Žemės ūkio naujienos: 2023-12-18

Kas yra laikoma daugiamete pieva?

Pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus penkerius ar daugiau metų neariamas žemės plotas, kuris skirtas ūkiniams gyvūnams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti ir kurį galima atsėti nesuariant. Daugiametėje ganykloje arba pievoje gali augti pavienių medžių ir (ar) krūmų.

Kur galiu rasti bendrą informaciją apie daugiamečių pievų atkūrimą?

Informaciją dėl daugiamečių pievų atkūrimo galite rasti NMA svetainėje. Čia yra paskelbtas žemėlapis Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis (arcgis.com). Jame pateikta informacija apie 2020–­­­2022 m. suartus daugiamečių pievų plotus ir ploto dalį, kurią reikėtų atkurti. Pareiškėjas, žemėlapyje nustatęs (žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę), kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti.

Kodėl reikia atkurti daugiametes pievas?

Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti daugiametes pievas. Nuo 2023 m. daugiamečių žolynų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu. Paaiškėjus, kad šiais metais šis santykis, palyginti su 2018 m. nustatytu referenciniu dydžiu Lietuvoje, sumažėjo 18,64 proc., suartas pievas privaloma atkurti. Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas, ūkininkai įsipareigoja daugiamečių pievų nearti, o NMA pareikalavus – jas atkurti, jei visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažės daugiau kaip 5 proc.

Ar visiems ūkininkams tenka prievolė atkurti daugiametes pievas?

Pareiga suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais numatyta tiems ūkininkams, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų paraiškų duomenimis (2020–2022 m.), suarė ar kitaip pakeitė daugiametes pievas ar einamaisiais metais deklaruoja plotus, kurie per ankstesnius trejus metus buvo suarti ar kitaip pakeistos daugiametės pievos.

Kokios yra numatytos daugiametės pievos atkūrimo išimtys?

Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11 p. nurodyta, kad daugiametės pievos atkūrimo reikalavimas netaikomas,

kai: daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į kontrolinį žemės sklypą bl1 (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);

valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;

pagal reikalavimus daugiametės pievos apsodinamos mišku, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius; konkrečiam pareiškėjui nustatytas privalomas atkurti plotas yra mažesnis nei 0,5 ha.

Kas turi atkuri daugiametę pievą, jeigu ji 2024 m. buvo parduota kitam asmeniui?

Vadovaujantis Aprašo 7.2 papunkčiu, naujasis žemės valdytojas perima visus su daugiamečių pievų atkūrimu susijusius įsipareigojimus, jeigu pretenduoja gauti tiesiogines išmokas už deklaruojamus plotus. Iki kada reikės atkurti daugiametes pievas? Daugiamečių pievų plotą reikia atkurti iki 2024 metų savo paraiškos pateikimo dienos, o ne iki bendro paraiškų priėmimo laikotarpio pradžios.

Kaip galima atkurti daugiametes pievas?

Atkuriant pievas, turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Atkurti suartos daugiametės pievos plotą gal

ima: toje pačioje vietoje; kitame plote, kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį nėra nustatyta daugiametė pieva ar ganyk

la; kitame plote, kuris pagal 2023 metų paraiškų teikimo duomenis buvo nedeklaruotas ir kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį yra nustatyta daugiametė pieva.

Taip pat pažymėtina, kad, jeigu pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, arba kurios yra daugiametės, bet nebuvo deklaruotos, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Jas deklaruoti reikės likusį metų skaičių, kad susidarytų penkeri metai iš eilės. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima.

Kaip informuoti NMA apie atkurtas daugiametes pievas?

Pareiškėjas iki kitų metų rugpjūčio 1 d. per mobiliąją programėlę „NMA agro“ turi pateikti atkurtų daugiamečių pievų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi atkurtos daugiametės pievos ir bendras lauko vaizdas.

Kokios sankcijos taikomos neatkūrus nustatyto daugiamečių pievų ploto?

Reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas nuo 2023 m. tapo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimu, todėl, atsiradus reikalavimui atkurti daugiametes pievas ir jų neatkūrus, sankcijos taikomos ne konkrečiai paramos schemai, o visai pareiškėjo paraiškai. Jei pareiškėjas nevykdo pareigos atkurti suartų daugiamečių pievų ploto, jam taikomos sankcijos už GAAB reikalavimų nesilaikymą, kaip tai numatyta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje (toliau – Metodika).

Taigi, pareiškėjui neatkūrus reikalaujamo atkurti daugiamečių pievų ploto, 2024 m. bus sumažintos visos išmokos (tiesioginės išmokos bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių kompensacinės išmokos), kurioms taikomi GAAB reikalavimai. Vadovaujantis Metodika, sankcijos procentinis dydis gali sudaryti nuo 1 proc. iki 5 proc., įvertinus pažeidimą (neatkurtą plotą), vadovaujantis Metodikos 1 priedo 1 punkte nurodytais kriterijais: 1 proc., jei pažeidimo plotas iki 10 ha (imtinai); 3 proc. sankcija, jei pažeidimo plotas nuo 10 ha iki 50 ha (imtinai); 5 proc. sankcija, jei pažeidimo plotas nuo 50 ha.

Jeigu ūkininkas neatkurs daugiametės pievos, ar galės tame plote deklaruoti kitus augalus?

