Žemės ūkio naujienos: 2024-03-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
VMVT atstovas: sugriežtėjus kontrolei, sumažėjo vežančiųjų rusiškus grūdus
Lietuvai nuo pirmadienio pradėjus griežčiau tikrinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamus grūdus, pažeidimų nenustatoma, mažėja vežimo apimtys, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas. „Šiai dienai neturime kažkokių nustatytų pažeidimų, tiesiog pastebėjome sumažėjusį vežančiųjų grūdus kiekį“, – ketvirtadienį LRT RADIJUI sakė VMVT Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.
„Kol kas nėra toks intensyvus, kaip planuota ir galvota, bus mėginių atrinkimas. Kol kas mes jo nematome“, – pridūrė jis.
Kol kas institucijos tikrina tik geležinkeliu ir vilkikais vežamus pašarinius grūdus. Pasak G. Gvazdaičio, ketvirtadienį turėtų būti pasirašytas tarnybos vadovo įsakymas tikrinti ir maistinius grūdus.
„Jei jis yra, pradėsime tą daryti“, – teigė VMVT atstovas.
Muitinės departamento Procedūrų skyriaus vadovė Neringa Motiejūnaitė sakė, kad remiantis muitinės deklaracijų statistika iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kiekiai „tikrai mažėja“. Anot jos, pernai į Lietuvą rusiškos kilmės kviečių, rugių neimportuota visai, o importuota tik apie 30 tūkst. tonų kukurūzų.
„Manau, kad situacija nesikeičia lyginant su 2023 metų duomenimis“, – LRT RADIJUI sakė N. Motiejūnaitė.
G. Gvazdaičio teigimu, sugriežtinus grūdų įvežimo kontrolę tikrinami kiekvienos siuntos mėginiai, o ne kas dvidešimtos, kaip buvo anksčiau.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sakė, kad dabar importuotojams pabrango vežamų grūdų mėginių tyrimai, todėl griežtesnės patikros procedūros yra veiksmingos.
Anot jo, panaši kontrolė turėtų būti įvesta ir tranzitu iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą vežamiems grūdams.
„Tada galbūt ir tranzitas per mūsų šalį nevažiuotų“, – LRT RADIJUI sakė K. Šimas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis tikino, kad tranzito sustabdymas būtų efektyvus, jei tam pritartų visa Europos Sąjunga.
„Tada šalyse įstatymai neprieštarautų europinei teisei“, – LRT RADIJUI sakė V. Pranckietis.
Pirmadienį pradėjo veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė – tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek skirti Lietuvos rinkai, tiek eksportui per Klaipėdos uostą. Artimiausiu metu numatoma dar sugriežtinti kontrolę ir tikrinti per Lietuvą vežamų grūdų kilmę.
Žemės ūkio ministerija pranešė, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją ragindami uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į Europos Sąjungą.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-03-21
Bulviasodis Lietuvos laukuose startavo ypač sėkmingai, tačiau pigesnių bulvių tikėtis neverta
Laukuose pradėtos sodinti ankstyvosios bulvės. Anot ūkininkų, šiemet orai tam ypač palankūs. Darbus spartina sausa dirva. Tačiau naujo derliaus bulvės, tikėtina, bus brangesnės, kainą koreguoja pabrangusi sėkla bei pernykščių bulvių trūkumas rinkoje. Bulviasodis Lietuvos laukuose vyksta jau antra savaitė. Pagal šių metų orus, buvo galima pradėti ir dar anksčiau. Tačiau darbus stabdė draudimas iki kovo 20 dienos barstyti trąšas.
Ūkininkams pasipriešinus, kovo 7-ąją terminas paankstintas.
„Išskirtiniai metai, aš virš 30 metų ūkininkauju, tokios sausos žemės kaip šiemet dar neturėjau, bet kažkodėl mūsų valdžia neatkreipia dėmesį, žiūri į kalendorių, bet nežiūri į lauką. Jie nenueina iki lauko, nepasižiūri“, – piktinasi ūkininkas Saulius Dambrauskas.
Kad kovą būtų galima bulves sodinti, sausį pradedamas jų daiginimas. Šiltnamyje joms taikomas specialus temperatūros režimas, naktimis šviečiama ultravioletinėmis lempomis. Kad daigai būtų žali.
„Užaugęs jis šviesoje, tai visiškai nebuvo traumuotas, jeigu būtų baltas, tai jau jis būtų nulūžęs. O va, prašau, aš rankoj mėtau bulvę ir nieko“, – gerai sudygusią bulvę rodo ūkininkas.
Pasodintos bulvės dengiamos dvigubu plėvelės sluoksniu, taip jos gali atlaikyti ir 5 laipsnių minusinę temperatūrą. Anot ūkininko, naujo derliaus ankstyvosios bulvės šiemet, tikėtina, bus brangesnės.
