Žemės ūkio naujienos: 2024-03-13

„EK rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų atkūrimo problemą, kuri mūsų ūkininkams šiuo metu yra aktualiausia, įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą, galintį sumažinti daugiamečių pievų ploto kasmetinio santykio skirtumą nuo referencinio, ir įtraukė jį į deleguotojo akto pakeitimą, kuris pateiktas svarstyti Tarybai. Tai reiškia palankias žinias, kad Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės. Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Praėjusių metų gruodį, remiantis 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei per 5 proc., lyginant su 2018 m. referenciniu santykiu, pareiškėjams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atkūrimo. Po aktyvių ministerijos derybų su EK, šie sprendimai, laukiant EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį santykio skirtumą nuo referencinio, buvo sustabdyti.

Žemės ūkio ministras K. Navickas apie galimas išeitis dėl Lietuvai aktualiausio daugiamečių pievų klausimo ne sykį aptarė su ES žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski, kalbėjosi su EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vadovu Norbert Lins.

Vasarį EK pristatė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

Planuojama, kad Komisijos ES Tarybai ir Parlamentui pateikti deleguoto reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimai įsigalios atbuline data nuo 2024 m. sausio 1 d., o tai reiškia kad pareiškėjams daugiamečių pievų atstatyti 2024 m. nereikės.

„Noriu pabrėžti, kad pagrindinis strateginių planų reglamentas nesikeičia, 5 proc. pokyčio riba lieka galioti, todėl GAAB1 standarto turėtų laikytis visi pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos. Jas būtina saugoti ir nearti, jei ateityje nenorime vėl susidurti su daugiamečių pievų išlaikymo problema“ – pabrėžė ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-13

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, daugiau kaip trečdalis visos eksportuotos šviežios mėsos – jautiena, kurios eksportas per metus padidėjo net 5 kartus iki 5,7 tūkst. tonų. Pernai daugiausia lietuviškos jautienos importavo Ukraina ir Norvegija. Palyginti su 2022 m., pernai į Ukrainą jautienos išvežta beveik 5 kartus daugiau. Šoktelėjo ir eksportas į Japoniją, kur jautienos pernai išvežta beveik 2 kartus daugiau nei 2022 metais.

Kol didėjo jautienos eksportas, kiaulienos ir paukštienos išvežimas iš šalies mažėjo. Kiaulienos eksportas 2023 metais sumažėjo net 90 proc., greičiausiai tai nulėmė itin didelis eksporto į Dramblio Kaulo Krantą sumažėjimas bei taikomi apribojimai dėl afrikinio kiaulių maro atvejų. Paukštienos eksporto pokytis ne toks drastiškas – 2023 metais eksportuota 8,7 tūkst. tonų vietoje 10 tūkst. tonų 2022 metais. Manoma, kad tokias tendencijas galėjo nulemti praėjusių metų pabaigoje komerciniame kalakutų ūkyje nustatytas labai patogeniško paukščių gripo protrūkis. Daugiausia paukštienos Lietuvos įmonės pernai eksportavo į Vietnamą, Kirgiziją ir Uzbekistaną.

Praėjusiais metais ženkliai išaugo kiaušinių, kiaušinių gaminių ir kiaušinių masės eksportas. Kiaušinių gaminių eksportas išaugo beveik 70 proc. Pačių kiaušinių eksportas 2022 metais nevykdytas, o 2023 metais – 48 tonos. Pagrindinė kiaušinių gaminių eksporto rinka 2023 m. buvo Japonija, į ją išvežta beveik visa eksportui skirta produkcija.

2023 metais ketvirtadaliu išaugo žuvies ir jos gaminių eksportas, beveik 30 proc. padidėjo žuvų konservų išvežimas. Pagrindine šios produkcijos importuotoja išlieka Ukraina.

Pieno produktų eksporto tendencijos pernai beveik nepakito – pieno produktų eksportas padidėjo 3 proc. Kaip ir 2022 metais, taip ir pernai populiariausi eksportuoti pieno produktai buvo sūriai ir maistiniai pieno miltai. Daugiausia pieno produktų 2023 m. buvo išvežta į Saudo Arabiją, Vietnamą, Izraelį, ženkliai augo ir pieno produktų išvežimas į Indiją. Tam greičiausiai įtakos turėjo atnaujintas eksporto sertifikatas pieno gaminiams į šią šalį.

