Žemės ūkio naujienos: 2024-01-11

Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ketvirtadienį LRT RADIJUI sakė, jog žemdirbiai į Vilnių ketina važiuoti sausio 23–26 dienomis.

Pasak Žemės ūkio tarybos, jos atstovai pirmadienį vykusiame susitikime su premjere Ingrida Šimonyte pasigedo konkretaus laiko, per kurį būtų sprendžiamos šalies žemės ūkio problemos, dėl ko apskritai yra abejojama jų sprendimu.

„Maža to, žemės ūkio ministras viešai apkaltino žemdirbius politikavimu, visiškai ignoruodamas žemės ūkio problemas ir faktą jog žemdirbiai protestuoja jau daugiau kaip du metus prieš jo vykdomą žemės ūkio politiką“, – teigiama Žemės ūkio tarybos pranešime.

Taryba pakartojo atsiribojanti nuo Lietuvos žemės ūkio rūmų veiksmų.

Ūkininkai pirmadienį visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Žemdirbiams siekiant lankstesnio požiūrio į daugiamečių pievų atkūrimą, Lietuvos ornitologų draugija ketvirtadienį pranešė nepritarianti Žemės ūkio ministerijos pozicijai derėtis su Europos Komisija (EK) atidėti pievų ir šlapynių atkūrimą bei rengianti dokumentus Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismui dėl „netinkamos žemės ūkio politikos, lemiančios biologinės įvairovės nykimą“.

„Jei ūkininkai nepritaria tokiai politikai, jiems niekas nedraudžia ūkininkauti kaip išmano. Tačiau tokiu atveju jie negalėtų naudotis visų mokesčių mokėtojų lėšomis paremta parama, kuri turi būti skiriama tik tvariam ūkininkavimui“, – teigia ornitologų draugija.

Pasak draugijos, paukščiai nyksta dėl remiamo intensyvaus ūkininkavimo, būdingo stambiems ūkiams.

„Toliau ariamos vis naujos, apsausintos šlapžemės, toliau naikinamos pievos, suariamos net pakelės, galulaukiai, iškertami laukuose augę pavieniai medžiai ir t.t. O buvusias (vadinamas daugiametėmis) pievas, už kurių palaikymą dar prieš penkis ar dešimt metų ūkininkai gavo tam skirtas išmokas, vėliau suarė dėl savo ekonominės naudos. O dabar priešinasi jų atkūrimui nepaisydami, jog sunaikino tai, už ką gavo išmokas“, – nurodė draugija.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas šią savaitę teigė, kad ketvirtadienį ūkininkų atstovai dėl pievų atkūrimo tarsis su eurokomisaru, atsakingu už žemės ūkį. Pasak jo, ministerija taip pat nori pateikti naują siūlymą Europos Komisijai.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-01-11

Sumanieji kaimai – socialinės ekonominės sistemos, kurių vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo platesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, kasdieninėje savo veikloje naudodami skaitmenines ir kitas technologijas, priima ir įgyvendina inovatyvius, į sisteminius pokyčius orientuotus sprendimus, grindžiamus bendru poreikių supratimu ir veiksmų seka, nukreipta į aiškų specifinį vietos tikslą.

Strategijos, kaip numatyta 2024 m. paraiškų teikimo grafike, bus priimamos nuo 2024-04-02 iki 2024-05-31.

Galimi pareiškėjai ir remiama veikla

Pagal priemonę „Sumanieji kaimai“ remiamos VVG ir VVG partnerės (kai taikoma) inicijuojamos strategijos, kuriomis siekiama nukreipti turimus kaimo išteklius pagrindinėms kaimo problemoms spręsti bei kuriomis kuriami sumanūs kaimai. Strategija įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro bendra strategija ir atskiri, vienos arba skirtingų veiklos pobūdžių projektai, savarankiškai parengti projektų vykdytojų.

Strategijų tikslams pasiekti bus atrenkami ir finansuojami įvairaus pobūdžio pelno ir ne pelno, socialinio ar bendruomeninio verslo, viešųjų paslaugų didinimo projektai, inicijuoti ir įgyvendinti strategijos teritorijoje.

Tuo pačiu remiama VVG ir VVG partnerės veikla, susijusi su strategijos vystymo, valdymo ir koordinavimo, projektų vykdytojų įtraukimo ir aktyvinimo, skatinimo bendradarbiauti veiklomis.

Paramą strategijai įgyvendinti galės gauti VVG ir VVG partnerė, turinti patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“, veikloms, susijusioms su sumaniaisiais kaimais. Atitinkamai vietos veiklos grupėms projektus galės teikti Taisyklių 24 punkte įvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybių administracijos, mokslo ir mokymo įstaigos.

