Žemės ūkio naujienos: 2023-12-05

Paraiškos gauti paskolą investicijoms į žemės ūkio valdas teikiamos iki šių metų pabaigos, t. y. iki gruodžio 29 d., o investicijoms į tvarią veiklą – nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vasario 29 d.

Gavę NMA pažymą dėl tinkamumo gauti lengvatinę paskolą, ūkininkai galės kreiptis į nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) atrinktus finansų tarpininkus – bankus ir kredito unijas.

Tarpininkų atranką INVEGA skelbs gruodžio mėnesio pabaigoje. Kai juos atrinks, INVEGOS interneto svetainėje bus paskelbtas atskiras kvietimas žemės ūkio subjektams kreiptis dėl lengvatinių paskolų.

Šiomis lengvatinėmis paskolomis gali pasinaudoti 18 metų amžiaus sulaukę ūkininkai, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą; juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą; pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys tik savo narių valdose pagamintus, išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus, perdirbantys ir realizuojantys iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Veiklai, susijusiai su investicijomis į žemės ūkio valdas, siekiant remti jų modernizavimą, 2023–2027 metų laikotarpiui skirta 30 mln. Eur lengvatinėms paskoloms teikti, o veiklai, susijusiai su tvariomis investicijomis į žemės ūkio valdas, siekiant skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, skirta 5 mln. Eur lengvatinėms paskoloms teikti.

Pareiškėjui gali būti suteikta viena paskola tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas ir viena paskola investicijoms į žemės ūkio valdas. Paskolos dydis pareiškėjui negali viršyti 200 tūkst. eurų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-05

„Šiuo metu tokias siuntas privalo lydėti popieriniai važtaraščiai. Duomenys apie, pvz., gyvūnus, vežamus į skerdyklas, įrašomi ranka. Laikas atvesti ir šią sritį į skaitmeninį amžių. Esu įsitikinusi, kad tokiu būdu pavyks užtikrinti didesnį skaidrumą šioje srityje, o tuo pačiu palengvės ir administracinė našta. Dokumentų saugojimas elektroninėje sistemoje tiek gyvūnų laikytojui parduodant, tiek gyvūnų vežėjui vežant nupirktus gyvūnus, tiek gyvūnui pirkėjui priimant nupirktus gyvūnus suteiks žymiai greitesnį ir patogesnį informacijos administravimą ir prireikus susijusių dokumentų suradimą vienoje elektroninėje sistemoje. Kitas itin svarbus dalykas – siuntų važtaraščius fiksuojant elektroninėje sistemoje, jau prieš išvykstant į numatytą maršrutą, VMVT galės atlikti siuntos kontrolę realiu metu. Tokiu būdu bus galima operatyviau patikrinti, ar laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų juos vežant, užkirsti kelią netinkamų gyvūnų tiekimui į rinką”, – kalbėjo VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė.

Gyvūnus, gydytus antimikrobinėmis medžiagomis, neišlaukus laikotarpio, kol medžiagos pasišalins iš organizmo, taip pat netinkamos sveikatos gyvūnus tiekti rinkai draudžiama. Įstatymai draudžia ir transportuoti traumuotus ar kitaip sužeistus gyvūnus. Tačiau neatsakingi gyvūnų laikytojai ir vežėjai šiuos draudimus pažeidžia. Prieš keletą metų vienoje Šiaulių r. esančioje skerdykloje buvo užfiksuota, kad gyvūnai skersti atvežti su sulaužytu stuburu, išnirusiu klubo sąnariu ir t. t. Inspektoriai nustatė, kad prie į skerdyklą skersti atvežto gyvūno būdavo pridėtos dvi skirtingos vežamų gyvūnų važtaraščių versijos, vienoje važtaraščio versijoje nurodyta, kad vežamas galvijas yra kliniškai sveikas, kitoje, kad jis yra gydytas, kliniškai nesveikas. Tikėtina, kad tai buvo daroma, siekiant būti pasiruošus galimai oficialiai kontrolei kelionės metu ar nuvykus į skerdyklą.

Praėjusiais metais per VMVT patikrinimus skerdyklose nustatyta, kad, neišlaukus reikiamo laikotarpio, kol antimikrobinės medžiagos pasišalins iš gyvūno organizmo, buvo paskersta daugiau kaip 30 karvių. Rinkai uždrausta tiekti 30 t nesaugios žaliavos ir subproduktų, rastų skerdyklose patikrinimų metu.

Kaip būtų galima įgyvendinti šios srities duomenų skaitmenizavimą, VMVT specialistai praėjusią savaitę tarėsi su VMI atstovais. Inspekcija jau yra įdiegusi VMI elektroninių važtaraščių posistemį (i.VAZ), kuris elektroniniu būdu fiksuoja krovinių važtaraščių informaciją. Sistema padeda užtikrinti informacijos atsekamumą ir tikslumą, tinkamą apskaitą ir išvengti situacijų, kai popieriniai važtaraščiai sunaikinami ir ūkinės operacijos lieka neapskaitytos.

