Žemės ūkio naujienos: 2024-05-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Smulkieji ūkininkai aktyviai teikė paraiškas
Praėjusią savaitę baigėsi smulkiųjų ūkininkų paraiškų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikimas. Parama smulkiesiems ūkininkams yra viena laukiamiausių ir populiariausių, todėl ir šiuo paraiškų teikimo etapu (2024 m. kovo 1 d. – gegužės 15 d.) sulaukė didelio smulkiųjų ūkininkų susidomėjimo.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę„Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškos galėjo būti teikiamos dėl paramos pienininkystės sektoriui ir dėl paramos kitiems žemės ūkio sektoriams.
Šiandien turimais duomenimis, pienininkystės sektoriui atstovaujantys smulkieji ūkininkai pateikė 177 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 2,6 mln. Eur. Pienininkams paremti šiuo paraiškų teikimo etapu buvo skirta 6 mln. Eur, taigi paramos lėšų šio sektoriaus atstovams visiškai pakanka.
Dėl paramos, skirtos kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujantiems smulkiesiems ūkininkams, į NMA kreipėsi 1 441 pareiškėjas. Bendra jų paraiškose prašoma paramos suma sudaro 21,6 mln. Eur. Tuo tarpu šiuo paraiškų teikimo etapu kita žemės ūkio veikla užsiimantiems ūkininkams buvo skirta 19 mln. Eur paramos lėšų. Kadangi prašoma paramos suma viršija šiam kvietimui skirtą paramos sumą, sudaryta paraiškų pirmumo eilė lems, kuriems pareiškėjams bus skirta parama.
Primintina, jog vertinant paraiškas bus sudaromos atskirospieninės galvijininkystės paraiškų ir kitų žemės ūkio sektorių paraiškų pirmumo eilės.
Norint gauti paramą, privaloma surinkti mažiausiai 25 atrankos balus – nesurinkusios šio balų skaičiaus paraiškos bus atmestos.
Žemiau pateikiame atrankos kriterijus ir paraiškai skiriamus balus, jei ji atitiks atrankos kriterijus:
Taikoma pieninės galvijininkystės paraiškoms:
1. Verslo planas prisideda prie ūkio darbo procesų efektyvumo didinimo: verslo plane numatytos investicijos į melžimo įrangą. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta įsigyti specializuotą melžimo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami), – skiriama 15 balų.
2. Verslo planas prisideda prie pieno kokybės gerinimo: verslo plane numatytos investicijos į pieno šaldymo įrangą. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta įsigyti specializuotą pieno šaldymo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami), – skiriama 20 balų.
3. Verslo planas prisideda prie aplinkos išsaugojimo ir tvarios plėtros: jei verslo plane numatytos investicijos į betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta statyti sandarias betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Įgyvendinus verslo planą, turi būti pastatyta ir naudojama betoninė mėšlidė ar srutų kauptuvas – skiriama 20 balų.
Taikoma kitų žemės ūkio sektorių paraiškoms:
1. Kuriamas specializuotas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų (atitiktis patikrinama pagal Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, parengtą vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika (Metodika); nustatant pajamų iš minėtų sektorių dalį, į pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamas neįskaičiuojamos pajamos, gautos už paslaugas, o įgyvendinus programas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (tiesioginės išmokos, kita parama, išskyrus investicinę paramą), gautos lėšos turi būti išskaidytos į / iš gyvulininkystės ar sodininkystės, ar uogininkystės, ar daržininkystės, ar augalininkystės veiklos gautas lėšas). Tikrinama įgyvendinus verslo planą – skiriama 15 balų.
2. Paramos paraiškos pateikimo metu ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis:
* nuo 4 000 iki 4 999 Eur – skiriama 20 balų;
* nuo 5 000 iki 5 999 Eur – skiriama 15 balų;
* nuo 6 000 iki 6 999 Eur – skiriama 10 balų;
* nuo 7 000 iki 7 999 Eur – skiriami 5 balai.
3. Įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo prognozuojamas produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra bent 21 proc. didesnis nei teikiant paramos paraišką, tikrinama įgyvendinus verslo planą:
* jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 51 proc. ir daugiau, skiriama 20 balų;
* jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 21 iki 50 proc. imtinai, skiriama 15 balų.
Toliau pateikiami bendri kriterijai, taikomi visoms (tiek pienininkystės, tiek kitų žemės ūkio sektorių) paraiškoms:
4. Pareiškėjams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų imtinai, skiriama 10 balų.
5. Pareiškėjo narystė kooperatyve, kuris iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu (su paraiška pateikiami dokumentai, kuriais patvirtinama narystė pripažintame žemės ūkio kooperatyve):
* jei daugiau negu 2 metus yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 15 balų;
* jei iki 2 metų imtinai yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 10 balų.
