Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-26

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis
pexels.com

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ukrainos žemės ūkio ministras: Rusija suinteresuota ūkininkų protestais, stiprėjančiomis provokacijomis

„Aš manau, jog jie yra tikrai suinteresuoti, kad provokacijos būtų sustiprintos“, – paklaustas, ar, jo manymu, už ūkininkų protestų slypi Rusija, LRT TELEVIZIJAI sako Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministras Mykola Solskis. Anot jo, svarbiausia, kad valstybės supranta, kas yra tikrasis priešas. – „Nesibaigia Lenkijos ūkininkų protestai pasienyje, ant geležinkelio bėgių Lenkijoje buvo išpilti Vokietijai skirti ukrainietiški grūdai. Kaip jūs tai vertinate?”

– Į tą faktą, kad buvo išpilti būtent grūdai, mes žiūrime negatyviai. Lenkijos policija į tai reagavo. Tie žmonės, aišku, buvo užfiksuoti, buvo iškelta baudžiamoji byla.

Kartu suprantame, kad Lenkijos ūkininkai ir bet koks ūkininkas bet kurioje demokratinėje valstybėje turi teisę protestuoti. Bet akivaizdu, kad tokie kraštutiniai atvejai, mūsų manymu, nėra priimtini, ypač tokiomis sąlygomis, kokiose šiuo metu esame visi drauge.

– Kai lenkų ūkininkai pirmąkart išpylė grūdus ant bėgių, Lenkijos žemės ūkio ministras atsiprašė. Kaip yra šįkart?

– Pirmąkart, tiesą pasakius, grūdai keliavo į Lietuvą. Tada mes su juo bendravome, jis prašė supratimo, atsižvelgti į emocijas. Aš asmeniškai turėjau su juo pokalbį. Užtikrinau, kad mes į tai žiūrime supratingai. Mes pirmiausia vertiname mūsų glaudžius santykius su lenkais ir kad esame tikri, jog drauge suprantame, kas yra tikras priešas.

– Kalbant apie tikrąjį priešą, matėme, kad Lenkijos ūkininkų kolonos priekyje važiavo traktorius su užrašu, kviečiančiu atvykti ir įvesti tvarką Putiną (traktorius buvo su sovietine vėliava). Ar už visų šių protestų, vykstančių ne tik Lenkijoje, bet ir aplink jūsų kaimynus, slypi Rusija?

– Aš manau, kad ji tikrai juos išnaudoja. Suprantama, kad tai naudinga. Aš manau, jog jie yra tikrai suinteresuoti, kad provokacijos būtų sustiprintos. Mums labai svarbu nepasiduoti. Jeigu mes turime tokių atvejų, reikia juos nustatyti, o atsakingus asmenis už tai priversti atsakyti.

Norėčiau pabrėžti, kaip operatyviai į tai reagavo Lenkijos policija. Ir tas faktas, kurį jūs įvardijote, žinoma, iš principo labai nemalonu, kad taip galėjo nutikti. Aš manau, kad labai daug žmonių dėl to nustebo ne vien Ukrainoje, bet ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse. Bet, deja, taip nutinka. Iš vienos pusės, turime į tai reaguoti kietai. Iš kitos pusės, neturime pasiduoti provokacijoms.

– Pats lankėtės pasienyje, matėte situaciją iš arti. Kaip ji atrodo?

– Situacija dabar atrodo taip: sunkvežimiai važiuoja labai lėtai, lengvieji automobiliai ir transportas šiek tiek greičiau, šią savaitę atsinaujino ir judėjimas geležinkeliais. Bet kartu su tuo vis dėlto pagrindiniai pasienio pervežimai, skirti ūkininkų prekėms vežti, ir toliau yra blokuojami ir kol kas jokių pokyčių čia nėra.

– Volodymyras Zelenskis pasiūlė Donaldui Tuskui susitikti pasienyje dar iki šeštadienio, iki karo metinių, ir išspręsti nesutarimus kaip įmanoma greičiau, bet Tuskas atsakė, jog toks susitikimas įvyks kovo pabaigoje Varšuvoje. Ar ne per vėlai, jūsų galva?