Taip, tačiau pareiškėjui bus taikomos GAAB reikalavimų pažeidimo sankcijos dėl neatkurtų daugiamečių pievų visai paraiškai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-15

Kartu spręsti problemas lengviau

Tarptautinė konferencija – vieta ne tik pasižiūrėti, kaip mums sekasi įgyvendinti iškeltus tikslus, bet ir sužinoti, su kokiais iššūkiais susiduria kitų šalių ūkininkaujantys kolegos. Šį kartą susirinkę dalyviai galėjo ne tik klausytis pranešimų, bet ir įsitraukti į ekspertų diskusijas, kurios buvo net trys.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus atidarydamas konferenciją džiaugėsi, kad padiskutuoti atvyko ir žemdirbius vienijančių organizacijų lyderiai iš Lenkijos, Latvijos. „Mūsų šalyje yra stiprus žemės ūkis. Lietuva iš kitų ES narių išsiskiria giliomis žemės ūkio tradicijomis, dirbamos žemės plotais lenkiame Nyderlandus, Belgiją, Slovakiją, Portugaliją ir kai kurias kitas ES šalis. Metų pabaiga yra geras metas pažiūrėti atgal, kaip mums sekėsi, ir brėžti kitų metų tikslus. Labai gerai, kad turime bendraminčių, bendražygių tarp mūsų kaimynų, kurie šiandieną su mumis. Tai – Latvijos, Lenkijos ŽŪR lyderiai ir nariai. Turime nemažai problemų, kurias galime ir turime spręsti kartu“, – pabrėžė ŽŪR pirmininkas.

Turime stiprinti šeimos ūkių grandį

Dėl užimtos darbotvarkės į Birštoną negalėjo atvykti, tačiau gyvos interneto transliacijos metu sveikinosi Europos Komisijos (EK) už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas komisaras Janušas Voicekovskis (Janusz Wojciechowski). Savo kalboje jis pažymėjo, kad Lietuvos ūkininkai išsiskiria savo aktyvumu ir siekiu kovoti už gyvybingą kaimą. Jis taip pat paragino sutartinai judėti viena kryptimi ir orientuotis į 4 pagrindinius principus: saugumą, stabilumą, tvarumą ir solidarumą.

J.Voicekovskis pripažino, kad maisto saugumui visoje ES pastaraisiais metais kilo itin daug iššūkių: COVID-19 pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą, niokojantys klimato kaitos padariniai ir kt. Ne mažiau svarbus ir ekonominis, politinis stabilumas žemės ūkyje.

„Turime pripažinti, kad BŽŪP finansavimas turėtų būti tęsiamas ir po 2027 m., naudojant sustiprintą biudžetą, atitinkantį žemės ūkio iššūkius bei pritaikytus prie keliamų tikslų, nes maisto gamyba priklauso nuo ūkininkų. Tačiau 2010–2020 m. ES praradome 3 mln. ūkių, jų skaičius sumažėjo nuo 12 iki 9 mln. Tai prilygsta maždaug 800 ūkių, kurie nyksta kiekvieną dieną. Vien tai atskleidžia socialinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų ūkininkų ir kaimo bendruomenės. Esu tvirtai įsitikinęs, kad turime stiprinti paramą mažiems ir vidutiniams šeimos ūkiams, kovodami su pernelyg didele žemės koncentracija, kartu nustatydami privalomą viršutinę ribą, kuri apima tiesioginių išmokų mažinimą didžiausiems paramos gavėjams“, – kalbėjo J.Voicekovskis, pažymėjęs, kad žemės ūkiui tenka dar viena svarbi užduotis – kartų kaitos kaime užtikrinimas.

Anot jo, kartų atsinaujinimas yra esminis iššūkis. „Negalime užtikrinti saugaus maisto tiekimo be tvirtos ūkininkų bendruomenės, kurią palaiko stabilios pajamos. Turime sutelkti dėmesį į ūkių ekonominį gyvybingumą: ūkininkai turi tinkamai užsidirbti dirbdami žemę“, – tikino jis.

Norėtų tvarkos kaip Ispanijoje

Į jo kalbą sureagavo Latvijos žemės ūkio organizacijų tarybos (LOSP) Pieno grupės vadovas Guntis Gūtmanis, pažymėjęs, jog Ispanijoje galioja tvarka, kad pieno supirkėjai ūkininkams negali mokėti žemesnės kainos nei savikaina. „Ar tokia tvarka galėtų būti taikoma visoje ES? Juk visos šalys yra nustačiusios minimalų darbo užmokestį, o pieno gamintojai lieka už brūkšnio, kai jų gaunamas uždarbis net nepadengia savikainos“, – eurokomisaro teiravosi G.Gūtmanis.

J.Voicekovskis pripažino, kad minėta tvarka iš tiesų Ispanijoje galioja, tačiau jis suabejojo, ar šią praktiką būtų įmanoma taikyti visoje bendrijoje. „Nors atrodo paprasta numatyti tokį įstatymą, sudėlioti viską taip, kad jis veiktų praktikoje – ne taip paprasta. Sutinku, kad esamuose teisės aktuose yra daug erdvės tam, kad galėtume labiau apsaugoti ūkininkus“, – sakė eurokomisaras.

Prašė konkrečių veiksmų

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovas Vytenis Grigas, ginantis savo bendražygių interesus ES jaunųjų ūkininkų taryboje (CEJA), eurokomisaro teiravosi, kokius realius instrumentus Europos Parlamentas (EP) numato tam, kad jaunieji ūkininkai savo ateitį sietų su agroverslu. „Kokias priemones numatote remiant jaunuosius ūkininkus, nes, pripažinsiu, vilties mums reikia“, – klausimą J.Vojcekovskiui delegavo V.Grigas.

Savo ruožtu eurokomisaras užtikrino, kad daugiau nei 10 proc. ES tiesioginių išmokų, t.y. maždaug 4 mlrd. eurų, pagal planus, numatoma skirti daugiau nei 370 tūkst. jaunųjų ūkininkų, kurie sieks dirbti žemės ūkyje. Planuose taip pat numatyta didesnė parama ūkininkams, susiduriantiems su specifiniais sunkumais, taip pat ūkininkėms moterims.