Paramos dydis

Jei strategijai įgyvendinti paraišką teikia tik viena VVG, didžiausia paramos suma gali sudaryti iki 500 000 Eur, jei įgyvendinant strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja 2 VVG – iki 600 000 Eur, jei 3 ir daugiau VVG – iki 700 000 Eur. Į didžiausią iki 700 000 Eur paramos sumą, neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių, gali pretenduoti VVG, kurios veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 000 gyventojų. Taip pat remiantis nustatyta tvarka finansuojamos strategijos administravimo išlaidos.

Pagal strategiją remiamam vienam projektui didžiausia numatyta suma – 200 000 Eur. Finansuojama iki 85-40 proc., priklausomai nuo projekto pobūdžio, tinkamų finansuoti išlaidų.

Reikalavimai strategijai ir projektui

Strategija turi būti įgyvendinamas priemonės specialusis tikslas – skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę.

Taip pat strategija turi būti prisidedama prie žemės ūkio ir kaimo vietovių modernizavimo puoselėjant žinias, inovacijas bei skaitmenizavimo galimybes ir dalijantis jomis žemės ūkio sektoriuje bei kaimo vietovėse, ir skatinant ūkininkus jomis naudotis, sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu.

Strategija turi būti įgyvendinama aiškiai apibrėžtoje, vientisoje VVG ir VVG partnerės (kai taikoma) atstovaujamoje teritorijoje, kuri gali nesutapti su teritorinio administracinio vieneto ribomis. Strategija ir projektai turi būti įgyvendinami kaimo vietovėje, gali apimti kelias kaimo vietoves, atitinkančias nustatytus reikalavimus.

Projektas – teikiamos strategijos sudėtinė dalis. VVG turės atrinkti projektus, atitinkančius strategijos tikslus ir prisidedančius prie jų įgyvendinimo. Išsamūs reikalavimai projektams aprašyti Taisyklių 59-73 p.

Tinkamos išlaidos

* naujų įrenginių ir (ar) įrangos (įskaitant techniką) pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios šio turto rinkos vertės, kompiuterių programinės įrangos, skirtos įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymui, pirkimas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, kurios skirtos socialinėms paslaugoms teikti, ir ši transporto priemonė yra būtina pagrindinėms projekto veikloms vykdyti;

* darbų ir paslaugų įsigijimas;

* naujų priemonių ir prekių, kurios bus sunaudojamos projekto įgyvendinimo metu, ir paslaugų, kurios bus suteikiamos projekto įgyvendinimo metu, įsigijimas;

* projekto bendrosios išlaidos;

* PVM, kurio projekto vykdytojas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi ar negalėtų turėti galimybės įtraukti į PVM atskaitą, yra tinkamas finansuoti iš paramos lėšų.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šių išlaidų įsigijimui numatytos papildomos sąlygos (tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos aprašytos Taisyklių 75 p.).

Strategijų teikimas

Strategijos forma pateikiama Taisyklių 1 priede. VVG ir VVG partnerė (kai taikoma) pagal projektų vykdytojų pateiktus projektus parengia strategiją, sukomplektuoja projektų vykdytojų pateiktus projektus ir teikia juos NMA.

Strategija su kitais reikalaujamais priedais NMA teikiama pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“). Kitu būdu paraiškos, strategija su integruotais projektų vykdytojų projektais ir kiti reikalaujami dokumentai nepriimami. Strategija ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti strategijas paskutinės dienos 24 valandos.

Strategija ir jos priedai pildomi, teikiami, registruojami Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-01-11

Kas gali prašyti paramos?

Parama konsultavimo paslaugoms buvo viena populiariausių praėjusiu finansiniu laikotarpiu, tad, tikėtina, kad prasidėjus ir naujajam programavimo laikotarpiui nebus stokojama pareiškėjų aktyvumo. Šiam paraiškų teikimo etapui pagal SP intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ skirta 700 tūkst. Eur.

Konsultavimo paslaugų teikimo valandos fiksuotasis įkainis – 58 Eur be PVM. O paramos suma vienam konsultacijų paslaugos gavėjui 2023–2027 m. – 2 tūkst. Eur be PVM.

Paslaugų gavėjams paranku tai, kad paramos intensyvumas – 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Taigi, savo lėšų pridėti nereikia. Svarbu įsidėmėti, kad paslaugų gavėjas 2024 m. gali pasinaudoti konsultavimo paslaugomis, kurių vertė ne didesnė kaip 580 Eur be PVM. Kitai lėšų daliai konsultavimo paslaugų gavėjai prašymus galės teikti kitų kvietimų metu.

