Žemės ūkio naujienos: 2024-03-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Susipažinkite su ekologinių sistemų išmokų dydžiais ir reikalavimais
Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti su ekologinėmis sistemomis bei jų pagrindiniais pakeitimais. Kovo 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti ekologinių sistemų išmokų dydžiai, mokami už 2023 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos teikimo reikalavimus:
-už ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svarbos šlapynių tvarkymą – 333,00 Eur už ha;
-už ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 242,00 Eur už ha.
Pareiškėjai gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti ir kitose ekologinėse sistemose:
-„Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“,
-„Eroduotos žemės keitimas pievomis“,
-„Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“,
-„Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“,
-„Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“.
Visi norintieji gauti paramą pagal ekologines sistemas privalo atitikti bendruosius reikalavimus ir jų laikytis visą įsipareigojimų laikotarpį. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė skaičiuojama nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo dienos iki paraiškų teikimo pradžios, kuris eina po paskutinių įpareigojimų metų pabaigos.
Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiksmingumo ir efektyvumo metodikos pakeitimai
Šiais metais pakeista veiksmingumo ir efektyvumo metodika, taikoma kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“, kurią sudaro gamybinės veiklos („Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“) ir negamybinės veiklos („Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“).
Pareiškėjai, kurie nori dalyvauti ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“, privalės:
-laisvai pasirinkti mažiausiai vieną gamybinę veiklą, t. y. veiklą „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ arba „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“;
-laisvai pasirinkti mažiausiai vieną negamybinę veiklą, ekologinę sistemą, tęstinės Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą ir (arba) žaliąjį pūdymą bei jiems papildomai skirti ne mažiau kaip 1 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto (prie privalomo pagal geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 8 standartą (GAAB 8) skirti deklaruotos ariamosios žemės ploto) iš:
-negamybinių veiklų „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ arba „Daugiamečių žolių juostos“;
-ekologinių sistemų „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ arba „Eroduotos žemės keitimas pievomis“
-tęstinės KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ arba „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“;
-žaliojo pūdymo.
Naujos ekologinės sistemos „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ veiklos
Pagal šią ekologinę sistemą yra remiamos dvi veiklos: „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ (pirma veikla) ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ (antra veikla).
Pagal kiekvieną veiklą privaloma atskirai deklaruoti bendrą ne mažesnį kaip 0,5 ha tinkamą kiekvienai veiklai naudmenų plotą, sudarytą iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų.
Jei pareiškėjai nori dalyvauti pirmoje veikloje, jie turėtų deklaruoti laukus plotuose, kurie praėjusius 4 metus buvo laikomi kaip ariamoji žemė kodu AKP. O norintieji dalyvauti antroje veikloje turėtų deklaruoti laukus kodu DGG daugiametėse pievose.
Atkreiptinas dėmesys, jog, pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui, deklaruoti plotai pagal pirmą veiklą turės tapti daugiametėmis pievomis, o deklaruoti plotai pagal antrą veiklą, pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui, turės išlikti daugiametėmis pievomis.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-03-29
Apie kooperacijos specifiką Lenkijoje ir Lietuvoje
Lenkija – viena didžiausių pieno gamintojų visoje Europos Sąjungoje. Pieno gamyba užsiima apie 130 tūkst. ūkininkų, kurių nemaža dalis pieną tiekia kooperuotai. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus apsilankęs netoli nuo Lietuvos sienos esančiame kooperatyve „Mlekpol“ su jų nariais ir vadovybe diskutavo apie kooperacijos specifiką Lenkijoje ir Lietuvoje.
