Žemės ūkio naujienos: 2023-12-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ekologinių Danijos ūkių sėkmės paslaptis: dėmesys efektyvumui, inovacijoms ir vartotojų pasitikėjimas
Danijos ūkiai pagrįstai laikomi vienais inovatyviausių pasaulyje. Keliuose jų apsilankęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis kartu su Žemės ūkio ministerijos, „Ekoagros“, ūkininkų bei jų atstovais domėjosi, kaip danų ūkininkai dirba, kaip realizuoja savo auginamą produkciją. Ekologiniai plotai šiemet Danijoje užima 11,5 proc. visos žemės ūkio žemės. Didžiąją dalį ekologinės produkcijos sudaro daržovės, kiaušiniai, pienas.
2022 metais ekologiško pieno gamyba Danijoje siekė 728 mln. kg – 13 proc. visos pieno produkcijos. Ekologiško pieno mažmeninės prekybos rinkos dalis siekė 36,6 proc. vertės. Tai yra didžiausia rinkos dalis pasaulyje. Apie tai, kaip danų ūkininkams sekasi išlaikyti tokias aukštas pozicijas, žemės ūkio viceministras E. Giedraitis kalbėjosi su ekologinio pieno ūkio savininku.
Ekologiniame 400 ha pieno ūkyje apsilankiusi delegacija iš Lietuvos pamatė, kaip išmaniai valdomas ūkis ne tik neša naudą žemdirbiui, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo.
Čia daug dėmesio skiriama bandos atnaujinimui, jos produktyvumo išlaikymui. Viena šio ūkininko holšteinų veislės karvė per metus duoda net 11,5 t pieno. Tam, kad darbai vyktų efektyviau, ūkininkas kooperuojasi su keturiais kaimynais: dalijasi technika, keičiasi laukais, laisto pievas srutomis, dalinasi derliumi (žole, kaip pašaru) ir pan.
Daug dėmesio kokybei, gero vardo išsaugojimui, jaunos kartos švietimui bei ūkio efektyvumui skiria ir kito aplankyto ūkio savininkas. Augalininkystės ūkyje ne tik auginamos bulvės ir kviečiai, bet ir stovi nuosavas malūnas, kuriame mala stambiagrūdžius miltus, gamina įvairius mišinius. Čia taip pat auginami linai, kurie atlieka savotišką dezinfekcijos funkciją. Baltųjų dobilų sėklas ūkininkas sėja vis kituose laukuose, taip kaupdamas, didindamas juose azoto kiekį ir išvengdamas cheminių trąšų poreikio.
Šį ūkį valdo jau antra karta, kuri itin brangina gerą ūkio vardą. Pasak ūkininko, jis drąsiai gali pasirašyti ant kiekvieno parduodamo miltų maišelio – tokia svarbi yra produkcijos kokybė. Du ūkininko sūnūs taip pat darbuojasi ūkyje, vienas užsiima produkcijos auginimu, kitas – prekyba. Savo produkciją jie parduoda mokykloms, darželiams, ligoninėms, kitoms mažmeninėms įmonėms, maitinimo įstaigoms.
Tam, kad 1100 ha siekiantys pasėliai neštų naudą, būtų derlingi, ūkininkas labai rūpinasi savo turimomis žemėmis. Taip pat daug dėmesio skiriama ir kitiems tvarumo aspektams. Ūkyje įdiegta daug išmanios energijos šaltinių, saulės jėgainė.
„Akivaizdu, kad ekologinis ūkininkavimas šioje šalyje yra paklausus ir net turi potencialo augti. Čia sutikti ūkininkai kupini idėjų ir neapsiriboja vien gamyba – jie randa trumpiausią kelią pas vartotojus, kurie labai pasitiki jų gaminama produkcija. Tad turime į ką lygiuotis ir iš ko imti pavyzdį“, – sako žemės ūkio viceministras.
Visi Danijos ekologiniai ūkiai tikrinami ne rečiau kaip kartą per metus, be to, atliekami rizika pagrįsti patikrinimai. Danijos vartotojai labai pasitiki valstybine ekologiškos produkcijos sertifikavimo sistema, o ekologinio ūkininkavimo taisyklės Danijoje yra tokios pačios kaip kitose ES valstybėse narėse ir net griežtesnės.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-06
Ministras K. Navickas padėkojo aktyviems žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyviams
Tarptautinėje konferencijoje „Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo iššūkiai ir perspektyvos naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu“ Birštone žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas bei Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus padėkojo ūkininkams, konsultantams, žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuje veikiančių asociacijų nariams, prisidedantiems prie žemės ūkio ir kaimo plėtros procesų.
