Žemės ūkio naujienos: 2023-12-06

Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtos mokėti išankstinės išmokos pagal su plotu bei gyvuliais susijusias intervencines ir kompensacines kaimo plėtros priemones, o nuo gruodžio 6 d. prasideda antras etapas, per kurį planuojama ūkininkams išmokėti tiesioginių išmokų likutį. Per avansinių mokėjimų laikotarpį, nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., ūkininkus pasiekė daugiau nei planuota – 309 mln. Eur.

Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares mokėti likusią išmokų dalį iki kitų metų birželio 30 d., tačiau jau per pirmąjį mokėjimo mėnesį planuojama 98 proc. pareiškėjų pervesti 194 mln. Eur paramą. Likusiems pareiškėjams priklausančios išmokos bus pervestos pasibaigus gruodžiui, tačiau ne vėliau nei tai padaryti įpareigoja teisės aktai.

Šį mėnesį pareiškėjams bus tęsiami mokėjimai pagal schemas, pagal kurias buvo mokamos avansinės išmokos, ir pradedama mokėti parama pagal: kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, ekologinę sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.

Pareiškėjams taip pat bus mokama pagal šias KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą.

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi 2023 metais deklaruotą plotą, atitikusį paramos teikimo reikalavimus ir tiesioginėms išmokoms skirtą sumą, patvirtino, kad bazinė pajamų paramos tvarumui didinti išmoka šiais metais bus 77,27 Eur už ha.

Išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2014–2022 m. laikotarpio reikalavimus, sieks 77,09 Eur už ha, tuo tarpu papildoma pajamų paramos išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2023–2027 m. laikotarpio reikalavimus – 129,10 Eur už ha.

Susietoji pajamų paramos išmoka už plotus, kuriuose auginami baltyminiai augalai sieks 50,73 Eur už ha, išmoka už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai – 103,10 Eur už ha, už plotus, kuriuose auginami vaisiai – 486,95 Eur už ha, už plotus, kuriuose auginami uogos, riešutai – 330,90 Eur už ha, už plotus, kuriuose daržovės auginamos atvirajame grunte – 431,28 Eur už ha.

Papildoma perskirstomoji pajamų paramos tvarumui didinti išmoka 2023 m. už pirmuosius 10 ha – 74,16 Eur už ha, už antruosius 10 ha – 80,30 Eur už ha, už trečiuosius 10 ha – 93,93 Eur už ha, už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha – 106,96 Eur už ha.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2023 m. paraiškas pateikė 116 153 pareiškėjai, o bendras deklaruotas plotas – 2 904 075,29 ha.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-06

Taip pat ūkininkaujantieji nederlingose žemėse ir pateikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ turėtų neišregistruoti žemės ūkio valdosiki kitų metų paraiškų pagal priemonę teikimo pradžios. Tuo atveju, kai valda išregistruojama anksčiau, pareiškėjas nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą, o jei parama ar jos dalis iki nurodytos datos būtų išmokėta, jis privalėtų išmokėtą paramą grąžinti.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-12-06

„Dirvožemio sveikatos tema apima ne tik dirvožemį, bet ir vandenį – tvarų jų abiejų valdymą, tausų naudojimą ir tarpusavio sąryšius. Kalbant apie mokslo bendradarbiavimą auginant derlių, norėčiau pabrėžti svarbų jūsų – dirvožemio tyrėjų – indėlį“, – atidarydamas konferenciją susirinkusiems svečiams kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, atkreipęs dėmesį ir į šių metų Pasaulinės dirvožemio dienos temą „Dirvožemis ir vanduo – gyvybės šaltinis“.

Dirvožemio tyrimų svarbą akcentavo ir LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas. „Daug kalbame apie kosmoso tyrimus, bet per mažai dėmesio skiriame žemės – dirvožemio – tyrimams. Visi ES institutai atlieka dirvožemio tyrimus, bet jų metodikos nėra unifikuotos, todėl ir rezultatų palyginimas nėra toks paprastas. Galbūt ateityje galėsime iš palydovų nustatyti ne tik augalų, bet ir dirvožemio būklę“, – kalbėjo direktorius.

