Žemės ūkio naujienos: 2024-01-04

Elektroniniame leidinyje aptariamas istorinis miškingų ganyklų Lietuvoje kontekstas, jų svarba siekiant išsaugoti augalų bei gyvūnų rūšis bei jų buveines. Taip pat pristatomos šiuo metu įgyvendinamos priemonės bei poreikis numatyti galimybes tolimesnei buveinių tinklo priežiūrai ar naujų buveinių atkūrimui.

Apžvalgą parengė Vytautas Uselis (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), dr. Birutė Valatkienė (Aplinkos projektų valdymo agentūra), Egidijus Žalneravičius (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), Justas Gulbinas (Baltijos aplinkos forumas), Lina Burbaitė (Aplinkos ministerija), Monika Vyšniauskienė (Aplinkos projektų valdymo agentūra), dr. Gintarė Grašytė (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba).

Supažindins su istorija ir padės spręsti aktualias problemas

Vienas leidinio sudarytojų, VšĮ Baltijos aplinkos forumo vyriausiasis gamtosaugos ekspertas Justas Gulbinas sakė, kad tai – retrospektyvus leidinys apie praeityje egzistavusį ūkininkavimo būdą, kuris dabar aktyviai nebėra naudojamas: „Jis supažindina tiek politikos formuotojus ir specialistus, tiek visą plačiąją visuomenę su Lietuvos kraštovaizdžio istorija – tuo, kaip jis vystėsi ir kokios ekonominių ir socialinių pokyčių nulemtos transformacijos vyko bėgant metams“.

Mokslinėje apžvalgoje taip pat dėmesio skiriama atvirų buveinių tematikai. Pasak J. Gulbino, miškingos ganyklos tampa dvi ekosistemas – miškus ir atviras buveines – jungiančiu tiltu. Praeityje jos nebuvo aiškiai atskirtos, kaip kad yra dabar. Šis lūžis įvyko tik XIX a., kai žmonės atskyrė tai, kas yra miškas, pievos ir dirbami laukai dėl ekonominių sumetimų.

„Mes esame linkę fiksuoti trumpą kraštovaizdžio atmintį. Praeina penkeri metai ir pamirštame, kas buvo prieš tai. Manau, kad šis leidinys padės suprasti, kad mes nesąmoningai naikiname istorinį Lietuvos kraštovaizdį ir jame gyvenančias retas rūšis. Kol dar ne vėlu, reikia ieškoti būdų, kaip jį išsaugoti ir puoselėti“, – sakė jis.

Galiausiai ekspertų parengtos gairės politikos formuotojams pasitarnaus sprendžiant pastaruoju metu itin aktualias pievų nykimo ir gyvūnų gerovės problemas. Taip pat pasitarnaus formuojant suvokimą apie Lietuvoje dar tik pirmuosius žingsnius žengiančią agromiškininkystę – ganymas miškingose ganyklose galėtų būti viena iš jos sudėtinių dalių.

Stambių žolėdžių ganymasis yra svarbūs daugelio buveinių ir rūšių išlikimui

J. Gulbinui antrino ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertas (botanikas) Vytautas Uselis. Jo teigimu, šiandien su gyvulių ganymu susijusios problemos daugeliui žmonių yra sunkiai suprantamos, o neretai ir apipintos įvairių stereotipų. Pavyzdžiui, prieš keletą dešimtmečių botanikai nepakankamai vertino gyvulių ganymo reikšmę pievose, pamiškėse ir miškuose. Kai kur netgi buvo rekomenduotina ganymo nevykdyti, baiminantis, kad neišnyktų vienos ar kitos saugomų augalų rūšys.

„Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, jai įstojus į Europos Sąjungą, pasikeitė žemės ūkio politika. Drastiškai sumažėjus gyvulių ganymui, atsiskleidė tokio sprendimo neigiamos pasekmės. Tapo akivaizdu, kad ganymas yra labai svarbus, o stambūs žolėdžiai yra tiesiog kertinis veiksnys daugelio buveinių ir rūšių išlikimui, – pažymėjo V. Uselis. – Kalbant apie ganymą miškuose, dažnai daugeliu atvejų sulaukiama pasipriešinimo netgi iš gamtininkų. Galvojama, kad gyvulys miške viską sugadins, bet vėlgi – tai yra labai paviršutiniškas požiūris, parodantis, kiek mažai mes pažįstame miškuose vykstančius procesus“.

