Žemės ūkio naujienos: 2024-03-01

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Vyriausybės pasiūlytas 41 euro akcizas yra „pakankamai logiška mediana“ atsižvelgiant į kitų valstybių taikomus tarifus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra teigęs, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos. Be to, anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą.

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva išlaiko žaliojo kurso kryptį, o konkrečios ją įgyvendinančios priemonės turi būti pasirenkamos atidžiai įvertinus jų poveikį, konkurencinę aplinką, finansinę naštą namų ūkiams, taip pat užtikrinus vartotojams prieinamas alternatyvas.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-03-01

Anot Lenkijos ūkininkų, dabartinis ES Žaliojo kurso kryptis, kuria siekiama mažinti poveikį aplinkai, sukelia nemažai problemų. Šis kursas akcentuoja, jog ūkininkavimas turi tapti palankesnis klimatui, o ūkininkai dėl to reikalauja daugiau subsidijų, rašė „Le Monde“. Akcentuojama, kad dėl Žaliojo kurso ūkininkams kyla daugiau apribojimų naudoti trąšas ir pesticidus, skelbė „EurActiv“.

Lenkijos ūkininkams aktualios problemos:

* Be muito importuojamos žaliavos iš Ukrainos – sumažėja konkurencija.

* „Grūdų karuselė“ – esą iš Lietuvos į Lenkiją apsukę ratą grįžta pigesni ukrainietiški grūdai.

* Europos Sąjungos Žaliojo kurso politika – atsiranda daugiau apribojimų dėl naudojamų trąšų ir pesticidų.

Ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu savaitę jie žada tikrinti, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai.

„Po ministro pirmininko susitikimo su ūkininkais kol kas nėra jokių susitarimų. Jų bus siekiama artimiausiomis dienomis. Todėl mūsų protestas gali būti dar labiau reikalingas nei anksčiau. Rytoj elgsimės kaip sutarta“, – BNS ketvirtadienio vakarą informavo protesto pasienyje su Lietuva organizatorius Karolis Pieczynskis.

Anot jo, tikrinti transportą planuojama savaitę visą parą, ūkininkai keisis „pamainomis“ kas 12 valandų, o patikrinimai bus atliekami kartu su įvairių tarnybų pareigūnais.

„Muitinės ir mokesčių inspekcija, policija ir kelių transporto inspekcija kartu su ūkininkais tikrins sunkiasvores krovinines transporto priemones, pavyzdžiui, užuolaidinius vilkikus, kubilus ir siloso priekabas“, – teigė K. Pieczynskis.

Kaip pasakojo Lietuvos-Lenkijos pasienyje penktadienį ryte dirbantis LRT RADIJO žurnalistas Daumantas Butkus, patikrinimai vyks specialiai tam skirtoje aikštelėje. Apie 8 val. ryto ji vis dar buvo tuščia.

LRT RADIJO žurnalistui ketvirtadienio vakarą protesto pasienyje organizatorius K. Pieczynskis patikino, jog lengvajam bei keleiviniam transportui patikrinimai problemų nesudarys – jis bus nukreipiamas į atskirą eismo juostą.

„Daug prieštaraujančios informacijos, kurią norėčiau paneigti. Nepavadinčiau to viso pasienio blokavimu – vadinčiau tą intensyvesne kontrole tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pusėje.

(…) Lengvieji ir keleiviniai automobiliai važiuos viena juosta, sunkvežimiai bus tikrinami pasirinktinai, tarnybos nurodys, kas privalės sustoti patikrinimui. Visi kiti be kliūčių važiuos toliau“, – teigė lenkų žemdirbių atstovas.

Protesto organizatoriaus teigimu, Lenkijos pusėje bus tikrinama, kiek į šalį įvežama Rusijos ir Ukrainos grūdų.

„Lenkijos ūkininkai nori patikrinti, kiek grūdų iš tikrųjų kerta sieną ir kokia jų kilmė, nes yra didelis pavojus, kad į šalį pateks grūdai ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Rusijos“, – sakė jis.

Pasienyje su Lenkija eismas nukreipiamas į platesnį kelią

Penktadienį ryte pagrindinis greitkelis į Varšuvą pasienyje yra užblokuotas policijos, tačiau pačių ūkininkų ar jų technikos kol kas nėra.