Ministro padėką už sėkmingai įgyvendintą Kaimo plėtros programos projektą ir trumposios maisto tiekimo grandinės gerąjį pavyzdį gavo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys, Ignalinos rajono ūkininkas Vidmantas Gaidelis. Jis, pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros programos parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, įkūrė moliūgų ūkį ir sėkmingai augina bei realizuoja produkciją. Tai puikus pavyzdys, kad moliūgų auginimas gali būti puikus ir perspektyvus verslas.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas apdovanotas už Lietuvos jaunųjų ūkininkų vardo garsinimą ir sėkmingą ūkininkavimo praktiką mažame ūkyje. Jis ne tik atstovauja Lietuvos jaunųjų ūkininkų interesams Europos Sąjungos jaunųjų ūkininkų taryboje (CEJA), bet ir sėkmingai ūkininkauja mažame ūkyje: augina sezonines daržoves, šparagus, kriaušes, trešnes. Savo produkciją jis parduoda ūkininkų turgeliuose, per socialinius tinklus, taip vystydamas trumpą maisto tiekimo grandinę.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos narius – Vilkaviškio rajono ūkininką Vilmantą Navicką ir Kretingos rajono ūkininką Jurgį Karaziną – ministras apdovanojo už dalyvavimą „Horizontas2020“ projekte „Atsparumas pienininkystei“ ir bendradarbiavimą su 14 užsienio šalių ūkininkais, konsultantais ir mokslininkais.
Už produkcijos perdirbimą pienininkystės ūkyje perėmus tėvų tradicijas ir jų sėkmingą perdavimą trečiajai kartai padėka įteikta Šakių rajono ūkininkams Vilmai bei Zenonui Kvedaravičiams. Tris dešimtmečius sėkmingai veikiančiame smulkiame, šeimos pienininkystės ūkyje visas pienas perdirbamas: gaminama grietinė, sviestas, kelių rūšių sūriai, varškė. Ūkininkų vaikai dirba drauge ir prisideda ne tik prie produkcijos gamybos, bet ir jos pardavimo ūkininkų turgeliuose, taip įgyvendindami trumpos maisto tiekimo grandinės principus.
Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos narys, bendrovės „Kietaviškių gausa“ valdybos pirmininkas Karolis Montvila apdovanotas už inovacijų diegimą auginant lietuviškas daržoves ir sėkmingą komunikacijos kampaniją rūpinantis, kad lietuviškos daržovės vartotojus pasiektų ištisus metus. Šiais metais buvo įrengtas naujas ir modernus šiltnamių kompleksas. Investicijos padės gerokai sutaupyti šilumos energijos, siekiama nuosekliai mažinti anglies dvideginio emisijas ir iki 2030 -ųjų pasiekti nulį.
Už sėkmingai vystomą mėsinės gyvulininkystės ūkį bei jo tradicijų perdavimą savo vaikams apdovanoti Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų bei Ignalinos rajono žemdirbių asociacijos nariai Jolanta ir Ramūnas Bubniai. Jie sėkmingai įgyvendino ne vieną Kaimo plėtros programos projektą, vysto mėsinę gyvulininkystę, domisi naujovėmis ir jas diegia savo ūkyje.
Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos valdybos narys, Žemės ūkio rūmų unikalių, tvarių ir sertifikuotų tautinio paveldo gaminių ir produktų elektroninės parduotuvės dalyvis Vitalius Striuogaitis įvertintas už tautinio paveldo tradicijų saugojimą ir dalyvavimą Žemės ūkio rūmų projekte, kurio dėka įkurta tvarių ir sertifikuotų tautinio paveldo gaminių ir produktų elektroninė parduotuvė „Pagaminta lietuvių“.
Padėka įteikta Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariams, Kauno rajono ūkininkams Daliai ir Edvardui Abukauskams, kurie sėkmingai sukūrė prekės ženklą „Raugiam viską“. Šie ūkininkai parodė, kad raugti galima ne tik kopūstus ir agurkus, bet ir daugelį kitų daržovių, vaisių.
Žemaitukų arklių augintojų asociacijos narį Saulių Sinkevičių nuspręsta apdovanoti už lietuviškų žirgų – žemaitukų veislės – garsinimą.
Už atstovavimą pilietinės visuomenės sektoriui, sėkmingą Kauno rajono vietos veiklos grupės projekto „Mobilus jaunimo centras“ įgyvendinimą bei švietėjiškas jaunimo ir bendruomenės pilietiškumo programas apdovanotas Kauno rajono vietos veiklos grupės valdybos pirmininkas Darius Joneikis.
Lietuvos avių augintojų asociacijos narius, Biržų rajono ūkininkus Kristiną ir Jūrį Milišiūnus ministras apdovanojo už avininkystės sektoriaus puoselėjimą, švietėjiškas programas apie avių veisles bei jų produkciją, dalyvavimą Lietuvos ir tarptautinėse parodose.