Sistemos papildomos funkcijos padeda sumažinti administracinę naštą, pvz., perkelti visą procesą į virtualią erdvę. Taip pat verslo atstovai nebetrukdomi, kai atliekama duomenų analizė ar duomenų reikia kitoms institucijoms, susijusioms su pervežimų kontrole (pvz., Lietuvos transporto saugos administracija). i.VAZ iš viso naudojasi 119 tūkst. naudotojų, kurie per mėnesį pateikia apie 2 mln. važtaraščių ir apie 10 proc. jų suformuojami elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kitų institucijų turima patirtis, skaitmenizuojant procesus, ir jau turimos analogiškos sistemos galėtų būti naudingos, įgyvendinant reikiamus pokyčius.

Planuojama, kad i.VAZ sistema galėtų būti naudojama ir gyvūnų siuntų dokumentams teikti. Šiuo metu ruošiamasi keisti teisinę bazę ir įgyvendinti siekį gyvūnų siuntų duomenis teikti į elektroninę sistemą privalomai.

Šaltinis: vmvt.lt, 2023-11-30

Netikri dėl savo ūkių ateities ir pasipiktinę ŽŪM neveiklumu, ūkininkai atvyko į Briuselį tam, kad galėtų rasti sprendimus drauge su Europos Komisijos (EK) atstovais, tarpininkaujant europarlamentarui Broniui Ropei.

Daugiamečių pievų problema sukurta dirbtinai

Anot susitikimo dalyvių, daugiamečių pievų plotas buvo padidintas nepagrįstai ir šiandien Lietuvoje sudaro net daugiau nei 700 tūkst. ha. Toks pievų plotas fiksuotas 2018 metais, kai 4 metus deklaruotos buvusios pievos automatiškai 5 metais paverstos daugiametėmis pievomis, net jei per tą laikotarpį ūkininkas pievas atsėjo, taikė jose žolių sėjomainą.

Problemą viešumon keliančios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) vadovas Ignas Hofmanas teigia, kad šis klausimas sukurtas šalies biurokratų, tinkamai neįvertinusių pasirinkto kriterijaus pasekmių. „Skandalinga, Lietuvoje mažėjant gyvulininkystės ūkių ir gyvulių skaičiui, daugiamečių pievų plotas didėja. Jei turėsime atkurti neproporcingai didelį ir dirbtinai išaugintą daugiamečių pievų plotą, negalėsime sukurti jokios pridėtinės vertės. Lyg to būtų maža, pievų priežiūra reikalaus dotacijų, sąlygos bereikalingus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, o yranti biomasė emituos didelius kiekius CO2. Iš viso to nebus jokio tikslo“, – sakė I.Hofmanas.

Lyg to būtų maža, ŽŪM ne tik padidino ūkininkų nenaudai daugiamečių pievų teritorijas, tačiau dar ir numatė sankcijas už daugiamečių pievų atstatymo nevykdymą. Tokių sankcijų dydis – rekordiškas, nes jau nuo 2027 metų ŽŪM ketina taikyti sankcijas net 100 proc. viso ūkio gaunamų išmokų.

„Lietuva neturi daug naudingų išteklių, mes nekasame anglių, druskos, metalo rūdos. Taip pat neturime daug miškų, galbūt todėl nuo seno Lietuva buvo laikoma agrarine šalimi. Lietuviai vertino tai, ką jie turi, o tai – dirbama žemė. Nors mes nesame apdovanoti juodžemio horizontais, savo darbščiu darbu išpuoselėjome dirbamas žemes. Šios tradicijos yra įaugusios į mūsų kraują. Tačiau šių dienų aktualijos, nepasvertų teisės aktų priėmimas griauna šimtmečiais gyvavusias tradicijas. Taip yra todėl, kad mus valdo pigūs politikai, neturintys ilgalaikės vizijos. Jų sprendimai yra populistiniai, todėl mes sprendžiame problemas, kurių patys nesukūrėme. Mūsų šalies politikai pasiryžę padaryti daugiau nei techniškai įmanoma. Tik klausimas, ar tai naudinga ir kam naudinga.

Nuolat girdime, kad dėl visko kalta ES. Parlamentaro B.Ropės dėka mes galėjome tiesiogiai paklausti EK, ar tikrai tai, ko reikalauja iš mūsų ŽŪM, yra jų primestos sąlygos. Deja, išgirdome, kad didžioji dalis mums taikomų įsakymų yra mūsų ministerijos interpretacija ir kiekviena šalis turi parengti teisės aktus, kuriais įpareigos kryptingai siekti bendro tikslo. Ir čia turime problemą: kai už vairo sėda ne specialistai, o politikai, kurie neturi supratimo apie žemes ūkį, įvyksta avarija. Kitaip negaliu pavadinti dabartinės situacijos žemes ūkyje. Dėl neteisingai parengtų teisės aktų, Lietuvoje išaugo daugiamečių pievų plotai. Nesuvaldyta pieno krizė ūkininkus verčia persiorientuoti į augalininkystę, dar labiau paaštrinant pievų klausimą. O mūsų ministerija niekaip nesupranta, kur padarytos klaidos, ir toliau jas ignoruoja kaltindama vien ūkininkus“, – apgailestavo susitikime dalyvavęs jaunasis ūkininkas Darius Ufartas.