Vos 120 km nuo Lietuvos sienos esančiame Lenkijos miestelyje Niedźwiadna yra kiek daugiau nei šimtas gyventojų, tačiau šioje nedidelėje bendruomenėje net 14 pieno ūkių. Čia dirba ir gyvena ūkininkas Witold Grunwald, kurio fermoje 40 karvių. Jis jau ilgametis kooperatyvo „Mlekpol“ narys ir visas pagamintas pienas keliauja į jį. Pieno ūkio šeimininkas W. Grunwald – ketvirtos kartos ūkininkas. Iš pienininkystės gyveno jo prosenelis, vėliau senelis, tada tėvas, o dabar jis pats laiko 40 piendavių. Jis valdo 50 ha žemės, pievas laiko pašarams ruošti, sėja ir grūdines kultūras pašarams. Šiandieną ūkininkas už pieno litrą gauna 2,32 zlotus už litrą (0,53 eur/l). Pienas surenkamas kiekvieną dieną ir išvežamas į kooperatyvo gamyklą už 20 km nuo jo namų. Pasiteiravus ar pats Witold galvoja apie ūkio plėtrą, jis mosteli į kitapus gatvės pradėtas statybas – statoma nauja ferma, joje bus laikomas pieninių karvių prieauglis. Įdomu tai, kad fermos stovi viduryje nediduko miestelio, ūkininkų kiemuose. Čia gyventojai supranta, kad pienininkystė – svarbus pragyvenimo šaltinis kaimo žmonėms, todėl nesiskundžia nei dėl iš fermų sklindančių garsų ar kvapų. Tiesa, didelių pašalinių kvapų gatvėje ir nesijaučia, ūkininkai investuoja į kvapų kontrolės priemones.
„Pradėjau nuo 20 karvių, tada bandą padidinau iki 30, o dabar turiu 40. Ūkį dar tikrai galvoju plėsti“, – optimistiškai dėl savo pieno ūkio ateities nusiteikęs pašnekovas.
Už pieno litrą – pusė euro
Nors Lenkijos ūkininkai taip pat jungėsi prie įvairių protesto akcijų, dėl pieno supirkimo kainų skundėsi tik nedidelė jų dalis. Ūkininkas W. Grunwald skųstis dėl supirkimo kainos negali, ūkininką gautas uždarbis tenkina. Pieno kaina kooperatyve nustatoma paprastai. Ji priklauso nuo pristatomo kiekio ir nuo kokybinių parametrų. Nustatyta minimali pieno rodiklių riba – riebalai – 3 %, baltymai – 2,8 %. Jei gaminamo pieno kokybė prastesnė – keliais centais kaina sumažinama, tačiau kokybę ūkininkai išlaiko ir nuoskaitas tenka taikyti ne taip jau dažnai. Taip pat lenkams yra mokama už pieno litrą, o ne kilogramą kaip Lietuvoje. Logistikos kaštai pieno supirkimo kainai įtakos neturi. „Kiekvieną mėnesį, jei kooperatyvas padarė gerus pardavimus, ūkininkams, kooperatyvo nariams, mokamas priedas prie kainos“, – patikslino kooperatyvo „Mlekpol“ pirkimų skyriaus direktorius Kazimierz Czernewski. Kooperatyvo atstovas neslėpė, kad Lenkijoje jaučiasi labai didelė konkurencija tarp pieno supirkėjų, perdirbėjų: „labai didelė konkurencija su kitais kooperatyvais ir privačiomis pieno supirkimo įmonėmis, kaina skirtinguose kooperatyvuose skiriasi.“
Kooperatyvas auga ir plečiasi
Anot K. Czernewski, kooperatyvas jau veikia 40 metų ir nuolat plečiasi. Šiandieną kooperatyvui pieną stato iš 8,5 tūkst. ūkininkų. Beveik 30 proc. produkcijos eksportuojama į daugiau nei 100 šalių visame pasaulyje, įskaitant Tolimuosius ir Vidurinius Rytus. Jų asortimentas labai platus: pienas, grietinėlė, jogurtas ir jo gaminiai, sūriai, sūreliai, grietinė ir kt. Nemaža dalis jų gaminamos produkcijos pasiekia ir mūsų didžiųjų prekybos tinklų lentynas. Kooperatyvas investavo ir gamybos liniją Suvalkuose, kur gaminamas olandiškas sūris, brandinti sūriai, pieno išrūgų koncentratas ir kiti pieno gaminiai.
Per pastarąjį pusmetį prie kooperatyvo prisijungė 70 narių. Šiandieną pats stambiausias kooperatyvo narys turi 800 piendavių, o didžiąją dalį kooperatyvo narių sudaro smulkesni ir vidutiniai ūkiai.
