Žemės ūkio naujienos: 2024-01-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Skuodis: Baltijos šalys – už rusiškų grūdų importo į ES uždraudimą
Baltijos šalys pritaria Rusijos ir Baltarusijos grūdų įtraukimui į Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą, BNS pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Baltijos šalys pritartų Rusijos ir Baltarusijos grūdų importo į Europos Sąjungą įtraukimui į ES sankcijų paketą“, – komentare BNS teigė M. Skuodis.
Jis trečiadienį su Estijos klimato ministru Kristenu Michalu ir Latvijos susisiekimo ministru Kasparu Briškensu aptarė klausimą dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai griežtinimo.
„Sutarėme, kad visus veiksmus būtina koordinuotis tarpusavyje vengiant pavienių nacionalinių iniciatyvų ir toliau keistis informacija transporto sektoriaus klausimais, tiek grūdų, tiek kitais“, – pridūrė M. Skuodis.
Kiek anksčiau trečiadienį M. Skuodis teigė, kad per Lietuvą tranzitu pervežama nedaug rusiškų grūdų, daugiausiai jų gabenama per Latviją, ir tai yra didelė problema.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas anksčiau teigė, kad ES sankcijos maisto produktams iš Rusijos netaikomos, tačiau grūdų įvežimą į Bendriją būtų galima apriboti draudimais, susijusiais su transportu, nors priimti tokį Briuselio sprendimą būtų sudėtinga.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas gruodį ragino stiprinti kontrolę Lietuvos pasienyje su Latvija, kad rusiški grūdai nepatektų į Lietuvą. Jo teigimu, iš Rusijos į Latviją iki šiol įvežta apie milijonas tonų grūdų.
K. Navicko teigimu, yra rizikos, kad rusiški grūdai gali būti įvežami į Lietuvą klastojant jų kilmės dokumentus.
Atkurti daugiametes pievas – daugiau nei viena galimybė
Nacionalinė mokėjimo agentūra atkreipia dėmesį, kad daugiametes pievas atkurti galima įvairiais būdais, nebūtina to daryti jau išartame plote ar toje pačioje vietoje. Daugiametes pievas galima atkurti ir kitame plote. Svarbu, kad atkurtos pievos nuo 2024 m. būtų išlaikytos ir deklaruojamos 5 metus iš eilės. Pavyzdžiui, pasėlio kodu, tinkamu daugiametės pievos atkūrimui, deklaruotinos atkuriamos pievos galėtų būti:
– plotai, kurie 2023 m. deklaruoti GPŽ kodu (ganyklos pievos iki 5 metų, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai, svidrės, smilgos, pašiaušėliai, avižuolės, šunažolės, visgės, erainčinsvidrės, dryžučiai, dirsuolės ir kt.) (2023 m. duomenimis, tokių plotų Lietuvoje buvo 147 359 ha, iš kurių 88 506 deklaravo pareiškėjai, kuriems atsirado prievolė atstatyti daugiametes pievas);
– plotai, kurie nedeklaruoti 2023 m. bei remiantis turimais duomenimis yra daugiametės ganyklos pievos (2023 m. duomenimis, tokių plotų Lietuvoje buvo 230 533 ha);
– plotai, kurie nedeklaruoti 2023 m., tačiau 2022 m. buvo deklaruoti kaip GPŽ (2023 m. duomenimis, tokių plotų Lietuvoje buvo 1 886 ha);
– kiti plotai, kurie nedeklaruoti 2023 m. (2023 m. duomenimis, tokių plotų Lietuvoje buvo 27 222 ha).
Taip pat planuojama, jog pasėlio kodu, tinkamu daugiametės pievos atkūrimui, deklaruotinos atkuriamos pievos galės būti ir 3 m. pagrioviai su žoline danga (2023 m. duomenimis, tokių plotų vien palei melioracijos griovius Lietuvoje buvo 61 572 ha, tačiau iš jų deklaruota tik 1 297 ha, t. y. tik 2 proc.). Galutinis sprendimas paaiškės po Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano suderinimo su Europos Komisija ir 2024 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo.
Pasėlių kodų, tinkamų daugiametės pievos atkūrimui, sąrašas bus paskelbtas 2024 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse.
Primintina, jog 2023 m. sumažėjus daugiamečių pievų santykiui daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, atsirado prievolė atkurti daugiametes pievas pareiškėjams, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų paraiškų duomenimis, suarė ar kitaip pakeitė daugiametes pievas. Daugiau informacijos – atsakymai į dažniausia kylančius klausimus pateikiami straipsnyje ir DUK.