Ženkliai mažėjo ne tik kiaulienos eksportas. Beveik per pusę smuko ir kulinarijos gaminių eksportas – jų išvežta iš šalies 450 tonų. Taip pat sumažėjo jogurto (beveik 30 proc. mažėjimas), sraigių (22 proc. mažėjimas), pieno (17 proc. mažėjimas) eksportas.

Palyginti 3 pastarųjų metų gyvūninių maisto produktų eksportą į trečiąsias šalis pastebimas 14 proc. kritimas 2022 metų pradžioje. Tuomet Rusijos pradėti kariniai veiksmai Ukrainoje sutrikdė tiekimo grandines, ženkliai krito žuvies gaminių eksportas iš Lietuvos, visuomet sudarantis vienus didžiausių išvežamų gyvūninio maisto produktų kiekių. 2021 m. pabaigoje (III – IV ketv.) žuvies gaminių išvežimai buvo stabilūs, išgabenta daugiau kaip 143 tūkst. t, o tik prasidėjus 2022 m. (I ketv.) eksportas nukrito iki 117 tūkst. t. Tiekimo grandinėms kiek atsigavus, palyginti tą patį laikotarpį (2023 m. I ketv.) eksportas grįžo į prieš dvejus metus buvusias apimtis, žuvies išgabenta daugiau kaip 139 tūkst. t.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-12

Surikiavo 40 traktorių

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų skyriaus pirmininko Martyno Butkevičiaus teigimu, su savivaldybės vadovais dėl išaugusio žemės mokesčio buvo diskutuojama ne vieną mėnesį. Vis žadama, kad bus ieškoma sprendimų, kaip jį sumažinti. Mat praėjusiais metais Registrų centrui perskaičiavus žemės sklypų vertę, ji išaugo, kartu išaugindama ir žemės mokesčio sumas. Todėl kai kuriems ūkininkams pernai žemės mokestis padidėjo 2–2,5 karto.

Rajono vadovams vis žarstant pažadus, bet nepriimant jokių sprendimų, dalis Prienų rajono tarybos narių parengė tarybos sprendimų projektus, kuriuose buvo numatoma Prienų rajono savivaldybėje žemės turintiems ir vykdantiems žemės ūkio veiklą subjektams 2024 metais taikyti 50 proc. žemės mokesčio lengvatą, o nuo 2025 metų dabartinius žemės mokesčio tarifus mažinti beveik per pusę – pavyzdžiui, tarifą už žemės ūkio paskirties žemę sumažinti nuo 1,4 iki 0,7 proc.

Palaikyti tokius siūlymus į Prienų Laisvės aikštę, priešais savivaldybės administracijos pastatą, suvažiavo apie 40 traktorių, nešini plakatais, vėliavomis susirinko apie 100 ūkininkų. Anot M.Butkevičiaus, gal protesto dalyvių būtų susirinkę ir daugiau, bet automobilių stovėjimo aikštelėse ties Laisvės aikšte daugiau traktorių nebūtų tilpę, o ir iš protestuotojų buvo reikalaujama vilkėti liemenes su skiriamaisiais ženklais. Tad kiek liemenių turėjo, tiek akcijos dalyvių ir buvo.

Būtų žymi parama

Prienų rajono tarybos posėdyje ūkininkė Laima Balsevičienė iš Stakliškių krašto teigė, kad Prienų rajonas yra agrarinis, jame vyrauja nedideli ūkiai, todėl pernai 2–2,5 karto padidėjęs žemės mokestis daugeliui buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, privertęs abejoti savo ūkių perspektyva. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai savo pelningumu negali lygintis su stambiais ūkiais, todėl ir padidėjęs žemės mokestis jiems buvo gana skausmingas.

„Vis dar tęsiasi pieno krizė, pernai prasidėjo grūdų krizė, 2,5 karto padidėjo žemės mokestis. Išgyventi sunku. Todėl norime, kad bent žemės mokestis būtų adekvatus ir palankus visoms pusėms, kad nespaustų ūkininkų pečių“, – visų rajono ūkininkų vardu prašė L.Balsevičienė.

Jos teigimu, ūkininkai kaime dažnai savo lėšomis kuria infrastruktūrą, moka įvairius mokesčius ne tik už save, savo šeimos narius, bet ir už samdomus darbuotojus, kuriuos dažnai dar prieš pradedant dirbti reikia apmokyti. Tokiu būdu ūkininkai prisideda prie kaimo socialinės gerovės, nes įsidarbinę ūkiuose, žmonės neina į savivaldybės administraciją prašyti pašalpų. Taip pat ūkininkai nemažai padeda seniūnijoms, prisideda prie renginių organizavimo, finansavimo.