Suartų pievų problema pristatyta EK atstovams

Ne kartą kreipęsi oficialiais raštais ir kitomis iniciatyvomis į ŽŪM, tačiau iš jos taip ir nesulaukę realių sprendimų, ūkininkai atvyko į Briuselį, kur europarlamentaro B.Ropės iniciatyva susitiko su atsakingais EK atstovais. Minėtame susitikime B.Ropės kvietimu dalyvavo jaunieji ūkininkai D.Ufartas, Dainius Arlauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, EK atstovavo Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (AGRI) vykdantysis direktorius Michael Pielke.

Parlamentaras B.Ropė, kalbėdamas susitikime dėl daugiamečių pievų, klausė, kaip būtų galima išspręsti problemą dėl didelių pievų teritorijų ir griežtų sankcijų. „Dirbu EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, todėl daugiamečių pievų klausimas man yra žinomas. Visgi, nesuprantama, kodėl dirbtinėmis biurokratinėmis problemomis užmušame jaunų žmonių norą ūkininkauti? Kaip jaunam ūkininkui planuoti tolimesnę ūkio plėtrą, investicijas į tvarumą, kai iš ŽŪM ateina signalas, kad ateityje ūkis gali būti paliktas absoliučiai be išmokų, net jei neatkurs vieno iš daug dirbamų hektarų? Kurioje grandyje padarytos klaidos dabar lemia, kad vis daugiau jaunų žmonių atsisako minties dirbti žemės ūkyje? Raginu EK skubiai, dar šiemet, sėsti prie derybų stalo su ŽŪM ir rasti šios problemos sprendimus“, – teigė B.Ropė.

Ūkininkai pristatė problemą EK atstovams

Iš tėvų perimtame ūkyje dirbantis D.Ufartas susitikimo metu „nevyniojo žodžių į vatą“, klausdamas EK atstovų, ką jam ir kitiems šalies ūkininkams daryti toliau. Pasak D.Ufarto, jau šiemet šalies ūkininkai gavo įspėjimus dėl sankcijų, susijusių su daugiamečių pievų suarimu. Paaiškėjus, kad sankcijos galimai bus taikomos visai pareiškėjo paraiškai, kyla grėsmė prarasti didžiules lėšas, o tai gali priversti ir prie ūkių bankroto.

D.Arlauskas, kuris atvyko į Briuselį tam, kad atstovautų šalies ūkininkams, kalbėdamas susitikime dėstė, jog suartų pievų atkūrimo problema opiausia jauniems ūkininkams. „Noriu pateikti statistines lenteles, kuriose galima matyti, kad ŽŪM neteisingai perkėlė ES teisės aktus į nacionalinę teisę. Suartų pievų problema susidaro dėl neteisingo Reglamento 2021/2115 13 str. ir Reglamento 2021/2115 III priedo perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, kuriuose nebuvo numatytas sėjomainos apibrėžimas. Tikėtina, kad įsivėlė techninė klaida, kuri sąlygojo, jog žolynai automatiškai buvo paversti daugiametėmis pievomis, net jei ūkininkas pievas atsėjinėjo, taikė tame plote žolių sėjomainą“, – sakė D.Arlauskas.

Pasak ūkininko D.Arlausko, už tai, jog Lietuva klaidingai interpretuoja ES teisės aktus, dalis atsakomybės tenka ir EK. „Artėjant metų galui ir didžiausioms metų šventėms ūkininkai suarę pievas su dideliu nerimu laukia žinių iš ŽŪM, kuri šiai dienai oficialiai tyli ir nekomunikuoja apie esamą dirbtinai sukurtą DGP problemą. ŽŪM šių metų spalio mėnesį pristatė numatomas sankcijas už neatstatytas pievas, kurios turi įsigalioti jau nuo 2024 metų. Įsigaliojusios sankcijos palies ne tik didelę dalį mūsų šalies žemdirbių (perėmusius ūkius, pakeitusius veiklos kryptį), bet ir žemės savininkus, nes jų nuosavybė nebebus patraukli nuomai ar pirkimui, bei kitus verslo sektorius susijusius su žemės ūkiu, kuriame dirba tūkstančiai žmonių. Visa ši situacija veda prie žemės ūkio stagnacijos, kuri palies tiesiogiai ir netiesiogiai su žemės ūkiu susijusių žmonių pajamas bei pragyvenimo lygi. Baisiausia, kad mūsų valdininkai, turėdami visas galimybes išspręsti šią bei kitas esamas problemas, mėgaujasi laikinai šilta pozicija ir yra trumparegiški. Mes, lietuviai, kantrūs žmonės, bet viskam yra savos ribos.