„Pabrango sėkla stipriai. Sakysim, buvo stabili kokius tris metus ir šiemet šoktelėjo, sakyčiau, kokiu trečdalius tai tikrai. Pabrango visos dengiamos plėvelės“, – konstatuoja S. Dambrauskas.
Kainą, anot ūkininko, koreguoja ir praėjusio derliaus bulvių trūkumas rinkoje. Lapkritį vakarų Europą užklupus liūtims, iki penktadalio derliaus liko nenukasta.
„Pernykščių bulvių yra trūkumas, mes šiemet eksportuojamę bulves į tiek šalių, į kur niekad neeksportavom – vežam į Čekiją, Slovakiją, Bosniją ir Hercegoviną, Lenkiją, Ispaniją, Norvegiją“, – vardija ūkininkas.
Daržovių augintojų asociacijos prognozėmis, lietuviai daržovių trūkumą, tikėtina, pajus gegužę. Nors užauginama pakankamai išlaikyti iki naujo derliaus, trukdo saugyklų trūkumas.
„Turėsime tikrai bulvių, burokėlių, svogūnų ant Velykų stalo, morkų pradeda mažėti, tačiau ant velykinio stalo taip pat, tikėtina, kad bus, bet po Velykų šių daržovių pradės mažėti“, – prognozuoja Daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.
„Pernykščių bulvių kaina pavasarį turėtų pakilti, kadangi jau Lietuvoje baigiasi pernykštės bulvės, nes išvežam beveik viską“, – antrina ūkininkas S. Dambrauskas.
Lietuvos daržovių augintojų penketuke rikiuojasi bulvės, morkos, svogūnai, burokėliai ir kopūstai. Planuojami auginimo plotai šiemet ženkliai nesikeis. Nors jau ne pirmus metus pastebimas kopūstų laukų mažėjimas.
„Jis matomas ne tik Lietuvoje. kadangi gūžinių kopūstų kultūra yra nepatraukli, reikalaujanti daug rankų darbo, o ją pakeisti reikalingos didžiulės investicijos“, – pažymi I. Lukoševičienė.
Kovo pradžioje pasodintas ankstyvąsias bulves nukasti planuojama birželio pirmosiomis dienomis.
Šaltinis: Kristina Karlonė, lrt.lt, 2024-03-20
Navickas ir dar keturių šalių ministrai kreipėsi į EK – ragina drausti grūdų iš Rusijos importą į ES
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją (EK), ragindami uždrausti grūdų importą iš Rusijos ir Baltarusijos į Europos Sąjungą (ES). Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, ES sankcijos prieš agresorę Rusiją nėra pakankamos, todėl reikia daugiau priemonių, kurios ribotų rusiškų prekių patekimą į ES rinką.
„Prašome EK išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į ES. Bendru keturių šalių kreipimusi siekiame išspręsti neatidėliotiną problemą, kuri mus vienija. Kol Rusija kariauja žiaurų, neteisėtą karą prieš Ukrainą, jos grūdai ir toliau patenka į ES rinką. Pavyzdžiui, 2023 metais ES importavo 1,53 mln. tonų rusiškų grūdų už 437,5 mln. eurų“, – pranešime cituojamas ministras K. Navickas.
Kreipimąsi pasirašę ministrai pabrėžė, kad iš grūdų eksporto į ES gautą pelną Rusija naudoja karui su Ukraina finansuoti.
„Kaip ES šalys narės, manome, kad būtina įvykdyti savo moralinį įsipareigojimą sustabdyti bet kokią prekybos veiklą, kuri galėtų sustiprinti Rusijos ir jos rėmėjos Baltarusijos pajėgumus tęsti konfliktą Ukrainoje, ypač dėl to, kad Rusijos importo dalį gali sudaryti pavogti grūdai iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Be to, Rusijos importas daro spaudimą ES vidaus rinkai ir tiesiogiai konkuruoja su ES ūkininkų produkcija“, – teigiama kreipimesi į EK.
Šiuo klausimu planuojama pasisakyti ir kovo 26 dieną vyksiančiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-03-20
Seimo komitetas pasigenda šalies žemės ūkio krypčių po 2027 metų
Prasidedant Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos prioritetų po 2027 metų svarstymui, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pasigedo Lietuvos pozicijos, kokia kryptimi sektorius bus plėtojamas ateityje. Komiteto vadovas liberalas Viktoras Pranckietis sukritikavo Žemės ūkio ministerijos pažymą, kad Europos Komisija (EK) kol kas nėra paviešinusi ES žemė ūkio plėtros po 2027 metų krypčių.
„Ar mes Europos Komisijai pateikėme pasiūlymus? Mes turime būti labai aktyvūs teikdami pasiūlymus į būsimą programą, o ne tik laukti, kol kas pirštu parodys, ką turime daryti“, – trečiadienį komiteto posėdyje pareiškė V. Pranckietis.
