Žemės ūkio naujienos: 2024-03-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai privalo nurodyti mėsinio galvijo kergimo duomenis – nuo to gali priklausyti išmokos dydis
Susietoji parama už mėsinius galvijus yra diferencijuojama pagal laikomo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį. Tokių galvijų laikytojai pastebėjo, kad dalies jų laikomų galvijų mėsinės veislės kraujo dalis Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) nurodyta mažesnė, nei tikėtasi, o tai lemia mažesnę išmoką. Paaiškėjo, kad daugelio tokių galvijų išsamių kilmės duomenų nėra dėl neregistruotų kergimų.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena – ūkininkai privalo nurodyti ūkinio gyvūno sėklinimo ar kergimo duomenis, kad vėliau būtų galima apskaičiuoti ir mokėti jiems priklausančias išmokas.
„Mėsinių galvijų laikytojai gali tikslinti galvijų kilmę bet kuriuo metu – jie turi VĮ Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) pateikti iš kitų šalių atvežtų galvijų kilmės pažymėjimus arba Lietuvoje atvestų galvijų DNR tyrimo, patvirtinančio jo kilmę, protokolus. Kergimo faktus būtina užregistruoti ŪGR ne vėliau kaip iki atvesto prieauglio registravimo. Tokiu atveju kilmės duomenys ŪGR yra priskiriami tiesiogiai ir kraujo dalys apskaičiuojamos automatiškai, papildomų tyrimų atlikti nereikia“, – aiškina ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėjas Arūnas Šileika.
Kergimo žiniaraštį reproduktorių laikytojai turi užpildyti ŪGR per 14 darbo dienų nuo reproduktoriaus iškėlimo iš ūkinių gyvūnų bandos, kurioje buvo vykdomas kergimas, bet ne vėliau nei iki pirmo gauto palikuonio registravimo dienos.
Vėliau kergimo duomenų pats ūkininkas įvesti negali ir gautam palikuoniui reproduktorius automatiškai nepriskiriamas. Pavėlavus įvesti kergimo duomenis ir norint papildyti palikuonio kilmę, jo laikytojas ŽŪDC turi pateikti DNR tyrimų protokolo, patvirtinančio palikuonio reproduktorių, kopiją. ŽŪDC, vadovaudamasis tokio protokolo duomenimis, per 5 darbo dienas papildo kilmę reproduktoriaus kilmės duomenimis.
Nauja susietosios pajamų paramos išmokų už mėsinius galvijus mokėjimo tvarka galioja nuo 2023 metų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-13
Europos Parlamentas siekia apriboti Ukrainos grūdų eksportą į ES šalis
Europos Parlamentas trečiadienį balsavo už tai, kad būtų apribotas neapmuitintas Ukrainos grūdų eksportas, kurį buvo leista vykdyti prasidėjus Rusijos invazijai ir kuris sulaukia aršios bloko šalių ūkininkų kritikos. Europos Komisija rengiasi nuo birželio atnaujinti Ukrainos produktams taikomą neapmuitinimą, kartu siūlydama įvairias apsaugos priemones, kurios galėtų būti taikomos esant ypatingai būtinybei, pavyzdžiui, apriboti paukštienos, kiaušinių ir cukraus importą iki 2022–2023 metų vidutinio lygio.
Tačiau dauguma europarlamentarų balsavo už tai, kad apribojimai, vadinami avariniu stabdžiu, būtų taikomi ir grūdams, Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus dalyviams tvirtinant, kad dėl jų pigaus importo nesąžiningai mažinamos kainos bloke.
Prieš be muito importuojamus produktus visų pirma protestuoja Lenkija, kurioje, kaip ir dalyje kitų ES šalių, pasipiktinę ūkininkai rengia didelius protestus.
Dabar dėl EP siūlomo pakeitimo turi būti deramasi su ES valstybėmis narėmis.