Sprendimai turi būti grįsti mokslo žiniomis

Šiandien didelė dalis Europos dirvožemių nėra sveiki, ši situacija ir toliau prastėja. Dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, naudojama per daug fosforo ir azoto trąšų, pavojų kelia dykumėjimas, druskėjimas, užterštumas. Aktuali problema yra ir dirbamos žemės paėmimas miestams plėstis.

Aptariant dirvožemio politikos naujienas akcentuota, jog labai svarbu, kad teisės aktų siūlomi tikslai ir sprendimai būtų pagrįsti mokslinėmis žiniomis, aktualiausiais tyrimais.

Šiuo metu ES valstybės narės derasi su Europos Komisija dėl naujosios Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos projekto. LAMMC atstovas dr. Virginijus Feiza, pasidalindamas įžvalgomis apie šio projekto privalumus ir trūkumus, atkreipė dėmesį į tai, jog jis akcentuoja spragas nacionaliniuose teisės aktuose. Visos ES valstybės narės, įgyvendindamos direktyvą, privalės turėti nacionalinius teisės aktus dirvožemio degradacijos rizikos vertinimui.

Direktyva siekia, kad iki 2050 m. visi dirvožemiai būtų sveiki. Atsižvelgiant į tai, joje numatyti dirvožemio kriterijai ir jų žalingumo ribos, akcentuojamas „teršėjas moka“ principas, siūloma sukurti „gyvą“ praktinių veiklų duomenų bazę ir kt.

Dirvožemiui palankaus ūkininkavimo plėtra ir skatinimas yra vienas iš Lietuvos strateginių siekių, numatytas ir Vyriausybės programoje. Šiemet Žemės ūkio ministerija patvirtino Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą. Planą parengė iš mokslininkų, ūkininkų ir ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų atstovų sudaryta darbo grupė. Jame numatyta net 80 konkrečių ilgalaikių priemonių iki 2030 metų, taip pat ir atsakingi jų vykdytojai.

Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovės Rovenos Grikienės, įgyvendinant planą bus siekiama spręsti žemės ūkyje naudojamo dirvožemio geros būklės užtikrinimo, tvaraus naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, dirvožemio taršos mažinimo, jo teikiamos naudos žmonėms, gamtai ir klimatui vertinimo klausimus. Plano įgyvendinimą koordinuos tarpinstitucinė darbo grupė.

Mokslinių tyrimų bazės stiprinimas

Renginyje daug dėmesio skirta dar vienai aktualiai temai – mokslinių tyrimų finansavimui. Žemės ūkio mokslinių tyrimų bazės stiprinimas įtrauktas ir į Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą.

Lietuvos mokslo tarybos atstovė Jolanta Revaitienė pristatė finansinį įrankį – „Europos Horizonto“ programą, kurioje nemažai dėmesio skiriama ir dirvožemiui. Viena iš jos sričių yra 2019 m. sukurta Dirvožemio misija, kurios tikslas – pereiti prie sveiko dirvožemio. Šiai misijai kasmet skiriamas vis didesnis finansavimas. Pranešėja ragino aktyviau dalyvauti misijoje ir rengti projektus, taip pat kvietė prisijungti prie Dirvožemio misijos manifesto.

Renginio dalyviai akcentavo, kad būtina ir toliau plėtoti dirvožemio tyrimus, bendradarbiauti su užsienio partneriais ir daugiau dėmesio skirti tokioms dar nedaug tyrinėtoms sritims, kaip dirvožemio biologinė įvairovė ir jos vaidmuo užtikrinant dirvožemio sveikatą ir derlingumą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-06

Tuo tarpu ūkininkaujanti Kėdainių rajono tarybos narė Erlenda Turskienė piktinasi, kad tokia žemės mokesčio skaičiavimo metodika yra ydinga.