„Visi kas nori prisijungti prie kooperatyvo pirmiausia turi pateikti paraišką. Vėliau kooperatyvo taryba svarsto, deleguotas atstovas vyksta į ūkį apžiūrėti kaip pareiškėjas tvarkosi ūkyje ar pieno gamintojas atitinka visus keliamus veterinarinius, gyvūnų gerovės ir kitus reikalavimus. „Tokių ūkių, kurie pasiūlo vos 100 l pieno per dieną priimti nelabai norime, tai tikrai nedidelis kiekis. Jeigu per dieną tiekiama 200 l ar 500 l – labai gerai. Pasitaiko atvejų, kai paraiškas stoti į kooperatyvą atmetame, nes neatitinka iškeltų reikalavimų, tačiau tai nėra dažni atvejai“, – pasakoja „Mlekpol“ pirkimų skyriaus direktorius. Taip pat stojantiems į kooperatyvą ūkininkams reikia sumokėti pajų. Jei ūkininkas nusprendžia išeiti iš kooperatyvo, jam pinigai sugrąžinami per penkerius metus.
Viena didžiausių pieno kooperatyvo „Mlekpol“ sėkmė – 2021 m. Lenkijos prezidento Andrzej Duda suteiktas Lenkijos Respublikos Prezidento ekonominis apdovanojimas kategorijoje „Nacionalinė sėkmė“. „Mlekpol“ produktai gaminami 14 specializuotų perdirbimo gamyklų, per metus jose perdirbama apie 2 mlrd. litrų pieno arba 5,5 mln. litrų kasdien, kuriuos tiekia gamintojai – kooperatyvo nariai. Kooperatyvas savo padaliniuose sukūrė daugiau kaip 3 tūkst. darbo vietų, gamyklose pienas perdirbamas praktiškai nenutrūkstamai, darbuotojai dirba trimis pamainomis.
ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus dėkojo ūkininkui W. Grunwald ir kooperatyvo vadovybei už priėmimą ir pabrėžė, kad būtina ir toliau palaikyti glaudžius ryšius su Lenkijos ūkininkais, nes iš jų galima pasisemti nemažai gerosios patirties. Anot jo, Lenkijoje išlaikytas didelis dėmesys smulkesniems ir vidutiniams ūkiams, čia veikia stiprūs kooperatyvai ir iš jų gerosios patirties galima nemažai pasimokyti, o geruosius pavyzdžius pritaikyti ir Lietuvoje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-28
Galandamas Damoklo kardas gyvulininkams
Europos Komisijos (EK) kabinetuose kurpiamos dar vieno reglamento pataisos, kurios apsunkins Lietuvoje gyvulininkyste besiverčiančių ūkininkų gyvenimą. Siekiant užtikrinti didesnę gyvūnų gerovę ir sąžiningą įmonių konkurenciją, siūloma keisti ES gyvūnų vežimo taisykles. Tikrą diskusijų audrą sukėlė parengtas siūlymas trumpinti dabar galiojantį kelionės laiką. Ūkininkų atstovai atviri: jei naujos sudėties Europos Parlamentas uždegs žalią šviesą rengiamoms taisyklėms, Lietuvos gyvulininkystės sektoriui ateis tamsūs laikai.
EK pateiktame pasiūlyme nurodo, kad jis parengtas remiantis naujais moksliniais įrodymais, todėl, siekiant užtikrinti didesnę gyvūnų gerovę ir sąžiningą įmonių konkurenciją, siūloma keisti ES gyvūnų vežimo taisykles. Jie siekia padėti kurti tvarų žemės ūkio ir maisto produktų sektorių, užtikrinant aukštesnį gyvūnų gerovės lygį ir vengiant vidaus rinkos iškraipymų, ir taip padėti pereiti prie ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarios maisto sistemos, kuri išdėstyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“.
Dėl šios priežasties tokiu pasiūlymu nustatomos priemonės, kurios yra palankesnės gyvūnų skerdimui vietoje, t.y. gyvų gyvūnų vežimas pakeičiamas skerdenų ir mėsos vežimu. Šios priemonės padės stiprinti trumpų tiekimo grandinių principą ir kartu apsaugoti gyvūnus, neleidžiant ilgai trunkančių jų kelionių į skerdyklą.