Bendrame šešių Europos ūkininkų organizacijų pareiškime palankiai vertinamas balsavimas, „nes juo atsižvelgiama į platesnį įvairių valstybių narių, kurios vis labiau jaučia šio prekybos liberalizavimo poveikį, susirūpinimą“.
Ūkininkai teigia, kad ukrainietiški produktai, kurie anksčiau keliaudavo į Afriką ar Vidurinius Rytus, dabar lieka Europoje ir dėl to nukenčia vietos gamintojai.
Be to, anot jų, Ukrainos gamintojams netaikomi griežtesni ES aplinkosaugos ir socialiniai standartai.
Šaltinis: lrt.lt, BNS, 2024-03-14
„Heavy Finance“ steigs 50 mln. eurų paskolų fondą tvariam ūkininkavimui
Sutelktinio finansavimo bendrovė „Heavy Finance“ su Europos investicijų fondu (EIF) ir kitais investuotojais steigia 50 mln. eurų vertės paskolų fondą ūkininkams, ketvirtadienį praneša „Verslo žinios“. Steigiamas „Heavy Finance Fund I LP“ fondas teiks specializuotas paskolas smulkiems ir vidutiniams ūkiams, siekiantiems ūkininkauti tvariai, pavyzdžiui, pereiti prie neariminės žemdirbystės.
Anot portalo, EIF investicijos į fondą sudarys 20 mln. eurų, iš kitų stambių investuotojų tikimasi surinkti bent po 2 mln. eurų. Be Lietuvos, fondas dar veiks Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje.
Seimas balsuos, ar kreiptis į ES dėl rusiškų ir baltarusiškų grūdų gabenimo ribojimų
Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti rezoliuciją dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungą (ES) uždraudimo. Tokį dokumentą Seimui siūlo priimti Kaimo reikalų komitetas – dėl to jis apsisprendė kovo pradžioje. „Tai mūsų idėjinis, moralinis projektas. Gal juo pavyks suvienyti Europą. ES nors nevalgys rusiškų grūdų“, – balsavimo išvakarėse BNS teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Projektą prieš pateikimą Seimui trečiadienį preliminariai įvertino Užsienio reikalų komitetas – iš pradinio teksto Užsienio reikalų ministerijos siūlymu jis išbraukė reikalavimą drausti ir tranzitą.
Į Europos Komisiją (EK) siūloma kreiptis, kad europiniu lygiu būtų uždraustas rusiškų grūdų importas į ES šalis, taip pat užtikrintas ES valstybių bendradarbiavimas ir koordinavimas, siekiant įgyvendinti šį draudimą efektyviai ir vienodai visoje bendrijoje.
Rezoliucija EK būtų kviečiama apsvarstyti galimybę tokios produkcijos poreikiui naudoti Ukrainos produkciją, jai taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą.
Dvi dešimtys įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Šias pataisas Seimui ketvirtadienį taip pat iniciatoriai ketina pateikti.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, be to, siūlo uždrausti ir šios produkcijos tranzitą. Jeigu Seimas pataisas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra anksčiau sakiusi, kad parlamentarų siūlymas drausti rusiškų žemės produktų tranzitą per Lietuvą pažeistų ES teisę. Jos teigimu, dėl sankcijų šiam importui būtina apsispręsti bendru ES sutarimu, o Lietuva tam pritartų.
Žemės ūkio ministras K. Navickas: „Turime koncentruotis į bioekonomiką ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą“
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Vytautas Abukauskas dalyvavo Vilniuje surengtame bioekonomikos forume „Žalieji horizontai: bioinovacijų skatinimas regionuose pasitelkiant jaunimą, startuolius ir formuojant bioekonomikos kontekstą“. Žemės ūkio ministerija yra viena iš renginio institucinių partnerių. Šiandien Europos žemės ūkio sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais. Tai ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikis rinkoms bei žaliavų kainoms, ir biologinės įvairovės bei klimato krizės, dėl jų dažnėjantys ekstremalūs klimato reiškiniai.
