Žemės ūkio naujienos: 2024-04-26

Dotacijoms skirtas lėšų biudžetas yra 71,5 mln. Eur. Lėšos paskirstytos žemės ūkio sektoriams:

* pieninės galvijininkystės sektoriui – 22,2 mln. Eur;

* mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 10,3 mln. Eur;

* kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams – 11,7 mln. Eur;

* sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams – 16,9 mln. Eur;

* kitiems augalininkystės sektoriams – 10,3 mln. Eur.

Partnerių, kurių skaičius neribojamas, įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas paramos paraiškoje bei susijęs su vykdoma žemės ūkio veikla. Pareiškėjas ir partneris (-iai) iki paramos paraiškos pateikimo pagal taisyklėse nustatytą formą turi pasirašyti bendrą jungtinės veiklos sutartį, sudarytą laikantis pagrindinių geros partnerystės principų. Projektui teikiama viena paramos paraiška. Paramos lėšas, skirtas projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik paramos gavėjas. Partnerystė gali būti sudaroma tik tarp pagal šią intervencinę priemonę remiamą veiklą ir tik tarp pagal to paties žemės ūkio sektoriaus veiklą vykdančių ūkininkų ir (arba) juridinių asmenų.

Žemės ūkio ministerija ragina šalies žemdirbius aktyviai teikti paraiškas ir pasinaudoti nustatyta galimybe į projekto įgyvendinimą įtraukti partnerius, kad būtų efektyviau panaudojamos remiamos investicijos.

Lengvatinėms paskoloms teikti skirta 27,9 mln. Eur. Taigi iš viso šiam kvietimui teikti paraiškas skirta beveik 100 mln. Eur.

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui:

* projektui negali viršyti 500 tūkst. Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija.

* projektui negali viršyti 700 tūkst. Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija ir lengvatinė paskola. Šioje paramos sumoje didžiausia leistina negrąžintinos dotacijos suma negali viršyti 500 tūkst. Eur, didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur.

* 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą.

Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose (gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose) negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Jauniesiems ūkininkams, kreipiantis paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Ūkiams modernizuoti jau skirta beveik 700 mln. eurų

Priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ buvo ir ankstesnio ES finansinio periodo – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP). Tai viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. kovo mėnesio duomenimis, pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos 10 963 paraiškos, iš jų 6968 skirta beveik 695 mln. eurų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-25

Anot ministerijos, parama finansuojama 100 proc., tad ūkininkams prie investicijų nereikės prisidėti savo lėšomis. 80 proc. paramos išmokama iškart, o likusi dalis pervedama tinkamai įgyvendinus verslo planą.

Pasak ŽŪM, atskiras lėšų krepšelis skiriamas 3-9 melžiamas karves turintiems pieno ūkiams, kuriems dėl paramos nereikia konkuruoti su kitais žemės ūkio sektoriais.

Pieno ūkai skatinami investuoti į melžimo įrangą, pieno šaldymo įrangą, betonines mėšlides ar srutų kauptuvus.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-04-25

Ūkininkai, dalyvaujantys Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir turintys NMA išduotą pažymą, dėl paskolos gali kreiptis į vieną iš 15 kredito unijų.

Šiuo metu INVEGA vykdo finansų tarpininkų atranką paskolų teikimui pagal SP priemonę „Investicijos, įskaitant tvarias, į žemės ūkio valdas“. Atrankai įvykus, kvietimas kreiptis dėl paskolų bus skelbiamas INVEGOS internetinėje svetainėje.

Tuo tarpu finansų tarpininkų atranka priemonei „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ bus paskelbta š. m. gegužės mėnesį. Atrankai įvykus, kvietimas kreiptis dėl paskolų taip pat bus skelbiamas INVEGOS internetinėje svetainėje.

Lengvatinės paskolos lėšos išmokamos finansų tarpininko ir pareiškėjo pasirašytoje paskolos sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-25

Viena iš daugiausiai diskusijų keliančių temų – anglies pokyčiai dirvožemiuose, verčiant pasėlius į pievas, taip pat – tausojančių žemės dirbimo praktikų taikymas žemės ūkyje. Lentelėje pateikti duomenys atspindi pokyčius, vykusius žemės ūkyje 2022 metais. Pagal VMT surinktus duomenis matyti, kad pievų vertimas į pasėlius turi neigiamų padarinių, kai anglis, užrakinta dirvožemyje, yra išlaisvinama į aplinką. Šis efektas yra daugiau nei 5 kartus didesnis, nei atvirkštinis, kadangi pasėlių vertimas į pievas yra gerokai vangesnis.