Šalies žemdirbiai tikisi teisingo EK požiūrio į šią problemą, kuri iš esmės pažeidžia ir žmonių konstitucines teises į jų turtą, nes Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių. Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra plačiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose. 1993 metų gruodžio 13 dienos nutarime Konstitucinis Teismas interpretuoja nuosavybės neliečiamumą kaip „savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją“, – sakė ūkininkas.

ŽŪM negirdi ūkininkų

LŽŪBA prezidentas E.Pranauskas, vertindamas daugiamečių pievų problemą, teigė, jog EK turėtų taip pat prisiimti dalinę atsakomybę už tai, kad reglamentai buvo netinkamai perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę.

„Labai gaila, kad ŽŪM net neketina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti daugiamečių pievų referencinį plotą ir sušvelninti sankcijas ūkininkams. Panašu, kad ūkininkai, nerandantys teisybės, šiuo atveju gali kliautis tik jaunaisiais ūkininkais, kurie ir atvyko į Briuselį tam, kad susitiktų su EK atstovais. EK yra atsakinga už reglamento, kuris apibrėžia pievų plotą ir sankcijas, perkėlimo į Lietuvos teisės aktus atitiktį ES teisės aktams. EP juk ką tik nubalsavo dėl rezoliucijos, akcentuojančios, kaip svarbu kaime užtikrinti kartų atsinaujinimą. Štai, turime konkretų pavyzdį, kai jauni, iniciatyvūs, trokštantys dirbti žmonės susiduria su didžiulėmis kliūtimis, kurios galbūt galutinai užmuš jiems norą ūkininkauti. Ši problema visiškai priešinga ES užsibrėžtai krypčiai privilioti jaunimą dirbti kaime. Susidaro įspūdis, kad visiškai atsisakydama spręsti didžiulio masto problemą, ŽŪM sabotuoja europines tendencijas. Ar tai normalu?“ – piktinosi E.Pranauskas. Jis neatmeta, kad dėl šios problemos ūkininkams beliks bylinėtis teismuose.

Susitikimo metu EK atstovai pabrėžė, kad sėjomainos apibrėžimą, remdamasi ES reglamentais, privalėtų suformuluoti pati ŽŪM, todėl EK papildomo įsikišimo nereikia. Visgi, tiek ūkininkai, tiek LŽŪBA vadovas E.Pranauskas suabejojo, ar ŽŪM valdininkai pagaliau imsis lyderystės ir spręs daugiamečių pievų apibrėžimo klausimą.

Parlamentaras B.Ropė pabrėžė, kad EK nariai suprato problemą dėl daugiamečių pievų, kurią iškėlė atvykę į Briuselį ūkininkai. „Europinių reglamentų ir nacionalinių teisės aktų nuostatos nesutampa. Todėl prašau EK dar šiais metais surengti aptarimą su ŽŪM ir ieškoti sprendimų, kad reglamento nuostatos atitiktų Lietuvos strateginio plano nuostatas. Manau, kad EK derėtų paraginti Lietuvos ŽŪM padaryti sėjomainos apibrėžimą. Kad dėl to neiškiltų bereikalingų teisminių ginčų, būtina padėti taisykles ant stalo, kad jas visi žinotų. Taip pat paprašiau EK užtikrinti, kad mūsų ministerijos planuojamos sankcijos būtų proporcingos ir protingos. Nenormalu, kad net neatkūrus 1 ha, o dirbant 500 ha, už visus 5 metus bus atimtos visos išmokos. Džiugu, kad susitikime EK mūsų ūkininkus išgirdo ir pažadėjo artimiausiu metu sėsti su ŽŪM prie stalo“, – sakė B.Ropė.

Šaltinis: 2023-12-01

Tam, kad situacija būtų pradėta spręsti iš esmės, praėjusių metų pabaigoje imtas tobulinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (SŽNSĮ), prie šio klausimo ilgai dirbo ir sudaryta darbo grupė. Tačiau atnešus įstatymo projektą į Seimo salę, jame nebeliko sutarto kompromiso. Ūkininkai ir jų atstovai atviri: jei įstatymui bus uždegta žalia šviesa, kai kurie ūkiai tęsti veiklos nebegalės.

Prie fermos – kaip miške

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas primena, kad gyvulininkystės ūkiai, o ir kai kurios verslo, komunalinės įmonės, skleidžia gyvuliams būdingus kvapus, triukšmą, išmetami į aplinką teršalai, todėl jau apie 50 metų Lietuvoje galioja teisės aktai, draudžiantys žmonėms apsigyventi itin arti fermų – vadinamojoje SAZ. Tačiau, jo įsitikinimu, valstybės bei savivaldybių įstaigų aplaidumas lėmė, kad kai kuriose savivaldybėse, pasinaudojant teisės aktų spragomis, kai kurių gyvulininkystės objektų SAZ ribose atsirado gyvenamieji ir visuomeninės paskirties statiniai: mokyklos, darželiai ir kt. Ilgainiui šių statinių savininkai ir gyventojai ėmė bruzdėti, kad kaimynystėje stovinčios fermos kelia nemalonius kvapus, dėl to kenčia gyvenimo kokybė, nuvertėja jų turimas nekilnojamasis turtas.

