Žemės ūkio naujienos: 2024-06-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu laikytis augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad ūkininkai privalo laikytis 7 žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų („Augalų apsaugos produktų naudojimas“), ir atkreipia dėmesį į įsipareigojimus. Pareiškėjai ir paramos gavėjai, žemės ūkio valdoje naudojantys profesionaliajam ir neprofesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus (APP), turi pildyti augalų apsaugos produktų naudojimo popierinį arba elektroninį žurnalą pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse patvirtintą žurnalo formą ir nustatytą pildymo tvarką.
AAP profesionalieji ir neprofesionalieji naudotojai turi neviršyti AAP etiketėje nurodytos produkto naudojimo normos bei laikytis etiketėje nurodytų reikalavimų:
* Turi būti išlaikytas laikotarpis nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo (karencijos laikotarpio);
* Per metus neviršyti didžiausio galimo purškimų skaičiaus ir didžiausio galimo AAP panaudojimo kiekio.
* Nepažeisti apsaugos zonų iki paviršinio vandens telkinių ar melioracijos griovių, kurios skirtos vandens organizmams apsaugoti.
AAP profesionalieji ir neprofesionalieji naudotojai žemės ūkio valdose turi naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus produktus arba tapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems produktams. Profesionalieji naudotojai žemės ūkio valdoje gali naudoti ir AAP, kuriems išduotas leidimas tiekti AAP rinkai ir juos naudoti ne ilgesnį kaip 120 dienų laikotarpį.
AAP profesionalieji naudotojai privalo augalų apsaugos produktus ir beicuotą sėklą saugoti rakinamuose ir įspėjamaisiais ženklais paženklintuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, jų patalpose ar atskiroje rakinamoje įspėjamaisiais ženklais paženklintoje dėžėje ar spintoje. Tokioje patalpoje draudžiama laikyti maistą, vandenį, pašarus bei gyvūnus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-06
Gera žinia smulkiesiems ūkininkams: ministerija skirs lėšų finansuoti visus tinkamus projektus
Atsižvelgus į ūkininkų prašymus ir siekiant racionaliai bei efektyviai naudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšas, perskirstyta šios programos priemonės „Parama smulkiesiems ūkiams“ kovo 1 d. – gegužės 15 d. vykusiam kvietimui skirta lėšų suma. Bus finansuojami visi smulkiųjų ūkininkų projektai, surinkę privalomą 25 balų skaičių. Iki gegužės 15 d. vykusiam kvietimui teikti paraiškas buvo skirta 25 mln. Eur: 6 mln. Eur pieninės galvijininkystės sektoriui ir 19 mln. Eur kitiems sektoriams.
Bendra pateiktose paraiškose prašoma paramos suma (24,1 mln. Eur) neviršijo kvietimui skirtosios, tačiau pienine galvijininkyste užsiimantys ūkininkai buvo mažiau aktyvūs, dėl ko liko nepanaudota apie 3,4 mln. Eur. Tuo tarpu kitų sektorių paraiškoms finansuoti pritrūko 2,5 mln. Eur.
Atsižvelgiant į ūkininkų nuogąstavimus, ministerijoje buvo organizuotas skubus Programos valdymo komiteto posėdis dėl galimybės finansuoti visus smulkiųjų ūkių projektus. Siekiant kuo efektyviau panaudoti lėšas ir sudaryti galimybę paremti kuo daugiau smulkiųjų ūkininkų, buvo nuspręsta perskirstyti lėšas tarp sektorių: kitų sektorių lėšas padidinti 2 507 338 Eur, atitinkamai tokia pačia suma sumažinti pieninės galvijininkystės sektoriaus lėšas, kurios liktų nepanaudotos.