Kitais nei skerdimo tikslais gyvūnai turėtų būti vežami kuo rečiau, taip pat turėtų būti siekiama, kad kuo dažniau būtų vežami embrionai, sperma ir pan., nes tai yra daug veiksmingiau atsižvelgiant į vežamų gyvūnų skaičių, palanku aplinkai ir reikalauja mažiau išlaidų.
Ką atneš siūlomi pokyčiai?
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad gyvulių transportavimo geografiją diktuoja rinka. Labiausiai jį neramina tai, kad siekiama sutrumpinti gyvūnų transportavimui į skerdyklą skirtą laiką. Iki šiol gyvulius galima transportuoti dviem režimais: trumpąja ir ilgąja kelione. Trumpoji kelionė laikoma tada, kai ji trunka iki 8 val., ilgoji kelionė leidžia kiaules transportuoti iki 24 val., o kitus gyvulius ir dar ilgiau – vežti etapais (14 val. kelionė + 1 val. poilsis +14 val. kelionė). Tarp etapų darant 24 val. pertrauką su gyvulių išlaipinimu, šėrimu ir girdymu galima transportuoti gana toli. Dabartinis reglamentas leidžia kelionę pratęsti atsižvelgus į gyvulių rūšį ir jai pritaikomas sąlygas – apsaugą nuo šalčio ir lietaus, girdymą, šėrimą, pakratus ir pan.
Tačiau naujai rengiama reglamento redakcija siekiama įtvirtinti, kad skerstinų gyvūnų kelionės trukmė turėtų griežtai tilpti į 9 val., o, pavyzdžiui, suaugusių galvijų visų gyvūnų kelionės trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 2 etapai po 21 val. (10 val. kelionė + 1 val. poilsis + 10 val. kelionė) su 24 val. pertrauka tarp etapų. A.Baravykas įsitikinęs, kad toks reglamento pakeitimas Lietuvos gyvulių augintojus realiai uždarytų vidaus rinkoje, o tolimesnės skerdyklos bei kitos šalys būtų nepasiekiamos ir dėl to mūsų augintojai prarastų konkurencingumą.
„Pavyzdžiui, kiaulių pakrovimas ir iškrovimas į furgoną bendroje sumoje užtrunka 2–3 val., tuomet jų transportavimui belieka tik apie 6 val. Nepamirškite, kad vairuotojai taip pat turi darbo režimą ir jiems reikia sustoti daryti pertraukas. Po 4,5 val. jiems privalu sustoti ir ilsėtis 45 min. Šis poilsis sutrumpina realaus gyvulių transportavimo laiką iki 5 val. Per tiek laiko toli nenuvažiuosi“, – pažymi A.Baravykas.
Pateikė siūlymą
Praėjusiais metais kiaulių augintojai iš Lietuvos į Lenkiją eksportavo apie 100 tūkst. kiaulių, iš Latvijos įsivežėme 47 tūkst. kiaulių. Pasak kiaulių augintojus vienijančios asociacijos vadovo, augintojai buvo ir yra suinteresuoti nugabenti sveiką gyvulį į skerdyklą arba jo pardavimo vietą, nes sužalotas ar išsekęs gyvūnas yra nepatrauklus pirkėjui. Jo įsitikinimu, ir iki šiol galiojęs reglamentas atliepė gyvūnų gerovę, todėl labiau reikėtų kreipti dėmesį ne į reglamento taisyklių griežtinimą, o į gyvūnų transportavimo sąlygų kontrolę.
„Lietuvos kiaulių augintojams aktualus kelionės laikas iki 12 val. transportavimo. Galvijų augintojams svarbu išlaikyti galimybę eksportuoti veislinius gyvulius į tokias rinkas kaip Kazachstanas, Azerbaidžanas, Uzbekistanas. Todėl Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) keliame užduotį atstovauti Lietuvos ūkininkų interesams, kovoti dėl turimų rinkų išsaugojimo ir prekybos ryšių palaikymo, nes kitaip mūsų augintojus sužlugdys importinė produkcija“, – sako A.Baravykas.
