Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-26

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2023 m. gruodžio mėnesį

Informuojame, kad 2023 m. gruodžio mėn. vidutinė natūralaus (4,41 proc. riebumo ir 3,54 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 436,62 Eur už t, t. y. 4,0 proc. didesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2023 m. lapkričio mėn. – 419,63 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2023 m. gruodžio mėnesį, palyginus su 2023 m. lapkričio mėn., padidėjo 4,6 proc. ir buvo 329,75 Eur už t.

2023 m. gruodžio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 14,3 proc. mažesnė, palyginus su 2022 m. gruodžio mėn. (2022 m. gruodžio mėn. – 509,51 Eur už t).

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. gruodžio mėnesį už natūralų pieną (4,37 proc. riebumo ir 3,61 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 473,54 Eur už t. Palyginus su 2023 m. lapkričio mėn., ši pieno kaina padidėjo 3,2 proc. (2022 m. gruodžio mėn. ji buvo 547,97 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. gruodžio mėn., palyginus su 2023 m. lapkričio mėn., padidėjo 3,7 proc. ir buvo 354,31 Eur/t Eur už t (2022 m. gruodžio mėn. – 407,64 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://zudc.lt/statistika/ meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2023 m. gruodžio mėn.).

2023 m. gruodžio mėn. buvo supirkta 108,57 tūkst. t pieno, 6,0 proc. daugiau, palyginus su 2022 m. gruodžio mėn.

Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://zudc.lt/statistika/.

Šaltinis: vic.lt, 2024-01-22

Informacija apie 2023 m. lapkričio mėnesio vidutines bazinių rodiklių pieno kainas pagal pristatymo būdą ir grupes

Informuojame, kad paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2023 m. lapkričio mėnesio bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, perkantį žalią pieną iš pieno gamintojų, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes. Detali informacija apie vidutines bazinių rodiklių žalio pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjo grupes skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2023 m. lapkričio mėn.).

Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2023 m. lapkričio mėnesio bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.

Šaltinis: vic.lt, 2024-01-22

Eurokomisaras Sinkevičius: dėl daugiamečių pievų atkūrimo bus bandoma taisyti klaidas

Problema dėl daugiamečių pievų atkūrimo atsirado prieš kelerius metus, kai Lietuvos ūkininkai deklaravo ypač daug tokių pievų taip save „įvarydami į spąstus“, teigia Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius. Pasak jo, Europos Sąjungos daugiamečių pievų reglamentas nebus atšauktas, tačiau bus bandoma taisyti sistemines klaidas. 

„Man labai gaila, nes ta problema, kad iššūkis bus su daugiametėmis pievomis, buvo matoma 2020 metais, nes kai referenciniai metai – 2018 metai, tai jau matėsi, kad deklaravimo didėja – Lietuvoje nuo 500 tūkst. hektarų staiga augo daugiamečių pievų iki 750 tūkst. hektarų“, – BNS penktadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius.

„Ir čia jau reikėjo kreiptis į Komisiją, ieškoti būdų, kalbėtis. Visa problema, aš suprantu, kad buvo deklaracijos sistema, kur nebuvo tarpinio varianto ir ūkininkai deklaravo daugiametes pievas, taip save dabar įvarydami į tokius spąstus“, – pridūrė jis.

Anot V. Sinkevičiaus, šiuo metu EK Žemės ūkio direktoratas vertina situaciją ir galimus sprendimo būdus.

„Nereikia tikėtis, kad įvyks atšaukimas daugiamečių pievų reglamento, to tikrai nebus, bet tikiuosi, kad bent sisteminės klaidos bus ištaisytos“, – sakė eurokomisaras.

Pagal ES reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais.

„Lietuvoje kritimas yra unikalus visoje Europos Sąjungoje – 18,4 proc., reikia atkūrinėti labai didelį plotą, kas ūkininkams reiškia didelį iššūkį“, – teigė V. Sinkevičius.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

K. Navicko teigimu, daugiamečių pievų atkūrimo klausimas susijęs su išmokų administravimu, o už šią problemą atsakomybę turi prisiimti ir 2017–2018 metais dirbę žemės ūkio ministrai.