Šaltinis: nma.lt, 2024-01-04
Socialdemokratai apie ūkininkų protestą
Ūkininkams rengiantis protesto žygiui į Vilnių, socialdemokratai abejoja Ingridos Šimonytės pažadais ūkininkams ir ragina Vyriausybę įvardyti konkrečius terminus ir sprendimus, kaip ketinama stabdyti „sparčiai didėjantį problemų sniego kamuolį“, rašoma Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime spaudai.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja žemės ūkio ministrą ir Vyriausybę dėl arogancijos, nemokėjimo plėtoti dialogą su žemdirbių organizacijomis ir ragina pradėti tikras derybas. Anot jos, Vyriausybė jau trečius metus netesi žemdirbiams duotų pažadų – tai ir perpildė kantrybės taurę. „Žemdirbių protestai – tai neapgalvotų suvaržymų, apmokestinimų ir ministro negebėjimo megzti dialogą rezultatas. Jeigu žemdirbiai ir šį kartą nebus išgirsti, žemės ūkio produkcija taps nekonkurencinga, toliau kils jos kainos. O juk dėl to kentėsime visi. Parodomasis premjerės susitikimas su ūkininkais tėra taktinis ėjimas siekiant užgesinti laužus. Kol nebus įvardyti konkretūs terminai, kada ir kaip ketinama įgyvendinti žemdirbių reikalavimus, tol tie pažadai – nieko verti“, – įsitikinusi V.Blinkevičiūtė.
Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė akcentuoja visos Vyriausybės atsakomybę. „Ne kartą išsakėme nepasitikėjimą žemės ūkio ministru. Tačiau prie dabartinės įtampos prisidėjo ir kitos ministerijos, Vyriausybė. Visokie ribojimai ūkininkams naudotis žeme, pagaliau naujausias šokas – suskystintų naftos dujų akcizas. Žvilgsnis krypsta į Vyriausybės galvą. Tokie nepagalvoti sprendimai didina infliaciją ir maisto kainas“, – komentuoja parlamentarė.
Jos vertinimu, Žemės ūkio ministerija dabartinėje Vyriausybėje – tarsi podukra, iš kurios atėmė viską, ką įmanoma atimti, o apie naujus asignavimus nėra nė kalbos. Pasak Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Vidmanto Kanopos, įsisenėjusios ir besikaupiančios problemos žemės ūkyje lemia neigiamus procesus lietuviškos ir vietinės produkcijos gamybos grandinėse, rekordinėmis maisto kainomis gula ant vartotojų pečių, juos verčia atsisakyti lietuviškos produkcijos. „Pertekliniai, neapgalvoti reikalavimai ūkininkams, iki šiol neišspręsti klausimai, kuriuos iškėlė pieno krizė, nevykęs žemės ūkio technikos apibrėžimas, dėl kurio ūkininkai susiduria su kuro problemomis, naujametė staigmena – dujų akcizas – visa tai virto nebesuvaldomu problemų kamuoliu, kuris toliau ritasi ir auga“, – komentuoja V.Kanopa. Anot parlamentaro, sprendžiant biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus taip pat negalima „visų šunų karti“ ant žemės ūkio ir ūkininkų, kaip linkstama daryti.
Kalbėdamas apie maisto kainas, jis neslepia nusivylimo Konkurencijos taryba. „Konkurencijos taryba iki šiol nedėjo pastangų suvesti dialogui visas suinteresuotąsias puses. Būtinos trišalės derybos, įtraukiant ir prekybos tinklus. Apskritai, dabartinė Vyriausybė ir rinkos priežiūros tarnybos per visą kadenciją kratėsi maisto kainų klausimo kaip velnias kryžiaus“, – komentuoja V.Kanopa. Socialdemokratai palaiko ūkininkų raginimus pasimokyti iš tokių šalių kaip Ispanija, kurioje pasirūpinta, kad būtų teisiškai užtikrinta ūkininkams palanki žemės ūkio produkcijos kainodara.
Šaltinis: 15min.lt, 2024-01-17
FAO pasaulyje prognozuoja didesnį grūdų derlių
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 2023 m. lapkričio mėn. duomenimis, 2023 m. bendras grūdų derlius pasaulyje prognozuojamas 2 819,3 mln. t, ir tai būtų 0,9 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. Kviečių derlius pasaulyje 2023 m. prognozuojamas 2,2 proc. mažesnis nei 2022 m. ir turėtų sudaryti 785,1 mln. t. Kitų grūdų derlius pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 2,7 proc. didesnis ir turėtų sudaryti 1 510,3 mln. t.
Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2023 m. turėtų sudaryti 273,2 mln. t, tai būtų 1,2 proc. daugiau nei 2022 m. ir tai gali būti 7,4 proc. mažiau, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2023 m. turėtų sudaryti 133,4 mln. t (2022 m. buvo 133,9 mln. t), o kitų grūdų gali sudaryti 137,5 mln. t – būtų 10,5 proc. mažesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį. ES šiaurinėse šalyse, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, 2024 m. žieminių javų pasėlių sėja praėjo sklandžiai.