Reikalavimai – pertekliniai
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Nerijus Gricius atviras: naujoji gyvūnų transportavimo reglamento redakcija yra potenciali grėsmė mūsų šalies mėsinės galvijininkystės sektoriui. Jo manymu, numatomos nuostatos yra perteklinės ir jos virš mūsų augintojų galvų pakabintų Damoklo kardą.
„Dabar matome, kad pagal naujojo reglamento siūlymus gyvulių vežti į Rytų šalis visai negalėtume, nors ir Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, mano žiniomis, nefiksavo jokių gyvūnų gerovės pažeidimų vežant galvijus į šias šalis. Tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys orientavosi būtent į šių šalių eksportą. Mūsų mėsinės galvijininkystės sektorius Lietuvoje gana jaunas, mes dar nesame tiek pažengę kaip kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija, Čekija, kurių veislininkystės pažanga keliais žingsniais priekyje. Kol nesame pasiekę šių valstybių lygio, turime orientuotis į kitas rinkas. Šie reglamento pakeitimai – didelė grėsmė mūsų augintojams, kurie savo gyvulius veža tolimesniam auginimui ar veislei į Rytų šalis, tokias kaip Azerbaidžanas, Uzbekistanas, Sakartvelas, Tadžikistanas. Ten veždami gyvulius, o ne juos tiesiog parduodami į skerdyklą, didesnę pridėtinę vertę gauname ne tik mes, bet ir valstybė“, – pabrėžė N.Gricius.
Gali tapti nepelningu verslu
Nors nuolat kalbama, kad reikia skatinti gyvulių auginimą Lietuvoje, LMGAGA vadovas sako, jog kuriamos taisyklės prasilenkia su viešomis deklaracijomis. Jis skaičiuoja, kad jei mėsinių veislinių galvijų nebebus galima vežti į minėtas Rytų šalis, galvijų auginimas nemažai daliai ūkininkų taps visiškai nepelningas, transportavimo išlaidos brangs.
Panašios nuomonės laikosi ir Alvydas Pečiulaitis, gyvulininkystės ekspertas, mėsinių galvijų eksterjero vertintojas. Pasak jo, mūsų augintojai Rytų rinkoje rado pelningą nišą, nes minėtų šalių pirkėjams gyvuliai iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių patrauklūs dėl pas mus vyraujančio klimato, galvijai įpratę prie vėsesnio oro, jie lengviau prisitaiko prie žemesnių temperatūrų, nei atsivežti galvijai iš Prancūzijos ar Ispanijos. Be to, pas mus nepasitaiko tokie dažni ligų protrūkiai kaip kai kuriose Pietų Europos šalyse.
Pasigedo vizijos
LMGAGA pirmininkas sutinka, kad mūsų augintojai galėtų atsivežti veislinius bulius iš Europos, bet jis skatina galvoti apie ateities perspektyvą. „Reikia pagalvoti kas toliau, kad mums reikės realizuoti kur nors jų palikuonis. Jei negalėsime jų eksportuoti į trečiąsias šalis, mums „užsiriš“ galimybė gauti didesnes pajamas. Turime klausti EK, ar ji siekia apriboti mėsinių galvijų auginimą ES? O kokia mūsų šalies vizija dėl mėsinės galvijininkystės sektoriaus? Ar mūsų sektorius šaliai reikalingas? Manau, kad šis reglamentas yra reali grėsmė mums. Mėsinė galvijininkystė ir šiandieną išgyvena ne pačius geriausius laikus, sektorius traukiasi, o situacijos naujos taisyklės tikrai nepalengvintų“, – neabejoja N.Gricius.
Blokada gyvulininkystei
A.Pečiulaičio teigimu, rengiamos reglamento pataisos – blokada galvijininkystei. Jį stebina tai, kad valstybė drauge su ES kurį laiką skatino veislinių mėsinių galvijų įsigijimą, ūkininkai į tai investavo, į šį sektorių pasuko nemažai jaunųjų ūkininkų. Tačiau tik pradėjus įsibėgėti jau statomos užkardos.
