Žemės ūkio naujienos: 2024-04-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
K. Navickas: modernus ūkininkavimas ir dėmesys galvijų gerovei užtikrina sėkmę
Prienų rajone, Pajiesio kaime esantis Krūvelių ūkis ne veltui vadinamas ateities pieno ūkiu: čia karves melžia, joms pašarus ruošia ir skirsto bei mėšlą tvarko robotai. Ūkyje apsilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pamatė, kaip darniai šeimos tradicijos žengia koja kojon su naujausiais mokslo pasiekimais ir žiniomis. Ministras su ūkininkais aptarė kasdienėje veikloje kylančius iššūkius, diskutavo apie tai, su kokiais sunkumais susiduria ūkininkai, siekdami ūkio plėtros.
„Džiugu susipažinti su tokia aktyvia, naujovėmis besidominčia ūkininkų šeima, savo pavyzdžiu įrodančia, kad investicijos į technologijas ir žinios ne tik palengvina ūkio darbus, bet ir padidina ūkio našumą“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
Prieš 30 metų atgautoje tėvų žemėje Krūvelių šeima puoselėja gyvulininkystės ūkį. Močiutės Saulenos darbus parėmė jos anūkas Martynas – diplomuotas architektas, savo dabartį ir ateitį susiejęs su žemės ūkiu. Martynas nuo mažens augo matydamas, kaip ūkyje darbuojasi seneliai, suaugęs ėmė tuo domėtis rimčiau, semtis reikalingų gyvulininkystės ūkiui žinių.
Siekdami didinti ūkio produktyvumą ir mažinti gamybos kaštus, Krūveliai ryžosi investuoti į modernią 1995 kv. m. ploto karvidę ir įrangą bei ūkyje reikalingą techniką. Visa tai įsigyti padėjo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Mintis statyti automatizuotą fermą, mažinti pieno gamybos kaštus kilo beveik prieš 9 metus. Dabar čia yra 110 melžiamų karvių (iš viso – 130) ir pati naujausia įranga, kuri ne tik pamelžia, bet ir apskaičiuoja reikalingų pašarų kiekius, juos paruošia ir paskirsto karvėms, surenka mėšlą. Tai labai palengvina ūkininko kasdienybę, sumažina gamybos kaštus.
„Karvės ramesnės, beveik 30 proc. padidėjo pieno išmilžis, potencialo tikrai yra daugiau. Darbą ferma labai palengvina, darbo sąnaudos yra gerokai mažesnės. Norime su tiek pat žmonių padaryti dar daugiau“, – modernios fermos teikiamais privalumais džiaugiasi ūkininkas.
Pagerėjęs mikroklimatas ir laikymo sąlygos ne tik padeda sutaupyti, bet ir didina ūkio našumą, todėl Martynas neslepia planų plėstis – ateityje numato dar 60 melžiamų karvių.
Siekdami tinkamai rūpintis savo galvijais ir didinti ūkio našumą, ūkininkai, gavę paramą pagal minėtą priemonę, šioje karvidėje įrengė karvių vaikščiojimo takų guminius kilimėlius, įsigijo siloso atkirtėją, teleskopinį krautuvą su palečių šakėmis, galvijų fiksavimo gardą. Netrukus šeimos ūkyje atsiras ir 30 kW saulės elektrinė.
Šiandien Krūvelių šeimos ūkyje dirbama beveik 200 ha žemės, iš jų apie 100 ha sudaro pievos, apie 35 ha užima kukurūzai, o likę plotai sėjomainoje išdėlioti grūdinėms kultūroms. Augina tradicines kultūras: kviečius, miežius, rapsus. Daugiausia grūdų derliaus sunaudoja pašarams, bet išaugina ir pardavimui.
Ūkyje laikoma daugiau kaip 200 galvijų: daugiausia holšteinų veislės karvių. Taip pat Lietuvos, Vokietijos, Olandijos juodmargių bei kt.