Strateginio plano pakeitimai

Daug diskutuota ir apie vadinamąjį žaliąjį susitarimą, kurį žemdirbiai vertina nevienareikšmiškai. Kaip mums sekasi keliauti link žaliojo susitarimo ir ekologiškesnės ateities, kokios priemonės buvo sėkmingos, o kur reikalingi pokyčiai, pristatė ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis. Pasak jo, 31 proc. Strateginio plano lėšų numatoma skirti aplinkosaugos, klimato ir tvaraus ūkininkavimo tikslams. 1 290 mln. eurų (31 proc.) lėšų, iš jų tiesioginėms išmokoms ir sektorinėms programoms – apie 753 mln. eurų, kaimo plėtros intervencinės priemonėms – apie 537 mln. eurų.

Viceministras pastebėjo, kad nemažo ūkininkų dėmesio šiemet sulaukė tvarių technologijų ir ŠESD emisijų mažinimo skatinimui panaudojami papildomi finansavimo šaltiniai – modernizavimo fondas, Klimato kaitos programa (KKP) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas (RRF). Jo teigimu, tiesioginių ir juostinių sėjamųjų įsigijimo skatinimo Modernizavimo fondo priemonės pagalba bendros investicijos į bearimes technologijas siekė daugiau kaip 10 mln. eurų, iš kurių 3,3 mln. eurų sudarė kompensacinės išmokos. Taip pat panaudota 39 mln. eurų KKP lėšų biodujų jėgainių, biodujų valymo įrenginių statybai, prioritetą skiriant žemės ūkio organinių atliekų perdirbimui, pvz., mėšlo perdirbimui (2020 m. – 8 mln. eurų, 2021 m. – 15 mln. eurų, 2022 m. – 16 mln. eurų). Biometano gamybos pajėgumų didinimas taip pat finansuojamas iš RRF. Numatoma parama iš KKP grūdų džiovyklų modernizavimui, keičiant dyzelinį krosninį kurą į biodujas (ar biometaną). Iš KKP taip pat planuojama skirti 7 mln. eurų paramą antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos įsigijimui.

„25 proc. tiesioginių išmokų biudžeto kasmet skirta veiksmams, skatinantiems ūkininkus savanoriškai dalyvauti aplinkai ir klimatui palankiose veiklose – ekologinėse sistemose (įskaitant „Gyvūnų gerovė“, kai pirmą kartą ūkininkams mokamos išmokos už aukštesnių gyvūnų gerovės standartų laikymąsi). Taip pat rekordinis susidomėjimas nauja gyvulininkystės ūkiams skirta Strateginio plano intervencine priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. 2023 m. kvietime skirta 10 mln. eurų dotacijų, gautos 43 paramos paraiškos už daugiau 23 mln. eurų“, – sakė E.Giedraitis.

Strateginio plano pokyčiai

Viceministras priminė, kad jau rengiami ir Strateginio plano pakeitimai, kurie atsiras įvertinus 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatus ir socialinių partnerių siūlymus. Vienas didžiausių siekių – didinti daugiamečių pievų plotus. Ūkiai, kurie turi ne mažiau kaip 40 proc. daugiamečių pievų, galės dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, nereikalaujant negamybinių veiklų. Taip pat bus peržiūrima ekologinio ūkininkavimo paramos sistema. Ekologiškai ūkininkaujantiems bus leidžiama dalyvauti visose ekologinės sistemos gamybinėse veiklose: augalų kaita, tarpiniai pasėliai, neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, sertifikuotos sėklos naudojimas. Taip pat planuojama didinti ekologinių ūkių išmokų dydžius ir peržiūrėti išmokų dydžio mažinimo stambesniems ekologiniams ūkiams taikymą (iki šiol buvo taikytas 30 proc. mažinimas už plotus virš 200 ha). Visas ekologinio ūkininkavimo veiklas, įskaitant perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, numatoma remti iš II ramsčio (KPP fondo lėšos). Numatomi ir GAAB pakeitimai.

Ekologinio ūkininkavimo iššūkiai

Konferencijoje plačiai diskutuota apie ekologinio ūkininkavimo perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje. Mūsų šalyje 2023 m. ekologiškai ūkininkaujančiųjų plotai sumažėjo apie 6 proc. E.Giedraitis sakė, kad Lietuva tampa ekologiškus grūdus eksportuojančia šalimi, bet reikėtų orientuotis ne tik į grūdų auginimą. Jis neabejojo, kad ekologinei plėtrai labai svarbi rinka.

„Mes galime rengti aibę strategijų, tačiau rezultato nebus, jei vartotojams nereikia ekologiškų produktų. Man buvo liūdna pamatyti skaičius, kad maždaug pusė superkamo ekologiško pieno pilama į bendrą katilą, t.y. jis maišomas su įprastiniu pienu. Vadinasi, parama yra, ji veikia, tačiau pirkėjas jo neperka. Žiūrint plačiau, ES pagal užauginamą ekologišką produkciją dažniausiai pirmauja vaisiai, daržovės, pienas, mėsa, o Lietuvoje – grūdai. ES esame lyderiai pagal užauginamus ekologiškus kviečius, spelta, avižas. Už sąlyginai nedidelę kainą šie grūdai eksportuojami. Kokia mums iš to nauda kaip valstybei be to, kad ūkininkaujama tausiau ir gamta šiek tiek pasaugoma?“ – retoriškai klausė ŽŪM viceministras E.Giedraitis, pridūręs, kad turėtume daugiau fokusuoti dėmesį į kitas ekologiškas gamybines veiklas.