Išryškėja ir kitos žemės ūkio tendencijos. Ūkininkai vis intensyviau ir plačiau naudoja tausojančias žemės dirbimo praktikas. Pagal paskutinius duomenis galima teigti, kad šios praktikos atperka anglies išlaisvinimą iš dirvožemių, pievų vertimo į pasėlius atveju.

Lentelėje palyginti abu aptarti anglies kaupimo efektai. Šiuo metu pagal tarptautinius normatyvus įvertintos tausojančių žemės dirbimo praktikų taikymo žemės ūkyje absorbcijos (67 kt CO2 ekv.) ne tik atsveria pievų vertimo į pasėlius emisijas (44,7 kt CO2 ekv.), bet ir generuoja papildomą absorbciją. Pažymėtina, kad šis efektas sudaro 4 proc. pasėlių žemės mineralinio dirvožemio (1546 kt CO2 ekv.) ir 1 proc. bendrų metinių (6357 kt CO2 ekv.) ŽNŽNKM sektoriaus absorbcijų.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-04-23

Ne pirmas išpuolis

14 metų avininkyste besiverčiantis M.Jančiukas šiandieną šeimos ūkyje laiko kiek daugiau nei 150 avių. Ūkininkas prieš 4 metus buvo vienas pirmųjų pasinaudojęs parama aptvarams nuo vilkų įsigyti. Tąkart investuoti į avių apsaugą paskatino vienišo vilko apsilankymas, kai visai šalia namų buvo sudraskyta avis.

Su parama ūkininkas įsigijo elektrifikuotą tinklą. Praėjusią savaitę jis buvo pajungtas, elektros srovė tekėjo 1,23 m tinklu. Tačiau akivaizdu, kad tai buvo menka kliūtis vilkui. Jis tinklą peršoko, atėjo į tvartą ir 2 valandas draskė gyvulius viduje ir aplink tvartą. Tik vėliau jis pasišalino taip, kaip ir pateko. Kruvinos puotos rezultatas – keturios avys paskerstos, tiek pat sunkiai sužeistų, kitos atsipirko išgąsčiu ir nežymiais sužalojimais.

„Labai gaila ėriavedės, kuri kaip tik tą užpuolimo dieną atvedė ėriuką. Ją vilkas apkandžiojo, sužeidė tešmenį, koją, gerklę. Sužalotos jos balso stygos, ji dabar net nepramekena. Avis sveiksta, maitina savo ėriuką, bet nemalonu, kad tai gyvuliai turi patirti. Taip pat neramina, kas laukia mano veislinio avino – jis turi kilmės dokumentus, jį pirkau kaip reproduktorių veislei gerinti. Jam vilkas sugebėjo perkąsti sėklides. Nesu tikras, ar avinas liks vaisingas. Nežinau kaip elgtis – keisti aviną ar tikėtis, kad šiam nebus sužalojimo pasekmių. Jei lauksiu, avys nebus sukergtos, vėl nuostoliai. Bet tai mažai kam įdomu… Niekas tokių nuostolių nekompensuoja“, – guodžiasi ūkininkas.

Saugo vilką, bet kenčia kiti gyvūnai

Vilkų atakos vaizdo įrašu iš ūkio Mantas pasidalijo ūkio „Facebook“ paskyroje. Jis sulaukė itin daug dėmesio, žmonių reakcijų. Vieni ūkininką palaikė, o kiti puolė mokyti, kaip reikia avis saugoti nuo pilkių. „Avininkyste užsiimu 14 metų, nesu naujokas, nuolat mokausi, stengiuosi apsaugoti savo gyvulius, pasinaudojau parama, įsirengėme tvoras. Nežinau, kodėl žmonės imasi komentuoti ir mokyti tose srityse, kurios jie gerai neišmano. Aš nesiimčiau vertinti kitų darbo, jei tos srities neišmanyčiau“, – komentatorių atkaklumu mokyti ūkininkus stebisi Mantas.

Mantas savo avis saugo elektrifikuotu tinklu, tačiau kuo toliau, tuo labiau abejoja jo efektyvumu. Pasak jo, kiekvieną vasarą, pavasarį ar rudenį tenka iš jo traukti įstrigusias stirnas, kitus gyvūnėlius, nuo elektros srovės žūsta smulkūs žvėreliai, pavyzdžiui, ežiukai. Praktika rodo, kad tinklą nesunkiai įveikia vilkai – jie prasikasa žeme arba jį peršoka.