Gamtosaugos ekspertas sakė, kad nors daugeliui atrodo, jog kuo miškas tankesnis, tuo jame labiau turėtų klestėti augalų, vabzdžių ir paukščių rūšys, tačiau nutinka atvirkščiai: „Lietuvoje miškai niekada nebuvo tokie tankūs, ūksmingi ir ištisiniai, kaip kad yra dabar. Tai – miškų ūkio veiklos pasekmė, kuri nulemia daugybės rūšių nykimą“.

Pasak V. Uselio, nors pastaraisiais metais šiai problematikai Europoje skiriama vis daugiau dėmesio, Lietuvos moksle ji vis dar sunkiai skinasi kelią ir nepatenka į aukštųjų mokyklų vadovėlius: „Šios mokslinės apžvalgos pasirodymas teikia vilties, kad bus paspartinta žinių plėtra ir paskatins labiau į šią sritį gilintis. Galbūt ji prisidės ir prie gamtosauginės biologijos mokslo krypties, kuri sėkmingai plėtojama Skandinavijoje, atsiradimo ir vystymosi Lietuvoje“.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-01-02

Paraiškos paramai gauti bus renkamos pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonę „Biometano ir (ar) biodujų panaudojimas žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą“. Šia priemone siekiama sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir paskatinti mažiau naudoti iškastinio kuro.

Iš Klimato kaitos programos lėšų 2024 metų kvietimui skiriama 2 mln. Eur. Kompensacinė išmoka vienam pareiškėjui yra 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų sumos, neviršijant 33 tūkst. Eur.

Parama bus teikiama:

* dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklos įrenginiams perdaryti į biodujas ar biometaną naudojančius grūdų džiovyklos įrenginius;

* biometano ir (ar) biodujų saugojimo įrenginiams;

* biometano ir (ar) biodujų užpildymo įrangai;

* biometano ir (ar) biodujų degikliams, degimo kameroms arba (ir) įrenginiams, kuriuose gaminama elektros energija ir šiluma, šilumos perdavimo oro šildymui įrenginiams;

* visos šios įrangos ir sistemų montavimo darbams.

Pareiškėjui subsidija bus išmokama tik įsigijus ir sumontavus įrangą bei pateikus vieną mokėjimo prašymą. Įgyvendinus projektą turės veikti biodujų ar biometaną naudojanti grūdų džiovykla.

Detalią informaciją apie kvietimo sąlygas rasite čia: https://www.apva.lt/aktualus-kvietimai/biometano-ir-ar-bioduju-panaudojimas-zemes-ukyje-pakeiciant-dyzelini-kura/

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-01-03

Pozityvesni ženklai matyti tik agroverslo mokslų kalvėje – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), kuri šiais metais džiaugiasi didesniu stojančiųjų susidomėjimu žemdirbiškomis profesijomis.

Stengėsi nuosekliai spręsti iššūkius

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kuris šiemet pats išvengė antrosios interpeliacijos Seime, sako, kad žemdirbiams šie metai buvo ne iš lengviausiųjų. „Mažėjančios pieno supirkimo kainos, nuostoliai dėl permainingų orų – pavasario šalnos, vasaros krušos – vieni rimčiausių iššūkių, kuriuos kartu sprendėme. O kur dar karas Ukrainoje, turintis didelį poveikį viso pasaulio maisto sistemai, dėl kurio Lietuvos ūkininkai vis dar susiduria su likvidumo problemomis. Nuosekliai sprendėme šiuos iššūkius – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir ūkininkų pastangos bei atkaklumas leido gana sėkmingai baigti šiuos metus“, – sako K.Navickas.

Pasak jo, 2023-ieji buvo ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (toliau – Strateginis planas) startas, o didžiausias iššūkis buvo ekologinės sistemos, nes tai naujovė mums, Lietuvos ir visos ES ūkininkams. Ministras taip pat pasidžiaugė, kad žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas vyko sklandžiai, ūkininkų aktyvumas ekologinėse sistemose viršijo planus, išskyrus ne tokias populiarias, su gamyba nesusijusias ekologines sistemas. Jis sako, kad kitąmet vienu svarbiausių uždavinių bus laiku ir kokybiškai pasirengti 2024 metų pasėlių deklaravimui, kad visos sistemos veiktų sklandžiai, o numatyti palengvinimai ūkininkams, pateikti antrojo Strateginio plano keitime, būtų kuo skubiau priimti Europos Komisijoje (EK) ir galėtų būti integruoti į 2024 metų pasėlių deklaravimo taisykles.

