Žemės ūkio naujienos: 2024-02-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Prezidentūra palaiko ministerijos sprendimą stabdyti ir tikrinti rusiškus grūdus
Prezidentūra palaiko Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimą stabdyti ir tikrinti visus iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamus grūdus, sako šalies vadovo patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Jo teigimu, prieš apsisprendžiant, ar sekti Latvijos pavyzdžiu ir laikinai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, reikėtų išsiaiškinti, ar tai yra teisėta.
„Protingi sprendimai yra reikalingi. Ar tai latviškas variantas, kur visiškai uždraudžiama ir, kaip girdėjome iš Žemės ūkio ministerijos atstovų, kad galbūt tai irgi nebus pripažinta kaip teisėta, ar tai kiti būdai, kuriuos siūlo mūsų ministerija, irgi turbūt padeda spręsti iš esmės problemą, kad tie grūdai niekur nedingtų, nepasidarytų lietuviški įvažiavus į Lietuvą, kad nebūtų užteršti ir taip toliau“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Niewierowiczius.
„Labai gerai, kad vakar mūsų žemės ūkio ministras priėmė tam tikrus sprendimus, kad parodytų, kad Lietuva nepritaria veikimui prieš Europos Sąjungos interesus ir ypač mums aktualu, turbūt dar labiau nei ukrainiečių produkcija, yra Rusijos produkcija“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
Latvijai praėjusią savaitę laikinai uždraudus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, Žemės ūkio ministerija pirmadienį pranešė griežtinanti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo neketina.
Bus stabdomi ir tikrinami visi iš tokių šalių vežami maistui bei pašarams skirti grūdai ir jų produktai, o sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai.
Į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamos šalies teritorijos, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazija ir Pietų Osetija.
Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.
Navickas: su lenkais tikrinsime iš Ukrainos vežamų grūdų kiekius
Lenkijos ūkininkams ketinant savaitę blokuoti kelią Lietuvos–Lenkijos pasienyje, Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad į šiuos ūkininkų veiksmus būtina žiūrėti rimtai. Be to, anot jo, kartu su lenkais norima patikrinti, ar sutampa iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvą vežamų grūdų kiekis.
„Vertindami rimtai mes vakar sutarėme du dalykus su Lenkijos ministru – mes turime dabar tiesioginį kanalą apsikeisti, kas vyksta, ir kitas dalykas – mes papildomai pasiprašėm pagalbos iš Ukrainos-Lenkijos pasienio skaičių, kiek yra deklaruoto krovinio į Lietuvą ir sutikrinsim su mūsų duomenimis“, – antradienį LRT RADIJUI sakė K. Navickas.
Vis dėl to, anot jo, įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija, atrodo nepagrįsti.
„Siaurinant visą temą iki grūdų karuselės, kuo Lietuva yra kaltinama – tarp kitko, šitas kaltinimas yra teikiamas taip pat ir Vokietijai, ir tada jau truputį kyla klausimas, – tai iš vienos pusės, jeigu tai yra ar būtų kontrabandos dalis, bet kokiu atveju, tai yra nelegalus veiksmas, tai būtų požymiai ir tų požymių nei mes, nei Lenkijos pusė nematome“, – sakė ministras.
K. Navickas pridūrė, kad kontrabanda – tai yra klastojant dokumentus – grūdų vežti neapsimoka: rizika didelė, o tūrio ir kainos santykis mažas.
„Reikia įjungti blaivų protą ir kontrabanda krovinio, kuris yra sąlyginiai pigus tūrio santykiu, nes, palyginkim su cigaretėm, rizika yra neproporcingai didelė, nes sankcijos už kontrabandos organizavimą yra milžiniškos ir vežėjas, jeigu jau rizikuoja, tai, matyt, turi žinoti, kuo rizikuoja“, – kalbėjo ministras.
„Ekonominės logikos tame nereikėtų ieškoti, emocinis laukas nėra palankus“, – pridūrė jis.
K. Navickas taip pat pabrėžė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios dalį Rusijos žemės ūkio produkcijos pakeitė ukrainietiška, todėl nesunku pastebėti, kad per šalį važiuoja daugiau Ukrainos vežėjų.
„Faktas, kad yra ukrainietiškas vežėjas, nereiškia, kad jis čia nelegaliai, nereikia dėti čia tos dedamosios. Aišku, kad pas mus yra padidėjęs srautas, prasidėjus invazijai ukrainietiškų krovinių ir tų pačių grūdų, nes pasikeitė pirmiausiai sąlygos“, – teigė K. Navickas.
