Žemės ūkio naujienos: 2024-07-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Navickas ragina ES svarstyti tolesnius rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo ribojimus
Praėjus penkiolikai dienų nuo griežtų Europos Sąjungos (ES) muitų įsigaliojimo daliai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, tarp jų ir grūdų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Bendrija turėtų svarstyti tolesnius tokių produktų iš šių šalių importo apribojimus. Dalyvaudamas ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje, K. Navickas paragino Europos Komisiją (EK) toliau plėsti ir griežtinti apribojimus rusiškai ir baltarusiškai žemės ūkio produkcijai, pirmadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
„Atliepdami Europos Vadovų Tarybos valią, turime tęsti darbą. Laukiame EK siūlymų dėl tolesnio produktų, kuriems bus taikomi padidinti importo tarifai, sąrašo išplėtimo. Palankiai vertiname 14-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Svarbu aktyviai bendradarbiauti bei stiprinti sankcijų įgyvendinimą, kad kartu užkirstume kelią jų apėjimo galimybėms“, – pranešime sakė K. Navickas.
ŽŪM teigimu, rusiška ir baltarusiška produkcija sudaro nesąžiningą konkurenciją ES ūkininkams, prisideda prie Kremliaus karo Ukrainoje finansavimo.
Pasak ministerijos, pernai ES narės iš Rusijos importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 2,7 mlrd. eurų, o apie pusę šios sumos sudarė grūdai.
ES nuo liepos 1 dienos įsigaliojo ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.
Europos Komisijos kovą pateiktam pasiūlymui įvesti didesnius tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus, saulėgrąžų miltus, taip pat runkelių išspaudų granules ir džiovintus žirnius, gegužės pabaigoje pritarė už užsienio prekybą atsakingi Bendrijos ministrai.
Pasak ŽŪM, priklausomai nuo konkretaus produkto, importo muitai padidėjo iki 95 eurų už toną ar daugiau, arba iki 50 proc. jų įvežimo vertės.
Be to, K. Navicko teigimu, Lietuva ir toliau rems laikiną prekybos liberalizavimą į ES įvežamiems ukrainietiškiems žemės ūkio produktams.
Pasak ŽŪM, Bendrijos žemės ūkio ministrai pirmadienį taip pat aptarė kaip pagerinti ilgalaikį kaimo vietovių gyvybingumą, kalbėjo apie kartų kaitą ūkiuose bei demografines problemas.
„Kaimo problemos įvairios, neapsiriboja viena socialine grupe ar veikla, susiduriama su skirtingais iššūkiais – senėjimu, tuštėjimu, nedarbu, atokumu. Vienodi sprendimai netinka, todėl paramos priemonės turi turėti modeliavimo pagal vietos poreikius ir problemas galimybę. Norint pasiekti realaus proveržio kaime, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą, ūkininkams turi būti atlyginama už jų indėlį kuriant viešąsias gėrybes“, – teigė K. Navickas.
Ministerija taip pat pranešė, jog Lietuva kartu su kitomis valstybėmis išsakė poreikį padidinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai avansinius mokėjimus iki 85 proc.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-07-15
Siekiantys gauti išmokas iki rugpjūčio 1 d. turi pateikti tam tikrus dokumentus
Primename, jog ūkininkai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas, iki rugpjūčio 1 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) turi pateikti tam tikrus dokumentus. Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą už naujai medėjančių elementų sodinimą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ir pateikę paraišką savarankiškai per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS), ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. NMA turi pateikti medžių ar krūmų įsigijimo faktui pagrįsti reikalingus dokumentus, t. y. sąskaitą faktūrą ar PVM sąskaitą faktūrą, kurioje turi būti nurodytas įsigytų medžių ar krūmų kiekis ir augalų rūšis.
Siekiantiems išmokų už kraštovaizdžių elementų priežiūrą
Taip pat reikia pateikti savivaldybės išduotą laisvos formos leidimą su žemės sklypo plane pažymėtomis leistinomis įkurti medžių ir krūmų juostomis, kurios nepažeistų melioracijos statinių apsaugos zonose.
Pavėluotai minimi dokumentai yra priimami iki rugpjūčio 15 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) už naujai pasodintus medžių ar krūmų plotus paramos sumą mažinant 1 proc.
Svarbu, jog plotai, siekiant gauti paramą už naujų medėjančių elementų sodinimą, PPIS turi būti įbraižomi laikantis savivaldybės darbuotojo, atsakingo už valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūrą, žemės sklypo plane pažymėtos leistinos įkurti medžių ir krūmų juostos ribų.