Dalis kiaulininkystės ūkių SAZ yra įregistravę, o maždaug 10 LKAA tai padaryti vis dar siekia. A.Baravyko manymu, tai yra atsainaus valstybės institucijų darbo rezultatas, mat įregistruoti SAZ be Nacionalinės žemės tarnybos patys ūkiai neturėjo galimybės. SŽNSĮ nustatyta, kad veiklos vykdytojams neįregistravus SAZ, nuo 2026 m. sausio 1 d. ūkiai tęsti savo veiklos nebegalės.

SAZ klausimą paskubomis pradėta kelti dar praėjusių metų pabaigoje, kai Rudaminos miestelyje (Vilniaus r.) kilo gyventojų ir „Vilniaus paukštyno“ ginčas dėl apsaugos zonos. Gyventojai 2022 m. pateikė rašytines peticijas ir surinko daugiau kaip 2,5 tūkst. parašų, kuriais išreiškė nepritarimą naujų sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymui. Viso to pasekmė – pernai gruodį parengti ir įteisinti SŽNSĮ pakeitimai. Ūkininkai įsitikinę, kad tai kardinaliai pakeitė iki tol egzistavusią tvarką SAZ, mat ji nebesaugo ūkių nuo gyvenamųjų namų priartėjimo prie fermų, o SAZ ribose nebetaikoma išimtis kvapo normai. Kitaip sakant, SAZ teritorijoje turi būti toks pats grynas oras kaip miške.

Ieškoto kompromiso galiausiai nepaisė

Kol kas SAZ teritorijoje galioja 8 europiniai kvapo vienetų (OUE/m3) kvapo koncentracijos norma. A.Baravyko teigimu, nustatant šią ribą ūkiai dar gali išlaikyti projektinį gamybos pajėgumą, tačiau įsigaliojus 5 OUE/m3 ir jeigu jų pašonėje bus kaimo gyventojų – teks mažinti gamybą arba nutraukti veiklą.

„SŽNSĮ pokyčiai nuo 2023 m. sustabdė SAZ įregistravimą, o po pasitarimų su socialiniais partneriais ir Vyriausybės kanceliarija, 2023 m. vasario 10 d. aplinkos ministras įsteigė darbo grupę, kuri turėjo padėti rasti visas puses tenkinančius kompromisinius sprendimus. Darbo grupė juos rado, jie buvo pateikti Simonui Gentvilui ir Vyriausybės kanceliarijai, o taip pat buvo įtraukti į Seimo Aplinkos apsaugos komitetui (AAK) teikiamą SŽNSĮ pakeitimo projektą“, – įvykių seką sprendžiant SAZ klausimą pasakoja A.Baravykas.

Tačiau pašnekovą stebina tai, kad net ir pateikus konsensusu grįstą sprendimą galiausiai jo buvo atsisakyta. Pasak jo, spalio 25 d ir lapkričio 15 d., jį svarstant AAK, susilaukta kai kurių SAZ gyvenančių asmenų prieštaravimų dėl 8 OUE/m3 kvapo koncentracijos įtvirtinimo SAZ teritorijoje, todėl AAK nariai nutarė darbo grupės pateiktų siūlymų nepaisyti.

„Visos kalbos apie dialogą su verslu ir apie kompromisų paieškas bei darbo grupės išdiskutuotos išvados, kompromisiniai sprendimai pavirto į nieką“, – nusivylimo neslepia LKAA vadovas. Jis taip pat apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nedalyvavo posėdžiuose ir negynė gyvulininkystės ūkių, o paskutiniajame posėdyje asociacijų atstovams nebuvo sudarytos sąlygos išsakyti nuomonę dėl esminių SŽNSĮ pakeitimo projekto pokyčių.

Pastangos virto niekais

Anksčiau minėtos darbo grupės sudėtyje buvo ir ŽŪM. Pastarosios specialistai VL atsiųstame laiške aiškino, kad posėdžiuose sprendžiant klausimą dėl leidžiamo kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore, ŽŪM visuomet tvirtai pasisakė už tai, kad nustatant SAZ turi būti suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesais ne tik dėl visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo, bet ir žemės naudojimo bei ūkinės veiklos vykdymo galimybių gyvulininkystės ūkiams.

„Darbo grupės, kurios sudėtyje buvo ir ŽŪM, atstovai inicijavo anksčiau minėtą SPŽNSĮ pakeitimo projektą, kuriame buvo siūloma nustatyti, kad „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytose SAZ būtų taikoma tokia didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore, kokia galiojo šios SAZ įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dieną. Šiuo atveju dėl minėto projekto būtų patenkinti tiek ūkine veikla užsiimantys asmenys, tiek SAZ teritorijose gyvenantys ar dirbantys asmenys“, – rašoma ŽŪM atsiųstame komentare.

