Žemės ūkio naujienos: 2024-07-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai: viskas, ką reikia žinoti
Žemės ūkyje dabar pats darbymetis, todėl ūkininkai, skubindamiesi nudirbti darbus, dažnai pasitelkia pagalbininkus. Žemės ūkio ministerija primena, kad priimant žmogų, teikiantį žemės ūkio ar miškininkystės paslaugas, nebūtina sudaryti darbo sutarties – tokias paslaugas galima įforminti paslaugų kvitu.
Kaip pildyti paslaugų kvitus?
Paslaugų kvitą pildo darbdavys prieš darbuotojui pradedant teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas. Pirmiausia į paslaugų kvitą įrašomi pirminiai duomenys: paslaugų teikimo data, paslaugų pogrupio kodas ir (ar) pavadinimas, matavimo vienetas, įkainis, atlygio mokėjimo būdas, mokėjimo data ar terminas. Antrasis išplėštas paslaugų kvito egzempliorius įteikiamas darbuotojui, o pirmasis egzempliorius lieka paslaugų kvito knygelėje.
Paslaugų kvitas išrašomas kiekvieną jų teikimo dieną arba, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, išrašomas vienas kvitas numatytam terminui, tačiau ne ilgesniam kaip kalendorinė savaitė.
Baigiant teikti paslaugas, iš dalies užpildytas paslaugų kvitas grąžinamas darbdaviui, kuris užpildo likusią abiejų paslaugų kvito egzempliorių dalį. Užpildytą antrąjį kvito egzempliorių darbdavys grąžina darbuotojui.
Paslaugų teikimo dienų skaičius – ribojamas
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad paslaugų teikimo dienų skaičius ribojamas – jis priklauso nuo to, vienam ar keliems darbdaviams yra teikiamos paslaugos. Vienam darbdaviui paslaugų teikėjas turi teisę teikti paslaugas ne ilgiau kaip 60 dienų per kalendorinius metus. Jeigu paslaugos teikiamos keliems darbdaviams – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų valandų skaičių.
Jeigu paslaugų teikimo dienų skaičius viršijimas, tai laikoma pažeidimu. Jei darbdavys norėtų gauti paslaugas ilgesnį laiką, nei numatyta Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme, jis turėtų sudaryti darbo sutartį su asmeniu, galinčiu teikti paslaugas.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka darbdavys
Už darbuotojus privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas moka darbdavys – 6,98 proc. nuo per mėnesį kiekvienam paslaugas teikusiam asmeniui apskaičiuoto atlygio sumos. PSD įmoką privaloma mokėti visada, net ir tais atvejais, kai darbuotojas tą mėnesį jau yra draustas.
PSD įmokos „Sodrai“ mokamos ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos už visus paslaugas per mėnesį teikusius asmenis. Taip pat darbdaviai iki kito mėnesio 15 dienos pateikia „Sodrai“ pranešimus apie asmenų jiems suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus. Šiame pranešime pateikiama apibendrinta informacija apie žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį. ,
Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojui viršijus maksimalų paslaugų teikimo terminą, „Sodros“ programinė įranga nebepriima pranešimų apie suteiktų paslaugų kvitus, todėl nėra galimybės pateikti „Sodrai“ informaciją apie gautas paslaugas, sumokėtą atlygį ir sveikatos draudimo įmokų sumas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-24
Jaunųjų ūkininkų paraiškos surikiuotos į pirmumo eilę
Jaunieji ūkininkai, gegužės–birželio mėnesiais kreipęsi dėl paramos (dotacijų) pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, jau gali susipažinti su šių paraiškų pirmumo eile. Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams bei už tai suteikus atitinkamą balų skaičių, paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 571 paraiška, surinkusi nuo 30 iki 100 atrankos balų.
Bendra jų prašoma paramos suma sudaro 34 mln. Eur (skirta 25,9 mln. Eur paramos lėšų).
Paramos lėšų visiškai pakako 388 paraiškoms, surinkusioms nuo 70 iki 100 atrankos balų (bendra jų prašoma paramos suma sudaro 23,2 mln. Eur). 51 paraiškai, kurios surinko 65 atrankos balus, paramos lėšų pakako iš dalies (bendra jų prašoma paramos suma sudaro 3 mln. Eur), tad sprendimo dėl papildomų lėšų skyrimo įgyvendinti šiuos projektus jų vykdytojams teks palaukti. NMA jau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl trūkstamų paramos lėšų skyrimo šiems projektams, kuri nuspręs, ar papildomos lėšos jiems galės būti skirtos.