6. Jei verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto yra tokiose vietovėse, vadovaujantis KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis), skiriama 10 balų. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti deklaruotas ir nustatomas pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą.
7. Jei pareiškėjas nėra gavęs paramos (t. y. dėl jo nėra priimtas sprendimas skirti paramą) pagal priemonės veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, skiriama 10 balų.
Remiama veikla ir paramos suma
Primename, kad pagal KPP veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba bei jų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimas ir tiekimas rinkai.Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 15 000 Eur, 100 proc. kompensuojant tinkamas finansuoti išlaidas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-17
Iki liepos 1 d. svarbu įsėti daugiametes žoles
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos sritis „Dirvožemio apsauga“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, ariamoje žemėje iki liepos 1 d. turi įsėti daugiamečių žolių įsėlį.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, vykdydami veiklą „Dirvožemio apsauga“, įsipareigoja iki liepos 1 d. pasėti daugiametes žoles ne mažesniame kaip 20 proc. nuo paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto ir išlaikyti 2 metus tame pačiame lauke nuo pasėjimo metų. „Rizikos“ vandens telkinių teritorijoje daugiametėmis žolėmis apsėtas plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. pagal programą deklaruoto ariamosios žemės ploto ir turi būti išlaikomas 2 metus tame pačiame lauke nuo įsėjimo metų.
Augalų rūšių sąrašas, tinkamas daugiamečių žolių įsėliui, pateiktas taisyklių 5 priede.
Vykdantys veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įsipareigoja pirmaisiais veiklos įgyvendinimo metais iki liepos 1 d. ariamojoje žemėje įsėti daugiametes žoles.
Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas kodais GPŽ ir DGA arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, pirmaisiais metais daugiamečių žolių įsėti nereikia.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-20
Šienavimo terminai „Natura 2000“ veikloje
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkininkams, vykdantiems veiklas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, kad šienauti pievas galima nuo birželio 15 d. Pagal KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ deklaruoti plotus galima pagal dvi veiklos sritis – „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Parama „Natura 2000“ miškuose“.
Šienavimas galimas pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ – jį leidžiama pradėti ne anksčiau kaip birželio 15 d.
Ūkininkaujantiems pagal priemonės veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ pievas (kodai GPŽ, DGP, AGP), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) galima šienauti ir sutvarkyti bent 1 kartą per metus ir nuganyti nuo birželio 15 d. iki spalio 30 d.
Jeigu konkrečioje teritorijoje nėra nustatytų šienavimo ar ganymo terminų, šienauti pradedama ne anksčiau kaip birželio 15 d. ir užbaigiama iki spalio 30 d. Jei ganomi gyvuliai – ganiavos terminas nenustatomas, gali būti ganoma ne didesniu kaip 1 sutartinio gyvulio (SG)/ha intensyvumu įsipareigotame plote.
Jei ganoma ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG/ha, žolės likučių šienauti nebūtina, o po ganymo lauke likusi nenuėsta žolė nebus laikoma neatitikimu reikalavimas. Nenuėstos žolės likučius smulkinti ir paskleisti yra draudžiama. Jei ganoma nuo 0,5 SG/ha iki 1 SG/ha, tokiu atveju nenuėstos žolės likučiai gali būti smulkinami ir paskleidžiami.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-20
Numatyta parama Žemės ūkio rizikos valdymo fondams
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklės. Jose numatyta, kad Žemės ūkio rizikos valdymo fondai galės gauti paramą iki dviejų darbo vietų įrengimui ir išlaikymui, o fondo nariai – pradiniam įnašui į fondą ir daliniam nuostolių kompensavimui.
Įrengiant darbo vietas, paramos lėšos galės būti naudojamos biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidoms padengti.
Numatoma, jog darbo vietų įrengimas ir išlaikymas bus remiamas 3 metus: ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur trečiaisiais veiklos metais.
Skiriant paramą administracinėms išlaidoms nebeliko apribojimo per 3 metus joms neviršyti 20 proc. sukauptų žemės ūkio rizikos fondo lėšų, skirtų išmokėti fondo nariams, fiziniams arba juridiniams asmenims.
Fondo nariai galės kreiptis ir paramos pradiniam įnašui į fondą. Vienas narys pirmaisiais fondo veiklos metais galės gauti ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur.
Taisyklėse taip pat numatyta galimybė iki 70 proc. kompensuoti pajamų sumažėjimą, t. y. naudos gavėjui bus išmokama finansinė kompensacija už patirtus nuostolius. Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į jau gautą paramą pradiniam įnašui.