„Galiu paminėti ir dar vieną iššūkį – šiemet ūkininkams pirmą kartą atsirado prievolė atstatyti pievas. ŽŪM po derybų su EK 2021 ir 2022 metais pavyko išvengti daugiamečių pievų atkūrimo, o šiemet buvo pasiekti susitarimai, leidžiantys sumažinti 2018 metų referencinius daugiamečių pievų plotus daugiau nuo 746,1 iki 694,5 tūkst. ha. Taigi, ūkininkams reikės atstatyti ne 100 proc., o 70 proc. suartų pievų. Žinoma, ir tai yra didelis iššūkis ūkiams. Atsižvelgdami į tai, sudarėme galimybes ūkininkams atstatyti pievas kituose plotuose. Tiems, kuriems šiemet nustatyta prievolė atstatyti daugiametes pievas, kitais metais deklaruojamas daugiamečių žolių juostų plotas bus pilnai įskaitytas į atstatomą plotą, be to, tas plotas tiks siekiant dalyvauti ekologinėse sistemose“, – pažymėjo ministras.

Atsisveikino su karvėmis

Prabėgusius metus su apmaudu prisimena Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadovė Renata Vilimienė. Pasak jos, šie metai buvo nuostolingi nemažai daliai pienininkų, dalis jų mažino piendavių bandas, tarp tokių ūkininkų ir LVPŪA pirmininkė. Pasak jos, 2023-ieji prasidėjo su šokiruojančiai nukritusiomis pieno supirkimo kainomis. Tuomet sekė streikai, akcija „Nemokamo pieno nebūna“. Supratus, kad situacija nesitaiso, ūkininko nuotaikos liko niūrios, ūkiai rudenį dar labiau sumažino gamybą.

„Nuo lapkričio 1 d. ūkininkus pasiekė 1 ct/l „kainos šuolis“, o dabar būsena tokia, kad žmonės jau praradę viltį. Per šiuos metus iš gamybos pasitraukė nemažai vidutinių pieno ūkių. Aš pati taip pat pardaviau karves, pasilikau tik kelias, nes turiu įsipareigojimą ekstensyviam ganymui. Iš aktyvios pienininkystės mes jau pasitraukėme, nes mūsų darbas nėra vertinamas supirkėjų ir, iš dalies, pirkėjų, nes kiekvienas žiūri tik į kainą, renkasi lenkiškus pieno produktus. O štai olandai, lenkai yra patriotiškesni ir dažniau renkasi vietinius produktus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Vis dėlto R.Vilimienė nepraranda vilties ir sako tikinti jaunąją karta, mat kaime dar yra likusių entuziastingų žmonių, kurie liks pieno ūkiuose ne tik dėl įsipareigojimų, bet ir dėl to, kad jie mato prasmę išlaikant šį sektorių gyvą.

„Visgi ūkiai nemažai investavo į melžimo robotus, automatizavo gamybą. Nemažai ūkių diversifikavo veiklą, augina gyvulius, kad juos parduotų ir būtų galima papildomą eurą atnešti į ūkį. Noriu visiems jiems palinkėti sėkmės, kantrybės ir stiprybės, nes šie žmonės yra lietuviškos pienininkystės ateitis. Mes esame žemdirbių kraštas, o aš neįsivaizduoju mūsų kaimo be karvučių“, – tikino LVPŪA vadovė.

Sausros tapo įprastu reiškiniu

Ne ką geresnės nuotaikos ir daržovių sektoriuje. Lietuvos daržovių ir augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė pripažįsta, kad 2023-ieji daržovių augintojams buvo ekstremalūs, šaltas ir ilgas pavasaris, ilga sausra, audros, krušos nelepino laukų. Anot jos, sunkumų patyrė didžioji dalis daržininkų, nes visoms daržovėms yra reikalinga šiluma, drėgmė. Šiais metais daržovių augintojams buvo sunki pavasarinė daržovių sėja, nes žemė buvo tiek perdžiūvusi, jog sėkla joje gulėjo ir laukė lietaus arba kol palaistys.

