Žemės ūkio naujienos: 2024-067-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Prancūzija ir Lietuva siekia suderinti bendras pozicijas Europos Sąjungoje
Prancūzija, ekonomiškai viena stipriausių pasaulio valstybių, mano, kad Lietuva yra aktyvi ir svarbi partnerė Baltijos regione, su kuria reikia tartis ir kalbėtis. Žemės ūkio ministerijoje apsilankęs Prancūzijos žemės ūkio patarėjas Lenkijai, Estijai, Latvijai, Slovakijai ir Čekijai Fransua Viel su žemės ūkio viceministru Vyteniu Tomkumi ir ministerijos specialistais aptarė bendras žemės ūkio problemas, dvišalius santykius, diskutavo aktualiais klausimais – nuo globalių iki techninių.
Susitikimo metu daug dėmesio skirta 2023 metais pradėtiems įgyvendinti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginiams planams, nacionaliniams tikslams. Prancūzija, kaip ir Lietuva, susiduria su kaimų tuštėjimo problema, palaiko jaunųjų ūkininkų įsikūrimą kaime, ekologinį ūkininkavimą.
Abi šalys mano, kad pirmieji strateginių planų įgyvendinimo metai parodė, kad nepriartėjome prie supaprastinimo, kurį Europos Komisija žadėjo per BŽŪP reformą. Susirūpinimą kelia ir ekologinių sistemų iššūkiai. Sudėtinga strateginių planų keitimo procedūra neleidžia efektyviai sumažinti biurokratinės naštos ne tik ūkininkams, bet ir paramą administruojančioms institucijoms.
Kalbėdamas apie BŽŪP ateitį, viceministras V. Tomkus akcentavo, kad Lietuvai svarbiausias klausimas – išorinė tiesioginių išmokų konvergencija. Nuo Lietuvos įstojimo į ES, mūsų šalyje yra žemiausias tiesioginių išmokų už hektarą dydis.
Susitikime kalbėta ir apie Europos žaliąjį kursą, nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose numatytas priemones ir tikslus.
Abiem šalims labai aktuali ir Ukrainos grūdų importo, Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų importo tema. Viceministras V. Tomkus pastebėjo, kad nors Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų importas į Lietuvos teritoriją draudžiamas, ši nacionalinė priemonė netaikoma prekėms, patenkančioms į ES bendrąją rinką per kitas ES šalis.
Susitikime paliesta ir ES bendrosios žuvininkystės politikos tema. Kasmet vykstančiose derybose dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje Lietuva deda visas pastangas, kad užtikrintų sąžiningas žvejybos galimybes ir kitas technines sąlygas, kurios leistų mūsų žvejams išgyventi. Prancūzija palaikė Lietuvą šių metų birželio mėn. vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, kurioje mūsų šalis dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Baltijos jūroje ir ES bendrojoje rinkoje poveikio.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-04
Vietos savivaldos svarba kuriant sumaniuosius kaimus
Lietuvos kaimo tinklo organizuojamų trumpų teminių susitikimų ciklas „LKT dirbtuvės“ liepos 4 d. kvietė kaimo vietovių savivaldybių ir jų įstaigų atstovus į nuotoliniu būdu vykusią diskusiją „Vietos savivaldos svarba kuriant sumaniuosius kaimus“. Diskusijos metu aptartas kaimiškųjų savivaldybių vaidmuo ir galimybės prisidėti prie Sumanių kaimų iniciatyvų įgyvendinimo Lietuvoje.
Sumanus kaimas – tai modernus, iniciatyvus, pažangus, orientuotas į pokyčius kaimas, gebantis pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, atviras naujovėms ir inovatyvioms technologijoms.
Sumaniųjų kaimų strategijų inicijavimas kaimo vietovėse turi skatinti kaimo vietovių plėtrą, didinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę sumaniais, moderniais, aktualiais, reikšmingais, technologijomis grįstais sprendimais ir veiksmais.