Pagal priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Priemonė yra kompensacinė – kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti tai įrodantys dokumentai.
Pagal šią priemonę paramos gavėjas yra Žemės ūkio ministro patvirtinta tvarka akredituotas Žemės ūkio rizikos valdymo fondas. Dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-17
Maždaug penktadalyje šalies gaminamo pieno – per daug somatinių ląstelių
Mastitas ir somatinės ląstelės piene – iki šiol pieno ūkius persekiojanti problema, mažinanti ūkių pelningumą. Maždaug penktadalis nuo viso Lietuvoje pagaminto pieno turi didesnį nei leistina somatinių ląstelių skaičių. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas Tarptautinio gyvūnų registravimo komitete (angl. International Committee for Animal Recording, ICAR) perskaitė pranešimą, kuriame teigė, kad norint spręsti somatinių ir mastitų problemą svarbu investuoti į bandos vadybą.
Investuoti į bandos gerinimą
Tešmens uždegimas, paprasčiau – mastitas, vis dar išlieka viena dažniausiai pasitaikančių pieninių galvijų ligų. Tai ūkininkams kasmet pridaro nemažai nuostolių dėl kelių priežasčių. Jei ūkininkas nekontroliuoja šios ligos, tai yra praktiškai tas pats, kas pilti pieną į laukus – tokio pieno supirkėjams nereikia, iš jo kokybiškų produktų nepagaminsi. Be to, brangiai kainuoja galvijų gydymas.
LGVA direktorius dr. E.Gedgaudas skaitydamas pranešimą ICAR nariams atkreipė dėmesį, kad nuo viso Lietuvoje gaminamo pieno, beveik 20 proc. jo turi daugiau somatinių ląstelių, nei leidžia numatytos normos.
„Su tuo susiduria ne tik mažieji, bet ir stambieji pieno gamintojai. Bet kokiam ūkiui somatinės ląstelės reiškia finansinius nuostolius. Svarbu dėti visas pastangas, kad to būtų galima išvengti. Turime eiti toliau gerinant galvijų sveikatą, daugiau investuojant į veislininkystę ir bandų valdymo sistemą“, – pabrėžė dr. E.Gedgaudas.
Paveldimas faktorius
Pasak jo, polinkis į mastitus ir somatinių ląstelių keikis – paveldimas faktorius, todėl ūkininkams svarbu atsirinkti kokybišką veislinę medžiagą. Itin svarbu vykdyti atsparumo mastitui kontrolę, pagal šį požymį vykdyti ir veislinių bulių atranką. Taip pat ne ką mažiau svarbu atlikti ir genominius tyrimus ūkiuose gimusioms telyčaitėms. Jei jos turi stiprų polinkį į tešmens uždegimus, LGVA vadovas ragina tokius veršelius nepalikti bandoje ir juos brokuoti.
„Atrinkdami bulius galime užkirsti kelią ateities problemoms, t.y. jie gali užtikrinti, kad jų palikuonys turės mažesnį somatinių ląstelių kiekį piene ar polinkį į mastitą. Jau dabar turime įrankius, tiesiog reikia juos aktyviau naudoti“, – pažymėjo dr. E.Gedgaudas.
Vienos karvės gydymas – 186 Eur
Dar viena priemonė, kuri padėtų kovoti su įvardintais iššūkiais pieno ūkiuose – melžimo vadyba. Anot jo, melžimo technologija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurios priklauso karvių sergamumas mastitu. Melžimo metu svarbu užtikrinti, kad visas melžimo procesas būtų sklandus, pasirūpinta teisingu vakuumu, nes nuo vakuumo lygio spenio gale priklauso sąveika tarp melžiklio ir spenio, todėl tai veikia melžimo greitį bei spenio būklę, o kartu ir karvių sveikatingumą.
„LGVA nariams labai svarbūs šie klausimai, nuolat apie juos kalbame, vykstame į ūkius apžiūrėti bandas. Tokių vizitų metų augintojams parodome problemines karves ir jiems rekomenduojame, kad jų palikuonys į bandą neateitų. Teko kalbėti su kolegomis iš Vokietijos. Jie apskaičiavo, kad vienos karvės vienkartinis mastito gydymas atsieina apie 186 Eur. Tai tikrai dideli pinigai. Tai turbūt trečias pagal brangumą susirgimas, kurį tenka gydyti. Bene daugiausia problemų ūkininkas sudaro šliužo dislokacijos ir veršelių netekimas, o po jų iškart rikiuojasi mastitas“, – pabrėžė dr. E.Gedgaudas, LGVA direktorius.