„6 metus iš eilės mūsų augintojai intensyviai pirko veislines angusų, herefordų, limuzinų veislės telyčaites su kilmės dokumentais. O dabar mes negalėsime išvežti gyvulių kaip veislinės medžiagos. Šiandieną jau ir taip geopolitinė padėtis apriboja mūsų eksporto geografiją, o rengiamos taisyklės situaciją dar labiau apsunkins“, – tvirtina A.Pečiulaitis.
Pašnekovas akcentavo, kad jam nėra žinomų jokių mėsinių galvijų transportavimo pažeidimų Lietuvoje, o kitų šalių daromi nusižengimai meta šešėlį visai bendrijai. Jo nuomone, šioje srityje negali būti skubotų sprendimų, taip pat būtina užkardyti pažeidimus ten, kur jie daromi, o ne primesti naują tvarką visai ES.
Ne prisitaikyti, o atstovauti
Buvo pasigirdę nuomonių, kad reikia susitaikyti su reglamento korekcijomis ir daugiau orientuotis į gyvulių skerdimo vietą rinkoje, investuoti į mobilias skerdyklas. Tačiau su tuo nesutinka A.Pečiulaitis. Jis laikosi griežtos pozicijos – mobilios skerdyklos tinkamos tik vidaus vartojimui, bet ne mėsos eksportui. „Eksportuojamai jautienai keliami griežti reikalavimai. Mėsa turi būti tinkamai atvėsinta, užšaldyta. Kokiais kiekiais reikia paskersti galvijų, kad būtų užpildytas vilkikas?“ – retoriškai klausė mėsinių galvijų ekspertas.
A.Pečiulaitis jau kuris laikas dalyvauja ir kaip Žemės ūkio rūmų atstovas suformuotame komitete, kuris palaiko ryšius su VMVT, ŽŪM. Vyksta intensyvios diskusijos, kad atėjus laikui šios institucijos tinkamai atstovautų ūkininkų interesams. „Mes norime, kad mūsų institucijos kovotų už mūsų augintojus ne tik dėl jų, bet ir dėl mūsų visų valstybės gerovės. Nemanau, kad teisinga, jog kas nors trenkia kumščiu per stalą ir pasako, kaip reikia daryti, o mes tam net neieškome konsensuso. Mūsų balsas turi būti girdimas“, – tikino jis.
Veterinarijos gydytojas Mindaugas Tamoševičius taip pat mano, kad dabar galiojanti tvarka nėra bloga ir jos keisti neverta. „Visi augintojai suinteresuoti, kad kelionės tikslą gyvūnas pasiektų sveikas ir gyvas. Galų gale, jie nemažai į gyvulius investavo, todėl niekas nenori transportuojant jų sužeisti. Ir dabar galiojančios taisyklės yra gana griežtos, vežėjas turi gyvulius pagirdyti, pašerti, užtikrinti jiems optimalią temperatūrą“, – sakė M.Tamoševičius.
Bus formuojama darbo grupė
ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus teigimu, EK kol kas pateikė tik pirminį reglamento projektą ir jis toliau bus derinamas. Antroje šių metų pusėje, planuojama, pradės veikti EK suformuota speciali darbo grupė, nagrinėsianti ūkinių gyvūnų gerovės klausimus. Šioje grupėje kiekvienos ES narės atstovai galės išsakyti savo poziciją dėl „skausmingiausių“ reglamento vietų. Viena iš tokių vietų – į skerdyklą vežamų gyvulių sutrumpintas laikas. S.Jasius jau gavo kiaulių auginimu besiverčiančių atstovų pastabas ir tikina bandysiantis ieškoti kompromiso.
„Mes suinteresuoti, kad mūsų augintojai gautų geresnes pajamas už auginamus gyvulius. Tačiau turime suprasti, kad kai bus suformuotas „langas“ diskusijai, į komitetą atvyks visų šalių atstovai. Jeigu kitų valstybių atstovai pritars kelionės trukmės trumpinimui, o mes būsime vieninteliai, kurie būsime prieš, į mūsų nuomonę nebūtinai bus atsižvelgiama, nes žiūrima į šalies narės balso „svorį“, – neslėpė S.Jasius.