„Prašome priimti mus kaip rajono bendruomenės dalį. Neatsisakome mokėti mokesčius, tik jie turi būti adekvatūs, o ne dusinantys ūkininkus ypač sunkiais metais“, – kvietė L.Balsevičienė.

Jai pritarė tarybos narė Loreta Jakinevičienė, linkėjusi kolegoms būti sąžiningiems, o tarybos narys Jovydas Juocevičius, paanalizavęs, kodėl pernai taip išaugo žemės mokestis, kvietė kolegas pripažinti padarius klaidą, kai laiku – dar pernai nebuvo suskubta koreguoti žemės mokesčio tarifo, ir taip ištaisyti klaidas, nes dabar Prienų rajone yra taikomas vienas didžiausių tarifų šalyje.

Sumažino tik simboliškai

Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas teigė, jog dėl žemės mokesčių tarifų kalbėta jau daug, išlieta daug emocijų, bet klaidų padarė ne tik savivaldybės administracija, laiku neparengusi siūlymų tarybai, bet ir patys ūkininkai. „Ūkininkų sąjunga pramiegojo šį procesą, todėl diskusija neįvyko, bet nevėlu ir šiandien kažką daryti“, – tvirtino meras.

Anot jo, tam tikri žingsniai, siekiant pagelbėti ūkininkams, jau yra padaryti – tvirtinant savivaldybės biudžetą daugiau lėšų numatyta Kaimo rėmimo programoje. Jos pinigais bus galima paremti ūkininkus ir padėti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia. „Tačiau tai, ką siūlo tarybos nariai – perpus sumažinti šiemet žemės ūkio mokestį, vargu ar priimtina. Taip biudžetas netektų beveik pusės milijono eurų“, – pastebėjo A.Vaicekauskas.

Rajono tarybos narys Deividas Dargužis taip pat siūlė nepalaikyti sumanymo mažinti žemės mokestį, nes taip esą būtų nuolaidžiaujama vienai socialinei grupei, juk įvairius mokesčius, taip pat nemenkus, moka ir verslas, kuris irgi susiduria su daugybe problemų.

„Niekam nėra lengva kvėpuoti. Gyvenimo standartai didėja – norime geresnių kelių, gatvių, gražiai įrengtų įstaigų. Jeigu mes viską susimažinsime, kas bus toliau? Į kokias mokyklas, kokius darželius leisime vaikus? Visi žino, kokios būklės yra kai kurie pastatai“, – tvirtino jis.

Po emocingų diskusijų Prienų rajono tarybos nariai nutarė atmesti siūlymą šiais metais taikyti žemės mokesčio lengvatą, o nuo 2025 metų sumažinti tik žemės ūkio paskirties žemei taikomą žemės mokesčio tarifą. Ji bus apmokestinama taikant ne 1,4 proc., o 1,2 proc. tarifą.

Dar tarsis

Per tarybos posėdžio pertrauką Prienų rajono meras A.Vaicekauskas išėjo pasikalbėti su protestuojančiais ūkininkais. Vėl žadėjo tartis su ūkininkais, dažniau kalbėtis. Tačiau šie išsiskirstė nepatenkinti. „Mūsų tarybos sprendimai netenkina. Išėjo toks savotiškas pasityčiojimas iš mūsų“, – VL sakė LŪS Prienų skyriaus pirmininkas.

Anot jo, šią savaitę ūkininkai vėl rinksis ir spręs, ką toliau daryti. „Mums nepatinka toks veikimo būdas – paimti iš mūsų pinigus, mesti juos į fondą ir iš jo dalinti po kelis šimtus eurų. Bet tik tiems, kas atitiks tam tikrus kriterijus. Mes ir toliau būsime vieningi, nes tik susivieniję galime eiti pirmyn“, – tvirtino M.Butkevičius.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-12

Pieno supirkimo kainos ir toliau žemumose, laikyti karves dėl pieno nebeapsimoka, tad fermos toliau tuštėja, o tūkstančiai karvių iškeliauja į skerdyklas. Pieno gamintojai skundžiasi, kad padėtis po didžiųjų protestų pavasarį ir vasarą nepagerėjo, trys tūkstančiai pieno ūkių vien šiemet nutraukė veiklą, mat kai kurie už šviežią pieną iš supirkėjų gauna vos dešimtadalį to, kiek pirkėjai moka parduotuvėje.