„Smulkiesiems ūkininkams skiriamas ypatingas dėmesys, visada ieškojome ir ieškome būdų, kaip juos paremti. Ūkininkai skundėsi, kad pieno sektoriaus atstovai teikė mažai projektų, tačiau kiti sektoriai kaip visada buvo aktyvūs, todėl jiems pritrūko lėšų. Kadangi nuo pienininkams skirtos sumos likusių pinigų pakaktų visiems teikusiems paraiškas, buvo nuspręsta perskirstyti lėšas, kad visi smulkieji ūkininkai, teikę projektus ir surinkę būtinus balus, gautų finansavimą“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Per visą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2022 m. programos įgyvendinimo laikotarpį paramos lėšos smulkiesiems ūkiams padidintos net 11 kartų – nuo 12 mln. Eur iki 134 mln. Eur.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-05
Ką svarbu žinoti apie draudimą įvežti į Lietuvą rusiškus ir baltarusiškus žemės ūkio produktus bei pašarus
Nuo birželio 3 d. įsigaliojus Lietuvos Vyriausybės patvirtintam draudžiamų žemės ūkio produktų bei pašarų importo iš Rusijos ir Baltarusijos sąrašui svarbu žinoti, kad šis draudimas netaikomas tranzitu vežamoms prekėms, taip pat prekėms, kurios yra skirtos tik asmeniniam vartojimui kelionės metu. Siekiant užtikrinti, kad žmonės galėtų patogiai ir saugiai keliauti, turėdami su savimi reikalingus maisto produktus asmeniniam vartojimui, draudimas netaikomas fizinių asmenų kelionės metu būtiniems maisto produktams pradarytose pakuotėse.
Išimtys taikomos mėsos ir pieno produktams, kaip nustatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
Draudžiamų importuoti produktų sąraše yra 24 produktų grupės: gyvi gyvūnai, mėsa ir jos produktai, žuvis ir vėžiagyviai, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, medus, medžiai ir kiti augalai, svogūnėliai, daržovės, vaisiai ir riešutai, kava, arbata, prieskoniai, grūdai ir jų produktai, miltai, krakmolas, aliejai ir riebalai, vaškai, cukrus, kakava, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai, actas, pašarai gyvuliams, maisto pramonės likučiai, taip pat tabakas ir perdirbti jų pakaitalai.
Lietuva remia Europos Sąjungos (ES) lygmeniu priimamas importą iš Rusijos ir Baltarusijos ribojančias priemones.
Nuo liepos 1 d. kai kuriems Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams ir pašarams bus taikomi didesni ES importo tarifai, taip bus užtikrinamas sklandus ir netrikdomas ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos veikimas. Lietuva ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl padidintų importo muitų sąrašo išplėtimo ir kitiems žemės ūkio produktams.
Kovo mėnesį Europos Komisija pasiūlė padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdų importui į ES. Sprendimas priimtas gegužę. Proceso metu Lietuva taip pat siūlė didinti tarifus daržovėms ir žuvies produktams.
Įstatymą, draudžiantį Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktų ir pašarų importą, balandžio 25 d. priėmė Seimas. Šia priemone siekiama riboti šių valstybių galimybes užsidirbti iš žemės ūkio produktų ir pašarų eksporto, mažinti galimas jų pajamas ir ekonomines galimybes finansuoti Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-05
Vyriausybė pritarė siūlymams labiau saugoti melioracijos sistemas bei melioracijos statinius nuo sunaikinimo
Vyriausybės posėdyje pritarta Seimo nario Kęstučio Navicko inicijuotoms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama saugoti melioracijos sistemas bei melioracijos statinius nuo sunaikinimo ribojant ūkinę veiklą bei atsisakyti besidubliuojančių sąlygų. Projektu siekiama sujungti dvi esamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygas (SŽNS) ir panaikinti perteklinius reikalavimus, neduodančius naudos melioracijos sistemų ir melioracijos statinių funkcionalumui užtikrinti.
Siūloma, kad melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos SŽNS būtų sujungtos į vieną melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos SŽNS.
Apjungus melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų SŽNS būtų atsisakyta besidubliuojančių SŽNS (reikalavimų), išvengta netiksliai (geografiškai) nustatomos melioracijos statinių apsaugos zonų SŽNS, būtų sutaupoma valstybės lėšų piliečių informavimui.