Jis neabejoja, kad įteisinti ilgesnį gyvulių transportavimo terminą gali būti ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Anot ŽŪM atstovo, dalis ES narių turi nusistovėjusią praktiką gyvulius daugiau skersti šalies viduje ir gyvulių transportavimo trukmė jiems nesukelia jokio galvos skausmo.
„Įsivaizduokime, kad kai kuriose ES šalyse gyvuliai yra vežami į artimas skerdyklas, todėl kelionės trukmė jiems nėra problema. Tarkime, yra susiformavusi sistema, kad kiaulės parduodamos per kooperatyvą, o skerdykla yra nutolusi 200–300 km. Kai sudaryta sistema veikia taip, kad gyvulių auginimas, skerdimas yra vieno kapitalo rankose, viskas vyksta kiek kitaip nei pas mus, kur kiaulių augintojai yra vieno kapitalo, o skerdyklos, perdirbėjai – kitose rankose. Suprantu: mūsų kiaulių augintojai ieško kitų rinkų, kad gautų geresnę kainą. Tačiau ši problema gali būti aktuali ne visai Europai“, – atvirai kalba S.Jasius.
Daugiau problemų jis įžvelgia veislininkystės sektoriuje, kai į kitas šalis gyvuliai keliauja ne skerdimui, o veisimui. ŽŪM atstovas sutinka, kad mėsinių galvijų sektoriui šis klausimas itin opus, tačiau kokia ŽŪM pozicija šiuo klausimu bus pradėjus derybas – nedetalizavo.
Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2024-03-28
Šiuolaikinės technologijos, keičiančios žemės ūkį ir gyvulininkystę
Žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriai išgyvena technologinę revoliuciją, kurią lemia inovacijos, kuriomis siekiama didinti produktyvumą, tvarumą ir efektyvumą. Nors kai kurios žemės ūkio ir ūkininkavimo technologijos yra gerai žinomos, pavyzdžiui, GPS valdomi traktoriai ir tiksliojo drėkinimo sistemos, egzistuoja daugybė mažiau žinomų technologijų, kurios nebyliai ir patylomis keičia šį sektorių.
Vertikalusis ūkininkavimas – tai pažangiausias žemės ūkio metodas, kai augalai auginami vertikaliai išdėstytais sluoksniais, dažnai kontroliuojamose patalpose, pavyzdžiui, sandėliuos.
Naudojant hidroponines arba aeroponines sistemas, vertikaliuose ūkiuose galima išauginti didelį šviežios produkcijos derlių, sunaudojant minimalų vandens kiekį ir užimant minimalų plotą.
Ši technologija ypač naudinga miestų vietovėse, kur trūksta dirbamos žemės, nes leidžia augalus auginti ištisus metus netoli vartotojų, taip sumažinant transportavimo išlaidas ir išmetamo anglies dioksido kiekį.
Tikslioji gyvulininkystė
Tikslioji gyvulininkystė (PLF) naudoja pažangius jutiklius, duomenų analizės ir automatizavimo technologijas, kad galėtų stebėti ir valdyti gyvulių sveikatą, gerovę ir produktyvumą beprecedenčiu tikslumu.
Naudodami dėvimus jutiklius, bepiločius orlaivius ir išmaniąsias stebėjimo sistemas, ūkininkai gali nuotoliniu būdu realiuoju laiku stebėti gyvybiškai svarbius parametrus, pavyzdžiui, kūno temperatūrą, aktyvumo lygį ir šėrimo elgseną.
Anksti nustatant galimas problemas ir optimizuojant šėrimo bei valdymo praktiką, PLF padeda gerinti gyvūnų gerovę, mažinti ligų riziką ir didinti gamybos efektyvumą.
Genų redagavimas ir CRISPR technologija
CRISPR-Cas9, sukėlė revoliuciją žemės ūkio biotechnologijose, nes leido tiksliai modifikuoti pasėlių ir gyvulių genetinę struktūrą.
Naudodami CRISPR, mokslininkai gali selektyviai redaguoti genus, kad pagerintų pageidaujamas savybes, pavyzdžiui, atsparumą ligoms, atsparumą sausrai ar maistinių medžiagų kiekį, neįvesdami svetimos DNR
Ši technologija turi didžiulį potencialą auginant atsparesnius, produktyvesnius ir maistingesnius augalus ir gyvulius, taip atveriant kelią tvaresnėms ir atsparesnėms maisto gamybos sistemoms.