Šaltinis: zum.ltv.lt, 2024-04-02
Minomis nusėtus laukus Ukrainos ūkininkai išminuoja traktoriais
Rusijos paleista sparnuotoji raketa Kryvyj Rihe sužeidė mažiausiai vieną moterį. Ji išvežta į ligoninę. Pasak Pietų Ukrainos gynybos pajėgų, sprogimas apgadino elektros liniją ir išdaužė kelių namų langus. Sumų srities karinė administracija skaičiuoja, kad per pastarąją parą Rusija atakavo 8 gyvenvietes, kurias sudrebino daugiau nei šimtas sprogimų. Tuo metu Ukrainos ūkininkai su skaudančia širdimi stebėjo vaizdus, kai protestuojantys lenkai ant geležinkelio bėgių išpila jų javus.
Prieš sėją ukrainiečiams teko imtis daugybės gudrybių, kad laukuose agresorių paliktos minos nekeltų pavojaus.
Nors valdžia siekia kuo skubiau išminuoti žemės ūkio paskirties žemę, visur nespėja, nes agresoriai užminavo apie 30 procentų Ukrainos teritorijos. Tad kai kur ūkininkai traktorių pavertė laikina išminavimo technika, prie jo pagrindo pritvirtinę grandines. Jos sprogsta užkliudžius miną, sugadinamas traktorius, bet tai tik geležis. Žmogus valdo traktorių nuotoliu.
„Svarbiausias čia – traktorius. Prie jo pagrindo privirinome specialų mechanizmą su grandinėmis. Jos atsitrenkia į gruntą. Jei kas dirvoje yra – sprogsta. Nuotolinio valdymo pultas siunčia komandas, gali padidinti arba sumažinti variklio sūkius. Su minimaliais ištekliais pagaminome išminavimo priemonę. Žinome, kad tai gali būti paskutinė traktoriaus misija, atsižvelgiant į tai, kas pasitaikys kelyje“, – pasakoja inžinierius Jaroslavas Ohievičius.
Ūkininkas Mykola rodo, kas gali pasitaikyti tokio traktoriaus kelyje.
„Štai kas rasta laukuose – 120-ies milimetrų minos, rankinio granatsvaidžio uodega, daugybė sviedinių skeveldrų“, – rodo ūkininkas Mykola Kozlovas.
Tokį „derlių“ atneša karas, – sako Mykola.
„Jei technika bus sugadinta, niekis, tai tik geležis. Didžiausia vertybė – žmonės. Daug mūsų darbininkų fronte, mobilizuoti, stengiamės išsaugoti tuos, kurie liko, kad šaliai užaugintume derlių“, – teigia jis.
Donecko srities ūkyje patobulinta technika padėjo išminuoti 20 hektarų, bet tai lašas jūroje, kai laukai – daugiau nei trijų tūkstančių hektarų. Čia taip pat į laukus pirmiau nei žmonės išleidžiami traktoriai. Technologija nusižiūrėta iš kolegų Charkivo srityje.
„Traktorius hidraulinis, valdomas radijo siųstuvu… kaip lenktyninis automobilis“, – apibūdina ūkio direktorius Jevhenas Astachovas.
Jei pasitaiko sudėtingesnis atvejis, kviečia gelbėjimo tarnybas.
„Deja, iki šiol penki dideli ūkiai negali dirbti, nes jų teritorijose labai daug sprogstamųjų objektų. Kiekvienoje jų buvo maždaug šimtas darbo vietų“, – teigia Sviatohirsko karinės administracijos vadovas Volodymyras Rybalkinas.
Nepadeda ir per atstumą valdomas įtaisas, kurio kaina – apie 10 tūkstančių JAV dolerių.
Viceministras: kelią rusiškoms daržovėms į Lietuvą užkirstų apribotas jų įvežimas į ES
Šalies daržovių augintojams teigiant, kad Rusijoje užauginti agurkai ir pomidorai per Baltarusiją ir Lenkiją klastojant jų kilmės dokumentus patenka į Lietuvą, žemės ūkio viceministras sako, kad tam kelią užkirstų apribotas šios produkcijos įvežimas į Europos Sąjungą (ES). Viceministras priminė, jog kovą Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino Europos Komisiją (EK) išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į Bendriją
„Pagrindinė problema yra, kad tos prekės nepatektų į Europos Sąjungą. Europos Sąjungos viduje jau yra laisvas prekių judėjimas ir jau sunkiau yra kontroliuoti, kadangi pasienio kontrolė nėra atliekama, tai pagrindinis uždavinys yra riboti šių prekių patekimą į bendrąją rinką“, – trečiadienį LRT RADIJUI sakė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Lietuvos šiltnamių asociacija antradienį pranešė, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai.
