Žemės ūkio naujienos: 2024-04-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Laisvą valstybinę žemę galėtų nuomotis tik ją dirbantys žemdirbiai ar įmonės
Seimas linkęs leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet sklypus galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai. Pagal tokią tvarką žeme būtų galima naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 metų pabaigos – tikimasi, kad per tą laiką bus spėta suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo 99 parlamentarams balsavus už, o susilaikius penkiems pritarė tokioms Žemės įstatymo pataisoms, kurias priėmus jos įsigaliotų nuo gegužės.
Seimas nepritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlymui šią tvarką taikyti tik miestuose esančiai laisvai valstybinei žemei: už buvo 28 parlamentarai, prieš – 25, o susilaikė 56.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Kaimo reikalų komitete yra sakęs, kad dabar visos valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartys nutrūkusios, nes nuo šių metų sausio miestuose ir miesteliuose esanti valstybinė žemė, nesuplanuota valstybės reikmėms, perduota savivaldybėms, kurios dabar negali be aukciono išnuomoti šios žemės, nes nesuformuoti sklypai.
Pasak ministro, greitai formuoti sklypus sunku dėl susikaupusių matininkų darbų, savivaldybių ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistų apkrovų.
Pataisos numato, kad norinčių žemę laikinai išsinuomoti įmonių pusė pajamų turėtų būti iš žemės ūkio produkcijos realizavimo.
Sutartys dėl laisvų valstybinės žemės plotų, kuriuose nesuformuoti sklypai, būtų nutraukiamos, jeigu tokią žemę išsinuomoję asmenys jos nedirbtų arba naudotų ne žemės ūkio veiklai.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-04-11
Ministras Navickas: muitai visam rusiškam maistui spręstų importo iš Rusijos problemą
Europos Sąjungai (ES) diskutuojant, ar įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad padidinus įvežimo tarifus visai žemės ūkio produkcijai, jos patekimo į ES rinką problema būtų išspręsta. „Matau sprendimą, kad muitų įvedimas ne tik grūdams, ne tik aliejingoms sėkloms sprendžia šitą problemą. Įvedus muitą maksimaliam rusiškų maisto produktų ir pašarų sąrašui šitą problemą spręsime“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Navickas.
„Rusijos produkcija bus nekonkurencinga per kainą ES vidaus rinkoje, tai sudarys galimybes kitoms šalims (…). Bendras ES sprendimas dėl muito sprendžia problemą iš esmės. Tada visos šalys, įsiveždamos rusišką produkciją, sumoka muitą. Ir tada kaina nulemia, kurį produktą pasirinkti“, – teigė ministras.
Briuseliui praėjusį penktadienį pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.
Anot ministro, Lietuva kviečia kitas ES šalis palaikyti pasiūlymą.
„Telkiame šalis, kurios palaikytų šią mūsų idėją. Keletą turime, kol kas neįvardysiu. (…) Norime, kad sąrašas plėstųsi“, – kalbėjo K. Navickas.
Pasak ministro, dėl muitų padidinimo ES šalims susitarti lengviau nei dėl importo draudimo, nes tam nereikia vienbalsio visų bloko šalių sutarimo. „Jis yra realesnis“, – sakė K. Navickas.
EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.
K. Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-04-11
Svarbu besikreipiantiems dėl lengvatinių paskolų
Pareiškėjai, besikreipiantys dėl paramos pagal investicines priemones, pagal kai kurias jų gali teikti paramos paraiškas gauti ne tik dotacijas, bet ir lengvatinę paskolą. Pastaroji paramos forma yra nedažnai pasitaikanti, tad pateikiame svarbiausią informaciją apie lengvatinę paskolą, jos gavimo sąlygas ir naudojimosi ja galimybes.
Kas yra lengvatinė paskola ir kodėl ja verta pasinaudoti?
Lengvatinė paskola skiriama pagal nacionalinės plėtros įstaigos valdomą finansinę priemonę palankesnėmis sąlygomis nei siūloma komercinių paskolų rinkoje, t. y. teikiamos žemesnėmis nei rinkos kainomis, taip siekiant padidinti finansinių paslaugų prieinamumą ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio veiklos, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo bei kaimo plėtros srityse ir skatinant jaunųjų ūkininkų ir smulkiųjų ūkių finansavimą, ūkių plėtrą ir vystymą. Tam tikrai nustatytai paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiai, finansų tarpininko lėšų daliai – finansų tarpininko taikomos palūkanos, kurios, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, nustatomos finansų tarpininkų atrankos sąlygose.