„Dėl šio tinklo nukenčia visi kiti laukiniai gyvūnai. Dažnai tenka gelbėti įsipainiojusias stirnas, randu negyvų ežių, zuikių.

Taip išeina, kad saugome tik vilkus, o kenčia visi kiti. Šis tinklas efektyvus tik tada, kai vilkas nesugeba peršokti tvoros. Po įvykusio avių užpuolimo perėjau teritoriją, įsitikinau, kad pilkis net nebuvo jos nulenkęs, vadinasi, jis laisvai peršoko per viršų“, – tikina avių augintojas.

Nemažai komentatorių ūkininką ragino įsigyti šunį aviganį, kuris saugotų avių bandą. Tam skiriama ir parama. Tačiau M.Jančiukui pasidomėjus daugiau pasidarė aišku, kad aviganiai taip pat nėra pajėgūs atremti vilkų atakas. Vienas gerai išdresiruotas ir paruoštas šuo gali atremti akistatą su vilku, o jei į ūkį žengs jų gauja – šuo gali būti sudorotas. Tokių atvejų užsienyje buvo ne vienas, komentarų skiltyje jis pasidalino ir tai įrodančiomis nuotraukomis. „Buvo įvairių atvejų su šunimis aviganiais ir Lietuvoje. Kartais šunis apdrasko vilkai, kitur šunys pasišalindavo iš laukų“, – sakė jis.

Avių augintojas įsitikinęs, kad vienas iš galimų problemos sprendimo būdų – efektyvesnė probleminių vilkų medžioklė. Jo manymu, galėtų pagelbėti operatyvus medžiotojų būrelis, kuris užsiimtų tokių vilkų išėmimu iš gamtos. Reikalinga sukurti sistemą, kuri užtikrintų, kad po ūkiuose padarytos žalos, į juos atvyktų budėti medžiotojai. Tiesa, jis supranta, kad medžiotojus įtikinti budėti ūkiuose gali būti nelengva.

„Nieko nekaltinu, tačiau suprantu, kad medžiotojams tai gali būti nepatrauklu. Iš viešų jų pasisakymų esu girdėjęs, kad vilkai nelabai įdomūs, sumedžioti vilką ne visiems rūpi. Kiti tai daro per varymines medžiokles, tai tarsi pramoga, o budėti ūkyje jau būtų kaip ir darbas. Suprantu, kad jie laisvu laiku nenori tuo užsiimti, bet galbūt galėtų būti sukurtas kompensacinis mechanizmas, kad žmonėms už jų darbą, sumedžiotą vilką, būtų mokama kompensacija“, – svarstė ūkininkas.

Kvotos nepasiekė

M.Jančiukas priminė, kad šiemet kovo 31 dieną baigėsi 2023–2024 metų vilkų medžiojimo sezonas. Šio sezono metu sumedžiota 280 vilkų, dar 9 vilkai buvo partrenkti automobilių ar sumedžioti pagal išduotus specialius leidimus ne medžioklės sezono metu mažinant vilkų daromą žalą avims ir kitiems ūkiniams gyvūnams. Taigi, tai pirmas kartas, kai nebuvo išnaudotas nustatytas rekordiškai aukštas limitas – 341 vilkas.

Ūkininkas sulaukė netgi siūlymų imtis pačiam vilkus medžioti ir apie tai nepranešti. Tačiau jis sąmoningas – tokia saviveikla užsiimti neplanuoja ir kitiems nepataria, nes gali susilaukti rimtų nemalonumų. „Tokie siūlymai nesuprantami. Net jeigu šuo vilką papjautų, man būtų teisinių nemalonumų, joks ūkininkas to nenori. Mes siekiame, kad probleminių vilkų klausimas būtų sprendžiamas iš esmės“, – pabrėžė jis.

Prevencinės priemonės neveikia

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė antrina M.Jančiukui. Jos nuomone, reikia ne tik kurti operatyvinį medžiotojų būrelį, kuris orientuotųsi į probleminių vilkų medžioklę, bet ir svarstyti apie medžioklės sezono ankstinimą. Anot jos, vilkai dažnai grįžta į tą patį ūkį, todėl sumedžioti rūpesčių nuolat keliantį vilką gali būti ir ne taip sudėtinga. Ji įsitikinusi, kad reikėtų orientuotis daugiau į vilkų medžioklę ten, kurie jie daro žalą, o ne miškuose, kur vilkai maitinasi laukiniais žvėrimis. Dėl probleminių vilkų LAAA dar kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją.