Bandos sumažėjo, bet pieno daugiau

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė sakė, kad nors rajone su pienininkystės ūkiais padėtis stabili, bet buvo ūkių, sustabdžiusių veiklą. „Sausio 1 dieną Panevėžio rajone pienininkystės ūkių, laikančių karves, buvo 307, o prieš metus buvo 341 ūkis. Tai reiškia, kad ūkių sumažėjo 10 proc. Sausio 1 dieną ūkininkai laikė 7575 karves, o prieš metus, 2022 m. sausio 1 dieną, rajone buvo 7804 karvės. Karvių sumažėjo du su trupučiu proc. Tačiau galima drąsiai sakyti, kad padėtis su pienininkystės ūkiais – stabili, nors viena žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) pernai atsisakė pieninių karvių“, – aiškino Z. Bakanienė ir teigė, kad ne visos bendrovės atsisako karvių, nes pradėjo ūkio plėtrą ir jaučia atsakomybę bei įsipareigojimus dirbti toliau.

Kas turi didžiausią pieninių karvių bandą? Žemės ūkio skyriaus vedėja paaiškino: „Pačią didžiausią karvių bandą turi Raimondas Vitkauskas iš Paįstrio seniūnijos. Jis turi tūkstantį pieninių karvių. Tai tikrai didelė banda, net kai kurios bendrovės tiek karvių neturi. Iš bendrovių didžiausią karvių bandą laiko ŽŪB „Žibartoniai“. Jie turi 816 karvių. Dar vienas įdomus faktas, pieną registruotiems supirkėjams tiekia 122 pieno laikytojai. Nėra daug, bet per 2022 metus parduota pieno 52600 t, nors šiais metais karvių ir sumažėjo – pieno parduota daugiau – beveik 55900 t. Pasikartosiu, rajone padėtis stabili ir netgi yra bendrovių, kurios numatė plėtrą.“

Karvių bandos nebeturi

Nepasisekė ŽŪB „Šilagalis“. Ūkio savininkas Gražvydas Stankūnas informavo laikraštį „Tėvynė“, kad pieninių karvių bandos nebeturi. „Teko panaikinti pieno ūkį – išpardavėm karvės. Paskaičiavome, kad neapsimoka užsiimti pienininkyste. Mažos supirkimo kainos, o savikaina didelė. Bandoje buvo 220 karvių. Sunku buvo atsisakyti karvių, nes Šilagalis visada garsėjo pieno ūkiais – žemės nėra derlingos. Turėjome nemažai pievų ir laikėme karves, o pievose augalininkystės vystyti neapsimokėjo. Tačiau dabar, kai karvių nebeturim, teks užsiimti augalininkyste. Tikimės, kad bus gerai ir išsilaikysime. Drauge su kitais ūkiais turime apie du tūkstančius ha žemės“, – pasakojo G. Stankūnas.

Ūkis mišrus

Upytėje įsikūrusios įmonės „Genetiniai ištekliai“ vadovas Audrius Zalatoris šiuo metu laiko apie 280 melžiamų karvių. Digital Matter icon „Su visu prieauglių turime 800 galvų, o iš jų 280 – melžiamų karvių. Norėtume, kad supirkimo kainos būtų didesnės. Pieną priduodame žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“. Kita vertus, visų supirkėjų kainos yra panašios, bet, manau, daugiau mažėti supirkimo kainos neturėtų. Pasakyti „stop“ ir tvirtinti, kad nuo šiandien karvių nebemelšim, negalime. Juk tai gyvas organizmas“, – nuoširdžiai pasakojo A. Zalatoris ir sakė, kad ūkis yra mišrus ir užsiima augalininkyste.

Karvių parduoti nesiruošia

Pasak įmonės „Genetiniai ištekliai“ vadovo, negalįs sakyti, kad sekasi puikiai. „Pernai vasarą ūkis nukentėjo nuo siautusio škvalo. Dar ir dabar kai kurie ūkio pastatai tebėra su sudaužytais stogais. Grūdinių kultūrų derliai buvo mažesni negu įprastais metais. Verčiamės dar, bet neturime pakankamai lėšų investicijoms. Tačiau karvių parduoti nesiruošiam. Jeigu parduosi karvės, paskui jų jau nebenusipirksi ir fermos nebeatidarysi“, – kalbėjo A. Zalatoris ir vylėsi, kad valdžia atsisuks į ūkininkus ir skirs paramą.

