nusitęsia vos ne per visą rugsėjį, toms minėtoms kultūroms, kaip trumpadienių platumų atstovėms, jų platesniam kultivavimui sąlygos tampa vis palankesnės. Man tiesiog darosi neramu gamtosauginiu bioįvairovės aspektu, kai laukai tampa rapsų monokultūra. Šiemet įdomumo dėlei pasėjau keletą sėklų iš parduodamų sorgo šluotų ir atskiri egzemplioriai išaugo iki 2 m aukščio (aukščiausias siekė 210 cm). Tuose kraštuose, kur jau kukurūzams per karšta ir trūksta drėgmės, vis dažniau pradedami auginti sorgai. Jiems mažiau reikia drėgmės, geriau atlaiko sausras. Tinka grūdai maistui, pašarams, bioetanolio gamybai.

Sparčiai vykstant klimato kaitai, reikia operatyviai reaguoti į pokyčius, kokias kultūras kultivuoti prie kintančių sąlygų. Ir miškininkai susirūpinę, kad žaliaskarėms eglėms ir pušims mūsų klimatinėje juostoje netolimoje ateityje nebetiks sąlygos augti. Veisiant miškus, jau neberekomenduojama sodinti pušų ir eglių. Siūloma orientuotis į lapuočių medžių rūšis. Bet tai gali būti kito rašinio tema.

Šaltinis: Pranas Zubrickas, valstietis.lt, 2023-12-01