„Mūsų valstybė turi apsispręsti, kas mūsų prioritetas – avininkystė ar vilkininkystė. Mes nuolat girdime, kad Lietuvai reikia daugiamečių pievų, remiamas ekstensyvus ganymas. Tačiau ūkininkai su nerimu gyvulius leidžia į laukus, nes vilkų atakos dažnėja.

Ką kalbėti apie avių ganymą laukuose, kai vilkai tiesiog lenda į tvartus. Šiuo metu daroma kuo daugiau kliūčių gyvulininkystei, avininkystė žlugdoma“, – atvirai savo nuomonę dėsto asociacijos vadovė.

G.Kisielienė akcentuoja, kad jokių efektyvių priemonių nuo vilkų nėra. Ūkininkai tiek iš paramos, tiek iš savų lėšų perka elektrifikuotas tvoras, stato elektrinius piemenis, taiko ir kitokias apsaugos sistemas, tačiau jos vilkams nesunkiai įveikiamos.

„Gal pradėti statyti tokio aukščio tvoras, kokios yra zoologijos sode, kad vilkai jos neperšoktų? Dabartinius elektrinius tinklus vilkai peršoka, o išsigandusios avys dar juos ir išverčia. Mums priekaištauja gamtininkai iš miesto daugiabučio penkto aukšto, nurodinėja kaip ūkininkauti, bet mes nuolat kalbame, kad prevencinės priemonės nuo vilkų neveikia, tai rodo praktiniai pavyzdžiai. Dabartinė tvarka su probleminių vilkų pašalinimo tvarka ir lėta, ir neatliepianti problemos masto. Reikalingi pokyčiai“, – atkreipė dėmesį LAAA direktorė.

Vilkus mėgsta medžioti miškuose

Savo ruožtu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša pastebi, kad į jų organizaciją ūkininkai kreipiasi labai retai, per kelerius metus juos pasiekė vos keli prašymai. Kiek žemdirbių kreipimųsi gavo pavieniai medžiotojų klubai – pašnekovas nežinojo, tokių duomenų nerenka.

Anot pašnekovo, Lietuvoje yra tik 10 probleminių vilkų, kurie šalies mastu sukelia problemas, o vienas probleminis vilkas gali sukelti iki 10 ir daugiau puotų ūkinių gyvulių bandose. „Todėl per metus turime kelis tūkstančius papjautų naminių gyvulių, o tokių atvejų užfiksuota apie 600, padaryta žala už maždaug 300 tūkst. eurų“, – teigė L.Daukša.

Vilkas pagal savo elgseną neturėtų artinantis prie žmogaus gyvenamųjų vietų, tačiau praktika rodo, kad vilkų vizitų ūkiuose dažnėja. Medžiotojus šalyje vienijančios organizacijos vadovas sako, kad vilkas, paragavęs naminio gyvulio kraujo, ir toliau reguliariai lankosi ganyklose.

Jo teigimu, jei toks vilkas nėra sumedžiojamas, jis įpranta maitintis ūkiuose ir ne vienam ūkininkui padaro žalos.

Paklaustas, ar tiesa, kad medžiotojams neįdomu tykoti vilko ūkiuose, kur jie ir drasko naminius gyvulius, ir jie verčiau juos pyškina miške, L.Daukša pripažino, kad tai iš dalies tiesa. „Ne visi medžiotojai vienodai atsakingi ir ne visi jie nori prisidėti prie apsaugos.

Taip pat patys ūkininkai neturėtų judinti laukuose rastų gyvulių gaišenų, nes vilkas, užuodęs žmogaus kvapą aplink gyvūną, ten nebesirodys 2–3 dienas, o gal net savaitę. Po tokių klaidų net ir profesionalas tokio vilko nesumedžiotų. Čia reikia trijų grandžių: profesionalo, kuris išmanytų vilkų elgseną, ūkininkų įsiklausymo į rekomendacijas atsitikus nelaimei ir medžiotojo, kuris pašalintų žvėrį. Tai būtų galima padaryti tik didelėmis pastangomis“, – dėsto LMŽD direktorius.