Siekiantiems išmokų už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus
Pareiškėjai, savarankiškai pateikę paraišką gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, iki rugpjūčio 1 d. NMA turi pateikti sertifikuotos sėklos įsigijimo faktui pagrįsti reikalingus dokumentus: sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą ir sėklos sertifikato kopiją (ar jį atitinkantį dokumentą) arba pakuočių etiketes. Sertifikuotos sėklos įsigijimo sąskaitoje turi būti nurodytas siuntos numeris, įsigytos sėklos kiekis, įsigytos sėklos augalų rūšis, veislė ir kategorija. Sėkla gali būti įsigyta iš Lietuvoje veikiančio dauginamosios medžiagos tiekėjo arba tiesiogiai iš Europos Sąjungos valstybėse veikiančio užsienio valstybės dauginamosios medžiagos tiekėjo.
Pavėluotai dokumentai priimami iki rugpjūčio 15 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną už sertifikuota sėkla apsėtus plotus paramos suma mažinama 1 proc.
Siekiantiems paramos už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai
Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai ir savarankiškai per PPIS pateikę paraiškas, iki rugpjūčio 1 d. privalo pateikti NMA su baltojo cukraus gamintoju ar žemės ūkio kooperatyvu sudarytą cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį, galiojančią einamųjų metų produkcijai parduoti.
Dokumentai pavėluotai priimami iki rugpjūčio 15 d., už kiekvieną darbo dieną susietosios paramos už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, sumą mažinant 1 proc.
Siekiantiems papildomos pajamų paramos išmokos jaunajam ūkininkui
Papildomą išmoką jaunajam ūkininkui pareiškėjai (fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens valdyme dalyvaujantis fizinis asmuo) gali gauti tik vieną kartą, jei jie atitinka pasirengimo ūkininkauti reikalavimus. Išmoka jaunajam ūkininkui yra skiriama ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį, kai jaunasis ūkininkas deklaruoja naudmenų plotus, atitinkančius bazinės tiesioginės išmokos reikalavimus.
Pareiškėjai, teikdami paraišką, turi atitikti pasirengimo ūkininkauti reikalavimus. Tais atvejais, kai paraiška teikiama savarankiškai per PPIS, pareiškėjas ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. NMA turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius atitiktį bent vienam iš Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 11.4.1–11.4.4 papunkčiuose numatytų reikalavimų, jei pareiškėjas nėra įregistravęs ūkio Ūkininkų ūkių registre. Dokumentai pavėluotai priimami iki rugpjūčio 15 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos jaunajam ūkininkui suma mažinama 1 proc.
Jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, jis ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. Juridinių asmenų registre bei Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemyje turi būti įregistravęs bei pateikęs duomenis apie narius, dalyvaujančius juridinio asmens veikloje. Neįregistravus fizinių asmenų iki rugpjūčio 1 d., juridiniam asmeniui jaunojo ūkininko išmoka neskiriama.
Atkreipiame dėmesį, jog visais atvejais po einamųjų metų rugpjūčio 15 d. dokumentai neadministruojami ir ekologinės sistemos išmokos neskiriamos, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-07-16
Kviečiame susipažinti su ALNSIS rezultatais informaciniame portale
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama iš anksto informuoti ūkininkus apie dar neįvykdytus įsipareigojimus, NMA informaciniame portale paskelbė Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) rezultatus. Naudojantis ALNSIS patikrinta, ar deklaruotas pasėlis atitinka esantį lauke, ir ūkininkai NMA informaciniame portale jau gali matyti trylikos pagrindinių auginamų pasėlių ALNSIS stebėjimo rezultatus.
Nuo liepos 17 d. NMA informaciniame portale bus rodomi ir juodojo pūdymo įdirbimo rezultatai, o iki liepos 23 d. planuojama pateikti ir nuotolinio stebėjimo rezultatus vertinant, ar žemės ūkio augalų plotuose ariamoje žemėje auginami žemės ūkio augalai, taip pat ar deklaruota pieva nesuarta nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų birželio 30 d., bei pasėlio atitiktį vasarinių kviečių (KVV) ir vasarinių kvietrugių (KRV) laukuose.
Nuo liepos 17 d. pareiškėjams bus pradedami siųsti individualūs pranešimai apie ALNSIS nustatytus neatitikimus dėl juodojo pūdymo įdirbimo reikalavimo, o nuo rugpjūčio 14 d. pranešimai bus siunčiami dėl šienavimo / ganymo reikalavimų.