Palenkės ŽŪR lyderis Gžegož Leščinski, dalyvavęs ekspertų diskusijoje, pastebėjo, kad Lenkijoje ekologiškos produkcijos vartojimas nežymiai auga, nes vartotojai vis dažniau ieško sveiko, vietoje užauginto maisto. „Vis dėlto reikia padirbėti siekiant gerinti trumpųjų maisto tiekimo grandinę. Ir dėl sveikatos apsaugos turėtume daugiau investuoti į ekologinę gamybą. Jei būtų skiriamas didesnis dėmesys sveikesnei produkcijai, valstybės nemažai sutaupytų sveikatos apsaugai – žmonės rečiau sirgtų“, – tikino G.Leščinski.

Jam antrino LOSP narė Dzintra Lejniece. Anot jos, ekologišką produkciją vartotojai neretai remia tik žodžiais, o tikrasis „balsavimas“ vyksta pinigine. „Pirkėjai tikrai norėtų labiau palaikyti ekologiškai ūkininkaujančius, tačiau jie nepajėgūs įsigyti tokių prekių. Taip pat atstovauju kiaulių augintojams Latvijoje. Dalis ūkių norėtų investuoti į ekologiją, tačiau investicijos į ekologinę kiaulininkystę labai didelės. Ūkiai sau to negali leisti“, – konstatavo LOSP atstovė D.Lejniece.

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras sutiko, kad ekologiniame sektoriuje iššūkių netrūksta, mat net ir kai kurios stambios ūkio bendrovės Lietuvoje mažiną ekologinę gamybą, nes sudėtinga dirbti pelningai. Jis įsitikinęs, kad reikėtų daugiau orientuotis į žmonių švietimą, kodėl svarbu rinktis ekologišką produkciją ir kokią pridėtinę vertę jis gauna pats, ūkininkas ir gamta.

„Parama – trumpalaikis dalykas, negali ūkiai vien iš to išgyventi. Ūkiams reikia dirbti ir užsidirbti, gauti pajamas. Džiaugiuosi, kad ES populiarėja regeneracinis ūkininkavimas. Tai yra holistinis ūkininkavimo būdas, kurio tikslas – pagerinti dirvožemio ir natūralių ekosistemų sveikatą, pagerinti biologinę įvairovę. Kai žmonės vis daugiau į tai kreips dėmesį, manau, nemažai problemų išsispręs. Žinoma, regeneraciniai ūkiai plėsis ekologinių atžvilgiu, tačiau toks ūkininkavimo principas, mano nuomone, labai perspektyvus“, – sakė T.Beinoras.

Sprendimas dėl pasėlių apsaugos

Per nuotolį su susirinkusiais dalyviais diskutavo ir EP narys Juozas Olekas. Pagrindinis jo kalbos akcentas – pasėlių apsauga. Oro sąlygoms darantis vis sunkiau nuspėjamoms, susiduriant su aibe kenkėjų, ligų, žemdirbiai priversti ieškoti sprendimų, kaip apsaugoti javus. Tačiau jau kuris laikas EP virė diskusijos dėl augalų apsaugos produktų mažinimo. Buvo siekiama apriboti pesticidų naudojimą, tačiau, anot J.Oleko, tai reikia daryti proporcingai, atsižvelgiant į kiekvienos ES narės pesticidų naudojimo mastą.

„Lietuvoje naudojame apie 1 l/ha augalų apsaugos produktų, o, pvz., Nyderlanduose – iki 10 l/ha. Ne kartą sakiau, kad reikia žiūrėti į kiekvieną šalį individualiai, negalime skriausti šalių, kurios jau yra susimažinusios minėtų preparatų naudojimą. Labai gerai, kad šį kartą EK įsiklausė į praktinius patarimus ir nuo kategoriškų sprendimų atsitraukė“, – pabrėžė europarlamentaras.

Dėmesys ir miškų politikai

Konferencijoje kalbėta ir apie miškų ūkio ateitį. Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis džiaugėsi, kad Lietuvos miškų potencialas didėja, o tai kryptingos miškų politikos rezultatas. Vis dėlto, Lietuvoje 2021–2023 m. žievėgraužio nudžiovinta apie 2 mln. m3 visų nuosavybės formų miškuose. Tai verčia susimąstyti apie realių priemonių planą. Jis taip pat pristatė naujas miškų įstatymo redakcijas, kuriose įtvirtinamas platesnis darnaus miškų valdymo supratimas – labiau subalansuotas santykis tarp ekologinių, ekonominių ir socialinių visuomenės reikmių miškui. Taip pat diferencijuojamas miško kirtimų intensyvumas pagal funkcinį prioritetą – mažiau kirtimų saugomose teritorijose, daugiau – ūkiniuose (ekonominio prioriteto) miškuose.

Dėmesys ir regionų gyvybingumui

Konferencijoje nemažai diskutuota ir apie kaimo plėtrą. Pranešimą „Kaimas – daugiau nei žemės ūkis“ perskaitė Vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininkė Helena Naglazienė. Pasak jos, VVG tinklas siūlo ieškoti galimybių proporcingiau balansuoti Strateginio plano priemonių paramą bei daugiau dėmesio skirti ne žemės ūkio verslams, bet bendradarbiavimui, partnerystei tarp verslo ir nevyriausybinių sektorių. H.Naglazienė vylėsi, kad politikai, priimantys sprendimus ir įsipareigojimus kurti tvarią valstybės ateitį, supranta ir atsakingai įvertins, kad be kaimo, kuris yra daugiau nei žemės ūkis, stiprių valstybinių pamatų nepastatysi.