„Daržininkai išmoko ir sausrų metu pasėti daržoves. Taip pat visi augintojai suprato laistymų sistemos svarbą, nes sausros jau įprastas reiškinys Lietuvoje“, – tvirtino I.Lukoševičienė.

Didžiausiu daržininkų pasiekimu ji laiko laimėtą kovą su nesąžiningais deklaruotojais, kurie pasėlius deklaruoja tik dėl išmokų, derlius jiems nereikalingas. „LDAA visada gynė ir gins prekinės produkcijos augintojus, kurių ūkiai kuria pridėtine vertę, – pažymėjo ji. – Mūsų pagrindinis tikslas – nuosekliai ir tinkamai atstovauti savo nariams, stebėti situaciją ir ginti sektoriaus interesus. Tikslas toks pat, keičiasi tik problemos ir iššūkiai. Dalis būna tie patys, persikelia į kitus metus, taip pat atsiranda nauji, todėl, kaip ir ankstesniais metais, būsime budrūs, principingi ir nuoseklūs.“

Stringa kartų kaita

Žemės ūkio ministras K.Navickas pripažino, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES narėse, stringa kartų kaita kaime. „Kartų kaitos problema aktuali visoje ES. Siekiant užtikrinti kartų kaitą žemės ūkyje, Strateginiame plane jauniesiems ūkininkams skiriamas didelis dėmesys. Jie gali gauti paramą pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Jaunieji ūkininkai skatinami ir pagal kitas Strateginio plano priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, jiems parama teikiama taikant didesnį paramos intensyvumą ir vykdant projektų pirmumo atranką, suteikiami atrankos balai“, – vardijo ministras K.Navickas.

Liko už brūkšnio

Tačiau tam, kad kartų kaita kaime vyktų sklandžiau, numatytų priemonių nepakanka. Tokios nuomonės laikosi Rūta Jurgaitė, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkė. Anot jos, šie metai jauniesiems, kaip ir visiems kitiems ūkininkams, buvo itin nepalankūs dėl meteorologinių sąlygų. Tačiau jaunieji ūkininkai dažnai nukenčia labiau, nes jie dažnu atveju įgyvendina projektus, turi įsipareigojimus pasiekti tam tikrus finansinius rodiklius.

„Kalbant bendrai, manau, kad šiais metais jauniesiems ūkininkams nepavyko pasistūmėti tiek, kiek buvo norėta. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo taisyklėse atsirado pakeitimų, kurie nenaudingi. Dabar dalyvaujant jaunojo ūkininko paramos priemonėse nebereikia pabaigti jaunųjų ūkininkų kompetencijos programos. Tai lemia, kad ūkininkai, kurie ir taip stokoja žinių, nėra skatinami gilinti savo žinias. Juk besimokant galima ne tik sužinoti daugiau apie ūkininkavimą, bet ir susipažinti su kitais ūkininkais, specialistais, suteikiama galimybė plėsti pažinčių ratą, pasidalinti patirtimi. Turint platesnį pažįstamų žmonių ratą, vėliau galima galvoti ir apie kooperaciją, bendradarbiavimą. ŽŪM sprendimas, kad minėti kursai neprivalomi, mane tikrai labai nuliūdino“, – stebėjosi R.Jurgaitė.

Nors žemės ūkis tampa vis rizikingesniu verslu, pašnekovė pasidžiaugė, kad vis daugiau jaunimo ryžtasi naudotis Kaimo plėtros priemonėmis, jaunojo ūkininko įsikūrimo, smulkių ūkių, bendradarbiavimo paramos priemonėmis.

„Nors akivaizdu, kad kartų kaita kaime stringa, iš statistikos duomenų matyti, kad kaimuose gyventojų skaičius mažėja, tačiau mūsų ilgalaikėje žemės ūkio strategijoje pasigendu priemonių, kurios pritrauktų jaunus žmones įsitvirtinti kaime. Tačiau tai, kad šiemet pritrūko lėšų jaunųjų ūkininkų pateiktos paraiškoms, rodo, kad lėšos vis dar skirstomos neteisingai dėliojant prioritetus. Šiais metais turėjome būrį žmonių, nusiteikusių palikti miestą ir dirbti kaime, tačiau juos palikome už brūkšnio. Vėliau belieka stebėtis, kad verslai kaime nevyksta, trūksta jaunimo. Mes labai vertiname bet kokią paramą, kurią gauname, tačiau, manau, to vis dar neužtenka. Jeigu mes siekiame sukurti gyvybingą kaimą, jie žmonėms privalo duoti meškerę“, – atvirai kalba jaunųjų ūkininkų lyderė.