Pasak daržovių augintojų, tokia produkcija Lietuvoje yra parduodama keletą kartų pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.
„Didžioji dalis (rusiškų daržovių – BNS) atvykta iš Lenkijos jau su suklastotais dokumentais ir galimai dalis mūsų verslininkų net nežino, kad tai yra Rusijos Federacijoje užaugintos daržovės, nes jos atvyksta jau su lenkiškais dokumentais“, – LRT RADIJUI antradienį sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Lietuvos šiltnamių asociacija teigė, jog kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas produkcijos importas iš Rusijos.
„Mūsų rašte netgi yra pateiktos fotonuotraukos, kuomet agurkai yra netgi neslepiami, yra supakuoti dėžutėse Rusijos Federacijoje užaugintose ūkiuose, kur netgi yra nurodyti tiek augintojas – Rusija, tiek importuotojas – baltarusiška kompanija, tiek eksportuotojas – Lenkija“, – aiškino Paulius Andriejavas.
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus teigė, kad pernai tiesioginio agurkų ar pomidorų importo iš Rusijos nebuvo – daugiausia iš šios šalies importuoti grybai, žirniai, grūdinės kultūros – daugiausia kukurūzai.
Viceministro teigimu, praėjusiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atlikusi 245 prekybos subjektų patikrinimus nustatė septynis maisto produktų ženklinimo neatitikimus, tačiau tarp jų agurkų ar pomidorų nebuvo.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-04-03
Patvirtinti ekosistemų išmokų dydžiai už neariminę žemdirbystę, šlapynių tvarkymą
Patvirtinti ekologinių sistemų išmokų dydžiai, mokami už 2023 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos teikimo pagal intervencines priemones tiesioginių išmokų (klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas) teikimo reikalavimus. Už kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ bus mokama 48,60 Eur/ha.
Už ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svarbos šlapynių tvarkymą išmoka sieks 330 Eur/ha.
Nurodytos išmokos iš Europos Sąjungos lėšų už 2023 m. deklaruotus plotus mokamos iki 2024 m. birželio 30 d.
Šaltinis: zum.ltv.lt, 2024-03-29
ŽŪM: pasėlių deklaravimas prasidės gegužės 2 dieną – dviem savaitėm vėliau
Europos Komisijai kol kas teisiškai neįtvirtinus sprendimo metams atidėti daugiamečių pievų ir ganyklų atstatymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto deklaravimas prasidės dviem savaitėm vėliau – gegužės 2 dieną. Jis atidedamas Europos Komisijai (EK) formaliai nepatvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimų, antradienį praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
„Vienas jų, susijęs su daugiamečių pievų ir ganyklų referencinio dydžio perskaičiavimu (…), nukeltas į vėlesnį derinimo etapą, todėl iki šiol nėra gautas teisiškai galiojantis EK pritarimas atnaujintam strateginiam planui“, – teigia ministerija.
Pasak jos, strategijos pakeitimai su EK suderinti neformaliai, jie įtraukti į deklaravimo taisykles, todėl ūkininkai nuo balandžio 15 dienos galės elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas ir pradėti pildyti paraiškas. Jas bus galima patvirtinti gavus oficialų Komisijos patvirtinimą.
2023 metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio 17 dieną. Nuo praėjusių metų norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai pirmą kartą turėjo rinktis bei pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.
EK kovą pasiūlė europinio reglamento pakeitimus, pagal kuriuos šiemet daugiamečių pievų atkurti nereikėtų ir būtų užskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nėra deklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje.
Planuojama, kad Komisijos ES Tarybai ir Parlamentui pateikti pakeitimai įsigalios atbuline data nuo šių metų sausio 1 dienos, o tai reiškia, kad daugiamečių pievų atstatyti 2024 metais nereikės.
ŽŪM jau yra sumažinusi dviem trečdaliais daugiamečių pievų plotą, kurį ūkininkai būtų turėję atkurti.