„Kaimo vaizdavimas dažnu atveju būna apgaulingas. Dabartinis kaimo ir ūkio tapatinimas nuvertina kaimo gyventojus, nesusijusius su žemės darbais. Žemės ūkis reikšmingas ir neatsiejamas sektorius kaimo gyventojams, tačiau nėra pagrindinis verslas kaime. 20 metų VVG administruojami LEADER programos projektai faktiškai įrodė, kas kaimas yra susijęs su visomis sritimis: socialine, kultūrine, švietimo, sveikatos, inovacijų ir visomis kitomis lygiai taip pat, kaip ir miestas. Kaimo gyventojas išgyvena tas pačias problemas, kaip ir miesto, tik dar su didesne infrastruktūrine, socialine atskirtimi, ypač kelių, aplinkosauginėje (vanduo, nuotekos) švietimo, sveikatos srityse“, – tikino H.Naglazienė.

Ūkį kurti paskatino draugas

ŽŪR organizacijos šiais metais buvo itin aktyvios, teikė daug siūlymų Strateginiam planui, o organizacijų nariai įgyvendino projektus, diegė inovacijas, organizavo socialines ir kultūrines veiklas Lietuvos kaime. Už įdėtą triūsą, apdovanotas būrys ūkininkų. Vienas jų – V.Grigas. Jis jau kuris laikas kuria uogininkystės ir daržininkystės ūkį, augindamas sezonines daržoves, smidrus, kriaušes, trešnes. Užaugintas daržoves ir vaisius sėkmingai parduoda ūkininkų turgeliuose, socialiniuose tinkluose, tuo prisidėdamas prie trumposios maisto tiekimo grandinės.

„Mano tėvai prie sodybos visada turėjo sodą, todėl sodininkystė man buvo hobis. Kai išėjau studijuoti į miestą, supratau, kad miestas ne man. Vėliau su žmona įsigijome sklypą, pradėjome ūkininkauti. Tačiau aplink namą turėjome tik 20 arų. Vienam savo bičiuliui papasakojau, kad man labai patinka prižiūrėti savo sodinukus: rinktis veisles, skiepyti, genėti, tręšti. Jis manęs paklausė, kodėl aš nesinaudoju jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama. Tada susimąsčiau, kad galbūt tai galėčiau padaryti“, – savo kelionės pradžią kuriant nuosavą ūkį prisiminė V.Grigas.

Ilgai nelaukęs jis Vilniaus r. rado apleistą žemės sklypą. Jis nė iš tolo nepriminė ūkininkauti tinkamos žemės, buvo apžėlęs karklais ir kitais krūmais. Dar iki gaunant paramą, šeima bendromis jėgomis sutvarkė sklypą. Vėliau vyras žemės lopinėlį apsodino sodu, šiemet vaismedžiams jau treti metai. Tam, kad Vytenis iš ūkio greičiau gautų pajamų, pasisodino 20 arų smidrų ir tiek pat braškių, taip pat ūkyje ėmė auginti šitake grybus. Kol kas ūkininkavimas Grigų šeimai padeda tik papildomai „prisidurti“ prie atlyginimo ir sudaro tik 30–40 proc. šeimos biudžeto.

„Mes esame visiškai priklausomi nuo oro sąlygų. Taip pat pastebėjome, kad mūsų pasirinkti kai kurie augalai ne visai tinka mūsų dirvožemiui, todėl šiemet stengiamės dirvą praturtinti organinėmis medžiagomis. Mes stengiamės tausoti žemę, kurioje dirbame, užauginta produkcija turi būti ne tik skani, bet ir sveika. Kitų stalui norime siūlyti tokią produkciją, kurią patys valgome su malonumu“, – į tvarų vaismedžių auginimą orientuojasi jaunasis ūkininkas.

Regioniniai skirtumai – svarbu

Kalbėdamas apie ūkininkavimo ateities perspektyvą, Vytenis tikisi, kad ūkį pavyks išlaikyti ar net jį išauginti. Vis dėlto jis pripažįsta, kad šiuo metu žemės ūkio politikos instrumentai, nukreipti į jaunųjų ūkininkų išlaikymą kaime, realiai neveikia. Jis pateikė konkretų asmeninį pavyzdį. Vytenis jau kuris laikas nori modernizuoti ūkį ir rengėsi tam teikti projektą.

„Vaismedžiams, ypač trešnėms, reikia labai daug drėgmės, todėl norėjau parengti ūkio modernizavimo projektą ir įsidiegti laistymo sistemas. Tačiau taisyklės parengtos taip, kad laistymo sistema gali būti įrengta tik tuo atveju, jei vanduo imamas iš lietaus surinkimo sistemos. Kitaip sakant, jei vandenį imčiau iš gręžinio ar kūdros – paramoje negaliu dalyvauti. Ši taisyklė atkeliavo iš Pietų Europos, kur šalys kenčia nuo sausros – ten pradėjo sekti giluminiai vandenys. Tiesą sakant, tai Lietuvai neaktualu ir dar ilgai neturėsime šios problemos. Manau, priimant sprendimus svarbu atsižvelgti ir į regioninius skirtumus“, – neabejojo V.Grigas.

Kaimo turizmo sėkmės paslaptis

Už Lietuvos kaimo turizmo garsinimą ir išskirtinius sprendimus kaimo turizmo versle apdovanojimą gavo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narys Paulius Arasimavičius. Paulius yra 3 kaimo turizmo sodybų šeimininkas, matantis perspektyvą ir investuojantis į kaimo turizmą Lietuvoje. Tarp Prienų ir Kauno – Veiverių seniūnijoje – kaimo turizmo sodybų verslą vystantis Paulius pradėjęs nuo vienos sodybos, šiandieną jų turi tris, viena jų – net 2 tūkst. m2. Sodybos „Grand Vila“ savininkas pasidžiaugė, kad 2021 m. Lietuvos kaimo turizmo asociacija sodybą „Grand Vila“ įvertino ir suteikė aukščiausią 5 gandrų kvalifikaciją. „Grand Vila“ yra vienintelė taip įvertinta sodyba 70 km aplink Kauną spinduliu.