Vietoje esanti BNS žurnalistė sako, jog eismas nukreipiamas į aplinkkelį, vedantį į Budziską ir vėl susijungiantį su greitkeliu – šis kelias yra kur kas platesnis ir jame yra vietos sustoti automobiliams.

Iš Lietuvos pusės pasienyje stovi vienas muitinės automobilis, tuo metu Lenkijos pusėje – maždaug 8 policijos ir muitinės ekipažai.

Kaip LRT RADIJUI penktadienį apie 8 val. ryte sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, sunku spėti, kol dar neprasidėjusi akcija, kaip realiai vyks Lenkijos tarnybų kartu su ūkininkais planuojami patikrinimai.

„Pagal pirminį vertinimą, sunkusis transportas iki 18 tonų neturėtų būti stabdomas arba stabdomas tik selektyviai, didesnis krovininis transportas, vėlgi, tam tikros patikros turbūt vyks.

Lenkijos pusė patvirtina, kad valstybinės tarnybos tikrinimus darys ir jokiu būdu ne patys ūkininkai ar protestuotojai. Protestuotojų traktoriai, iki 100 traktorių, bus sustatyti šalutiniame kelyje“, – teigė A. Abramavičius.

Anot viceministro, situacijai aiškintis į pasienį vyks tiek Lietuvos policijos generalinis komisaras, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas, tiek vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

VSAT ir Lietuvos policijos atstovai protesto išvakarėse teigė, kad penktadienį bus pasiruošę įvairiems scenarijams ir stebės situaciją.

„Pagrindinė institucija bus policija – nukreipinėti srautus, reguliuoti eismą, užtikrinti viešą tvarką, tai yra šalies (Lietuvos – BNS) teritorijoje. Patikrinimo punkto ten nėra, tai pasieniečiai neatlieka nuolatinės tarnybos, bet jeigu policijai prireiks pagalbos, jeigu susidarys eilės, tai pasieniečių ekipažai ten bus keli“, – BNS sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Asociacijos pirmininkas: didžiausia tikimybė, kad Lenkijos pareigūnai užfiksuos rusiškus grūdus

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigia, kad tikrindami sunkvežimius Lenkijos tarnybų pareigūnai greičiausiai ras rusiškų, o ne ukrainietiškų grūdų, kurie iš Lietuvos yra vežami į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Taip pat, anot jo, patys Lenkijos ūkininkai taip pat supranta, kad būtent rusiški, o ne ukrainietiški grūdai yra tikroji problema.

„Mes sakome, kad tikrai yra atvejų, kai buvo suklastoti dokumentai bandant pakeisti grūdų kilmę. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad būtent rusiški, o ne ukrainietiški grūdai yra problema Lietuvoje. Ir didžiausia tikimybė, kad Lenkijos pareigūnai ant pasienio užfiksuos ne ukrainietiškus, bet rusiškus grūdus, toliau važiuojančius per Lietuvą į Lenkiją ir toliau Vakarų Europą“, – LRT radijui aiškino A. Macijauskas.

„Kažkodėl bandomas dėti akcentas ant ukrainietiškų grūdų, bet dar vakar Lenkijos ūkininkai išplatino žinią, kad tikrins ir dėl rusiškų grūdų. Galų gale ir jie suprato, kad ne ukrainietiški grūdai yra bėda“, – teigė jis.

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas mano, kad vykdant patikras suradus grūdų, kurie vežami su falsifikuotais dokumentais, tai turėtų būti paskata tiek Lietuvos, tiek ES vyriausybėms imtis griežtesnės grūdų kontrolės ir sankcijų prieš rusišką žemės ūkio produkciją.

„Jeigu bus rasta rusiškų ar ukrainietiškų, kurie važiuoja su falsifikuotais dokumentais, tai bus papildomas argumentas vyriausybėms, kad grūdų kontrolė reikia stiprinti. Ir aišku tai bus argumentas derinantis su Europos Sąjunga, kad būtų įvestos sankcijos rusiškiems grūdams. Galbūt galų gale bus suprasta, kad taip negali būti, jog a agresorė šalis veža savo produkciją į ES ir kaltina dėl to Ukrainą“, – komentavo jis.