Paramos gali kreiptis konsultavimo paslaugas teikiantys fiziniai arba juridiniai asmenys, arba jų grupės, asociacijos, vienijančios fizinius ar juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškininkystės veikla, taip pat Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka pripažinti žemės ūkio kooperatyvai ir žemės ūkio kooperatyvų asociacijos.

Pareiškėjai turi atitikti įgyvendinimo taisyklėse nurodytas bendrąsias tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.

Konsultavimo paslaugos turės būti teikiamos ūkininkams bei miško valdytojams, taip pat – Europos inovacijų partnerysčių (EIP) grupės susikūrimą ir inovacinį projektą planuojantiems inicijuoti subjektams (pvz., ūkininkams / miškininkams, kooperatyvams ir kt.), atitinkantiems tinkamumo sąlygas ir reikalavimus paslaugų gavėjams.

Šios paslaugos turi būti kvalifikuotos ir specializuotos individualios konsultacijos temomis, nurodytomis priemonės įgyvendinimo taisyklėse,

Svarbi detalė – kaip numatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse, paraiškas dėl paramos konsultavimo paslaugoms įsigyti galima teikti nuo 2024 m. sausio 29 d. iki vasario 29 d., tačiau ne ilgiau nei pasiekiama paramos paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma dotacijos forma.

Konsultacijos ūkininkams labai reikalingos

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sričiai „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ buvo skirta daugiau kaip 6,5 mln. Eur paramos lėšų. Jų visų ir paprašyta, patvirtintos 4 428 konsultavimo paraiškos, jau išmokėta daugiau kaip 5 mln. Eur. Taigi, akivaizdu, kad ši veikla ir jai teikiama parama buvo patraukli.

„Vertinant šią priemonę pagal jos populiarumą, galime teigti, kad žemės ūkio sektoriaus dalyviams ji yra labai svarbi. Naudodamiesi konsultavimo paslaugomis, konsultavimo paslaugų gavėjai gauna atsakymus į jiems aktualius klausimus, naujausią informaciją apie jiems svarbių teisės aktų pasikeitimus bei praktinių problemų sprendimo būdus, paremtus naujausia informacija“, – teigė portalo Delfi kalbinta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vyriausioji specialistė dr. Aušra Čiplienė.

2014–2020 m. KPP laikotarpiu pasinaudoti konsultacijomis daugiausia kreipėsi ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai. Mažiau aktyvūs buvo miško valdytojai ir kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės.

Temos, sulaukusios daugiausia klausytojų, buvo gana įvairios – visiems žemdirbiams aktualus yra augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimo apskaitos žurnalų pildymas, tręšimo (organinėmis trąšomis) plano parengimas, dirvožemio analizė, dirvožemio ėminio paėmimas; gyvulių augintojams svarbios gyvulių sveikatingumo įvertinimo ir bandos judėjimo tvarkymo aktualijos; populiarios buvo ir konsultacijos dėl dokumentų pildymo ekologinės gamybos ūkiams bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų.

Konsultavimo paslaugas teikti galėjo atrinktos institucijos arba įstaigos, turinčios pakankamai kvalifikuotų ir nuolat apmokomų darbuotojų bei konsultavimo patirties.

Vienam konsultavimo paslaugų gavėjui per 2014–2020 m. laikotarpį didžiausia galima pasinaudoti konsultavimo paslaugomis suma buvo 1500 Eur (be PVM).

Paramos „krepšelį“ galės naudoti be apribojimų

2023–2027 m. formuojama atviresnė sistema, sudarant galimybes į konsultavimo veiklą įsitraukti įvairiems konsultantams, įskaitant asociacijas, vienijančias fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškininkystės veikla, žemės ūkio kooperatyvus ir jų asociacijas, taip pat sudarant sąlygas teikti konsultavimo paslaugas ir individualią veiklą vykdantiems konsultantams.

„Bus pertvarkoma konsultavimo paslaugų kokybės monitoringo sistema, sudarant jos vartotojams galimybę palikti atsiliepimus, vertinant gautos informacijos ir konsultacijos kokybę. Kokybinių reikalavimų neatitinkantys konsultantai bus šalinami iš konsultantų sąrašo. Manome, kad sukurtas viešas konsultantų sąrašas, kur kiekvieno konsultanto teikiamos paslaugos bus vertinamos, suteiks galimybę paslaugos gavėjams pasirinkti geriausiai vertinamus specialistus, o šie bus skatinami dar aktyviau kelti kvalifikaciją ir suteikti geriausias paslaugas ūkininkams“, – naujovę akcentavo ŽŪM atstovė.