„Kaimo turizmo verslą kartu su draugu pradėjau nuo nulio. Mėgome vakarėlius, lankėmės sodybose, sugalvojome, kad patys galime įkurti savo verslą, o renginius organizuoti geriau. Tačiau, žinote kaip būna, ilgainiui mūsų nuomonės išsiskyrė ir jis išėjo kitur. Aš tęsiau darbus. Galiu pasakyti, kad tai tikrai sunkus darbas – visi savaitgaliai, šventinės dienos parduoti, tačiau džiaugiuosi, kad subūriau komandą, dirbančią su manimi 6–7 metus, kuri dega tokiomis pat mintimis kaip ir aš“, – komandos reikšmę vystant kaimo turizmo verslą pabrėžė Paulius.

Pašnekovo teigimu, kaimo turizmo sodybų verslas orientuotas į aukštą aptarnavimo kokybę, svečiai priimami ištisus metus, o nakvynė gali būti suteikiama net 150 poilsiautojų. Jis sukūrė apie 10 nuolatinių darbo vietų, o šiltuoju sezonu priima daugiau sezoninių darbuotojų. „Šiame versle sukuosi 14 metų ir galiu pasakyti, kad dveji pastarieji metai man buvo patys geriausi per visą istoriją. Tai susiję su mūsų augimu. Pradėjau nuo vienos sodybos, vėliau pastatyta antra, o dabar jau trečia. Tai yra ilgo ir nelengvo darbo rezultatas“, – sako darbo rezultatais patekintas P.Arasimavičius.

Jo teigimu, atvykstantiems svečiams svarbu ne tik sutvarkyta aplinka, malonus aptarnavimas, bet ir maitinimo kokybė. Pašnekovas tikina, kad būtent maistas yra jo vadovaujamų sodybų „arkliukas“. „Grand Vila“ virtuvės šefas – Dilan Dampella Gamage, į Lietuvą atvykęs iš Šri Lankos. „Maistas svečiams labai svarbus. Jie nori šviežumo, kokybės, naujų skonių ir potyrių, o mūsų šefas visada moka nustebinti. Jis labai charizmatiškas, puikiai moka bendrauti su svečiais, jis įtraukiančiai pasakoja apie savo kūrybą – svečiams visada įdomu jo pasiklausyti“, – kalbėjo P.Arasimavičius.

Pasigedo stabilumo

Apdovanojimas už smulkaus ekologinio ūkio su didele biologine įvairove puoselėjimą ir prisidėjimą prie ES žaliojo susitarimo įgyvendinimo bei švietėjiškų programų ūkyje organizavimo atiteko Lazdijų rajono ūkininkui Antanui Vailioniui. Jis VL pasakojo, kad kartu su drauge ūkyje augina hailendų veislės mėsinius galvijus, pienines telyčias, žąsis, arklius, avis, ožkas, turi vieną asilą. Jaunasis ūkininkas pasakojo, kad asilas jo ūkyje atsirado visiškai netikėtai: „Mano pusbrolis yra krepšininkas Jonas Mačiulis. Krepšininkai yra labai linksmi žmonės ir jie Jonui padovanojo asilą. Kadangi jis neturėjo sąlygų jį auginti, jis manęs paprašė jį paimti į ūkį.“

Antanas skuba išsklaidyti mitus apie asilus. Pasak jo, tai labai intelektualus gyvūnas, kuris netgi dalyvauja jo ūkyje organizuojamose edukacinėse programose. „Ant jo sėdėti galima visada, o ar pavyks juo joti – priklausys tik nuo asilo nuotaikos“, – juokiasi pašnekovas.

Iki šiol ūkininkavimas buvo pagrindinis jaunojo ūkininko pragyvenimo šaltinis. Tačiau A.Vailionis svarsto ūkį pasilikti tik kaip hobį ir jau pradėjo kurti verslą, susijusį su elektros instaliacijų gamyba. „Ūkininkavimas pasidarė labai nestabilus. Kai buvo aukšta pieno supirkimo kaina įsigijau nemažai pieninių telyčių. Jas auginau ir tikėjausi parduoti kaip veislinę medžiagą pieno ūkiams, tačiau kritus pieno kainoms – telyčaičių mažai kam reikia. Auginu ir senųjų Lietuvos baltnugarių veislės telyčaičių. Kol kas jų dar neparduodu, pirkau pašarų ir tikiuosi, kad kainos atsities, nes jos dabar kritusios perpus. Ūkis – mano didžiausia meilė, jo neatsisakysiu niekuomet, bet gyvulių skaičių teks mažinti“, – tikino A.Vailionis.

Jaunasis ūkininkas dirba Metelio ir Veisėjų regioniniuose parkuose. Jis sako, kad ūkininkauti saugomose teritorijose darosi vis sunkiau: „Atvažiuoja į mano laukus regioninio parko specialistai ir ieško žalvarnio. Suprantu, kad jeigu jie jį suras, mano darbo galimybės gali būti apribotos. Tačiau kaime vietą po saulę turime rasti abu. Mes taip pat suinteresuoti saugoti aplinką, tausoti retas rūšis, tačiau kaime turi rastis vietos ir žmogui“, – įsitikinęs ekologinio ūkio šeimininkas A.Vailionis.

Patys perdirba pieną

Padėka už ilgametį darbą žemės ūkyje, trumpųjų maisto tiekimo grandinių savarankišką tiekimą iškeliavo Šakių rajono ūkininkų šeimai Vilmai ir Zenonai Kvedaravičiams. Jie tris dešimtmečius sėkmingai dirba šeimos ūkyje, kurį perėmė iš savo tėvų. Tai smulkus pienininkystės ūkis, kuriame visas pienas perdirbamas: gaminama grietinė, sviestas, kelių rūšių sūriai, varškė. Ūkininkų vaikai dirba drauge ir prisideda ne tik prie produkcijos gamybos, bet ir prie sėkmingo produkcijos pardavimo ūkininkų turgeliuose ir sėkmingai įgyvendina trumposios maisto tiekimo grandinės filosofiją.