Didelius mokesčius teks mokėti mažiausiai 5-erius metus

Kaip „Rinkos aikštei“ paaiškino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė, analizės, kiek tiksliai pakito žemės mokestis mūsų krašto ūkininkams, savivaldybė nedaro, nes nedisponuoja tokia informacija.

Mokesčio dydis priklauso nuo vidutinės rinkos vertės ir žemės sklypo paskirties. Šių metų mokestis paskaičiuotas pagal nuo 2023 m. sausio 1-osios įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutinės rinkos vertės kainas. Pagal šias naujas ir smarkiai iškeltas rinkos vertes žemės mokestis bus skaičiuojamas 5-erius metus.

„Ne tiek tarifas įtakos turėjo mokesčių už žemę ženkliam brangimui, kiek verčių perskaičiavimas, kuris būna kas penkerius metus. Apie tarifus su savivaldybe diskutavome, bet pamiršome pasikalbėti apie vertės padidėjimą“, – kalbėjo ūkininkų sąjungos pirmininkas D. Sabulis.

Šiuo metu žemės mokesčio tarifas Kėdainių rajone svyruoja nuo 0,3 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Mažiausiai, 0,3 proc., moka daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų savininkai, daugiausia, 4 proc., – už nenaudojamą, apleistą žemės sklypą atsakingi asmenys. O ūkininkams yra nustatytas 0,75 proc. mokesčio tarifas.

Vertė pakelta dirbtinai – turtus susikrovė per naktį

Su pasikeitusia žemės verte beveik dvigubai išaugo ir ūkininkaujančios rajono tarybos narės E. Turskienės mokamo žemės mokesčio suma.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad žemės mokestis man išaugo beveik dvigubai. Jeigu anksčiau už vieną žemės plotelį mokėdavau 660 eurų, tai šiemet – 1 tūkst. 100 eurų. Pasirodo, pasižiūrėjus į sklypų vertes, per naktį mes tapome beveik dvigubai turtingesni“, – ironizavo pašnekovė.

Ji taip pat piktinosi, jog žemės mokesčio pakilimas yra neteisingas, kadangi vertė yra dirbtinai sukelta – turtas padidėjo, bet iš to turto naudos niekas daugiau negavo.

„Tai yra labai ydinga žemės mokesčio skaičiavimo metodika. Ją reikėtų keisti, kad tai būtų susiję su žemės našumo balu, o ne su verte.

Nekilnojamojo turto pardavėjai taip, iš to išlošia, o žemdirbiai žemės pardavinėjimu neužsiima, kad iš to pabrangimo gautų naudą. Jie gauna naudą iš to, kaip tą žemę prižiūri, kokias sąlygas gauna iš gamtos“, – kalbėjo E. Turskienė.

Mokesčio perviršis – kaimų problemoms spręsti?

Paklaustas, ar yra kokių nors priemonių ūkininkams atlyginti ar sumažinti stipriai išaugusį žemės mokestį, Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas sakė, kad kiekvienas ūkininkas individualiai gali rašyti prašymus savivaldybei, kad ši sumažintų mokestį.

„Pavyzdžiui, Kėdainiuose yra tokia žvyro programa, t. y. mes, ūkininkai, gauname žvyro, patys parsivežame, patys pasiskleidžiame ant kelių ir savivaldybė tam skiria biudžeto lėšas. Taigi, tą perviršį, kurį surinko savivaldybė už žemės mokestį, galima būtų panaudoti kaimo bendruomenių poreikiams ar dar kokiems nors darbams atlikti“, – svarstė D. Sabulis.

Jam pritarė ir rajono tarybos narė E. Turskienė, tačiau tai, anot jos, galima būtų svarstyti tik kitiems metams.