„Reikėtų labai aiškios Lietuvos politinės krypties ir pozicijos dėl žaliojo kurso perorientavimo, jeigu tokia politinė valia yra“, – pridūrė Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Eimantas Pranauskas piktinosi, kad ministerija nėra pakvietusi asociacijos į pasitarimus dėl žemės ūkio krypčių.
„Niekas mūsų nekvietė į tas diskusijas dėl žemės ūkio plėtros po 2027 metų, niekam mes neįdomūs“, – teigė jis.
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus, pristatęs prioritetines priemones, pabrėžė, kad ES žemės ūkio krypčių po 2027 metų sąraše atsiras naujų iššūkių, kilsiančių dėl ES plėtros.
EK reglamento dėl ES žemės ūkio krypčių po 2027 metų projektas turėtų būti valstybėms pateiktas derinimams šiemet.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-03-20
Pieno gamintojų atstovas neatmeta naujo protesto galimybės
Žemdirbių atstovams pareiškus, kad susitikimas su Vyriausybės atstovais nedavė aiškių rezultatų dėl pieno ūkininkų problemų sprendimo, Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis neatmeta naujo protesto galimybės. „Tikriausiai, kad teks išvažiuoti su traktoriais. Lenkai, mes šnekamės su kitais, čia dar bus visoj Europoj (protestai – BNS)“, – trečiadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, žemės ūkio ir aplinkos ministrais Kęstučiu Navicku ir Simonu Gentvilu Vyriausybėje žurnalistams sakė J. Vilionis.
Anot jo, problemos pieno sektoriuje nesprendžiamos.
„Jokio sprendimo, kaip girdėjot, ministras (K. Navickas – BNS), jis nieko nežino, nieko nesupranta. (…) Ir Šimonytė šiandien nieko nepasakė ir nieko nespręs. (…) Vėl aš jums pasakau: žemės ūkio ateitis – tai tamsi, tamsi naktis“, – teigė J. Vilionis.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, pieno sektoriaus problemas turėtų išspręsti šiuo metu svarstomas vadinamasis pieno įstatymas.
„Pieno klausimas yra pats sudėtingiausias, nes jis yra daugiakomponentinis. Ką išgirdome ir ką premjerė pasakė, kad imasi Pieno įstatymo, tos pačios problemos yra išvardintos, (…) dėl teisingos kainos, teisingo apmokėjimo, teisingo informavimo ūkininkams apie tas superkamas kainas, tai tas yra Pieno įstatyme ir jis yra, jis svarstomas“, – žurnalistams sakė jis.
Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad pieno sektoriaus problemos – vienintelės iki šiol neišspręstos šalies ūkininkų sausį Vilniuje surengtame proteste keltos problemos.
„Nieko apčiuopiamo šiai dienai neturim. Siūloma pieno įstatymą, kuris dabar yra Seime, tobulinti šitą įstatymą. Daugiau nieko“, – po susitikimo žurnalistams sakė I. Hofmanas.
„Kiti punktai yra išspręsti – dėl akcizų, dėl žaliojo dyzelino, o saugotinos teritorijos, daugiametės pievos yra stipriai pasistūmėjusios procese ir jose yra dar galbūt neišspręstų vietų, bet judama link pabaigos“, – teigė jis.
Vyriausybės Spaudos tarnyba pranešė, kad žaliojo dyzelino naudojimo bei akcizo suskystintoms naftos dujoms klausimai iš esmės išspręsti. Be to, susitikime aptartas ūkininkams palankus derybose su EK pasiektas sprendimas leisti šiais metais neatkurti daugiamečių pievų.
Taip pat diskutuoti šiuo metu derinami pakeitimai dėl žemės ūkio veiklos vandens apsaugos juostose ir zonose.
„Tai reglamentuojantį pakoreguotą Aplinkos ministerijos parengtą įstatymo projektą planuojama teikti svarstyti Seimui pavasario sesijoje“, – teigiama pranešime.
Anot Vyriausybės, sutarta dėl pieno gamintojų atstovų dalykinių siūlymų teikimo Žemės ūkio ministerijai, į juos būtų atsižvelgiama tobulinant Seimui pateiktą Pieno įstatymo projektą.
Seimo Kaimo reikalų komitetas kovo pradžioje pranešė artėjančioje pavasario sesijoje ketinantis atnaujinti vadinamojo pieno įstatymo svarstymą – anksčiau buvo padaryta pertrauka.
Komitetas dar pernai birželį padarė pertrauką svarstydamas šį pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio įstatymo projektą – taip siekta aptarti projektą su žemdirbiais bei sulaukti ekspertinio vertinimo. Jis atliktas 2023 metų gruodžio pabaigoje.
Įstatymo projektu siūloma pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.
Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.
Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.
Tai buvo jau antras ūkininkų susitikimas su premjere ir kitais Vyriausybės nariais šiemet.