Renginio pranešėjas žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis kalbėjo apie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonės „Sumanieji kaimai“ įgyvendinimo Lietuvoje iniciatyvos ir savivaldybių įsitraukimo svarbą.
„Šiandieniame pasaulyje kaimo vietovės susiduria su dideliais iššūkiais, mažėja gyventojų, jauni žmonės nenoriai grįžta gyventi į kaimą dėl jiems trūkstamų įprastų galimybių, kurias pasiūlo gyvenimas mieste. Susiduriame su pokyčiais, kuriuos diktuoja informacinių technologijų plėtra. Šios plėtros pasekmės turi įtakos visoms gyvenimo sritims, įskaitant ekonomiką, paslaugas, švietimą, sveikatos priežiūrą, socialinius ryšius ir daug kitų.
Norėdama neatsilikti nuo siūlomų galimybių, Europos bendroji žemės ūkio politika, siekdama ne tik remti žemės ūkį, bet prisidėti prie kaimo vietovių plėtros ir jos išsaugojimo, formuoja naują kryptį, nukreiptą į sumanių kaimų atsiradimą. Tai yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės būtų gyvenamos, tvarios ir konkurencingos“, – sakė viceministras E. Giedraitis.
Diskusijoje akcentuota partnerystė, kuri yra esminis sėkmingos sumanaus kaimo strategijos komponentas, nes ji leidžia sujungti įvairių dalyvių stiprybes, išteklius ir patirtį siekiant bendro tikslo – kurti savarankiškus, inovatyvius ir tvarius kaimus, gebančius efektyviai spręsti vietos problemas ir gerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Toks požiūris užtikrina ne tik ekonominę naudą vietos bendruomenei, bet ir teigiamą poveikį pasirinktoje strategijos temoje ar srityje, pavyzdžiui, energetikoje, vandentvarkoje ar maisto tiekime.
Vietos savivalda atlieka svarbų vaidmenį kuriant pažangą sumanaus kaimo projektuose. Savivaldybių administracija arba jos įsteigti juridiniai asmenys Strategijose gali dalyvauti kaip projekto vykdytojai arba projekto partneriai. Dalyvaudamos kaip partnerės projektuose savivaldybės tiesiogiai gali įsitraukti į projekto veiklų planavimą, vykdyti dalį veiklų ir prisidėti būtinu projekto kofinansavimu, dėl ko dažniausiai kaimo bendruomenėms, asociacijoms, nors ir turinčioms puikiausių idėjų, kyla sunkumų.
„Kaip projekto vykdytojai, savivaldybių administracija gali įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus, užtikrinti švarų ir tvarų energijos tiekimą. Kurti modernias transporto sistemas, įskaitant viešojo transporto ir dviračių takų plėtrą, siekdamos mažinti transporto išmetamųjų teršalų kiekį ir gerinti gyventojų mobilumą. Savivalda taip pat nemažai gali prisidėti įgyvendindama pažangias atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistemas, siekdama mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą. Taip pat nemažai svarbūs gali būti savivaldybių įgyvendinami viešojo pobūdžio sumanaus kaimo projektai – kurie skirti visai bendruomenei, tokie, kaip viešųjų erdvių atnaujinimas ar socialinių paslaugų plėtra“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras E. Giedraitis.
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“ remiamos vietos veiklos grupės (VVG) ir VVG partnerės inicijuojamos strategijos, kuriomis siekiama nukreipti turimus kaimo išteklius pagrindinėms kaimo problemoms spręsti bei kuriomis kuriami sumanūs kaimai.
Strategija įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro bendra strategija ir atskiri, vienos arba skirtingų veiklos pobūdžių projektai, savarankiškai parengti projektų vykdytojų. Paramą strategijai įgyvendinti galės gauti VVG ir VVG partnerė, turinti patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją. Projektus VVG galės teikti ir taisyklėse įvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybių administracijos, mokslo ir mokymo įstaigos.