„Anksčiau veždavo pašarus geležinkeliais ir veždavo juos iš Baltarusijos, Rusijos arba iš tos pačios Ukrainos per Baltarusiją, dabar šitas koridorius yra uždarytas, nefunkcionuojantis, tai alternatyva yra keliai“, – aiškino jis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sakė, kad padidėjo importas iš Ukrainos, bet sumažėjo iš Rusijos: „Kausimas, ar mes norim kukurūzų iš Rusijos, ar mes norim kukurūzų iš Ukrainos“.
T. Povilausko teigimu, į Lietuvą gabenami Ukrainos grūdai sudaro tik mažiau nei 1 proc. Lietuvos kviečių derliaus.
„Galime paskaičiuoti – bent keturi vežantys kviečius grūdovežiai kerta Lietuvą, aštuoni – kukurūzų, tai normalu, kad yra ir matoma, bet tai 30 tūkst. tonų kviečių nuo Lietuvos derliaus, suvartojimo ir eksporto – tai yra mažiau negu procentas viso kiekio, maži skaičiai“, – LRT RADIJUI antradienį sakė ekonomistas.
Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.
Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.
Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-02-27
Mačiulis: Ukraina niekaip nelėmė kviečių kainų smukimo
Europos Sąjungos (ES) ūkininkai pyksta, kad šiuo metu jiems apskritai sunku uždirbti. Kas vyksta maisto žaliavų rinkoje, ypač kalbant apie kviečius? Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, ūkininkų pykčio ir protestų priežasčių yra daug. Geras derlius lėmė kviečių kainų nuosmukį, o Ukraina šiems procesams įtakos neturėjo, teigia jis.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko tas nepasitenkinimas yra kilęs, yra kviečių, miežių, kukurūzų, visų maisto žaliavų kainų yra sumažėjimas lyginant su 2022 metų piku, kai jos buvo pakilusios į rekordines aukštumas. Tai nutiko baiminantis, kad sutriks tų maisto žaliavų tiekimas iš Ukrainos, Rusijos, ir iš kitų pasaulio regionų. Taip pat ir buvo pabrangusios trąšos“, – vardina N. Mačiulis.
Kviečių rinkoje dabartinės kainos net šiek tiek aukštesnės nei 2014–2020 metais. Sparčiai didėti iki užpernai fiksuotų rekordinių aukštumų jos pradėjo prieš trejus metus – 2021. Tokio kainų pakilimo Paryžiaus biržoje nebūta nuo 2013 metų, kai dėl sudėtingų ir nederlingų metų buvo užfiksuotos vienos aukščiausių istorijoje grūdų supirkimo kainos.
2021 m. prie kainų šokdinimo stipriai prisidėjo Rusija, pranešusi apie eksporto muitų didinimą ir kvotas. Kitos didžiosios Europos grūdų eksportuotojos – Prancūzija ir Vokietija – išaugino mažesnį derlių, todėl nuogąstauta, kad gali susidaryti trūkumas. Kainų kilimą grūdų rinkose lėmė ir koronaviruso pandemijos sukelti vartojimo pokyčiai.
Visgi derlius buvo labai geras pastaruosius 2 metus, o tai lėmė kainų kritimą.
Ukraina nėra pagrindinė grūdų eksportuotoja, ji užima 9 vietą pasaulyje. Tuo metu Rusija pagal grūdų pagaminimą yra ženkliai aukštesnėje pozicijoje.
„Tarp didžiausių gamintojų, didžiausių eksportuotojų yra ir daugelis kitų Europos valstybių: Rumunija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija. Apskritai ES yra grynoji eksportuotoja grūdų – užsiaugina jų daugiau, negu jai pačiai reikia. Tai yra bendra ES žemės ūkio politika užsitikrinti maisto žaliavomis bet kuriais atvejais“, – teigia N. Mačiulis.
Kviečių rinkoje dabartinės kainos net šiek tiek aukštesnės nei 2014–2020 metais. Sparčiai didėti iki užpernai fiksuotų rekordinių aukštumų jos pradėjo prieš trejus metus – 2021. Tokio kainų pakilimo Paryžiaus biržoje nebūta nuo 2013 metų, kai dėl sudėtingų ir nederlingų metų buvo užfiksuotos vienos aukščiausių istorijoje grūdų supirkimo kainos.
2021 m. prie kainų šokdinimo stipriai prisidėjo Rusija, pranešusi apie eksporto muitų didinimą ir kvotas. Kitos didžiosios Europos grūdų eksportuotojos – Prancūzija ir Vokietija – išaugino mažesnį derlių, todėl nuogąstauta, kad gali susidaryti trūkumas. Kainų kilimą grūdų rinkose lėmė ir koronaviruso pandemijos sukelti vartojimo pokyčiai.