„Dabar susidariusi tokia situacija: kadangi žemės mokestį jau reikėjo susimokėti iki lapkričio 15 d., tad šiems metams jau nieko nebegalime padaryti. Tačiau mūsų frakcija, kai bus svarstomas kitų metų biudžetas, tikrai siūlys svarstyti koeficiento klausimą. Kai jau bus galima įvertinti, koks padidėjimas yra visame rajone, tada vertinsim koeficientą, kad ateityje žmonėms būtų lengviau, nes tai liečia ne tik ūkininkus, bet ir visus kitus žmones, ypač kaimuose, kurie turi žemės. Juk po penkerių metų vėl bus vertės perskaičiavimas, – komentavo E. Turskienė. – Kėdainiuose koeficiento dydis yra 0,75 proc. ir jis iš tiesų nėra didelis palyginus su kitais rajonais. Bet yra ir tokių rajonų, kuriuose koeficientas – 0,5 proc., 0,6 proc.

Dar vienas mūsų siūlymas bus, kadangi šiais metais žemės mokestis jau sumokėtas ir pinigai keliaus į biudžetą, kad tas iš padidėjimo surinktas perviršis būtų skirtas kaimo problemoms spręsti, nes kaime tikrai yra visokių infrastruktūrinių problemų – melioracijos, kelių, stotelės neįrengtos.“

Tuo tarpu Kėdainių rajono mero patarėja ryšiams su visuomene Vilija Mockuvienė kol kas dar negali pasakyti, ar iš tiesų bus stengiamasi kaip nors padėti ūkininkams ir ateityje sumažinti mokestį ir ar jis bus kompensuojamas per kokias nors kitas programas ar projektus.

„Klausimai yra tik hipotetiniai. Ūkininkų kreipimosi šiandien nėra. Tad nėra kaip atsakyti į Jūsų keliamus klausimus“, – trumpai pakomentavo V. Mockuvienė.

Bankrutuojančių nebus

Nors žemės mokestis smogė nemaža jėga ūkininkams, tačiau D. Sabulis patikino, kad dėl to bankrutuojančių ar veiklą nutraukiančių ūkininkų tikrai nebus.

„Nėra tie mokesčiai tokie, kad ūkininkai negalėtų susimokėti. Tik, aišku, nuostolių šiokių tokių bus, nes grūdų kainos mažesnės ir derliai mažesni nei pernai, taip pat trąšas reikėjo brangiau pirkti, tad padidėjęs žemės mokestis tikrai pasijus. Tik kiekvienam skirtingai, nes žemė žemei nelygi. Taip pat žemės mokesčio dydis labai priklauso nuo to, kurioje vietoje yra žemė. Tarkim, jeigu yra arčiau miesto ribos, kainuos brangiau, jeigu daugiau nutolusi – pigiau. Yra labai daug įvairių dedamųjų, todėl tiksliai pasakyti, kiek pabrango vienas hektaras žemės, labai sudėtinga“, – teigė ūkininkų atstovas.

Vis tik pakilusios kainos ar mokesčiai dažniausiai labiausiai kainų šuoliu atsiliepia vartotojams. Tačiau E. Turskienė pažymi, kad poveikis galutinei produkcijos kainai nuo ūkininkų mažai priklauso.

„Mes, nei vienas žemdirbys, negalime padaryti jokios įtakos kainai, pavyzdžiui, kažkas pabrango ir aš dabar branginsiu. Ne. Mes turime jau iš anksto sudarę sutartis ir ne mes nustatome kainą, o netgi tarptautinės biržos. Mes neparduodame grūdų ar pieno tiesiogiai žmogui. Dabar tiek grūdų, tiek pieno kainos yra ypatingai žemame lygyje, o čia staiga yra padvigubėjusios bankų palūkanos, sumažėjęs derlius dėl prastų gamtinių sąlygų, nepasiruošta pašarų ir dar padvigubėjęs žemės mokestis, nors iš to pačio ploto gavome mažiau produkcijos“, – apmaudo neslėpė ūkininkaujanti tarybos narė.