Vilma ir Zenonas pasakojo, kad karvutes paveldėjo iš Zenono tėvų, o sūrių receptus perdavė Vilmos tėvai. Ūkininkai sako per daug šiemet buvusios pieno krizės nepajautę, nes visą pagamintą pieno ir jo produktus parduoda tiesiogiai pirkėjams. „Daugiausia parduodame saldaus pieno sūrius, sviestą, grietinę. Prekiaujame turgeliuose. Kai parduodi produkciją tiesiai vartotojui, visuomet turi galvoti apie kokybę, nes ne be reikalo sakoma, kad klientą gali apgauti tik vieną kartą. Nuolat stengiamės užtikrinti šviežumą, gerą skonį savo pirkėjams. Turime lojalius pirkėjus, kurie metai iš metų renkasi mūsų ūkyje pagamintus gaminius“, – džiaugėsi Z.Kvedaravičius.

Kaime įkūrė privatų darželį

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narė, Utenos rajono Ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Brigita Mosėjauskė apdovanojimą atsiėmė už ekologinio ūkio puoselėjimą, aktyvią visuomeninę veiklą ir pilietiškos jaunosios kartos Lietuvai auginimą. Ūkininkės iniciatyva Utenos rajone įsteigtas privatus vaikų darželis „Ąžuolų vaikai“, kuriame vaikai nuo mažens mokomi tvarumo, sveikatingumo, gamtos tausojimo ir kitų principų.

„Patys turime tris berniukus, gyvename nuostabioje vietoje ir taip vieną dieną sugalvojome, kad galime įkurti privatų darželį, kuriuo džiaugtųsi ne tik mūsų, bet ir kraštiečių vaikai. Šiandieną turime 14 vaikų grupę, o darželis veikia jau trečius metus“, – džiaugėsi veikli uteniškė.

Brigita vaikams skirtame valgiaraštyje stengiasi pateikti tik ekologiškus produktus. Jos pastebėjimu, vaikai labai imlūs ir jie jau patys teiraujasi, ar pietums pateikiamas maistas atkeliauja iš ūkių, ar iš prekybos centrų. „Užaugę mūsų auklėtiniai jau turės su kuo palyginti, ką reiškia valgyti ekologišką produkciją, ir galės patys rinktis. Labai džiaugiuosi, kad vaikams patinka sveika mityba“, – tikino B.Mosiejauskė.

Pasirašė memorandumą

Renginio metu ŽŪR ordinu „Už nuopelnus žemdirbių savivaldai ir kaimo plėtrai“ apdovanota Agita Hauka – Latvijos ūkininkų federacijos pirmininkė (Biedrība Latvijas Zemnieku federācija), Andrzej Steckiewicz – Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacijos vadovas (Polska Federacja Hodowców Bydła i Producentów Mleka), dr. Violeta Juškienė – Mokslo instituto tarybos pirmininkė, dr. Virgilijus Skulskis – Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslo darbuotojas.

Renginyje pasveikintos ir ŽŪR narės, šiemet švenčiančios jubiliejus. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija mini 30 metų jubiliejų. Lietuvos daržovių augintojų asociacija – 25 metų sukaktį, o Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga – 10 metų jubiliejų.

Konferencijos metu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba. Latvijos ir Lietuvos ŽŪR nariai tikisi, kad tai padės dar labiau sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą.

„Po konferencijos taip pat parengtas ir pasirašytas memorandumas. Ant jo parašus padėjo Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos ŽŪR lyderiai. „Jį įteiksime mūsų atsakingoms institucijoms, EK. Savo šalių Vyriausybėms persiųs ir mūsų partneriai iš Lenkijos bei Latvijos“, – reziumavo ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2023-12-18

„Šio įstatymo pataisos nustato saugomų teritorijų steigimo ir kompensavimo procedūras, kad jos būtų aiškesnės. Tai yra labai svarbu tiek miškų savininkams, tiek ūkininkams. Be to, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba saugos ne tik nacionalinius ir regioninius parkus, bet ir atskiras buveines. Įstatyme aiškiai apibrėžiama, kas yra žalioji infrastruktūra, kuri ypač aktuali miestuose“, – Seime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Saugomų teritorijų sistema pasipildo privačiomis saugomomis vietovėmis

Saugomų teritorijų įstatymu įteisinta, kad privačios saugomos vietovės gali būti nustatomos žemės savininko valia ten, kur valstybės ar savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų nėra. Tai bus daroma apsaugos sutartimi tarp privačios žemės savininko ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti teisines galimybes nustatyti privačias saugomas vietoves, įgyvendinant privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugai užtikrinti.

Taip pat supaprastinamas kitų apsaugos sutarčių sudarymas, kai esamose saugomose teritorijose reikia užtikrinti papildomą saugomų rūšių ir buveinių apsaugą. Supaprastinimo esmė – išbraukiama sąlyga, kad prieš sudarant apsaugos sutartis, reikia parengti gamtotvarkos planą.

Numatoma buvusių sodybų atkūrimo saugomose teritorijose proceso pabaiga. Prašymus buvusiai sodybai saugomose teritorijose atstatyti bus galima teikti tik iki 2028 m. sausio 1 d., vėliau tokios galimybės nebeliks.

Siekiant tobulinti žemės savininkų informavimo apie rengiamus sprendimus procesus, nustatyta, kad prieš steigiant ar nustatant „Natura 2000“ teritorijas žemės savininkai turės būti informuojami individualiai. Iki šiol tai buvo atliekama tik nacionalinių saugomų teritorijų steigimo atveju.