Jei strategijai įgyvendinti paraišką teikia tik viena VVG, didžiausia paramos suma gali sudaryti iki 500 000 Eur, jei įgyvendinant strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja 2 VVG – iki 600 000 Eur, jei 3 ir daugiau VVG – iki 700 000 Eur. Į didžiausią iki 700 000 Eur paramos sumą, neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių, gali pretenduoti VVG, kurios veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 000 gyventojų. Taip pat remiantis nustatyta tvarka finansuojamos strategijos administravimo išlaidos.
Kvietimai teikti paraiškas numatyti 2024 m. rugsėjo 2 d. – rugsėjo 30 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-04
NMA pradeda deklaruotų laukų patikras
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda tikrinti, kaip pareiškėjai laikosi reikalavimų deklaruotuose laukuose. Šiais metais, kaip ir 2023 m., NMA planuoja patikrinti tik 1 proc. pareiškėjų, vietoj anksčiau įprastų 5 proc. Pavyzdžiui, 2022 m. buvo atliktos 6799 patikros, o 2023 m. – 2690 patikrų, taigi tikimasi, jog patikrų mažėjimo tendencija išliks ir 2024 m.
Patikros atliekamos nuotoliniu būdu, vadovaujantis Automatinės laukų nuolatinės stebėjimo sistemos (ALNSIS) palydoviniais duomenimis. Tik tais atvejais, kai norima patikrinti nuotoliniu būdu nestebimų įsipareigojimų vykdymą, pvz., ALNSIS nestebimų pasėlių auginimą, kraštovaizdžio elementų įrengimą, tvarkymą, medingųjų augalų juostų priežiūros reikalavimus ir kt., NMA specialistai vyksta į laukus.
Su ALNSIS stebimais reikalavimais nuo liepos 15 d. bus galima susipažinti NMA Informaciniame portale, o su ALNSIS rezultatų atvaizdavimo grafiku galite susipažinti interneto svetainėje www.alnsis.lt.
NMA kviečia naudotis svarbiausių datų kalendoriumi, kuriame klientų patogumui nurodyti reikalavimai ir jų terminai bei kitos aktualios ūkininkams datos. Jį galite rasti NMA svetainės skiltyje „Parama kaimui“ pasirinkę „Kalendorius“.
Atkreipiame dėmesį, jog pareiškėjai, įgyvendinantys įsipareigojimus, susijusius su pievų tvarkymo darbais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ ar ekologines sistemas, pievų tvarkymo darbus turi atlikti laikydamiesi konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ar Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkiniu gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Šaltinis: nma.lt, 2024-07-04
Kaip įregistruoti gręžinį vykdant žemės ūkio veiklą ir vandens išgaunant mažiau nei 100 kub. metrų
Jei žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas arba keli gręžiniai, išgauna mažiau kaip 100 kub. m gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, leidimas naudoti požeminio vandens išteklius nereikalingas. Tokiu atveju, duomenis, reikalingus gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre, ir atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą galima pačiam. Taigi leidimą tirti žemės gelmes turinčių įmonių tarpininkavimo tokiais atvejais nereikia.
Kartu Lietuvos geologijos tarnybos specialistai atkreipia dėmesį – Žemės gelmių įstatymas numato, kad ši sąlyga negalioja asmenims, vykdantiems žemės ūkio produktų perdirbimo ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimo veiklą.
Tačiau registruoti vandenvietę, aprobuoti išteklius ir nustatyti vandenvietės apsaugos zoną (VAZ) – griežto režimo juostą, pagal vandenvietės grupę turi visi ŽŪV subjektai, išgaunantys daugiau nei 10 kub. m per parą.
Kaip įteisinti gręžinį, kai leidimo nereikia
Lietuvos geologijos tarnybos svetainėje eikite į el. paslaugų skiltį adresu https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/. Detali informacija – adresu https://lgt.lrv.lt/lt/ (skiltyje Gręžinių įteisinimas yra vaizdo instrukcija).