ALNSIS rezultatai NMA informaciniame portale yra atnaujinami kas 10 dienų. Kadangi palydoviniams duomenims apdoroti reikia laiko, informaciniame portale bus rodomi prieš 10 dienų užfiksuoti rezultatai.
Primename, kad deklaruotiems stebimiems laukams yra suteikiamos 4 spalvos: žalia spalva deklaruotame lauke rodo, jog įsipareigojimas yra įvykdytas, geltona spalva nurodo, jog įsipareigojimas yra stebimas, oranžinė spalva reiškia, jog įsipareigojimas neįvykdytas ir artėja termino pabaiga, o raudona – įsipareigojimas neįvykdytas pasibaigus terminui.
Kviečiame peržiūrėti paskelbtus duomenis ir vadovautis NMA informaciniame portale pateikiamomis asmeninėmis rekomendacijomis, o bendrą informaciją apie nuolatinę stebėseną galite rasti ALNSIS skirtoje svetainėje https://alnsis.lt/, pasirinkę „ALNSIS veiksmų schema“.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-07-16
Sumanymų netrūksta – kaimui reikia ir skaitmeninių technologijų, ir išmanių sprendimų
Kaimo vietovėse – sutvarkyti parkai, atnaujinta apšvietimo sistema, bendruomenių namai, įvairios viešosios erdvės. Tokius darbus nuveikė kaimo vietovių vietos veiklos grupės (VVG), bendradarbiaudamos su partneriais ir įgyvendindamos projektus pagal LEADER programą. Šiuo metu situacija keičiasi, nes kaimo gyventojų poreikiai – jau kitokie. Žemės ūkiui reikia ir skaitmeninių technologijų, ir robotų bei dirbtinio intelekto, reikia ir įvairių sprendimų, kurie padėtų taikyti žiedinės ekonomikos principus sprendžiant maisto švaistymo bei kitas problemas.
Nauja kryptis – sumanieji kaimai
Pasak žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, kaimo bendruomenėms tenka įveikti nemažai iššūkių. Gyventojų – mažėja, jauni žmonės nenoriai grįžta gyventi į kaimą, kuriame nėra tokių galimybių, kokias siūlo miestas.
„Kaime taip pat reikia informacinių technologijų. Jos daro įtaką visoms gyvenimo sritims – ekonomikai, švietimui, sveikatos priežiūrai, paslaugoms, socialiniams ryšiams“, – sakė E.Giedraitis.
Pasak jo, Europos bendroji žemės ūkio politika siekia ne tik remti žemės ūkį, bet prisidėti prie kaimo vietovių plėtros ir jos išsaugojimo – formuoja naują kryptį, nukreiptą į sumanių kaimų atsiradimą.
Žemaitijoje – išskirtinis projektas
Žemaičiai – sumanūs. Vietos veiklos grupė (VVG) „Pajūrio kraštas“ jau skyrė finansavimą Brožių kaimo bendruomenės sumanytam projektui „Samtis Sveikatos“. Trišalė sutartis tarp VVG, bendruomenės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros – jau pasirašyta.
Pagal projektą, kurį parama pasiekė pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano investicinę priemonę „Sumanieji kaimai“, bendruomenė, kartu su aštuoniais partneriais – ūkininkais Ernestu Rimgaila bei Alanta Zapalskiene, asociacijomis „Šefų kalvė“ ir „Kodas sveikatai“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir kitais, sumanė įrengti gastronominę studiją su bandomąja simuliacijų laboratorija.
Pasak VVG „Pajūrio kraštas“ VPS administravimo vadovės Raimondos Damulienės, Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje esantis Brožių kaimas apskritai yra pirmasis Europoje, jau pripažintas sumaniuoju kaimu.
„Bendruomenei šiek tiek anksčiau pavyko įgyvendinti ypač sunkų „Trumpųjų maisto grandinių“ projektą. O dabar startuoja kitas išskirtinis jos projektas“, – sakė R.Damulienė.
Bendra projekto vertė – apie 250 tūkst. eurų, iš jų parama sudaro 200 tūkst. eurų.
Pasak R.Damulienės, bendruomenės sumanymas – ypatingas.
Bandomoji simuliacijų laboratorija bus įrengta moduliniame namelyje – jame bus sustatyta už projekto lėšas supirkta virtuvės įranga.