Supirkimo kainos – mažos

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis aiškino, kad gerų poslinkių pieno ūkyje nematyti. „2022 metais vidutinė pieno supirkimo kaina siekė Europos Sąjungos vidurkį, o 2023 m. vėl tapo viena iš mažiausių ES. Dabar Lietuvoje vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina yra apie 419,63 Eur/t, o ES – per 442,90 Eur/t. Todėl ir toliau karvių bandos mažėja. Per 2023 m. jų sumažėjo daugiau kaip 4 proc. Per 11 mėn. eksportuota 5864, o pernai per tą patį laikotarpį – 3232 pieninės karvės“, – pasakojo J. Vilionis ir pristatė Ispanijos įstatymą, pagal kurį už pieną mokama kaina negali būti mažesnė nei jo pagaminimo savikaina.

„Ispanai sugebėjo sukurti mechanizmą, kad iš pieno gamintojų pienas būtų supirkinėjamas ne mažesne kaina kaip jo savikaina. Tas įteisinta įstatymu. Ūkininkai jau sulaukė 20 milijonų paramos iš vyriausybės ir ES, bet to nepakanka ir reikalaujama daugiau, bet valdantieji net nesileidžia į kalbas ir ragina ūkininkus kapstytis patiems – stambesnius kooperuotis, o smulkius, laikančius iki 50 karvių, susitaikyti, kad ūkininkauti beprasmiška“, – aiškino LPGA prezidentas ir sakė, kad pieno supirkimo kainos mažės.

Blogiausia smulkiems

„Nuo kovo mėnesio kooperatyvam pieno supirkimo kainos mažės nuo 2 iki 4 ct. Ir tas mažinimas vyksta žiemą, tai kokia gali būti situacija pienininkystės ūkiuose. ES šalių atžvilgiu Lietuvos ūkininkams mokama mažiausia kaina ir gauna pačias mažiausias išmokas. Todėl praėjusiais metais ūkininkai pardavė 11 tūkst. karvių. Tačiau tai ne galutiniai skaičiai – ne visi pardavimai suskaičiuoti. Tiesa, stambūs ūkiai išsilaiko. Ten jaučiamas ir bandų padidėjimas. Blogiausia padėtis su smulkiais ūkininkais – apie 3 tūkst. ūkių nutraukė veiklą. Be to, per sausio mėnesį dar sumažėjo karvių ir keli šimtai ūkininkų pasitraukė“, – dėliojo skaičius J. Vilionis. Pasak LPGA prezidento, geresnė padėtis stambesniuose ūkiuose.

„Dideli ūkiai geresnėje situacijoje, Todėl, kad didiesiems mokama nuo pieno kiekio ir pieno kokybės. Mažiukams – blogiau, nes pienas pateikiamas mažais kiekiais. Mažiukai negali lygintis su tais dideliais ūkiais. Tačiau dideliems ūkiams bus gerai tol, kol bus mažieji. Nebeliks mažųjų, tuomet kentės didieji pienininkystės ūkiai. Jiems irgi pradės mažinti supirkimo kainas“, – aiškino J. Vilionis ir teigė, kad kol kas pienininkystės ūkiams perspektyvos nedidelės.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-04

„Stebime problemų sprendimą. Jeigu pienininkystės sektoriaus klausimas nebus sprendžiamas, vien to gali pakakti, kad ūkininkai sugrįžtų. Ir taikiniu gali būti ne Vilnius. Nes sektorius yra labai jautrus, pieno ūkiai yra uždaromi, traukiasi gyvulininkystė“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Hofmanas.

„Yra tokia tikimybė ir nemaža“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad sausio pabaigoje Vilniuje protestavę ūkininkai buvo pateikę šešis reikalavimus.

Protestuojantys ūkininkai reikalavo atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND), spręsti vadinamąją pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.

Vasario pabaigoje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė Europos Komisijos (EK) pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

Planuojama, kad EK deleguoto reglamento pakeitimas pagal taikomas procedūras bus pateiktas ES Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) per artimiausias savaites.

ŽŪM ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pastangomis su EK suderintas pakoreguotas 2018 m. referencinis plotas, kuris sumažintas 52 tūkst. ha nuo 746 iki 694,5 tūkst. ha. Be to, ministerija kartu su NMA toliau tęsia darbus, ieškant techninių galimybių ir sprendimų pagerinti referencinio daugiamečių pievų ploto rodiklius.

Dėl kitų ūkininkų reikalavimų spręsti vadinamąją pieno krizę bei sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą Seime yra registruoti teisės aktų pakeitimai, o reikalavimas grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką bei panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND) buvo spręstas parlamento neeilinės sesijos metu.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-07