„Oficiali statistika skelbia, kad tas rusiškų grūdų importas gali siekti 12 ar net 15 mln. tonų grūdų į Europos Sąjungą per 2023 m. Todėl raginame Vyriausybę uždrausti bet kokį judėjimą“, – pridūrė jis.

Ginčai dėl grūdų didina įtampą tarp Lenkijos ir Ukrainos

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį teigė, jog penktadienį ryte su delegacija vyks į pasienį ir prasidėjus kelio blokadai bus įvykio vietoje.

Protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, įvežamų į Lenkijos rinką iš karo draskomos rytinės kaimynės Lenkijos ūkininkai taip pat blokuoja sienos su Ukraina perėjimo punktus ir greitkelius.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ketvirtadienį sakė, kad kaimyninės šalies žemdirbiai taip bando atkreipti į save valdžios dėmesį. Pasak jo, vienas būdų yra ypač svarbaus Baltijos šalims tarptautinio koridoriaus blokada.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad tai primena „tam tikras hibridines operacijas, kurios intensyviai išnaudojamos Rusijos propagandos“. Anot jo, akcijos ties Suvalkų koridoriumi primena akcijas, nukreiptas prieš Lenkijos ir Lietuvos nacionalinį saugumą.

Užpuolusi Ukrainą, Rusija užblokavo svarbius Juodosios jūros prekybos kelius, kuriais ukrainiečiai eksportuodavo savo žemės ūkio produktus. Siekdama padėti Kyjivui ekonomiškai, 2022 metais Europos Sąjunga nusprendė panaikinti tarifus Ukrainos prekėms, tranzitu vežamoms 27 valstybių bloko keliais.

Tačiau dėl logistikos problemų didelė dalis Ukrainos eksportuojamų grūdų susikaupė Lenkijoje, o tai mažina vietos gamintojų kainas.

Dėl pasienio blokadų ir ginčo grūdų klausimu vis labiau didėja įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos. Buvo mažiausiai keturi incidentai, kai lenkų ūkininkai iš sunkvežimių ir prekinių traukinių išpylė ukrainietiškus grūdus.

Navickas su Lenkijos kolega aptars kaimyninės šalies ūkininkų protestus

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį su Lenkijos kolega Czeslawu Siekierskiu nuotoliniame susitikime aptars situaciją valstybių pasienyje bei kaimyninės šalies ūkininkų reikalavimus.

Susitikimas vyks po to, kai ketvirtadienio vakarą su ministru pirmininku Donaldu Tusku susitarimo nepasiekę Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio ketina dalinai blokuoti kelią Lietuvos-Lenkijos pasienyje, ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko punktu.

K. Navickas ketvirtadienį sakė, kad Lietuvos atstovai šią savaitę aktyviai bendravo su Lenkijos Vyriausybės ir protestuotojų atstovais.

Šaltinis: Giedrius Gaidamavičius, Goda Vileikytė, Robertas Macius, Žygimantas Šilobritas, lrt.lt, 2024-03-01

– Kaltinimai, kad į Lietuvą patekę ukrainietiški grūdai būtų išvežami į Lenkiją kaip lietuviški, nėra pagrįsti, sako Žemės ūkio ministerija. Tuo metu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad Lenkijos ūkininkų teiginiai, kad iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija, pagrįsti. Kas meluoja, ministre?

– Kęstutis Navickas (K. N.): Reikia turėti įrodymų. Ūkininkų sąjungos atstovų ne kartą prašėme, kad jeigu turite įrodymus, su Muitinės kriminaline tarnyba ar maisto ir veterinarijos institucijomis galėtume tokį tyrimą turėti. Tokių skundų nesame gavę, tokių faktų nesame fiksavę. Kalbantis su Muitinės departamentu, ir šiandien buvo susitikimas, jie turi labai aiškius algoritmus matyti, kokiais atvejais galėtų būti vienas ar kitas neteisėtas veiksmas. Tokių veiksmų taip pat nėra fiksuojama.

Nuogąstavimas, kad Lietuvos tarpininkas ar grūdų prekybininkas galimai galėtų užsidirbti iš ukrainietiškų grūdų, ne tik prasilenkia su ekonomine logika, bet net ir oficialioje statistikoje mūsų prekybos santykis, taip pat ir grūdų tarp Lietuvos ir Lenkijos, yra Lenkijos naudai. Lenkiškų grūdų įsivežame daugiau, negu išvežame iš Lietuvos.