Žemdirbių įsitikinimu, toks didelis pievų atkūrimas yra didelė našta, nes jas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

Šaltinis: Erika Alonderytė – Kazlauskė, Jurgita Andriejauskaitė, lrt.lt, 2024-01-26

Lietuvos žemdirbiai teigia sulaukę valdžios pažadų, protestas pranoko lūkesčius

Lietuvos žemdirbiai ketvirtadienį baigė dviejų dienų protesto akciją – antradienį į Vilniaus centrą suvažiavę daugiau nei tūkstančiu traktorių bei miškavežių, trečiadienį ir ketvirtadienį jie mitingavo prie Vyriausybės rūmų, susitiko su valdžios atstovais bei gavo pažadų spręsti jų problemas. 

Protesto organizatorės Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako iš Seimo pirmininkės ir premjerės išgirdęs pažadus kuo greičiau keisti žymėto dyzelino naudojimo tvarką, sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei spręsti daugiamečių pievų problemą.

Protesto rezultatai, anot jo, pranoko lūkesčius tiek technikos, tiek dalyvių gausa.

„Dėl žymėto dyzelino naudojimo tvarkos ir suskystintų naftos dujų (SND) akcizo – Seimo pirmininkė pažadėjo, kad šitas klausimas bus skubos tvarka sprendžiamas Seime, kai tik Seimas pradės savo darbą, sesiją kovo 10 dieną. Sekantis mūsų vizitas (…) buvo pas premjerę Ingridą Šimonytę. Ten vyko karštesnės diskusijos ir (…) yra nauja tai, kad premjerė pažadėjo išspręsti daugiamečių pievų problemą. (…) Ji pažadėjo padaryti ir pasistengti, kad šitie pranešimai, kuriuos jūs gavote atkurti daugiametes pievas, jie bus atšaukti“, – pasibaigus protestui ūkininkams vardijo I. Hofmanas.

Ketvirtadienį tarybos atstovai susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, premjere I. Šimonyte, į mitingą atvyko prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Trečiadienį su mitinguotojais susitiko ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Formaliai mūsų akcija rytoj turi pasibaigti, bet, kaip sakiau, bet kada galime sugrįžti!“, – baigdamas protestą sakė I. Hofmanas.

Penktadienį ūkininkai planuoja išvežti iš miesto centro savo techniką – daugiau nei tūkstantį traktorių ir miškavežių.

Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas BNS teigė, kad siekdami sumažinti srautą penktadienį, ketvirtadienio vakarą iš miesto jau išvažiuoja ūkininkų sunkvežimiai – jų sostinėje buvo apie 70. Anot jo, traktoriai iš sostinės pajudės penktadienį 9 val. ryto – jiems būtina policijos palyda.

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorė Giedrė Žygaitytė–Šlevinskė BNS teigė, kad visi 50 miškavežių iš sostinės išvažiuos jau ketvirtadienį.

„Mitingas, be abejo, pavykęs. Rezultatai pranoko lūkesčius, mes planavom ne mažiau 300 traktorių, kai pradėjom organizuoti, bet visu tūkstančiu traktorių buvo daugiau, žmonių irgi čia buvo daugiau“, – prie Vyriausybės rūmų BNS sakė I. Hofmanas.

Jis taip pat teigė, kad naujam protestui leidimo kol kas neprašys – stebės, kaip vykdomi valdžios pažadai.

„Žiūrėsim, kokia bus situacija. Jeigu pažadai bus vykdomi, bus laikomasi, tai neprotestuosim, nes kam protestuoti? Bet jeigu nebus, tai, kaip ir sakiau, tą galimybę pasiliekam“, – sakė I. Hofmanas.

Trečiadienį I. Hofmanas teigė, kad protestas gali tęstis ir ilgiau nei iki penktadienio, tą pačią dieną sostinės savivaldybei taryba pateikė prašymą pratęsti leidimą neterminuotam laikui, tačiau ketvirtadienį savivaldybė jį atmetė.

Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas sako tokį sprendimą suprantantis ir naujo leidimo kol kas nepašysiantis.

G. Žygaitytė–Šlevinskė BNS sakė protesto nevertinanti nei teigiamai, nei neigiamai.

„Mes tų reikalavimų turėjome nemažai, realiai ir trečiadienį kai buvom susitikę su žemės ūkio ministru, tiek šiandien su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke, kai kalbėjom. Tai realiai tik dabar pirmą kartą tuos reikalavimus išdėstėm. Tai kažko tikėtis labai nereikėtų“, – sakė G. Žygaitytė–Šlevinskė.

Ji teigė nežinanti, ar miškininkai prisijungtų prie dar vienos žemdirbių protesto akcijos, jei tokia būtų surengta.

Mitingą prižiūrintys policijos pareigūnai BNS sakė, kad trečiadienį proteste susirinko per 3 tūkst. žmonių, ketvirtadienį – apie 2 tūkst.

Žemdirbiai siekė atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-01-25

Ministerija žada koreguoti siūlymus dėl žemės įsigijimo ribojimų

Iš esmės neveikiant draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės, ūkininkų atstovai ir ministerija tariasi, kaip griežtinti žemės įsigijimo tvarką. Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes. Anot jo, tai nacionalinio saugumo klausimas.

„Išklausėme, buvo ir racionalių, konstruktyvių pastabų ir siūlymų, buvo daug ir emocijų, bet toliau nuspręsta, kad atsižvelgsim į tas pastabas, kurios konstruktyvios, šiek tiek koreguosim projektus, tas užtruks, tikėtina, ir po to teiksime antram raundui“, – BNS trečiadienį sakė D. Dudutis, antradienį susitikęs su žemdirbių atstovais.

„Jei nerasime kompromiso, galima bus likti prie dabartinio varianto, kuris yra racionalesnis, o jei matysime, kad kažkuris kitas kelias racionalesnis ir priimtinas visiems, vykdysime gilesnį poveikio vertinimą ir tolesnį derinimą su visomis institucijomis“, – pridūrė jis.

Anot viceministro, tikėtina, kad procesas gali užtrukti iki pusmečio.

Pasak D. Dudučio, susitikime siekta išsiaiškinti, ar žemdirbių atstovų nuomone, papildomi apribojimai turės daugiau naudos, ar žalos, nes atsiras ir papildoma administracinė našta.

„Viena vertus, pakeitimai reikalingi, jei norim viską užkardyt, kita vertus, kai atsiranda daug papildomų trikdžių, gali turėti neigiamos įtakos žemės ūkio rinkai“, – sakė viceministras.

Tuo metu susitikime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, jog tvarką būtina griežtinti, o labiausiai įstatymo pakeitimams priešinasi stambaus agroverslo atstovai.

„Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori. Vėl skambėjo mintis, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti paleidžiama laisvai prekybai. Suprask, žemės kaina kils ir ją bus galima supirkti, bet ar taip turėtų būti? Milijonieriai žemes supirks ir ūkininkai iš jų turėsis nuomotis žemę. O kas bus, jei Lietuvai nedraugiškų šalių atstovai supirks žemės? Mes būsime visiškai nuvaryti nuo savo žemės. Šis klausimas – nacionalinio saugumo klausimas, į tai žiūrėti pro pirštus negalima“, – pranešime sakė A. Svitojus.

Jis įžvelgia grėsmę, kad Lietuvoje maždaug 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės.

Ministerijos siūlomais Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siūloma drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Siūloma keisti valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles – nuomos teisė galėtų būti perleidžiama kitiems asmenims ne tik, kai sklypas išnuomotas aukcione arba perleidžiami jame esantys statiniai, įrenginiai, bet ir kai ūkis perleidžiamas giminaičiams.

2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, o 2020 metais šis skaičius išaugo dar šimtu.

Šaltinis: Erika Alonderytė – Kazlauskė, lrt.lt, 2024-01-24

Ankstesnės žemės ūkio naujienos