Taip pat visus duomenis ir dokumentus galite pateikti el. paštu info@lgt.lt. Papildomai pridėkite prašymą įregistruoti gręžinį ir gręžinio duomenų deklaraciją.
Kokius dar dokumentus pateikti
1) paraišką, teiktą savivaldybei, dėl pritarimo naudoti gręžinį,
2) savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį,
3) vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (VMI sąskaita ir savivaldybių kodai čia),
4) žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta.
Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše nurodyta, kokius dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai reikia pateikti norint įteisinti gręžinį.
Vandenvietės apsaugos zona (VAZ)
Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-oji juosta – arčiausiai gręžinio esanti juosta, kurios paskirtis – apsaugoti vandenvietę / gręžinį nuo taršos ir kurioje draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.
Aplink individualiai geriamuoju vandeniu apsirūpinančių asmenų požeminio vandens gręžinius, kai naudoti požeminio vandens išteklius nereikalingas leidimas, nustatoma tik VAZ 1-oji juosta. Jos spindulys aplink gręžinį – ne mažiau kaip 3 metrai. Taigi, 3 metrų spinduliu gali būti tik veja – jokių automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių.
Tvarką reglamentuoja įsakymas „Dėl požeminio apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiame įsakyme nurodyta, kad vandens gręžinio apsaugos zona į kaimyno teritoriją gali patekti tik su kaimyno sutikimu.
Dokumentus maloniai prašom teikti tik vienu pasirinktu būdu.
Kilus klausimų, kreipkitės į LGT el. paštu info@lgt.lt arba tel. +370 670 733 33.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-07-04
Javapjūtė šiemet prasidėjo neįprastai anksti: „Tokios neatsimenu“
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo birželio pabaigoje – neįtikėtinai anksti palyginus su įprastiniais metais, kai į laukus kombainai pajudėdavo liepos viduryje. „Tokios ankstyvos javapjūtės per savo 20 darbo metų neatsimenu“, – 15min sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Ramanauskienė.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas 15min tvirtino, kad šių metų javapjūtės pradžia Lietuvoje fiksuota birželio 28 dieną, nors dažniausiai javapjūtė prasideda vėliau – nuo liepos 10 dienos. Kaip galima matyti iš straipsnių žiniasklaidoje, per pastaruosius penkerius metus javapjūtė ne kartą startavusi ir liepos antroje pusėje.
„Šiais metais prasidėjo neįprastai anksti, bet nepasakyčiau, kad tai kažkokia tendencija. Labai retai pasitaiko tokių ankstyvų, bet yra buvę. Ir tai nereiškia, kad kitais metais anksti prasidės – gali vėliau nei įprasta prasidėti. Yra buvę, kad tik liepos pabaigoje javapjūtė prasideda, nes visą liepą lyja ir neįmanoma patekti į laukus“, – pasakojo A.Macijauskas.
O štai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresniąją mokslo darbuotoją dr. Jūratę Ramanauskienę tokia ankstyva javapjūtė nustebino: „Iš savo darbo patirties per pastaruosius 20 metų galiu sakyti, kad tokios ankstyvos neatsimenu. Yra buvę, kad kuliame apie liepos vidurį – tuomet irgi manėme, kad ankstyva javapjūtė, bet kad birželio gale…“.
Statistikos, kada Lietuvoje oficialiai prasidėjo javapjūtė, nėra, tačiau Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras fiksuoja savo tyrimų laukuose auginamų javų derliau nuėmimo pradžią. Per pastarąjį dešimtmetį ankstyviausiai javapjūtė šiuose laukuose startavo 2021 metais – liepos 12–14 dieną, o vėliausiai – 2017 metais, kai javai pradėti kulti tik rugpjūčio 4–7 dienomis.