– Pone Surply, kaip vertinate šią situaciją, ar čia vien tik ukrainietiški grūdai yra didžiausia problema?

– Giedrius Surplys (G. S.): Visiškai ne. Prisiminkime, kad kai Rusija užpuolė Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) įvedė galimybę be muitų ir be kvotų prekiauti Ukrainos žemės ūkio produkcija ES. Netgi su tuo leidimu ukrainietiškos produkcijos nėra tiek daug įvežama į ES. Tai kai kalbame apie importą, tie skaičiai tikrai nėra dideli. Didesnę dalį sudaro tranzitas, kad ukrainiečiai galėtų išvežti savo grūdus ir kitą produkciją į trečiąsias šalis. Bet net ir čia bandėme jiems padėti, bet tikrai nesusidėliojo logistika taip, kad jie galėtų savo grūdus atvežti į Klaipėdos jūrų uostą, tiesiog yra per toli. Tad jeigu Lietuvoje tikrai yra ukrainietiškų grūdų, tai tikrai nedaug. Ne tiek, kad jie sukurtų problemą Lenkijos ūkininkams.

Lenkija yra ta rinka, kur pirmiausia įvažiuoja visi grūdai iš Ukrainos. Dar vienas labai svarbus momentas – ukrainiečiams tikrai neblogai sekasi karas Juodojoje jūroje, jie išstūmė Rusijos karinius laivus ir dėl to jau atsidarė tranzitas iš Odesos uosto per Juodąją jūrą. Patys ukrainiečiai sako, kad jau dabar 90 proc. viso žemės ūkio eksporto vyksta laivais, ir jau atkurtas prieškarinis eksporto lygis. Pas mus ukrainietiškos problemos tikrai aš nematau. Taip, turbūt yra keletas nubyrančių kilogramų ar keletas tonų, tai yra mizeris. Pagrindinė problema yra Rusijos grūdai.

– Grįžkime prie lenkų akcijos. Ministre, ar jums aišku, kokie tikrieji lenkų motyvai, jeigu ir jūsų skaičiavimai rodo, kad įvežamų į Lietuvą grūdų problema nėra pati didžiausia? Kas vis dėlto lenkams kliūva ir ką jie nori padaryti su mumis?

– K. N.: Aš sakyčiau, kad Lenkijos ūkininkų tikslas, bent jau aš daryčiau tokias išvadas, atkreipti jų pačių valdžios institucijų dėmesį ir blokuoti tarptautinį koridorių, kuris ypač svarbus trims Baltijos valstybėms. Natūralu, kad tai sutelks didelį dėmesį, ir tai yra vienas būdų jį atkreipti.

– Mes esame instrumentas lenkams?

– K. N.: Aš taip sakyčiau. Bandant išsigryninti, kur yra problemų sąrašas, kurį galėtume bendradarbiaudami spręsti, jo iki šiol neturime.

– Be abejo, jūs bendraujate su ūkininkais ir grūdų gamintojais vienaip ar kitaip. Jau cituotas A. Macijauskas sako: „Aš žinau tikrai, kad atvažiuoja ukrainietiški grūdai į Lietuvą, o Lietuvos muitinė to nežino.“ Ar taip gali būti?

– K. N.: Reikia faktų. Pasitikrinome duomenis pagal vieną parametrą – kviečius. Tiek, kiek yra deklaruota, kad išvežta iš Ukrainos, ir kiek atvažiuoja į Lietuvą. Sakyčiau, matematinės paklaidos ribose. Vienas parametras. Dar papildomai šiuos duomenis pažadėjo pasitikrinti muitininkai, tad kai turėsime išsamesnę analizę, galėsime viešai pateikti, arba Muitinės departamentas pateiks.

Nieko čia nekaltinu, iš tikrųjų yra daug spekuliacijų, nes A. Macijauskas tikrai negali žinoti faktų. Jeigu kažkokie yra fiksuoti, tai klausimas tada, kodėl nepasielgė pilietiškai ir nepasidalijo su institucijomis, kurios turi teisę tirti ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

– Pone Surply, kaip jūs manote, ar vis dėlto muitinė gali žinoti, kokie čia grūdai ir kur keliauja?