Sieks didinti informacijos sklaidą

Pasak R.Jurgaitės, kitas svarbus aspektas, kuris apsunkina jaunimo įsitraukimą į kaimo verslus ar ūkininkavimą – informacijos sklaida. „Dažnai konsultuoju ūkininkus. Svarbu ne tik supažindinti su prasidėjusiomis paramos priemonėmis, bet ir iš anksto rengti susitikimus su ūkininkais, papasakoti, kokios parengtos taisyklės. Jaunieji ūkininkai būna tokie „švieži“, kad jie bet kokią informaciją priima kaip šviežią oro gurkšnį, kad galėtų tęsti savo veiklą nesulaukiant sankcijų“, – įsitikinusi ji.

Vis dėlto naujus metus jaunieji ūkininkai pasitinka ryžtingai ir su naujais tikslais. LJŪJS, vienijanti beveik 1,5 tūkst. narių, sieks didinti informacijos sklaidą: dalinsis naujienomis, rengs narių susitikimus, lankysis vieni kitų ūkiuose, keisis gerąją patirtimi tam, kad ūkininkai mokytųsi vieni iš kitų ir pasisemtų žinių.

„Iki šiol šią veiklą vykdėme, bet tai darysime dar intensyviau. Džiaugiuosi, kad mūsų narių skaičius auga. Vis daugiau narių įsitraukia į asociacijos veiklą. Prisijungiantys žmonės labai skiriasi nuo tų, kurie buvo LJŪJS įsikūrimo pradžioje. Jaunimas tapo aktyvesnis, jie imlesni informacijai. Pernai rinkome LJŪJS tarybą ir joje jau yra naujų, iniciatyvių žmonių“, – sako darbingai nusiteikusi R.Jurgaitė kartu su savo bendražygiais.

Susidomėjimas agronomija auga, gyvulininkyste – slopsta

Nors dažnai viešojoje erdvėje teigiama, kad jaunimas savo ateities su kaimu sieti nenori, VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė sako, kad šiais mokslo metais, palyginti su 2022 metų priėmimu, į VDU ŽŪA įstojo 37 proc. daugiau I studijų pakopos (bakalauro studijų) studentų ir 26 proc. daugiau II studijų pakopos (magistrantūros studijų) studentų. Didžioji studentų dalis stojimo į aukštąją mokyklą prašymuose LAMA BPO sistemoje VDU ŽŪA yra įvardiję pirmuoju numeriu.

„Tai liudija, kad VDU ŽŪA pasirinko motyvuoti, savo ateitį su veikla agrosektoriuje nusiteikę susieti jauni žmonės. Džiugina ir tai, kad jie susirinko praktiškai iš visos Lietuvos – ir iš atokių rajonų, ir iš reitingų lentelėse aukščiausiais balais vertinamų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gimnazijų. Tai rodo, kad šiuolaikinis jaunimas yra linkęs griauti stereotipus ir drąsiai tiki modernaus agrosektoriaus perspektyvomis“, – neabejoja pašnekovė.

Palyginti su praėjusiais metais, didžiausias studentų skaičiaus augimas pastebimas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete. Tiesa, pastebima, kad VDU ŽŪA sumažėjo su gyvulininkyste susijusių programų, neliko „Sumaniosios gyvulininkystės“ programos. Tai prof. dr. A.Blinstrubienė sieja su besikeičiančia darbo rinka.

„VDU ŽŪA glaudžiai bendradarbiauja su verslu, agrosektoriaus partneriais, dėl to studijų programų pasiūla ir programų turinys nuolat atnaujinami atliepiant darbo rinkos poreikius. Dalis sumaniosios gyvulininkystės kompetencijų integruota į kitas Inžinerijos fakulteto studijų programas, sukurtas taip, kad atlieptų šiandienos agrosektoriuje reikalingų kompetencijų ir specialistų poreikius. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete startavo nauja studijų programa „Tvarioji inžinerija“, apimanti inžinerines ir IT kompetencijas. Džiaugiamės naujojoje programoje sulaukę ir vaikinų, ir merginų. Iš tiesų tai tarpkryptinė programa, jungianti inžinerijos, informatikos, biologijos dalykus. Ji orientuota į ateitį, tvarumą, į dar spartesnę žemės ūkio skaitmenizaciją ir robotizaciją“, – pastebėjo pašnekovė.