Kam suteikiama lengvatinė paskola?
Lengvatinės paskolos arba pasidalytos rizikos paskolos suteikiamos žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams įgyvendinti projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) paramos priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą“. Lengvatinė paskola gali būti suteikiama projekte naudojamoms investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.
Norint gauti lengvatinę paskolą būtina atitikti nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus. Atitiktis turi būti patvirtinta NMA pažyma, skirta gauti paskolą. NMA pažyma galioja 6 mėnesius nuo jos išdavimo dienos. Tuo atveju, jeigu nebuvo galimybės iki pažymos galiojimo pabaigos kreiptis paskolos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo paskolos gavėjo (pvz., nebuvo pasirašyta dvišalė sutartis nei su vienu finansų tarpininku), tokios, ilgesnės nei 6 mėn. trukmės pažymos, taip pat laikomos tinkamomis.
Lengvatinės paskolos lėšos išmokamos finansų tarpininko ir pareiškėjo pasirašytoje paskolos sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis.
Finansų tarpininkas
Dėl lengvatinės paskolos gavimo žemės ūkio subjektas turi kreiptis į finansų tarpininką. Iki 2023 m. spalio 14 d. paskolas paramos priemonių įgyvendinimui teikė UAB Medicinos bankas. Šiuo metu finansų tarpininkų (finansų įstaigų), galinčių suteikti lengvatines paskolas ūkininkų vykdomiems projektams, atranką vykdo Fondo valdytojas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Apie atrinktus finansų tarpininkus INVEGA skelbia savo interneto svetainėje www.invega.lt.
Lengvatinės paskolos suma ir intensyvumas
Didžiausia lengvatinės paskolos suma numatyta atitinkamos paramos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Paramos suma projektui apskaičiuojama sudedant investicinės paramos sumą (subsidiją/dotaciją) ir lengvatinės paskolos, apskaičiuotos kaip Bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE), sumą . Paskolos BSE apskaičiuojamas vadovaujantis metodika, nustatyta 2014 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 964/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų taikymo finansinių priemonių standartinėms sąlygoms taisyklės, su visais pakeitimais II priede: apskaičiuotas BSE = paskolos nominali suma (Eur) × (finansavimo išlaidos (pagal standartinę praktiką) + rizikos išlaidos (pagal standartinę praktiką) – visi su programos įnašu susiję mokesčiai, vadovaujančiosios institucijos priskaičiuoti finansų tarpininkui) × vidutinė svertinė paskolos trukmė (metais) × rizikos pasidalijimo norma) (SP priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ BSE neskaičiuojamas).
Bendras paramos intensyvumas skaičiuojamas viso projekto lygiu ir investicijų lygiu (neįtraukiant pagalbos apyvartiniam kapitalui). Abiem atvejais turi būti neviršytas didžiausias leistinas paramos intensyvumas, nustatytas atitinkamose įgyvendinimo taisyklėse.
Paramos intensyvumas projekto lygiu yra apskaičiuojamas pagal formulę: Paramos projektui intensyvumas, proc. = (investicinės paramos suma + paskolos dalies, skirtos investicijoms, suma, išreikšta BSE + paskolos dalies, skirtos apyvartiniam kapitalui, suma, išreikšta BSE) / visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos intensyvumas investicijų lygiu skaičiuojamas pagal formulę: Paramos investicijoms intensyvumas, proc. = (investicinės paramos suma + paskolos dalies, skirtos investicijoms, suma, išreikšta BSE) / visų tinkamų finansuoti investicijų vertės.
Paskolos teikimo sąlygos
Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo dienos. Jei kreipiamasi lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui, ilgiausias paskolos laikotarpis – 3 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo dienos.
Pareiškėjas, gaunantis lengvatinę paskolą, prisiima atitinkamose įgyvendinimo bei administravimo taisyklėse nustatytus įsipareigojimus ir jų privalo laikytis iki paskolos finansų tarpininkui sugrąžinimo.
Žinotina, jog lengvatinė paskola negali būti naudojama išankstiniam dotacijos finansavimui.
Vienam galutiniam naudos gavėjui (paskolos gavėjui) iš paramos priemonės lėšų gali būti suteikiama tik viena paskola.