Apjungimas sumažintų administracinę ir finansinė naštą savivaldybėms – joms nereikėtų rengti melioracijos statinių apsaugos zonų SŽNS žemėlapių, o duomenys SŽNS nustatymui būtų vientisi, kadangi už jų parengimą būtų atsakingas vienas asmuo (Žemės informacinės sistemos tvarkytojas).
Projektu siūloma patikslinti 96 straipsnio nuostatas dėl draudimo sausinti natūralias pievas ir ganyklas. Jas siūloma papildyti išimtimi, draudžiančia sausinti natūralias pievas ir ganyklas įrengiant naujas melioracijos sistemas.
Vyriausybė pagal gautus pasiūlymus siūlo tikslinti projektą bei suvienodinti sąvokas su Melioracijos įstatyme reglamentuotomis bei papildyti jį nuostata, kad apsaugos zona nustatoma ne tik melioruotai žemei, bet ir joje esantiems melioracijos grioviams, bendrojo naudojimo drenažo rinktuvams ir polderiams.
Toliau Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 91, 92, 93, 94 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas bus svarstomas Seime.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-05
Renginyje „Žemdirbio vasara 2024“ – dėmesys naujausiems moksliniams tyrimams ir tvariai Lietuvos ateičiai
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvavo tradiciniame renginyje „Žemdirbio vasara 2024: naujausi moksliniai tyrimai žaliai ir tvariai Lietuvos ateičiai“. Kauno rajone, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje (ŽŪA) vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje apie inovacijų ir technologijų sklaidos populiarinimą diskutavo VDU ŽUA parneriai, žemės ūkio srityje dirbantys verslininkai, ūkininkai, asociacijos, mokslininkai.
Žemės ūkio ministras K. Navickas savo kalboje pabrėžė investicijų į mokslinius tyrimus svarbą, bendradarbiavimo tarp mokslininkų ir ūkininkų skatinimą.
„Mes taip pat didžiuojamės galėdami remti jaunąją kartą – studentus, kurie yra mūsų ateities specialistai ir inovatoriai. Skiriame paramą stipendijoms, siekdami užtikrinti, kad mūsų jaunieji mokslininkai turėtų galimybes gilinti savo žinias, vykdyti tyrimus ir prisidėti prie šalies žemės ūkio sektoriaus pažangos“, – teigė ministras.
Šiuo metu skatinamosios stipendijos skiriamos penkiasdešimčiai studentų iš aštuonių aukštųjų mokyklų. VDU studentams ŽŪM skiria 26 stipendijas. Tarp jų – 9 skiriamos Agronomijos programos studentams. Skatinamoji stipendija siekia 200 eurų per mėnesį.
Nuo 2024 m. stipendijos bus mokamos visą studijų laikotarpį, o ne tik pirmaisiais studijų metais, kaip buvo iki šiol. Viso kasmet tikslinėms stipendijoms ministerija skiria apie 260 tūkst. Eur (visoms aukštosioms mokykloms bendrai).
Mokslininkai ir kitų institucijų specialistai supažindino susirinkusiuosius su dabarties ūkininkavimo problemomis, naujausia žemės ūkio technika, naujomis mokslo rekomendacijomis ir priemonėmis klimato kaitos poveikiui švelninti, dirvožemio sveikatai gerinti ir žemės ūkio konkurencingumui didinti.
Pristatyti VDU ŽŪA Bandymų stotyje vykdomi aktualūs augalininkystės technologijų tyrimai, čia taip pat vykdomi ir Žemės ūkio ministerijos finansuojami moksliniai bei inovacijų projektai, orientuoti į dirvožemio tvarumą, augalų auginimo technologijas, trąšų poreikio mažinimą.
Renginį, kuriame jau 25-ąjį kartą susitiko mokslas ir praktika, kartu su VDU organizavo daugiau kaip šimtmetį veikianti Lietuvos agronomų sąjunga.