Pagal projektą, mokymai ir konsultacijos vyks nuotoliniu būdu, todėl už projekto lėšas bus perkama ir skaitmeninė techninė įranga, reikalinga mokymams transliuoti. Tam ketinama įsigyti trijų rūšių kameras, mikrofonus, jų priedus, televizorių.
„Gastronominė studija pavadinta e-virtuve. Taigi projekte numatytos simuliacijos bus kuriamos šioje studijoje ir transliuojamos interneto svetainėje, kuri turės ir elektroninės parduotuvės funkcijas“, – paaiškino R.Damulienė.
Pagal projektą bus įkurtas neformalaus švietimo centras, skirtas plėtoti sveikatai palankią mitybą ir inovacijas.
Projekto metu, bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto bei Kauno technologijų universiteto mokslininkais, bus atliekami moksliniai tyrimai – tiriama maisto produktų maistinė vertė, cheminė sudėtis, tos pačios rūšies maisto produktai palyginti tarpusavyje ir nustatyta, kuris jų yra vertingiausias ir labiausiai palankus sveikatai.
Numatoma tirti šiuos produktus: sultinius, kepenėles, riebalus, skirtingas mėsos rūšis, raugintas daržoves, kryžmažiedes daržoves, – tai, ką tieks projekto partneriai ūkininkai. Mokslininkai pateiks išvadas, kuriomis bus vadovaujamasi kuriant naujus patiekalus ir receptus.
Modelis – pažangiausias ES
Pernai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sukūrė sumaniųjų kaimų strategijų įgyvendinimo modelį.
Jį Europos Komisijos ir nepriklausomi ekspertai įvertino kaip vieną pažangiausių visoje ES. ŽŪM numatė skatinti kaimuose skaitmenizaciją, energetinį efektyvumą, inovatyvių paslaugų plėtrą,– taigi norima atverti kaimą naujovėms ir inovatyvioms technologijoms.
Pasak viceministro E.Giedraičio, įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano investicinę priemonę „Sumanieji kaimai“ išlieka svarbus vietos veiklos grupių ir partnerių bendradarbiavimas.
Su VVG projektuose gali dalyvauti savivaldybių administracijos, savivaldybių tarybų įsteigti juridiniai asmenys, fiziniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, tame tarpe ir užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, mokslo ir mokymo įstaigos, fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.
Tačiau, anot viceministro, sumanymai turi keliauti „iš apačios į viršų“, nes niekas kitas geriau nežino bendruomenės poreikių, kaip patys gyventojai. Todėl ir yra numatyta, kad VVG yra pagrindinės „Sumanaus kaimo“ strategijos rengėjos, pareiškėjos ir administratorės.
„Anksčiau ir pats vadovavau vietos veiklos grupei „Nemunas“. Mes buvome sumanę projektą – norėjome uždarytos mokyklos pastatą pritaikyti bendruomenės reikmėms. Padarėme viską – apskaičiavome išlaidas, parengėme projektą, bet savivaldybė ėmė ir jam nepritarė – neįžvelgė prasmės. Taigi sumanymas žlugo“, – prisiminė E.Giedraitis.
Pasak jo, būtent vietos savivalda atlieka svarbų vaidmenį kuriant pažangą sumanaus kaimo projektuose.
Savivaldybių administracija arba jos įsteigti juridiniai asmenys VVG parengtose strategijose gali dalyvauti kaip projektų vykdytojai arba partneriai.
Dalyvaudamos kaip partnerės savivaldybės tiesiogiai gali įsitraukti į projekto veiklų planavimą, vykdyti dalį veiklų ir prisidėti būtinu projekto kofinansavimu, dėl kurio kaimo bendruomenėms, asociacijoms, nors ir turinčioms puikiausių idėjų, neretai kyla sunkumų.
„Savivaldybių administracija gali įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus, užtikrinti švarų ir tvarų energijos tiekimą.
Jos gali kurti modernias transporto sistemas, įskaitant viešojo transporto ir dviračių takų plėtrą. Tai mažina ir automobilių išmetamų teršalų kiekį, ir gerina gyventojų mobilumą.
Savivalda taip pat nemažai gali prisidėti įgyvendindama pažangias atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistemas, siekdama mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą.
Taip pat nemažai svarbūs gali būti savivaldybių įgyvendinami viešojo pobūdžio sumanaus kaimo projektai, kurie skirti visai bendruomenei, tokie, kaip viešųjų erdvių atnaujinimas ar socialinių paslaugų plėtra“, – teigė viceministras E. Giedraitis.