Visgi derlius buvo labai geras pastaruosius 2 metus, o tai lėmė kainų kritimą.
Ukraina nėra pagrindinė grūdų eksportuotoja, ji užima 9 vietą pasaulyje. Tuo metu Rusija pagal grūdų pagaminimą yra ženkliai aukštesnėje pozicijoje.
„Tarp didžiausių gamintojų, didžiausių eksportuotojų yra ir daugelis kitų Europos valstybių: Rumunija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija. Apskritai ES yra grynoji eksportuotoja grūdų – užsiaugina jų daugiau, negu jai pačiai reikia. Tai yra bendra ES žemės ūkio politika užsitikrinti maisto žaliavomis bet kuriais atvejais“, – teigia N. Mačiulis.
„Čia ieškant kažkokių kaltų turbūt Ukraina yra tikrai ne pirmoje vietoje dėl to, kodėl sumažėjo grūdų kainos“, – mini N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, pagrindiniai pirkėjai iš Rusijos yra ne ES. „Manau, kad ES galėtų čia pritaikyti daugiau sankcijų“, – tikina jis.
Šaltinis: Rasa Tapinienė, lrt.lt, 2024-02-27
Navickas nemato pagrindo grūdų krovinių tikrinimams Lenkijos pasienyje su Lietuva
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako nematantis pagrindo Lenkijos ūkininkų planams tikrinti grūdų krovinius pasienyje su Lietuva aiškinantis, ar tarp jų nėra į Lenkiją grįžtančios ukrainietiškos produkcijos. „Tikrai nematome jokio pagrindo, nes bandymas įteigti, kad yra kažkokia neaiškios schemos, tai nerodo to nei faktai, nei importuojamų grūdų kiekiai“, – LRT TELEVIZIJAI sakė K. Navickas.
Lenkijos žemdirbiai reiškia susirūpinimą, kad Ukrainos grūdams tranzitu keliaujant į Baltijos jūros uostus, dalis produkcijos galimai lieka Lenkijoje, bei pranešė apie ketinimus nuo kovo 1 dienos blokuoti kelią tarp Lietuvos ir Lenkijos, ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko punktu.
Protestuodami prieš Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą be muitų Lenkijos ūkininkai pastarosiomis savaitėmis jau bandė blokuoti šias dvi šalis skiriančią sieną, užblokavo svarbų kelią į Vokietiją.
Savo ruožtu Latvijai praėjusią savaitę laikinai uždraudus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, Lietuvos Žemės ūkio ministerija pirmadienį pranešė, jog reaguodama į situaciją regione griežtina iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų vežimo neketina. Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.
Ministerija nurodo, jog bus stabdomi ir tikrinami visi iš tokių šalių vežami maistui bei pašarams skirti grūdai ir jų produktai, o sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai.
Į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamos šalies teritorijos, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazija ir Pietų Osetija.
„Stiprinsime kontrolę iš tų šalių, kurios yra nepatikimos, ir ypatingai ne tik dėl kokybinių parametrų, bet tikrinsime ir kilmę, kad jie nekeliautų iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų“, – LRT TELEVIZIJAI tvirtino K. Navickas.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-02-26
Žemės ūkio ministerija: ūkininkams – palankios žinios dėl daugiamečių pievų
Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė Europos Komisijos (EK) pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos. Planuojama, kad EK deleguoto reglamento pakeitimas pagal taikomas procedūras bus pateiktas ES Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) per artimiausias savaites.
Kad Lietuvai svarbus deleguotas aktas nestrigtų EP, pirmadienį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kalbėsis su EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vadovu Norbertu Linsu.
K. Navicko teigimu, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po metų netektų susidurti su ta pačia situacija.
„Daugiametės pievos yra išimtinai klimato kaitos mažinimo priemonė. Todėl mes sieksime, kad ilguoju laikotarpiu būtų įvertinti visi Lietuvos pasiekimai mažinant poveikį klimato kaitai, tarp jų žemės apsodinimas mišku, nusausintų durpžemių užtvindymas ir kitos priemonės“, – pranešime spaudai cituojamas ministras.
Dirbdama drauge su kitomis institucijomis, ministerija jau yra sumažinusi dviem trečdaliais daugiamečių pievų plotą, kurį ūkininkai būtų turėję atkurti.
ŽŪM ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pastangomis su EK suderintas pakoreguotas 2018 m. referencinis plotas, kuris sumažintas 52 tūkst. ha nuo 746 iki 694,5 tūkst. ha. Be to, ministerija kartu su NMA toliau tęsia darbus, ieškant techninių galimybių ir sprendimų pagerinti referencinio daugiamečių pievų ploto rodiklius.