Patikslinus kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarką, žemės savininkams nepriklausomai nuo to, kada buvo įsteigta saugoma teritorija, sudarytos galimybės ir toliau gauti kompensaciją už veiklos apribojimus žemės sklype, o skaičiuojant kasmetines kompensacijas siūloma nustatyti mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, kuri užtikrintų minimalų kasmetinės kompensacijos dydį. Numatoma kompensuoti ir miškotvarkos projektų, reikalingų kompensacijos dydžiui apskaičiuoti, parengimo išlaidas.

VSTT įgaliojama įgyvendinti biologinės įvairovės apsaugos politiką šalies mastu

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ir saugomų teritorijų direkcijų kompetencija biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos politikos įgyvendinime išplečiama dalykiniu ir teritoriniu aspektu: šios įstaigos įgyvendins ne tik saugomų teritorijų politiką, bet visos šalies mastu rūpinsis biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, ekosistemų atkūrimo praktiniais klausimais.

Griežtai saugomų teritorijų lankymas bus laisvesnis

Įstatymų pakeitimais sudarytos sąlygos ir laisvesniam rezervatų lankymui, atsižvelgus į augantį visuomenės susidomėjimą saugomomis teritorijomis. Jų lankymo tvarką nustatyti galės Vyriausybė rezervatų nuostatuose, pavyzdžiui, ar lankytis galima tik lydint specialistui, ar tik tam tikru metu ir pan.

Kartu priimtais Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimais įtvirtinamos nuostatos, susijusios su gamtinio karkaso sistemos formavimu, jos kokybės tikslų nustatymu ir ekologinio stabilumo palaikymu. Atsiliepiant į Europos Komisijos raginimą, kad žalioji infrastruktūra visoje Europos Sąjungoje taptų standartiniu teritorijų plėtros komponentu, įteisinta žaliosios infrastruktūros sąvoka, paaiškinta jos koncepcijos sąveiką su gamtinio karkaso sistema, išdėstyti jos esminės funkcijos ir tikslai.

Lietuvos siekis – 30 proc. teritorijos turi būti saugoma

Šio teisės aktų paketo rengimą paskatino Lietuvos siekis įgyvendinti ambicingus Europos Žaliojo kurso bei Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus – sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato, kad Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas turi padidėti iki 30 proc. sausumos teritorijos ir 10 proc. visų saugomų teritorijų turi būti griežtai saugomos. Be to, turi būti pagerinta ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu yra nepalanki, būklė, atkuriamos pažeistos ekosistemos. Lietuva kartu su kitomis valstybėmis narėmis patvirtino šį politinį siekį.

Kartu su Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimais Seimas pritarė Aplinkos apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinių augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Augalų nacionalinių genetinių išteklių ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-12-14

LEADER pradžia

LEADER iniciatyva yra privaloma visų Europos Sąjungos šalių kaimo plėtros programų dalis. Jos įgyvendinimo principas yra „iš apačios į viršų“ – kaimo bendruomenės lyderės VVG pačios inicijuoja permainas kaimo vietovėse.

„Europoje LEADER gyvuoja jau 30 metų, o Lietuvoje – 20. Žmonių entuziazmas ir idėjų įvairovė buvo begalinė – patys augom ir auginom LEADER idėją“, – sakė prie lietuviškosios LEADER ištakų stovėjusi ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.

Pagal LEADER programą finansinė parama skiriama VVG parengtoms vietos plėtros strategijoms, atstovaujančioms tam tikrai teritorijai, pavyzdžiui, savivaldybei ar apskričiai, ir apjungiančiai socialinius partnerius. Patys VVG atstovai su šypsena prisiminė, kaip jiems buvo baisu kurti „trigalvį slibiną“: VVG turėjo veikti trijų sektorių – bendruomenės, verslo ir vietos valdžios – partnerystės principu. VVG telkė kaimo gyventojus, ugdė jų gebėjimus veikti kartu bei stiprino pasitikėjimą savo jėgomis, skatino vietos iniciatyvas. VVG parengtos ir įgyvendintos vietos plėtros strategijos atspindi realią kaimo padėtį ir gyventojų lūkesčius.

Šiandien Lietuvoje iš viso yra sukurtos 49 „sėkmės istorijos“ – 49 VVG, kurios savo pridėtinę vertę, pasak Kauno rajono VVG pirmininkės Kristinos Švedaitės, matuoja dalyvių šypsenomis.

Pirmasis LEADER etapas Lietuvoje buvo įgyvendintas 2000–2006 m. Kaimo infrastruktūrą nutarta kurti 2007–2013 m. „LEADER metodo“ metu. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonė „LEADER programa“ buvo orientuota verslą, t. y. į darbo vietų ir įmonių kūrimą, verslumą.

Tikslas – kurti gyvybingą kaimą

O štai 2023–2027 m. Žemės ūkio ministerija pritaikė kitą LEADER principą – kiekviena vietos veiklos grupė galėjo apsispręsti, kas jos teritorijai yra svarbiausia, ką akcentuoti kuriant vietos plėtos strategiją.

LEADER priemonei šiam programiniam laikotarpiui numatyta skirti beveik 76,08 mln. Eur. Vidutinė vienos strategijos suma yra ~ 1,5 mln. Eur. Maksimali galima paramos suma vienam vietos projektui – iki 200 tūkst. Eur.

„LEADER priemonė turi svarbų tikslą – kurti gyvybingas kaimo vietoves. Labai aktualus ir ekonominis aspektas, regionų socialinės atskirties mažinimas. Taip pat tikimės, kad vietos veiklos grupės skatins ne tik vietos iniciatyvas, bet ir kurs partnerystes su kaimyninėmis vietos veiklos grupėmis“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-12-15