Kitas ne mažiau svarbus pokytis, lyginant su 2014–2020 m. KPP priemone, tai, kad naujuoju laikotarpiu ūkininkai gautą savo konsultavimo paramos „krepšelį“ galės naudoti konsultuojantis pas skirtingus konsultantus be apribojimų.

Konsultavimo priemonei 2023–2027 m. laikotarpiu suplanuota 5 mln. Eur paramos lėšų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-01-10

Anot jo, užbaigus pertvarką savivaldybės patikėjimo teise nuo šiol valdo 55 tūkst. hektarų suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst. ha nesuformuotos žemės, be to, savivaldybės perima dalį NŽT funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus.

„Iš esmės žemėtvarkos klausimai, tai, kas buvo sprendžiama Nacionalinėje žemės tarnybos, miestuose ir miesteliuose pereina į savivaldą ir savivaldybė tampa paslaugų teikėju, tiek planuotoju. Miestų vyriausieji architektai planuodami teritorinius, erdvinius planus turės dabar įrankį tvarkyti ir žemėtvarką“, – sakė S. Gentvilas.

Tačiau nutarimas draudžia be Vyriausybės sutikimo inicijuoti savivaldybėms perduotų miškų pertvarkymą, keisti žemės sklypo ribas, naudojimo paskirtį, būdą ar paversti kitomis naudmenomis.

Anksčiau Vyriausybės patvirtintos sklypų perdavimo taisyklės numato, kad savivaldybės galės sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus.

Nuo šių metų pradžios NŽT darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 800 iki 500, dalis iš jų – 230 – dirba savivaldybėse ir Statybų inspekcijoje.

Valstybinės žemės valdymo perdavimą savivaldybėms numato nuo 2024 metų įsigaliojusios Žemės įstatymo pataisos.

Šaltinis: Valdas Pryšmantas, lrt.lt, 2024-01-10

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Valstybine augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį ir drauge įgyvendina projektą „Informavimo, konsultavimo ir mokymų elektroninių paslaugų vykdant integruotą augalų apsaugą teikiamų paslaugų modernizavimas ir plėtra“.

Šiuo projektu, kuris bus įgyvendinamas iki 2026 m. balandžio 30 d., siekiama didinti kenksmingų organizmų plitimo prognozavimo ir modeliavimo duomenų tikslumą, patikimumą ir aktualumą visoje šalies teritorijoje, automatizuojant vartotojų perspėjimo sistemą, realizuojant naujus funkcionalumus ir techninius sprendimus.

Projekto uždaviniai ir veiklos:

* įsigyti ir integruoti papildomas stotis į IKMIS esamo stočių tinklą su kenksmingųjų organizmų plitimo prognozavimo ir modeliavimo įranga;

* automatizuoti erdvinių duomenų perdavimą į IKMIS;

* sukurti dirvožemio monitoringo duomenų bazę, integruoti ją į IKMIS sistemą;

* atnaujinti ir išplėsti IKMIS pateikiamą informaciją apie augalų apsaugos produktų (toliau – AAP) naudojimą; integruoti naujus duomenis apie augalų ligų židinius, augalų veisles;

* realizuoti galimybę IKMIS naudotojams užsisakyti ir gauti automatinius perspėjimo pranešimus apie atsiradusią kenksmingųjų organizmų plitimo riziką;

* pagal teisės aktų reikalavimus pertvarkyti ir atnaujinti integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (toliau – IKOK) principų dalis;

* įdiegti kitas kibernetinį saugumą užtikrinančias priemones.

Numatomi projekto rezultatai:

1. Modernizuotas, išplėstas ir sutankintas IKMIS stočių tinklas.

2. Integruoti erdviniai duomenys, automatizuojant jų perdavimą, specifinėms situacijoms laukuose identifikuoti naudojami bepiločiai orlaiviai, kuriais gauta informacija, bus papildomi iš palydovų gauti duomenys.

3. Sukurta dirvožemio monitoringo duomenų bazė.

4. Atnaujinta ir išplėsta IKMIS pateikiama informacija apie AAP naudojimą ir rekomendacijas, integruojami nauji duomenys apie augalų ligų židinius, augalų veisles.

5. Sukurta automatinė vartotojų perspėjimo sistema apie kenksmingųjų organizmų plitimo riziką.

6. Pertvarkyta ir atnaujinta IKOK principų dalis.

7. Įdiegtos kibernetinį saugumą užtikrinančios priemonės.

IKMIS el. paslaugos pasiekiamos www.epaslaugos.lt kataloge.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-01-11