Pradeda dirbti dar nebaigę studijų

Anot jos, su agrosektoriusi susijusias specialybes pasirinkusiems studentams nutinka taip, kad ne jie ieško darbo vietų ir galimybių, bet patys darbdaviai juos suranda studijų suole dar pirmame kurse.

„Taip yra būtent dėl to, kad darbo rinkoje yra tikrai didelis kvalifikuotų, aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis. Dėl to darbdaviai imasi iniciatyvos ieškoti specialistų dar studijų metu. Turime pavyzdžių, kuomet studentai pradeda karjeras atlikdami praktikas, o baigę studijas ar jau paskutiniuose kursuose sėkmingai pradeda dirbti“, – tikina prof. dr. A.Blinstrubienė.

Jos teigimu, neseniai buvo atliktas VDU ŽŪA II kurso studentų tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad net 74 proc. VDU ŽŪA studentų tampa konkurencingais darbo rinkos dalyviais dar studijuodami. Dalis studentų ir absolventų taip pat užsiima ūkine veikla, perimdami senelių ar tėvų ūkio valdymą, o kai kurie pradeda vystyti nuosavą ūkinę veiklą.

„Požiūris į specialybes, susijusias su darbu agrosektoriuje, keičiasi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šiam sektoriui iškeltas didžiulis uždavinys aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją bei įgyvendinti inovacijomis grindžiamas žaliąsias strategijas. Todėl šis sparčiai skaitmenizuojamas ir robotizuojamas sektorius diktuoja ne tik specialistų poreikį, bet ir tai, kad dirbantiems agrosektoriuje reikės vis daugiau tarpdisciplininių žinių. Todėl agrosektoriaus studijų aktualumas ne tik išlieka, bet ir keliasi į naują lygmenį, kur reikalingos tam tikros kompetencijos, leisiančios valdyti ateities agrosektoriaus procesus“, – įsitikinusi profesorė.

Anot jos, agrosektoriaus studijas pasirinkę studentai gauna ir valstybės skatinimą. Pavyzdžiui, ŽŪM, siekdama į žemės ūkį pritraukti daugiau jaunų specialistų, juos skatina tikslinėmis stipendijomis. Aplinkai svarbias studijų programas pasirinkusius pirmakursius mėnesinėmis 250 eurų stipendijomis skatina Aplinkos ministerija. Žemės ūkio sektoriui aktualias studijų programas pasirinkę studentai gauna ŽŪM skirtas 150–250 eurų mėnesines stipendijas.

„Remiantis agroverslo tendencijomis, ministerijų politika ir mokslininkų prognozėmis vertinant ateities specialistų poreikius, galime matyti, kad agrosektoriaus studijų aktualumas neabejotinai išliks“, – neabejoja VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. A.Blinstrubienė.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2024-01-04

Nustačius, kad valdos duomenys nebuvo atnaujinti per paskutinius 3 metus, inicijuojamas jos išregistravimas. Jeigu iki metų pabaigos valdos valdytojas neatnaujina duomenų, valda išregistruojama.

Vadovaudamasis Nuostatų 36 punktu, VĮ Žemės ūkio duomenų centras inicijavo 5 082 valdų, kurių duomenys nebuvo atnaujinti per paskutinius 3 metus, išregistravimą.

Jeigu šių valdų duomenys nebus atnaujinti, 2024 m. gruodžio 31 d. valdos bus išregistruotos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro. Atskiri pranešimai apie valdos išregistravimą valdos valdytojams nebus siunčiami.

Atnaujinti valdos duomenis galima:

– seniūnijoje, kurios teritorijoje yra valdos centras;

– VĮ Žemės ūkio duomenų centrui pateikus prašymą nurodant, kurie valdos duomenys turi būti patikslinti. Prašymų pavyzdines formas galite rasti čia ;

– savarankiškai www.epaslaugos.lt, prisijungus prie paslaugos „Prašymo įregistruoti, išregistruoti žemės ūkio valdą ir (arba) ūkininko ūkį, atnaujinti jų duomenis pateikimas, duomenų peržiūra“.

Prašome laikytis nustatytų reikalavimų ir atnaujinti valdų duomenis kiekvienais metais.

Šaltinis: vic.lt, 2024-01-02