Jei paskola nesuteikiama
Jei finansų tarpininkas pareiškėjo numatytam įgyvendinti projektui atsisako suteikti paskolą, pareiškėjas privalo per 20 darbo dienų nuo finansų tarpininko sprendimo apie paskolos nesuteikimą gavimo raštu informuoti NMA ir gali rašyti prašymą skirti jo įgyvendinamam projektui tik investicinę paramą, tačiau turi pagrįsti kitą finansavimo šaltinį.
Taip pat, jei pareiškėjas nustatytu terminu nesikreipia į finansų tarpininką dėl paskolos suteikimo arba nusprendžia atsisakyti pasinaudoti finansų tarpininko suteikta lengvatine paskola, jis privalo raštu per 20 darbo dienų informuoti NMA ir gali rašyti prašymą skirti jo įgyvendinamam projektui tik investicinę paramą, tačiau turi pagrįsti kitą finansavimo šaltinį.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-12
Ūkininkai ir mokslininkai sutaria: bearimės žemdirbystės nauda akivaizdi, tačiau reikalingos žinios
Ūkininkai, ieškodami racionaliausių ūkininkavimo sprendimų, vis dažniau vietoje tradicinės arimo praktikos imasi bearimio žemės ūkio kultūrų auginimo. Praeitų metų pasėlių deklaracijose bearimiu būdu auginamų kultūrų plotai viršijo 1,2 mln. ha plotą ir sudarė apie 65 proc. visos dirbamos žemės. Nors bearimis būdas ūkininkauti yra patrauklus savo efektyvumu, tačiau jį įvaldyti yra nepaprasta – reikia sukaupti daug žinių, įgyti naujų įgūdžių ir net pakeisti mąstymą apie ūkininkavimą.
Bearimio ūkininkavimo privalumai ir iššūkiai, laukiantys pradedančiųjų ir panašūs klausimai aptarti Alytaus rajone, Pabaliuose vykusioje lauko dienoje ,,Bearimė žemdirbystė – ūkininko Vytauto Valaičio patirtis taikant tiesioginę sėją Dzūkijoje.“
V. Valaitis ir kiti ilgametės patirties bearimiame ūkininkavime turintys ūkininkai pabrėžė, kad pradėjus taikyti tiesioginę sėją susidūrė su rimtais iššūkiais, didžiausias jų – dirvožemio struktūros ir biologinės įvairovės atkūrimas. Tik po 3-5 metų atkakliai taikant bearimę technologiją pavyko pagerinti dirvožemio struktūrą, sukurti palankesnes sąlygas mikroorganizmams ir dirvožemiui, sumažinti realias gamybos išlaidas ir sutaupyti laiko. Ūkininkaujant bearimiu būdu pirmiausia pastebimi pokyčiai dirvožemyje: dirva geriau absorbuoja vandens perteklių, pagausėja sliekų, pavasarį įžengus į dirvą nebeklimpsta batai.
Lauko dienoje dalinęsis mokslinėmis įžvalgomis VDU Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantas Marius Kazlauskas pastebėjo, kad taikant bearimes technologijas pavyksta išvengti vėjo ir vandens erozijos, derlingo dirvožemio sluoksnio išplovimo, pagerėja dirvožemio infiltracinės savybės ir organinė dirvožemio sudėtis. Taip pat pradėjus taikyti tiesioginę ir juostinę sėją mažiau sutankinami dirvožemio sluoksniai, ilgiau išsaugoma drėgmė, dirvoje išsaugomas didesnis sliekų ir jų padaromų kanalėlių skaičius, o paliktose ražienose sukaupiamas didesnis sluoksnis sniego, apsaugantis pasėlius nuo iššalimo. Dėl dirvožemio paviršiuje liekančių augalinių liekanų stabdomas piktžolių dygimas ir augimas. Bearimė tausojamoji žemdirbystė pasižymi daugeliu privalumų lyginant su ariamąja.
Patyrę bearimio ūkininkavimo ūkininkai kaip didžiausią problemą įvardino kenkėjų plitimo kontrolės užtikrinimą. Kovodamas su graužikais ir šliužais V. Valaitis nemažai laiko praleidžia pasėlių laukuose statydamas graužikams masalus, o kovoje su šliužais naudoja specialias granules. Jis taip pat pastebėjo, kad ir pati gamta padeda spręsti minėtą problemą: laukuose dažniau matomos lapės ir plėšrūs paukščiai, kurie medžioja įsiveisusius pasėliuose graužikus, o paskatinant dažniau lankytis plėšriuosius paukščius artimoje ateityje planuoja įrengti stovus paukščiam nutūpti. Ūkininkai, ilgesnį laiką ūkininkaujantys tvariai, pastebi, kad net ir patys augalai formuoja įvairius cheminius junginius (antrinius metabolitus), natūraliai padedančius augalui apsiginti nuo kenkėjų ir ligų, formuojasi palanki biota, kuri naikina patogeninius organizmus dirvožemyje.