Akvaponika ir integruotos ūkininkavimo sistemos
Akvaponika – tai simbiotinis ūkininkavimo būdas, kai uždaro ciklo sistemoje akvakultūra (žuvų auginimas) derinama su hidroponika (augalų auginimas be dirvos).
Akvaponinėse sistemose žuvų atliekos yra maistinių medžiagų šaltinis augalams, o augalai padeda filtruoti ir valyti vandenį žuvims, taip sukuriant savarankišką ekosistemą.
Šis integruotas ūkininkavimo būdas leidžia maksimaliai efektyviai naudoti išteklius, sumažinti atliekų kiekį ir vienoje sistemoje išauginti ir žuvų, ir daržovių.
Be to, integruotos ūkininkavimo sistemos, kuriose augalininkystė derinama su gyvulininkyste ir agrarine miškininkyste, teikia sinerginę naudą, didinančią ekologinį atsparumą ir produktyvumą.
Blokų grandinė ir tiekimo grandinės atsekamumas
Blokų grandinės technologija vis dažniau naudojama žemės ūkyje ir gyvulininkystėje siekiant padidinti skaidrumą, atsekamumą ir maisto saugą visoje tiekimo grandinėje.
Registruodama sandorius ir duomenis nekintamose, decentralizuotose knygose, blokų grandinė leidžia ūkininkams, perdirbėjams, platintojams ir vartotojams sekti žemės ūkio produktų kelią nuo ūkio iki stalo.
Toks skaidrumas taip pat suteikia vartotojams galimybę priimti tikslia informacija grįstus sprendimus dėl jų vartojamo maisto kilmės, kokybės ir tvarumo.
Nuotolinis stebėjimas ir palydovinis vaizdavimas
Nuotolinio stebėjimo technologijos, įskaitant palydovinį vaizdavimą ir dronus su daugiaspektrinėmis kameromis, suteikia ūkininkams vertingos informacijos apie pasėlių būklę, dirvožemio drėgmės lygį ir aplinkos sąlygas.
Analizuodami aerovaizdus ir iš šių šaltinių surinktus duomenis, ūkininkai gali priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl sėjos, drėkinimo, tręšimo ir kenkėjų kontrolės.
Nuotolinio stebėjimo technologija leidžia tikslingai taikyti intervencines priemones, optimizuoti išteklių naudojimą ir sumažinti poveikį aplinkai, kartu didinant žemės ūkio produktyvumą.
Šiuolaikinės technologijos keičia žemės ūkio ir gyvulininkystės sritis
Kadangi pasaulio gyventojų skaičius nuolat auga, o aplinkosaugos iššūkiai didėja, šiuolaikinių technologijų poreikis žemės ūkyje ir gyvulininkystėje dar niekada nebuvo toks didelis. Nors kai kurios iš šių technologijų plačiajai visuomenei gali būti mažiau žinomos, jų poveikio maisto gamybai, tvarumui ir atsparumui negalima ignoruoti.
Nuo vertikalaus ūkininkavimo ir tiksliosios gyvulininkystės iki genų redagavimo ir blokų grandinės atsekamumo – šios inovacijos lemia reikšmingą pokytį, kaip auginame pasėlius ir gyvulius, atverdamos kelią veiksmingesnei, tvaresnei ir atsparesnei maisto sistemai ateinančioms kartoms.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-26
ES šalyse 2024 m. prognozuojamas didesnis grūdų ir rapsų derlius nei 2023 m.
Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacijos (toliau –Coceral) 2023 m. gruodžio mėn. duomenimis, ES šalyse 2024 m. prognozuojamas 274,06 mln. t grūdų derlius, tai būtų 9,18 mln. t daugiau, palyginti su 2023 m. 2024 m. derliui didesni javų pasėlių plotai pasėti Ispanijoje, bet 2023 m. rudenį dėl gausių kritulių mažesnis žieminių javų plotas pasėtas Prancūzijoje, Vokietijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 1 (437) / 2024 m.
Ankstesnės žemės ūkio naujienos