– Aš esu tikras, kad visi žmonės Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje norėtų, kad tai būtų kiek įmanoma greičiau. Mes siūlėme tai padaryti kiek įmanoma greičiau, siūlėme tai padaryti penktadienį. Žinau, kad aukščiausio lygmens pokalbiai dar vyksta. Kada tas susitikimas įvyks ir apie ką mes kalbėsime, manau, kad dar turime dar palaukti ir sulaukti papildomų pranešimų artimiausiu metu.

– Jūs sakote, kad dabar aukščiausi šalies vadovai vis dar tariasi, kad būtų įmanoma kuo greičiau atlaisvinti sieną?

– Turiu omenyje, kad Lenkijos ir Ukrainos vadovybės stengiasi susitikimą suorganizuoti anksčiau nei kovo 28 d. Kokie bus rezultatai, pasižiūrėsime. Aš taip pat mačiau Lenkijos ministro pirmininko poziciją, kad jis siūlė tai aptarti kovo 28 d. per bendrą vyriausybių posėdį, bet gal palaukime naujos informacijos.

– Pernai Ukraina į Europos Sąjungą (ES) eksportavo 20 mln. tonų grūdų. Tai yra maždaug 5 proc. viso javų importo į ES. Iš skaičių matyti, kad Ukraina neveža daug grūdų į ES, tai nėra jūsų pagrindinės rinkos. Jeigu grūdai ir keliauja per ES šalis, tai tik tranzitu į kitas valstybes?

– Tradiciškai daug grūdų veždavome į ES, ypač iki karo. Pirmiausia tai buvo pietinės šalys: Italija, Ispanija, Portugalija. Taip pat kai kurios šiaurės šalys: Airija, Olandija ir kitos. Į Lenkiją daug nevežėme, tik tam tikrų kultūrų. Bet mes nevežame grūdų į Lenkiją ir dabar, tai naudojama tik kaip tranzitas jau daugiau nei metus.

– Taip, toks yra susitarimas su Europos Komisija. Bet jeigu pažiūrėtume plačiau, ne tik lenkų ūkininkai, bet ir vengrai, čekai, slovakai ragina ES apsaugoti juos nuo pigių prekių iš Ukrainos. Kaip jūs vertinate tokius raginimus?

– Be Lenkijos turėjome situaciją ir su kitais kaimynais. Su Bulgarija ir su Rumunija susitarėme gana greitai, sureguliavome visus tarpusavio klausimus. Esu dėkingas tų valstybių vyriausybėms, užtikrinusioms saugų tranzitą. Su Vengrija ir Slovakija kontaktuojame, yra tam tikrų prieštaravimų, bet tranzitas šiuo metu nėra blokuojamas ir viskas vyksta tarp oficialių ir pusiau oficialių derybų tarp ministerijų ir vyriausybių.

– Kiek šiuo metu Ukrainai apskritai yra svarbus žemės ūkio produkcijos eksportas į ES rinką?

– Labai svarbus. Reikia suprasti, kad apie trečdalį savo grūdų, kuriuos augindavome, ir iki karo, ir galbūt pastaruosius dešimt metų vežėme į Europą. Trečdalis keliavo į Artimuosius Rytus ir į Afrikos valstybes, dar trečdalis – į Aziją.

– Protestuotojai teigia, kad užpulta Ukraina turi per daug lengvatų. Ką atsakytumėte jiems į tokius teiginius?