– G. S.: Gali būti tokia situacija, kad muitininkai mato tuos grūdus kaip lenkiškus. Tai čia galbūt klausimas ministerijai, kodėl taip ilgai nesugebame to patikrinti. Ne užsukti kranelį, bet patikrinti, ar tikrai ta problema egzistuoja, ar ji yra minimali. Noriu pasakyti, kad vis tiek šitoje laidoje prieisime prie rusiškų grūdų, turime puikią patirtį su Kaliningrado tranzitu. Nesvarbu, kas vyktų, karas Ukrainoje, bet Kaliningrado tranzitas veikia, bet su labai gera priežiūra. Kiekvienas vilkikas, kiekvienas traukinys, kuris įvažiuoja į Lietuvos teritoriją, yra pasitinkamas, palydimas, ir mes tikrai užtikriname, kad ten viskas vyktų taip, kad niekas Lietuvoje nepasiliktų. Man atrodo, ta patirtimi galime pasidalyti su lenkais. Yra terminas, kad per 24 val. privalo išvykti krovinys arba prekės. Tikrai galėtų būti vertinga pamoka, kaip būtų galima užtikrinti, kad jeigu krovinys įvažiavo kaip tranzitinis, tai ir išvažiuoja kaip tranzitinis, o ne kažkur lieka jo nubyrėjusios detalės.

– Seimo nariai siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Šiandien Seime registruotos tai numatančios Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos. Jeigu Seimas jas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. Gerai čia daroma, ar ne?

– G. S.: Pasirašiau šį įstatymo projektą, manau, tai yra labai svarbu. Atkreipsiu dėmesį į vieną skaičių. Net vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pernai ES nupirko Rusijos maisto produktų už 2 mlrd. eurų. Kai Irano dronas „Shahed“ kainuoja 200 tūkst. eurų. Paskaičiuojam, kad buvo galima nupirkti 10 tūkst. „Shahedų“ už europiečių į Rusijos biudžetą suneštus pinigus. O į Ukrainą kol kas yra nukritę tik 6 tūkst. Grubiai sakant, Europos valgytojai finansavo „Shahedų“ pirkimą. Tai man kelia moralinį klausimą, kad tikrai privalome visais įmanomais būdais kovoti su Rusijos importu ir tranzitu. Tą padarė latviai savo įstatymu, tą padarysime mes. Kas blogiausia gali nutikti, mus Rusija paduos į pasaulio prekybos organizaciją. Atleiskit, bet aš tai priimčiau kaip garbę. Nežinau, kodėl dabartinė valdžia lūkuriuoja ir nenori priimti šito sprendimo.

– Pone ministre, kodėl lūkuriuojate ir nenorite priimti sprendimo?

– K. N.: Dabartinė valdžia, kaip suprantu, ir pateikė. Aš tiesiog fiziškai nespėjau susipažinti, nes buvo visai kiti šiandien reikalai.

– Kad ir kaip būtų, ar galima sakyti, kad viskas, apie ką kalbame, – rusiški grūdai, ukrainietiški, kažkokios machinacijos – yra nesąžiningo verslo problema, ir jeigu taip, tai ar įmanoma įvardyti kokias nors įmones ir jų veiklą užkardyti? Ministre, kaip jums atrodo?

– K. N.: Čia labiau moralės klausimas. Rusiškų grūdų arba produkcijos įsivežame ne tiek ir daug, gerokai, kartais mažiau nei iki karo. Taip, dalis šios žaliavos, ypač grūdų ir kukurūzų, šiandien padengiama iš Ukrainos, norėtųsi daugiau. Bet poreikis vis tiek yra, ne visus grūdus, ypač kukurūzus, užsiauginame. Matyt, prekyba vyko ir vyks.

– Kaip suprantu, dabar vyksta derybos ir su lenkų ūkininkais, kurie čia organizuoja protesto akcijas. Apskritai, šita problema, kaip ji keliama, išsispręs ryt, poryt, po savaitės, ar čia gali tęstis mėnesių mėnesius, nes visą laiką bus įtarimų, kad kažkas ne taip daroma? Ar galima sureguliuoti viską?