Virginijus Beinoras, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos tarybos narys, pažymėjo, kad visuomet svarbu išmokti įvertinti iškilusios problemos mastą ilgalaikėje perspektyvoje. Laukinio gyvūno apgraužta augalo dalis ar įsikerojusios piktžolės gali atrodyti rimta problema, tačiau po kurio laiko ateina supratimas, kad minėti veiksniai yra ir savotiški pagalbininkai, kurie ilgalaikėje perspektyvoje padeda išlaikyti vaisingą dirvožemį ir stabilų derlių.
Lauko dienoje kalbėję mokslininkai ir praktikai norintiems taikyti tiesioginę sėją rekomenduoja pirmiausia atlikti savo laukų dirvožemio tyrimus ir pagerinti dirvožemio pH reakciją. Kitas svarbus dalykas – taikyti kiek įmanoma įvairesnę sėjomainą, kad dirvožemyje skirtingų augalų šaknys galėtų prasiskverbti į gilesnius dirvos sluoksnius, padidėtų biologinių medžiagų įvairovė ir pagerėtų natūrali dirvos aeracija.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-11
Parengtas Lietuvos Respublikos melioracijos fondo įstatymo projektas
Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos melioracijos fondo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įsteigti Melioracijos fondą ir nustatyti jo sudarymo, administravimo pagrindus, finansavimo šaltinius ir lėšų skirstymo principus. Taip norima užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbų finansavimą.
Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje turimų melioracijos inžinerinių statinių balansinė vertė siekia 2,283 mlrd. Eur. Valstybei nuosavybės teise priklauso apie 54 proc., o ūkio subjektams – apie 46 proc. šių statinių. Bendras jų nusidėvėjimas siekia 73,19 proc., todėl juos būtina rekonstruoti.
Melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui iki šiol buvo skiriama nepakankamai biudžeto lėšų, o iš visų finansavimo šaltinių skiriamos lėšos sudarė tik nuo 1 iki 5 proc. šių inžinerinių statinių nusidėvėjimo vertės. Dėl nepakankamo rekonstravimo darbų finansavimo sparčiai prastėja valstybei priklausančių Melioracijos inžinerinių statinių būklė, didėja gyvenamųjų teritorijų ir žemės ūkio naudmenų užliejimo rizika.
Bloga melioracijos inžinerinių statinių būklė mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą, neužtikrina tolygios, subalansuotos rajonų žemės ūkio ir kaimo plėtros. Jiems būtina nuolatinė priežiūra, remontas, rekonstrukcija. Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių, nes esant drėgmės pertekliaus zonoje, žemės ūkiui palankias sąlygas įmanoma sukurti tik sausinant žemes.
Pastebėtina, kad 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje Nemuno žemupyje esančios savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją dėl potvynių rizikos. Potvyniai ne tik intensyvėja, bet ir ilgėja jų trukmė, jie prasideda anksčiau. Pakilęs vandens lygis upėse, mariose užlieja didelę dalį gyvenamųjų ir žemės ūkio paskirties teritorijų, taip pat išplauna ir sugadina vietinės reikšmės ir rajoninių kelių infrastruktūrą. Nuostoliai dėl ekstremalių reiškinių smarkiai mažėtų ar net visai išnyktų, jeigu būtų investuojama į melioracijos sistemų atnaujinimą ar jų efektyvumo padidinimą, diegiant inovatyvias melioracijos sistemas.
Melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui nustatytas lėšų poreikis (2022 m. kainomis) sudaro 1,163 mlrd. Eur, o valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių remontui ir priežiūrai – apie 1,120 mlrd. Eur. Iš viso jų priežiūrai, remontui ir rekonstravimui reikėtų daugiau kaip 2,283 mlrd. Eur, todėl melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo, remonto ir priežiūros klausimus bei šių reikmių finansavimo problemas galima išspręsti tik steigiant nacionalinio lygmens Melioracijos fondą.