– Žiūrėkite, šiame proteste yra labai daug mitų. Jeigu pasižiūrėtume į prekes, apie kurias kalbama, faktai kalba visai ką kita. Pavyzdžiui, kai kalbame apie cukrų, cukraus kaina yra dukart didesnė nei iki karo. Ukrainietiško cukraus tiekiama daugiau nei iki karo, bet mes vis tiek tiekiame mažiau nei Brazilija. Ir kai apribos ukrainietišką cukrų, mums kyla du klausimai. Pirma, cukrus Europoje dabar kainuos ne dukart, o triskart brangiau? Antras klausimas: o ką mes tada darome su brazilišku cukrumi? Taikome apribojimus tik ukrainietiškam cukrui, o braziliškas cukrus ir toliau bus tiekiamas ir jam nebus taikomi jokie apribojimai? Čia ne dėl to, kad mums kažkuo nepatinka braziliškas cukrus, bet mes manome, jog tai yra sąžiningas ir logiškas klausimas, į kurį norėtųsi gauti atsakymus. Ir iš mūsų gerų draugų lenkų.

– Ačiū jums už atsakymus.

Šaltinis: Deividas Jursevičius, lrt.lt, 2024-02-22

Macijauskas: Lietuvos ūkininkai Ukrainos grūdų neblokuos

„Ukrainietiškų grūdų Lietuvos ūkininkai neblokavo, neblokuoja ir blokuoti nežada. (…) Problemą matom, bet suprasdami situaciją Ukrainos ūkininkų – buvo atvažiavę praeitą rudenį ukrainiečių ūkininkų lyderiai, mes turėjom bendrą apskritą stalą su jais, šnekėjom, tarėmės, kaip daryti, aišku, reikia vykdyt kontrolę, apskaitą, visą tą reikia daryti, ko irgi nedaro Lietuvos Vyriausybė, bet blokuoti taip, kaip lenkai, mes nesiruošiam“, – LRT RADIJUI pirmadienį sakė A. Macijauskas.

Lenkijos ūkininkams protestuojant prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl pigių grūdų importo iš Ukrainos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad Lietuvos ūkininkai prie lenkų protesto neprisidės.

Anot jo, Lietuvos ūkininkams didesnė problema – rusiški grūdai.

Lietuva neketina visiškai uždrausti rusiškų grūdų importo, tačiau žada ribojimų

Latvijos parlamentui praėjusią savaitę laikinai uždraudus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, Žemės ūkio ministerija pirmadienį žada paskelbti naujus grūdų importo ribojimus, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo neketina, pranešė nacionalinis transliuotojas.

„Draudimas iš principo nėra paprastas pratimas, čia tiek Pasaulio prekybos organizacija (PPO), tiek visos tarptautinės organizacijos daro didelį spaudimą dėl pasaulinio bado. Ir apskritai apribojimai to pačio judėjimo, jie yra pakankamai toksiška tema. Ir latviai sulauks labai daug kritikos dėl to pačio draudimo, tai aš kažkaip galvoju, kad čia nebūtinai įvyks taip, kaip buvo planuota šitoje vietoje“, – LRT RADIJUI pirmadienį sakė žemės ūkio ministro patarėjas Rokas Petrašiūnas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog Lietuva galėtų pasekti Latvijos pavyzdžiu.

„Kad į Lietuvą yra importuojami rusiški grūdai visiškai laisvai, nekontroliuojami yra, nei jų kokybė tikrinama yra, niekas. Ir tie kiekiai yra žymiai didesni. Mūsų žiniomis, 2023 metais buvo įvežta mažiausiai 170 tūkst. tonų į Lietuvą grūdų iš Rusijos“, – sakė jis.

Sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai ragina valdžią imtis sprendimų riboti rusiškų grūdų tranzitą. I. Hofmanas anksčiau ne kartą sakė įtariantis, jog dalis Rusijos grūdų vežama per Lietuvą ir čia pasilieka.

Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, jog rusiškų grūdų per Lietuvą vežama labai nedaug ir jie visi išvežami per uostą.

Latvijos įvestas draudimas galios iki 2025-ųjų vidurio, tačiau prireikus gali būti pratęstas. Latvija sprendimą aiškina tuo, jog ji siekia kuo greičiau nutraukti ekonominius ryšius su valstybe agresore, norėdama užtikrinti savo saugumą, o ši Latvijos iniciatyva yra Europos Sąjungos bendros sankcijų politikos papildymas.

Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-02-26

Latvija uždraudė grūdų importą iš Rusijos ir Baltarusijos

Latvija uždraudė grūdų ir kitų žemės ūkio bei pašarų produktų importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Importo draudimas taip pat reiškia, kad iš abiejų kaimyninių valstybių nebus leidžiama įvežti šių prekių ir iš trečiųjų šalių. Tačiau jos ir toliau galės būti gabenamos per Latviją tranzitu. Įstatymo pataisa, kurią ketvirtadienį priėmė parlamentas, siekiama užkirsti kelią Rusijai ir Baltarusijai bei jų bendrovėms gauti papildomų pajamų iš produktų eksporto į Latviją, kuriomis gali būti finansuojamas karas Ukrainoje. 

Atitinkama tvarka kol kas galios iki 2025 m. liepos 1 d. Ją dar turi patvirtini prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Įsigaliojus draudimui, vyriausybė per dvi savaites turės pateikti sąrašą žemės ūkio ir pašarų produktų, kurių iš Rusijos ir Baltarusijos negalima įvežti į Latviją. Iki 2025 m. kovo 1-osios taip pat turi būti pateikta ataskaita apie importo draudimo poveikį Latvijos ekonomikai, sakoma parlamento pranešime.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemės ūkio produktų importas iš Rusijos į Latviją per pirmuosius dešimt praėjusių metų mėnesių siekė 280 mln. eurų. Tai atitinka 12 proc. viso ES importo.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-02-23

Dėl kompensacijų pasėlių ir augalų draudimui – nuo kovo 1 d.

Nuo kovo 1 d. pareiškėjai kviečiami teikti paraiškas dėl valstybės pagalbos pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensacijų gavimo pagal Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimo taisykles. Pažymime, kad praėjusią savaitę buvo patvirtinti šių taisyklių pakeitimai. Paraiškos galės būti teikiamos iki birželio 30 d. savivaldybei, kurioje įregistruota pareiškėjo valda.

Pagal priemonę galimos pagalbos formos yra šios:

* valstybės pagalba, kuomet vertinamas įmonės susietumas ir sunkumų patyrimas;

* nereikšminga (de minimis) pagalba, kuomet nevertinamas įmonės susietumas bei sunkumai.

Pagalba skiriama patyrusiems draudimo išlaidas už meteorologinių reiškinių rizikas – krušą, audrą, liūtį, snygį, šalną, ilgalaikį lietų, ilgą lietingą laikotarpį, sausringą laikotarpį, iššalimą ir kt.

Galimi pareiškėjai

Dėl pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensacijų gali kreiptis įmonės, kurios:

* yra fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą;

* užsiimančios pirmine žemės ūkio gamyba;

* labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijai priklausanti įmonė (nuostata netaikoma, jei prašoma nereikšmingos (de minimis) pagalbos);

* sunkumų nepatirianti įmonė (nuostata netaikoma, jei prašoma nereikšmingos (de minimis) pagalbos).

Parama gali būti skiriama, jei pareiškėjas:

* užtikrina, kad prašomos kompensuoti išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų ir (ar) kitų viešųjų lėšų;

* nėra gavęs ir negauna paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir (ar) Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ – taikoma fiziniam asmeniui ir jo sutuoktiniui;

* nėra gavęs ir negauna valstybės pagalbos, kuri suteikta pagalbos teikėjo Lietuvoje ir Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta neteisėta ir (ar) nesuderinama su vidaus rinka, arba yra sugrąžinęs visą neteisėtos ir (ar) nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka;

Labai svarbu, kad draudimo, prašoma kompensacijos, laikotarpis, būtų ne ilgesnis kaip vienas augalų vegetacijos laikotarpis. Išlaidos gali būti kompensuojamos pagal vieną draudimo objektą – augalų plotą ir (arba) pasėlių plotą ir (arba) riziką.

Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti kompensuojamos tik išlaidos, patirtos ne anksčiau kaip kitą dieną nuo paraiškos pateikimo savivaldybei dienos. Šis reikalavimas netaikomas, kai prašoma nereikšmingos (de minimis) pagalbos.

Pagalbos dydis

Pareiškėjui skiriama pagalba gali sudaryti iki 50 proc. draudimo įmokų sumos, neviršijant didžiausių galimų draudimo įmokų įkainių.

Teikiant nereikšmingą (de minimis) pagalbą, vadovaujamasi Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 (Reglamentas) nuostatomis ir laikomasi šių pagalbos dydžio reikalavimų:

1. teikiama nereikšminga (de minimis) pagalba gali būti sumuojama su kita nereikšminga (de minimis) pagalba ir (ar) valstybės pagalba;

2. jei dvi įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, arba viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių per einamuosius ir praėjusius dvejus finansinius metus, taikomos Reglamento 3 straipsnio 8 ir 9 dalies nuostatos;

3. jei įmonė veiklą vykdo keliuose sektoriuose, teikiant nereikšmingą (de minimis) pagalbą tenkinamos Reglamento 1 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos;

4. bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma vienai įmonei (įskaitant ir su šia įmone Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus) per bet kurį 3 finansinių metų laikotarpį negali viršyti 25 000 Eur sumos.

Svarbu paminėti, kad savivaldybė, kuriai buvo pateikta paraiška dėlnereikšmingos (de minimis) pagalbos, įvertinusi paraišką ir paskaičiavusi komensacijos sumą, patikrina, kokia paramos suma pareiškėjui gali būti skirta: jei pareiškėjui suteikus nereikšmingą (de minimis) pagalbą būtų viršytos leidžiamos nereikšmingos (de minimis) pagalbos ribos, priimant sprendimą dėl pagalbos suteikimo apskaičiuota pagalba sumažinama tiek, kad nebūtų pažeistas Reglamentas, t. y. nebūtų viršyta 25 000 Eur pagalbos suma.

Kur ir kokiais būdais priimamos paraiškos

Paraiškos priimamos savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijoje – jų sąrašas ir adresai nurodyti kvietime tekti paraiškas.

Paraiškos turi būti teikiamos asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-26

Tęsiasi Baltijos šalių mokėjimo agentūrų dialogas

Vakar, vasario 22 d., Nacionalinė mokėjimo agentūra sulaukė svečių iš Latvijos Kaimo paramos tarnybos (Lauku atbalsta dienests). Patirties dalybos abiem šalims padeda tobulinti savo veiklą, paramos administravimo sistemą, komunikacijos priemones, diegti naujoves. Susitikime, kuriame dalyvavo ir organizacijų vadovai Fortunatas Dirginčius bei Girts Krumins, aptarti tiek Latvijos, tiek Lietuvos agentūroms aktualūs klausimai, susiję su kaimo plėtros priemonėmis, tiesioginėmis išmokomis, bendravimu su klientais.

Viena iš aktualijų – dirbtinio intelekto įrankių taikymas kasdieninėje mokėjimo agentūrų veikloje. Šie įrankiai gali ne tik palengvinti paramos administravimo procesus, bet ir supaprastinti komunikaciją, kartu ją įvairinti.

Naujas programinis laikotarpis – dar vienas svarbus klausimas abiejų agentūrų darbuotojams. Tiesioginių išmokų mokėjimo sistemos pasikeitimas, naujos kaimo plėtros priemonės šiuo metu kelia nemažai iššūkių tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Tačiau, kaip pažymėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas F. Dirginčius, tikslas yra bendras – paprastesni darbo procesai darbuotojams, greitesnis paramos išmokėjimas ūkininkams.

Tokio pobūdžio susitikimas – ne pirmas, tačiau ir ne paskutinis. Bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių mokėjimo agentūrų yra svarbus siekiant sklandžiai ir efektyviai įgyvendinti paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemones.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-23

Ankstesnės žemės ūkio naujienos