– K. N.: Kalbant apie šitą konkrečią akciją, tai visi Lenkijos ūkininkai ir mes ne mažiau laukiame rezultato, kaip baigsis šios dienos susitikimas su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku. Jeigu nepavyksta susitarimas ir ta blokada tęsiasi, tai dedamos visos pastangos ir jau po truputį lengvėja mechanizmas, kokia bus vykdoma patikra. Tai mes net siūlome ir siūlysime, jeigu susidarys didelės eilės, kad mūsų policijos pareigūnai ar kažkas paklaustų vairuotojų, ar yra vežamas kažkoks grūdų krovinys, ir tada jau lenkams perduoti. Net ir tokius variantus svarstome, kaip valdyti šitą situaciją. Jeigu bus geranoriškumas iš lenkų pusės, aš jo tikiuosi, tai turėtų išsispręsti šita problema.

– Pone Surply, kaip matote šios problemos sprendimą?

– G. S.: [Lenkai] turėtų suprasti, kad tikrai ne Lietuvoje yra problema, ir jie tikrai neturėtų to daryti. Jeigu aš vis dar būčiau ministras, rytoj būčiau pasienyje ir bandyčiau susisiekti su savo kolega Lenkijoje, tą yra tekę daryti dėl kiaulių maro, kai lenkai buvo uždraudę importą iš Lietuvos. Tikrai proaktyvių veiksmų norėtųsi iš dabartinės valdžios, nes ūkininkai turi įtarimų ir ūkininkai turėjo Rusijos grūdų tranzitą kaip vieną reikalavimų, kai buvo suvažiavę traktoriais į Vilnių. Tai tempo tempo tempo, svarbiausia.

Šaltinis: Raigardas Musnickas, lrt.lt, 2024-03-01

„Po ministro pirmininko susitikimo su ūkininkais kol kas nėra susitarimo nėra. Dėl jo bus tariamasi artimiausiomis dienomis. Mūsų protestas, dėl šios priežasties, gali būti dar labiau reikalingas nei anksčiau. Rytoj elgsimės kaip sutarta“, – Eltai teigė K. Pieczynskis.

Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio ketina blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.

Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.

Šaltinis: Ignas Dobrovolskas, lrt.lt, 2024-03-01

„Aš taip sakyčiau (kad Lietuva yra instrumentas lenkų ūkininkams – BNS), nes bandant išsigryninti, kur galėtų būti problemų sąrašas, kurias mes galėtume bendradarbiaudami išspręsti, tai šito sąrašo mes iki šiol neturime“, – pridūrė žemės ūkio ministras.

K. Navickas pažymėjo, kad lenkiškų grūdų į Lietuvą įvežama daugiau nei lietuviškų į Lenkiją bei nepagrįstais vadino kaimyninės šalies ūkininkų nuogąstavimus.

„Ir oficialioje statistikoje mūsų prekybos santykis, tame tarpe ir grūdų tarp Lietuvos ir Lenkijos, yra Lenkijos naudai – lenkiškų grūdų mes įsivežame daugiau nei kad išvežame iš Lietuvos“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Pasak K. Navicko, protestuojantys Lenkijos ūkininkai nepateikė Lietuvai nepateikė skundų ar įrodymų, jog dalis į Lietuvą atgabentų Ukrainos grūdų virsta lietuviškais ir iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją.

„Tokių skundų nesame gavę, tokių faktų nesame fiksavę. Kalbantis su Muitinės departamentu, ir šiandien buvo susitikimas, jie turi labai aiškius algoritmus matydami, kokiais atvejais galėtų būti vienas ar kitas neteisėtas veiksmas. Tai tokių veiksmų taip pat nėra fiksuojama“, – sakė žemės ūkio ministras.

Lenkijos žemdirbiams nuogąstaujant, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją, nuo kovo 1 dienos jie ruošiasi blokuoti kelią ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Navickas su Lenkijos kolega aptars kaimyninės šalies ūkininkų protestus

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį su Lenkijos kolega Czeslawu Siekierskiu nuotoliniame susitikime aptars situaciją valstybių pasienyje bei kaimyninės šalies ūkininkų reikalavimus.

Apie tai ketvirtadienio vakarą pranešė Žemės ūkio ministerija.

Susitikimas vyks po to, kai ketvirtadienio vakarą su ministru pirmininku Donaldu Tusku susitarimo nepasiekę Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio ketina dalinai blokuoti kelią Lietuvos-Lenkijos pasienyje, ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko punktu.

Lenkijos žemdirbiai nuogąstauja, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-02-29