Jis sako, kad medžiotojams nepavyko pasiekti sumedžiotų vilkų limito dėl medžioklei skirto per trumpo termino, o galbūt ir medžioklės būdai netinkami. Ilginti medžioklei skirto laiko medžiotojai nenorėtų, nes tektų šaudyti vaikingas vilkes, o tai, jų nuomone, neetiška. Jis sutinka su G.Kisieliene, kad vertėtų kalbėti apie medžioklės ankstinimą. „Mes siūlytume terminą ankstinti ir pradėti vilkus medžioti nuo rugpjūčio 15 d. Tai galėtų išspręsti žalos darymo atvejus ganiavos metu, kai gyvuliai laukuose“, – svarstė L.Daukša.

Pasak jo, daugiausia vilkų (80–90 proc.) sumedžiojama atsitiktinai, t.y. varyminių medžioklių metu arba sėlinant, tykojant. „Vilkas turi gyventi miške, atokiai nuo žmonių ir naminių gyvulių. Vilkas neturi būti artimos mūsų aplinkos gyvūnu, kuriuo jis šiuo metu tampa“, – reziumuoja LMŽD direktorius L.Daukša.

Daugiau žalos nei naudos

Tuo metu medžioklėtyrininkas Petras Adeikis sutinka, kad šalyje yra iki 10 probleminių vilkų. Jį stebina tai, kad tokių žaladarių yra tiek nedaug, o medžiotojai nepajėgūs jų kontroliuoti. Jo nuomone, priežastis paprasta – medžiotojams tokie vilkai neįdomūs.

„Medžiotojui probleminis vilkas ne konkurentas. Jis juk pjauna avis, ožkas, galvijus, o ne stirnas, elnius ar šernus. Šiemet net nepasiektas vilkų medžioklės limitas. Pasibaigus varyminėms medžioklėms baigėsi ir vilkų medžioklė. Kai paklausiu, kodėl nebemedžioja toliau, gaunu tą patį atsakymą – sudėtinga sumedžioti. Bet tegul man kas nors paaiškina, kodėl medžiotojams šerną visus metus vilioti paprasta, o padirbti su vilku – sunku? Kažkam tai gal neįdomu, per sunku, neturi laiko. Be to, dalis vilkų krenta nelegaliai, jie paliekami miške. Daliai medžiotojų vilkas kaip trofėjus nereikalingas“, – atvirai sako medžioklėtyrininkas.

Dar daugiau – pašnekovas įsitikinęs, kad dabartinis vilkų populiacijos valdymas duoda daugiau žalos nei naudos, nes keičiama gyvūnų elgsena. Jis paaiškina, kad didžioji dalis vilkų medžiojami miškuose, o ne prie sodybų, kur ir daroma žala žmonėms. Viso to rezultatas – vilkams miške pavojinga, o prie gyvenviečių – saugu.

„Kai man Judrėnuose reikėjo sumedžioti probleminį vilką, nuvažiavau į vietą, pasakiau ūkininkui, kad papjautas gyvūnas nebūtų patrauktas iš lauko. Patykojau ir sumedžiojau tą vilką, parodžiau, kad tai įmanoma. Tik reikia pasistengti, pasikalbėti su ūkininkais ir kelias naktis patykoti“, – savo patirtimi medžiojant probleminius vilkus dalijasi medžioklėtyrininkas.

Aplinkos apsaugos agentūra patikslino, kad 2023 metais buvo gavusi 8 prašymus leisti paimti iš gamtos (sumedžioti) vilkus ne jų medžioklės termino metu. Pagal gautas šių leidimų ataskaitas, matyti, kad buvo sumedžioti iš viso 8 vilkai.

Reikėtų tyrimo skaičiui nustatyti

P.Adeikio manymu, Lietuvoje nėra tiek daug vilkų šeimų, kiek šiuo metu nustatoma. Specialistai teigia, kad šiuo metu turime apie 91 vilkų šeimą. Kiek tiksliai jų turime šalyje, padėtų nustatyti papildomi tyrimai, kurie atsakytų, kokio dydžio yra vilko teritorija.

P.Adeikis mano, kad mums reiktų žengti pasaulinės praktikos keliu, kai sugaunami keli vilkai ir jie ženklinami GPS siųstuvais. „Turėdami tokią informaciją matytume aiškesnį vaizdą, kiek vilkų šeimų gali tilpti Lietuvoje. Tačiau niekas to nefinansuoja, tai neįdomu ministerijoms“, – apgailestavo medžioklėtyrininkas P.Adeikis.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2024-04-25