ŽŪM specialistai teisinasi, kad jie esą dėjo visas pastangas, kad darbo grupės inicijuotam įstatymo projektui Seime būtų pritarta, tačiau minėtos nuostatos AAK posėdyje buvo atsisakyta. ŽŪM nekomentavo, kaip įstatymas atsilieptų gyvulininkystės ūkiams, jei Seimas galiausiai apsispręs palikti dabartinę SPŽNSĮ redakciją.

Aplinkos ministerija (AM) į VL siųstus klausimus neatsakė.

Kompromisą apskundė teismui

Aplinkos ministro įkurtoje darbo grupėje buvo siekta kompromiso tarp ūkio subjektų ir gyvenančiųjų SAZ teritorijoje. Po ilgai trukusių diskusijų galiausiai nutarta siūlyti kompromisą – SŽNSĮ tobulinti ir įregistruojant SAZ įteisinti tą kvapo normą, kuri tuo metu galioja. Kadangi vieni ūkiai įregistravo SAZ iki 2023 m. sausio 1 d., kiti jau po šios datos. Taigi, turėjo būti įteisintos skirtingos kvapo normos. Darbo grupės išvados buvo pateiktos Vyriausybei ir dėl tos priežasties sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo įsakymu nukėlė 5 OUE/m3 kvapo normos įsigaliojimą – tai įsigalios tik 2026 m. sausio 1 d. T.y. buvo sudarytos sąlygos įregistruoti SAZ su 8 OUE/m3.

Tačiau šis sveikatos apsaugos ministro įsakymas neįtiko AAK narei, „valstietei“ Ligitai Girskienei. Ji A.Dulkio įsakymą apskundė teismui. Parlamentarė savo sprendimą motyvavo tuo, kad 8 OUE/m3 nepakeliama smarvė ir gyventojai, įsikūrę netoli ūkių, pasirašytų ilgalaikį ir nepalankų nuosprendį. Gyvenimas nuolat kenčiant nemalonius kvapus, anot jos, žalingas ir jų sveikatai.

Seimo narė taip pat pridūrė, kad gyvulininkystės ūkiams delsti nereikėjo ir įregistruoti SAZ buvo daugiau nei pakankamai laiko. „Tie žmonės turėjo 4 metus susitvarkyti šį klausimą, bet ūkininkai nieko nepadarė, nesiėmė reikalingų priemonių. Kovą dėl kvapo vienetų pradėjau dar 2019 m. Klaipėdoje buvo nemažai atvejų dėl nuotekas valančių įrenginių, uosto skleidžiamos taršos ir kvapų, visi gerai atsimename „Grigeo“ skandalą. Aš esu išrinkta Klaipėdoje, atstovauju šio krašto žmonėms. Dar man prieš tampant Seimo nare drauge su Klaipėdos rajono bendruomenėmis prašėme įteisinti griežtesnes normas, t.y. mažinti kvapų maksimalią ribinę vertę. Dabar, likus vos keliems mėnesiams iki kitų metų, kai turėjo įsigalioti naujos normos, ūkininkai, manau, pradėjo dejuoti ir taip paveikė ministrą“, – kalbėjo L.Girskienė.

Ji tikino, kad į parlamentarus kreipėsi gyventojai, turintys būstus netoli fermų arba leidžiantys vaikus į mokyklą, darželį, įsikūrusį gyvulininkystės ūkio pašonėje. Parlamentarė sakė suprantanti jų nerimą, kad įregistravus SAZ su 8 OUE/m3 gyventojai nebeturės galimybės skųstis visuomenės sveikatos specialistams – jiems beliks susitaikyti su sklindančiais kvapais arba išsikraustyti. Jos teigimu, nesąžininga, kad gyventojai turės susitaikyti su tokia smarve savo gyvenamojoje aplinkoje.

Vis dėlto, ji sutinka, kad SAZ apsigyvenę žmonės taip pat turi jausti atsakomybę, mat jie patys išsirinko būstą šalia nemalonius kvapus skleidžiančių įmonių. Tačiau pašnekovė neatlyžta ir daugiau tikisi iš verslų, kurie turėtų investuoti į taršą mažinančias priemones.

„Mano žiniomis, retas ūkis turi įsidiegęs kvapo valdymo priemones, o jų tikrai yra. Pritariu ūkininkams, kurie sako, kad įteisintose didesnėse SAZ gyventojų neturėjo atsirasti. Tikrai yra pridaryta klaidų nustatant SAZ ir jų atstumus. Net neįsivaizduoju, kaip ten atsirado ugdymo įstaigos…“ – įstatymo spragas mato „valstietė“ L.Girskienė, svarstydama, kad įregistravus SAZ iš to išloš patys ūkininkai, mat tie gyventojai, kurie nebus dalyvavę poveikio aplinkai vertinimo procese, nebeturės galimybių skųstis po SAZ įregistravimo.