Už aktyvų šeimos ūkininkų ir ekologinių ūkių interesų atstovavimą, sėkmingą šeimos ekologinio ūkio puoselėjimą ir pasiryžimą gražinti kaimą padėka įteikta Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkei, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narei Eglei Markevičiūtei.
Už Lietuvos kaimo turizmo garsinimą ir išskirtinius sprendimus kaimo turizmo versle padėka įteikta Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nariui Pauliui Arasimavičiui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-07
Pieno supirkimas iš pieno gamintojų ir 2023 m. sausio ─ spalio mėn. mokama kaina
VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪDC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2023 m. sausio ─ spalio mėn. iš 12 882 pieno gamintojų supirko 1 127,59 tūkst. t vidutinio 4,32 proc. riebumo ir 3,57 baltymingumo pieno (2022 m. sausio ─ spalio mėn. – 1 137,30 tūkst. t vidutinio 4,19 proc. riebumo ir 3,46 baltymingumo pieno, o 2021 m. sausio ─ spalio mėn. – 1 125,42 tūkst. t vidutinio 4,19 proc. riebumo pieno). Palyginti su 2022 m. sausio ─ spalio mėn., pieno supirkimas sumažėjo 0,9 proc. arba 9,68 tūkst. t. Per 2023 m. spalio mėn. buvo supirkta 118,39 tūkst. t pieno arba 4,4 proc. mažiau nei 2023 m. rugsėjo mėn.
ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. spalio mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2022 m. spalio mėn., sumažėjo 29,2 proc. ir sudarė 295,93 Eur/t. Faktinė bazinių rodiklių kaina, 2023 m. spalio mėnesį palyginus su 2023 m. rugsėjo mėn., padidėjo 4,14 proc.
ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. spalio mėnesį vidutinė natūralaus (4,32 proc. riebumo ir 3,57 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginus su 2023 m. rugsėjo mėn., padidėjo 10,7 proc. ir siekė 389,32 Eur, o, palyginus su 2022 m. spalio mėn., ji buvo 29,6 proc. mažesnė.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. spalio mėnesį už natūralų pieną (4,31 proc. riebumo ir 3,61 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 434,54 Eur už t. Palyginus su 2023 m. rugsėjo mėn., ši pieno kaina padidėjo 8,8 proc. (2022 m. spalio mėn. ji buvo 601,31 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. spalio mėn., palyginus su 2023 m. rugsėjo mėn., padidėjo 3,3 proc. ir buvo 327,96 Eur/t Eur už t (2022 m. spalio mėn. – 450,35 Eur už t).
Šaltinis: vic.lt, 2023-12-07
Rusijos grūdai toliau sėkmingai keliauja į ES: skelbia, kad eksportas padvigubėjo
Rusija per penkis mėnesius nuo šių kalendorinių metų vidurio į Europos Sąjungą eksportavo 2,23 mln. tonų grūdų ir ankštinių kultūrų – 2,3 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį metais anksčiau, skelbia Rusijos žiniasklaida, pateikdama Rusijos grūdų sąjungos monitoringo rezultatus.
Jie rodo, kad pagrindinės Europos Sąjungoje rusiškų grūdų importuotojos šiemet liepos-lapkričio mėnesiais buvo Ispanija (40 proc. viso šio importo į Bendriją), Italija (35 proc.), Belgija (17 proc.). Tiekimas į visas jas šiais metais išaugo kartais. Į pirmąjį šio sąrašo penketą taip pateko Graikija ir Latvija, kurios rusiškų grūdų importą atitinkamai beveik padvigubino ir sumažino bemaž keturis kartus.
Tai, kad į Latvija ir toliau gabenami grūdai iš Rusijos didelėmis apimtis, patvirtino Latvijos maisto ir veterinarijos tarybos Pasienio kontrolės departamento vadovė Iveta Šicė-Tredė. Anot jos, per 11 šių metų mėnesių per Latvijos pasienio kontrolės punktus iš Rusijos įvežta 382,8 tūkst. tonų maistinių grūdų, iš jų 61,9 tūkst. tonų – lapkritį.
„Šiuo metu nei Europos Sąjungos, nei Latvijos teisės aktai neriboja maisto produktų, įskaitant grūdų, importo iš Rusijos“, – sakė I.Šicė-Tredė. Ji pridūrė, kad jos atstovaujama tarnyba neturi informacijos apie tai, kokia dalis šių grūdų liko Latvijoje, o kokia dalis buvo išgabenta į kitas ES valstybes nares.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-12-04
Trūkstant sklypų Seimo komitetas pritarė žemės grąžinimo liberalizavimui
Trakų rajone paveldėtų sklypų susigrąžinti nėra, nes, kaip sako meras, jų tiesiog nebėra. „Istoriškai taip susiklostė, kad miestas yra tarp dviejų ežerų ir taip, sklypų neturime, šiuo metu 27–28 yra laukiantys sklypų“, – sako Trakų r. meras Andrius Šatevičius. Todėl Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas. Siūloma, kad viename mieste, nesant laisvos žemės, sklypą būtų galima atgauti kitame tos pačios savivaldybės mieste.