A. Melinauskienės duomenimis, 2022 metais žemės ir nuomos mokesčio surinkta 1 mln. 767,4 tūkst. eurų, vadinasi, šiemet rajono savivaldybės biudžetas iš ūkininkų ir visų bent mažiausią žemės lopinėlį turinčių gyventojų kišenės susišluos kone dvigubai didesnę sumą pinigų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-06

Pasak ūkininko, bulvių, burokėlių ar kopūstų kokybės reikalavimai aukšti, reikia daug rankų darbo ir patirties.

„Turime galimybę sandėliuoti, tiekti ištisus metus ir pagal poreikius, sudarę sutartis su maitinimo įstaigomis“, – sako Marijampolės savivaldybės ūkininkas Povilas Žolynas.

Pasak ūkininkų, taip pat svarbu užtikrinti, kad maitinimo įstaigos laiku gautų užsakytą produkciją. Lazdijų rajone įsikūrusio žemės ūkio kooperatyvo vadovė tikina, jog paruošti kokybišką kalakutieną ar vištieną kainuoja. Laisvai gyvenančių vištų kiaušiniai taip pat brangesni. Produktus veža ir į kaimyninę savivaldybę.

„Kai turi kooperatyvą, sujungi produktus ir su visu krepšeliu atvažiuoji į darželį, tikrai apsimoka. Mūsų augintojai turi nacionalinės kokybės ženkliukus“, – pažymi Žemės ūkio kooperatyvo direktorė Rūta Cimakauskienė.

„Ne visuomet yra visų produktų pasirinkimas, kurių reikia maisto gaminimui pagal valgiaraštį, savo rajone galima įsigyti“, – pastebi Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos direktorė Erika Poškevičienė.

Lazdijų rajonas, kaip ir Kazlų Rūda, švietimo įstaigose centralizuotų maitinimo paslaugų atsisakė dėl prastos maisto kokybės. Kazlų Rūdos mokykloms maistas gaminamas vietoje. Daržoves dabar perka iš ūkininko, pageidautų įsigyti ir daugiau kokybiškų produktų.

„Vaikai yra labai išrankūs. Man, kaip mamai, labai svarbu, kad vaikas gautų kuo daugiau daržovių ir aktualu, kad jos būtų sveikos, be trąšų“, – akcentuoja Kazlų Rūdos ugdymo įstaigų maitinimo tarnybos vadovė Ilona Žemaitaitienė.

„Dėsime visas pastangas, kad turėtume daugiau pasiūlos iš ūkininkų ir turėtume įvairesnį asortimentą, galbūt net ir vaisius, nes juos perkame ne iš ūkininkų“, – tvirtina Kazlų Rūdos vicemerė Edita Lukoševičienė.

Dalis Alytaus švietimo įstaigų daržoves gauna iš ūkininko Mindaugo Anušausko. Jis sako žinantis, kokios kokybės daržovių įstaigoms reikia, pristato laiku ir be tarpininkų.

„Konkurencija yra didelė su daržovėmis. Ateina sausis, tada balandis, gegužė, tai džiaugiasi, kad gauna“, – kalba Alytaus rajono ūkininkas.

Žemės ūkio ministerija skatina diegti trumpąsias maisto grandines.

„Ūkininkas turi būti užtikrintas kur parduos tą produkciją. Tai priemonės, kai mes dengiame kainų skirtumą, jau garantuoja, kad galės tiekti į darželius, ugdymo įstaigas. Ūkininkas skatinamas, kad ištisus metus galės tiekti“, – dėsto Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.

Šiais mokslo metais produktų iš ūkininkų švietimo įstaigoms daugiausia pirko Šiaulių, Druskininkų, Panevėžio, Lazdijų, Kazlų Rūdos savivaldybės.

Šaltinis: Rūta Ribačiauskienė, Marius Šagunevičius, lrt.lt, 2023-12-03