Neturi techninių galimybių

Anot A.Baravyko, prieš lapkričio 23 d. vykusį balsavimą Seime dėl SPŽNSĮ, AAK posėdyje nurodyta AM išimti iš įstatymo projekto nuostatą, kad įregistruojant SAZ įteisinama ir ta kvapo norma, kuri galioja tuo metu. „Todėl išeina, kad kvapo norma gyvenamojoje aplinkoje visur bus vienoda: ir prie fermos SAZ ribose, ir miške ar prie ežero. Toks įstatymas jau praėjo svarstymo stadiją Seime, beliko priėmimo stadija“, – su nerimu paskutinio balsavimo laukia LKAA direktorius.

Jis taip pat pažymėjo, kad pasiekti 5 OUE/m3 kvapo vienetus kiaulių ūkiai šalyje neturi nei finansinių paskatų, nei techninių galimybių. Jo teigimu, tik vienas kiaulininkystės kompleksas yra įdiegęs oro valymo filtrą. Tokia technologija įmanoma būtent monoblokinio tipo kompleksui, t.y. kai komplekso fermų statiniai stovi priglausti vienas prie kito. Tai ūkiui atsiėjo apie 1,8 mln.

Anot A.Baravyko, tai nėra paprastas pirkinys, kurį galima nupirkti „nuo parduotuvės lentynos“ – filtro įrengimui reikia rekonstruoti tvartus, pritaikyti oro ventiliaciją. Parama tokiam filtrui įrengti nebuvo skirta. Tačiau kitiems ūkiams tokių technologinių sprendimų net nėra, nes pastatai per toli vieni nuo kitų nutolę ir nėra inžinerinių priemonių, kaip vienu metu ventiliuoti orą kiaulėms visuose tvartuose, o išmetamą orą suvesti į oro filtrą. „Tokių sprendimų nesiūlo jokios tvartų įrangos kompanijos“, – pridūrė jis.

Peilis pramonei

Tuo, kad papildomos investicijos gali dar labiau suveržti diržus, įsitikinęs ir Gytis Kauzonas, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas. Jo teigimu, šiandieną SAZ siekia įteisinti didesnė dalis jo atstovaujamų paukštynų. Jo manymu, visas šitas bruzdesys dėl SAZ yra „peilis į nugarą pramonei“ ir viso labo priešrinkiminis triukas siekiant įtikti rinkėjams.

Jis neabejoja, kad, perkėlus kvapų kontrolės priemones ūkiams, brangs paukštiena, nes tai kels jos savikainą. Be to, intensyviai auginantiems paukščius ūkiams iki šiol nėra tokių technologinių priemonių, kurios padėtų taršą sumažinti iki gyventojams pageidaujamos ribos. G.Kauzono teigimu, jei įstatymas bus priimtas, teks grįžti įstatymą tobulinti Seimo pavasario sesijoje.

Įregistruoti neskuba – laukia aiškumo

Šakių rajono „Kubilių“ žemės ūkio bendrovės vadovas Martynas Miliūnas sako, kad kelios jo valdomos fermos vis dar neturi įregistruotų SAZ. Pašnekovas to daryti kol kas neskuba, nes pasigenda aiškumo, ką ir kaip reikės daryti.

„Laukiame, kada bus sprendimas, nes politikai niekaip neapsisprendžia šiuo klausimu. Kai tik pradėsiu judinti popierius, prasidės bėdos su kaimynais, nes jie nepatenkinti nuo fermų sklindančiu kvapu. Turime parengtą sutarties šabloną su įmone, kuri mums turėtų padėti sutvarkyti SAZ įregistravimą, tačiau priėmėme sprendimą dar palaukti. Vis dėlto delsti ilgai negalima, nes kol praeini visas procedūras, užtrunki ilgiau nei metus“, – sako M.Miliūnas.

Jis neslepia, kad šalia fermų įsikūrę gyventojai gero žodžio pieno gamintojams taip pat nepasako – kartkartėmis pyksta dėl kvapų. Tačiau bendrovės vadovas tikina darantis viską, kad kvapai būtų pažaboti – fermos reguliariai higienizuojamos, naudojami probiotikai ir kitos priemonės.

„Gyventojai tikisi, kad kaime nebus jokių kvapų… Kaip mes nuvykstame į miestą ir mums nosį nuo CO2 riečia, taip į kaimą atsikėlusiems, fermos kaimynystėje gyvenantiems nepatinka gyvulių kvapas“, – teigia M.Miliūnas.

Nesudėvimos kurpaitės

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis šiuo metu į Seimą atneštą SPŽNSĮ projektą laiko diskutuotinu ir taisytinu. Jo manymu, jis neišspręs kylančių ginčų tarp gyventojų ir ūkininkų. Maža to, norimos nustatyti kvapo vieneto normos – nesudėvimos kurpaitės žemės ūkio bendrovėms ir kitiems ūkiniams subjektams. „Šis įstatymas sprendžia problemas tik vienai pusei, konfliktas užprogramuotas“, – įsitikinęs jis.