„Yra žmonių, kurie savo gyvenamam mieste atgauti žemės nebegali. Jiems galimybė yra tik miškas ar pinigai“, – aiškina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Iš pradžių siūlyta, kad, pavyzdžiui, vietoj Grigiškių žemę būtų galima susigrąžinti Vilniuje, bet Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėjo, kad taip daliai žmonių būtų sudarytos išskirtinės sąlygos.
„Tokiu būdu būtų sistemiškai pakeistos žaidimo taisyklės žaidimo pabaigoje, nes žmonės negalėjo perkelti į Vilnių iš kitų rajonų“, – pabrėžia STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova.
Todėl į tai atsižvelgus pasiūlymas pakoreguotas. Sklypo perkelti nebūtų galima į didmiesčius ir kurortus.
„Padarėm išimtį, kad į didžiuosius miestus sugrįžti pretendentai nebegalėtų, pavyzdžiui, iš Grigiškių į Vilnių nebegalėtų, bet, tarkim, teoriškai iš Vilniaus į Grigiškes galėtų“, – pažymi A. Gedvilienė.
Komiteto pirmininkė sako, kad, pavyzdžiui, žmonės, kurie žemę turėtų atgauti Trakuose, priėmus pakeitimus galėtų ją susigrąžinti Lentvaryje.
„Šiaip mūsų visuomenė patyrė daug neteisybės, kai buvo nusavinta nuosavybė, kai vyko restitucija buvo daug klaidų, žmonės pavargo nuo proceso, norisi jį pabaigti kiek įmanoma ramiau, suteikiant manevro laisvės“, – komentuoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas.
Nacionalinė žemės tarnyba sako, kad nuosavybės teises atkurti baigta beveik visuose miestuose.
„Išskyrus Vilniaus ir Trakų miestus. Vilniaus savivaldybė yra pateikusi pakankamai – 548 – sklypus ir jų plotas dvigubai viršija poreikį“, – nurodo Nacionalinės žemės tarnybos laikinoji direktorė Giedrė Ričkutė.
Pagal iki šiol galiojantį įstatymą, žemę atgauti galima ten, kur žmogus ją turėjo ar paveldėjo, išskyrus Kuršių neriją. Taip pat mieste, kuriame asmuo dabar gyvena, išskyrus didmiesčius, tris didžiausius kurortus, Kuršių neriją.
Šaltinis: Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, lrt.lt, 2023-12-06
Sudaryta mokymo įstaigų paraiškų pirmumo eilė
Informuojame, kad sudaryta paraiškų, pateiktų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, pirmumo eilė, kviečiame susipažinti. Primintina, jog pagal intervencinę priemonę rugsėjo 1 d. – spalio 31 d. paraiškas pateikusių 8 pareiškėjų bendra prašoma paramos suma daugiau kaip 200 tūkst. Eur viršijo šiam paraiškų teikimui skirtąją, tad sudarius paraiškų pirmumo eilę paaiškėjo, kurioms paraiškoms paramos lėšų pakanka ir jos bus vertinamos toliau.
Sudaryta paraiškų pirmumo eilė lėmė, kad paramos visiškai pakanka 5 paraiškoms, surinkusioms 100–75 atrankos balus. Kvietimui skirtų paramos lėšų iš dalies pakanka 2 paraiškoms, surinkusioms 65 atrankos balus – dėl trūkstamų lėšų šioms paraiškoms skyrimo ar neskyrimo sprendimą priims Žemės ūkio ministerija. Vienai paraiškai, surinkusiai mažiausiai atrankos balų – 45, paramos lėšų nepakako.
Pagal SP priemonę šiuo paraiškų teikimo etapu (rugsėjo 1 d. – spalio 31 d.) pateiktos 8 paraiškos, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 1 mln. Eur paramos lėšų. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 800 tūkst. Eur paramos lėšų.
Primintina, kad paraiškas dėl paramos organizuoti mokymus ir ugdyti įgūdžius, puoselėti inovacijas, dalintis žiniomis apie žemės ūkį ir naujoves jame, skatinant ūkininkus jomis naudotis bei sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, žinių mainais ir mokymu, buvo kviečiamos teikti mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos bei kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu, ar kurių pagrindinė veikla yra neformalus suaugusiųjų švietimas, ūkių konsultavimo paslaugos ir (ar) moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla. Vienam projektui įgyvendinti daugiausia gali būti skirta 150 000 Eur su PVM, kompensuojant iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