Paramos dydžiai
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano investicinei priemonei „Sumanieji kaimai“ iš viso yra numatytas 15 mln. eurų biudžetas.
Strategija įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro bendra strategija ir atskiri, vienos arba skirtingų veiklos pobūdžių projektai, savarankiškai parengti projektų vykdytojų.
Paramą strategijai įgyvendinti galės gauti VVG ir VVG partnerė, turinti patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją.
Projektus VVG galės teikti ir taisyklėse įvardinti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybių administracijos, mokslo ir mokymo įstaigos.
Jei strategijai įgyvendinti paraišką teikia tik viena VVG, didžiausia paramos suma gali sudaryti iki 500 tūkst. eurų.
Jeigu įgyvendinant strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja dvi VV, suma padidėja iki 600 tūkst. eurų, jeigu trys ir daugiau VVG – iki 700 tūkst. eurų.
Į didžiausią – iki 700 tūkst. eurų paramos sumą, neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių, gali pretenduoti VVG, kurios veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 tūkst. žmonių.
Projektų vykdytojų veikloms bus skiriama parama iki 200 tūkst. eurų.
Kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 -2027 m. strateginio plano investicinę priemonę „Sumanieji kaimai“ planuojamas rugsėjo 2 – 30 dienomis, tad VVG tam jau turėtų ruoštis.
Vietos veiklos grupės parengta strategija turės apimti bent vieną sumanaus kaimo temą: vietos ekonomiką, infrastruktūra ir paslaugos, sumanios vietos bendruomenė, aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimas.
Sumaniųjų kaimų projektuose galės būti pačios įvairiausios veiklos. Tai ir robotizuoti ūkiai, viešosios elektroninės paslaugos, kolektyvinių transporto priemonių naudojimas pagal kaimo gyventojų poreikius, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir daugybė kitų veiklų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-15
Ruošiamasi keisti valstybinės žemės naudojimo tvarką
Ketvirtadienį Seimui pateikti Aplinkos ministerijos paruošti pakeitimai dėl valstybinės žemės naudojimo. Šiais pakeitimais siekiama ne kartą Konstitucinio Teismo pažymėtų vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Už Žemės įstatymo pakeitimo projektą ir lydinčiuosius po pateikimo balsavo 56, susilaikė 21, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.
Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomu – Kaimo reikalų komitetas, dalį paketo nagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti parlamento rudens sesijos metu. Priėmus šiuos įstatymo pakeitimus būtų ištaisytos Konstitucijai prieštaraujančios Žemės įstatymo nuostatos.
Šiuo metu įstatymas numato, kad areštuoti ar teisminio ginčo objektu esantys žemės ūkio sklypai negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi. Taip pat pakeitimais siūloma atsisakyti savivaldybių teisės atleisti sutarties šalį nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, jei ji išnuomota aukciono būdu, tam bus numatyti specifiniai atvejai. Kaip pristatydama pakeitimus teigė aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė, tikimasi, kad taip valstybinė žemė bus naudojama efektyviai ir visuomenė gaus maksimalią naudą.
„Taikant Žemės įstatymą ir specifiškai kalbant apie valstybinės žemės nuomą, pardavimą ir panaudą, paaiškėjo, kad turime šiuos santykius šiek tiek koreguoti tam, jog užtikrintume racionalų valstybinės žemės panaudojimą“, – Seimo posėdžio metu aiškino M. Juodvalkė. „Aiškiai sudėliojame atvejus, kada aiškiai galima atleisti nuo nuomos mokesčio“, – pridūrė ji.
Taip pat, jos teigimu, pakeitimuose numatomi nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai. Be to, anot viceministrės, asmenys perkantys valstybinę žemę išsimokėtinai bus tikrinami Nacionalinės žemės tarnybos, kad išvengti nemokumo atvejų. „Šiandienai galiojantis reguliavimas leidžia nusipirkti valstybinę žemę išsimokėtinai, per terminą, kuris ne ilgesnis, nei 15 metų.
Ir praktikoje susiduriame su atvejais, kad įsigyja, tačiau nemoka. Ir čia Valstybės kontrolės rekomendacija, kad reikia tikrinti mokumą“, – komentavo ji. Įstatymų pakeitimais taip pat norima numatyti, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype pastačius naujus statinius, nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks sklypas arba jo dalis parduodamas šių statinių savininkui, sumokant sklypo ar jo dalies vertę.