Šiemet, kaip ir kasmet, pirmuosius kombainus į laukus išvairavo Suvalkijos ūkininkai – bet tik tie, kurie augina žieminius miežius. Šią kultūrą auginantis ir Marijampolės savivaldybėje ūkininkaujantis Paulius Gvazdaitis 15min pasakojo javapjūtę pradėjęs sekmadienį – porą savaičių anksčiau nei įprastai. Tuo tarpu J.Ramanauskienė prognozuoja, kad anksčiau nei įprastai šiemet bus kulami visi žieminiai javai.
Lėmė ir orai, ir pasikeitę prioritetai
Pagrindinė šiemet anksti prasidėjusios javapjūtės priežastis – šilti orai. Pasak A.Macijausko, šiltas pavasaris ir praėjusią savaitę tvyroję karščiai Lietuvoje paspartino augalų brandą.
J.Ramanauskienė priduria, kad įtakos galėjo turėti ir ligos, kurioms plisti šie metai labai palankūs. „Didelis ligų kiekis šiek tiek paankstina augalų brendimą, nes paveikti ligų greičiau nudžiūna lapai. Bet visgi daugiausiai lėmė šilti orai“, – sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja. A.Macijauskas pamini ir dar vieną ankstyvos javapjūtės priežastį – keičiasi Lietuvoje auginamų augalų struktūra. Anksčiausiai kulti pradedami žieminiai miežiai, kurių seniau Lietuvoje išvis niekas neaugindavo – didžiausius plotus užimdavo rugiai.
Ne veltui ir paskutinis vasaros mėnesis gavo rugpjūčio pavadinimą – rugiai ir šiais laikais kuliami vėliau. „Kodėl pradėjome auginti žieminius miežius? Todėl, kad atsirado veislės, tinkančios Lietuvos klimatui, ir sumažėjo rugių poreikis. Žmonės nebenori valgyti juodos duonos – rugius reikėjo kuo nors pakeisti. Tad žmonės dabar galvoja, kad juoda duona pagaminta iš rugių, bet ji iš tikrųjų iškepta iš kviečių ir nudažyta juodais dažais. Jei valgote juodą duoną, ji nėra ruginė – jus tiesiog apgaudinėja kepėjai ir prekybos centrai, etiketes paskaitykite“, – paaiškino A.Macijauskas.
Išsitęsia pavasaris, šiltėja ruduo
Nors šiemet javapjūtė ir fiksuota labai anksti, daryti išvadas apie didelius pokyčius žemės ūkyje būtų skubota, mano pašnekovai.
Vis tik J.Ramanauskienė vieną tendenciją įvardija: keičiasi sezonų oro sąlygos – prasitęsiant rudeniui ilgėja šiltasis periodas, o tai reiškia, kad gali keistis sėjos laikai. „Tarkime, žiemkenčių sėją galime pavėlinti – anksčiau pradėdavome žieminius kviečius sėti rugsėjo viduryje, o dabar nieko tokio, jei ir spalio viduryje pasėsime. Šiltėjant rudens periodui, vėlesnės sėjos atsiperka geriau ir būna naudingesnės tiek dėl ligų, tiek dėl kenkėjų“, – pastebi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro darbuotoja.
O kokio derliaus galima tikėtis šiemet, taip anksti pradėjus javapjūtę? Pasak J.Ramanauskienės, derliaus kokybė priklauso nuo oro sąlygų. „Kol kas nieko blogo neprognozuojame – galvojame, kad derliai bus neblogi“, – mano pašnekovė.
Optimistiškai nusiteikęs ir Suvalkijos ūkininkas Paulius Gvazdaitis, kuriam ankstyvesnė javapjūtė patinka – „daugiau suspėji pasidaryti“, sako jis. „Bet kuo anksčiau, tuo prastesnis derlius, nes greičiau viskas vyksta – kai augalas turi laiko, daugiau grūdų subrandinama, didesnius juos užaugina per ilgesnį laiką, o suskubėjo šį kartą gamta. Bet visgi derlius šiemet neblogas“, – apibendrina ūkininkas.