Paklaustas, kaip jis balsuos paskutiniame balsavime, V.Pranckietis pripažino, kad dar turės geriau susipažinti su projektu, jis taip pat neatmeta galimybės teikti pataisas. „Kai vilniečiai pradeda ūkiams aiškinti, ką jiems daryti, kad tarša būtų mažesnė – keista. Mėšlas ūkiuose yra ir jis niekur nedings. Ūkiams nuo sumažinti taršą nuo 8 iki 5 OUE/m3 tikrai sudėtinga. Galime įstatyme parašyti, kad ant dangaus pakabinsime veidrodį, bet jis nesilaikys. Galime duoti nesudėvimas kurpaites ir taip paprasčiausiai sužlugdysime ūkio subjektus“, – kalbėjo KRK pirmininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors nuolat kalbama apie gyvulininkystės plėtrą šalyje, priimami įstatymai prasilenkia su šiuo siekiu. SPŽNSĮ pataisos taip pat siunčia įspėjamąjį signalą žemės ūkiui.

„Juk gyventojai į kaimą atsikėlė žinodami, kad ten stovi fermos. Nesąžininga visus reikalavimus perkelti tik ant ūkininkų pečių. Be to, tai tarsi kažkokia verslų uždarymo tąsa. Pamatėme, kad buvo uždraustos kailinių žvėrelių fermos, dabar daug emocijų yra diskutuojant apie sanitarinius miško kirtimus. Priimant įstatymą turime išlaikyti balansą, kad abi pusės būtų išgirstos, o dabar, mano nuomone, SPŽNSĮ sprendžia daugiau gyventojų, bet ne ūkio subjektų situaciją“, – apibendrino V.Pranckietis.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2023-12-05

Šiemet, EMA paskelbė paskutinę ESVAC ataskaitą su 2022 m. duomenimis. Statistika rodo, kad Europos šalys gerokai sumažino veterinarinių antibiotikų pardavimą, o tai reiškia, kad sumažėjo žmonių ir gyvūnų atsparumo bakterijoms rizika. Remiantis 25 šalių duomenimis, 2011–2022 m. bendras veterinarinių antibiotikų pardavimas sumažėjo 53 proc. ir pasiekė žemiausią kada nors užfiksuotą lygį.

ESVAC projekte dalyvavo visos ES valstybės narės, taip pat Norvegija, Islandija ir Šveicarija. Jau nuo 2011 metų rinkti duomenys ir atliktos analizės buvo pagrindas šalims priimti nacionalinius kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planus ar kitas priemones, kuriomis skatinamas racionalus ir atsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas.

Nors renkami statistiniai pardavimų duomenys teoriškai rodo antimikrobinių medžiagų vartojimo naudojimą, EMA pabrėžia, kad vaistų pardavimas dar nepatvirtina jų sunaudojimo fakto. Nuo kitų metų Europos Sąjungos šalis ruošiamasi įpareigoti ieškoti sprendimų pradėti rinkti ir teikti duomenis apie antimikrobinių medžiagų naudojimą gydant galvijus, kiaules ir vištas – tai yra dažniausiai į maisto grandinę teikiamiems gyvūnams. Vėliau ruošiamasi įtraukti ir kitus naminius paukščius, ožkas, avis, žuvis, arklius, triušius kitus gyvūnus. Nuo 2030 m. rengiamasi rinkti stebėsenos duomenis apie antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnų augintinių gydymui.

“Pritariame šiai idėjai. Besaikis ir netinkamas antibiotikų naudojimas skatina bakterijų atsparumo vystymąsi ir didėjimą. Vis daugiau antimikrobinių medžiagų tampa nebeveiksmingos prieš tam tikrus sukėlėjus. Manau tokių tikslingų duomenų rinkimas padės geriau stebėti situaciją gyvūnų ūkiuose ar tarkime, pagal laikomų gyvūnų skaičių nėra naudojama per daug antimikrobinių medžiagų ir ar jų naudojimas yra tinkamas. Šių duomenų rinkimui įgyvendinti planuojame tobulinti veterinarinių vaistų apskaitos informacinę sistemą, rengti mokymus ir šviesti ne tik veterinarijos gydytojus apie atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą. Kiekvienas asmuo, naudojantis, konsultuojantis ar skiriantis antimikrobines medžiagas, turi prisiimti atsakomybę ir neieškoti lengviausių ir greičiausių kelių iškylančioms problemoms spręsti. Tik tokiu būdu ir gyvūnai, ir visuomenė bus apsaugota nuo labai sudėtingų sveikatos problemų”, – apie EMA iškeltus prioritetus kalbėjo VMVT Veterinarinių vaistų ir pašarų skyriaus vedėja Kristina Janulevičienė.

Lietuvos antimikrobinių medžiagų pardavimų duomenys nuo 2010 iki 2022 metų, gana svyruojantys, tačiau juos apibendrinus nuo 2010 m – 2022 antimikrobinių medžiagų pardavimai sumažėjo 10,8 proc.

Šaltinis: vmvt.lt, 2023-12-04