Šiame kontekste tvarios bioekonomikos plėtra yra būtinybė, siekiant ilgalaikio atsparumo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo.
Bioekonomika skatina biologinius išteklius tvariai naudoti maistui, energijai, produktams gaminti ir paslaugoms teikti. Bioekonomikos sektorius gausus galimybių diegti naujoves, ypač tokiose srityse, kaip biotechnologijos, atsinaujinančioji energetika ir tvarus žemės ūkis.
Pasak žemės ūkio ministro K. Navicko, bioekonomika yra labai plati sritis, kuriai reikia nemažai kūrybiškumo. Biometano ekosistemos plėtra, pievų ir šlapynių biomasės panaudojimas aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimui, augalinių baltymų rinkos vystymas, žemės ūkio biotechnologijų inovacijos – visa tai yra jau šiandien plėtojamos sritys. Bioekonomikos galimybių verslui, ūkininkams, regionams ateityje tik daugės.
„Bioekonomikos kontekste labai svarbu pabrėžti – negalime būti tik žaliavų šalimi. Turime kurti pridėtinę vertę iš to, ką užauginam ir užauginsim, nes sudėtinga konkuruoti žaliavomis su šalimis, kuriose yra geresnės klimato sąlygos, geresnis dirvožemis ir kt. Bioekonomika ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas yra ta sritis, į kurią mes turime koncentruotis“, – akcentavo ministras.
Tvaresnių, klimatui ir aplinkai draugiškų, žiediškumo ir bioekonomikos principais paremtų praktikų nauda akivaizdi. Jos ne tik padėtų sumažinti žemės ūkyje išmetamų emisijų kiekį ir didintų absorbavimą, bet ir sumažintų ūkininkų sąnaudas, priklausomybę nuo nestabilių tiekimo grandinių, suteiktų papildomų pajamų, užtikrintų efektyvesnį gamtinių išteklių naudojimą.
Ministras pabrėžė ir svarbų jaunimo lyderių vaidmenį bioekonomikos procesuose – jų idėjos ir energija yra nepamainomi siekiant permainų, plėtojant tvarią ateities bioekonomiką. „Sveikintina, jog šiandienos renginyje tam skiriama išskirtinai daug dėmesio“, – sakė K. Navickas.
Pasak Europos Komisijos nario, atsakingo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijaus Sinkevičiaus, šiandien bioekonomikos sektoriuje dirba daugiau kaip 9 mln. žmonių. ES ekonomikoje jis sukuria 650 mlrd. eurų pridėtinę vertę. „Europos Komisija tikisi, kad kaimo vietovėse bus galima sukurti 700 tūkst. naujų darbo – tai yra didelis potencialas visoms ES šalims narėms“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Forumo dalyviai diskusijose aptarė investicijas į jaunimą ir startuolius, moterų vaidmenį bioekonomikoje, krizių valdymą, tvarios veiklos modelius, tarptautinio bendradarbiavimo, paramos moksliniams tyrimams bioinovacijų srityje temas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-13
Nustatytas papildomas draudimo tręšti laukus terminas su tam tikrais apribojimais
Žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasirašė bendrą įsakymą, kuriuo pakeistas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Jame nustatytas papildomas draudimo tręšti laukus terminas su tam tikrais apribojimais. Įsakymo pakeitimas įsigalios kovo 14 d. Tręšti ir (ar) skleisti mėšlą ir (ar) srutas laukuose draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d.
Numatyta papildoma galimybė tręšti arba skleisti mėšlą ar srutas nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. daugiametėse pievose, ganyklose, ariamoje žemėje su augaline danga (apsėtoje, apsodintoje augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui. Skystąjį mėšlą ir (ar) srutas draudžiama skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Skystąjį mėšlą ir (ar) srutas draudžiama skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba mėšlą ir srutas ant tokios žemės skleisti.