Dar 132 pareiškėjams, surinkusiems 60 ir mažiau atrankos balų, paramos lėšų nepakako.
Su paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.
Primintina, jog jaunieji ūkininkai paramos – dotacijos arba lengvatinės paskolos – galėjo prašyti savo ūkio įkūrimui beižemės ūkio produktų pirminei gamybai, taip pat žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo veiklai vykdyti.
Pareiškėjams, prašiusiems suteikti paskolas, paramos lėšų pakako, jų paraiškoms pirmumo eilė nesudaroma.
Šaltinis: nma.lt, 2024-07-25
Parama žemės ūkio valdoms modernizuoti – jau rugsėjį
Šį rudenį ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys vėl galės teikti paraiškas vienos populiariausių Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonių „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti. Šiam papildomai surengtam paraiškų teikimo laikotarpiui Žemės ūkio ministerija skyrė 40 mln. Eur paramos lėšų, kurios yra besibaigiančios KPP visų priemonių likučiai. Svarbu tai, kad investiciniai projektai, finansuojami šiomis lėšomis, privalės būti įgyvendinti iki kitų metų birželio mėnesio pabaigos.
Remiami bus visi žemės ūkio sektoriai: pieninė galvijininkystė, mėsinė gyvulininkystė (įskaitant mėsinę galvijininkystę), avininkystė, ožkininkystė, triušininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė (įskaitant kiaušinių gamybą) ir kiti gyvulininkystės sektoriai, taip pat sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė bei kiti augalininkystės sektoriai.
Kiekvienam sektoriui – pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės bei kitiems augalininkystės sektoriams – skiriama po 10 mln. Eur paramos lėšų.
Parama gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams bus teikiama finansuojant 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Paramos intensyvumą numatyta padidinti 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, bei pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kitiems augalininkystės sektoriaus atstovams parama bus teikiama finansuojant 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės ir padidinama 20 proc. punktų jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, bei pareiškėjams, ūkininkaujantiems gamtinių ar kitų specifinių kliūčių turinčiose vietovėse. Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Visų žemės ūkio sektorių pareiškėjams numatoma padidinti paramos dydį projektui – jis galės siekti iki 1,5 mln. Eur (anksčiau buvo nuo 0,3 mln. Eur iki 0,6 mln. Eur) arba 1,7 mln. Eur, teikiant investicinę paramą ir lengvatinę paskolą (anksčiau buvo nuo 0,5 mln. Eur iki 0,8 mln. Eur). Atitinkamai šia padidinta paramos suma projektui padidės ir paramos dydis pareiškėjui 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant 2021-2024 metų pereinamąjį laikotarpį, ir susijusioms įmonėms bei sutuoktiniams.
ŽŪM atkreipia dėmesį į tai, kad sąlygos ir reikalavimai gauti paramą, paraiškų atrankos kriterijai, nustatyti atskiriems žemės ūkio sektoriams, nebus keičiami.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-22
Jaunųjų ūkininkų daugėja, o jų veiklos įvairėja
Kartų kaitos skatinimas žemės ūkyje ir jaunų žmonių pritraukimas į ūkininkavimą – vienas iš svarbiausių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) siekių. Statistiniai skaičiai rodo, kad šio prioriteto skatinimas pasiteisino – 2024 m. pradžioje, palyginti su 2021-ųjų pradžia, 12,5 proc. išaugo ūkininkų iki 41 m. amžiaus skaičius.
Išaugo parama įsikūrimui ir tiesioginės išmokos Jaunuosius ūkininkus vienijančios organizacijos atstovai pastebi, kad tai nėra tik pliki skaičiai, o jaunus žmones kurti ūkius paskatino išaugusi parama – tiek įsikūrimui skirta suma, tiek ir tiesioginės išmokos.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 2021–2027 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kasmet vidutiniškai tenka 17,9 mln. Eur, o 2014–2020 m. buvo skirta po 10,4 mln. Eur. Nuo 2023 m. jauniesiems ūkininkams įsikūrimo išmoka reikšmingai padidėjo – nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. Eur, o kartu ir su lengvatine paskola – iki 100 tūkst. Eur. Jaunųjų ūkininkų tiesioginėms išmokoms skirtos lėšos 2021–2027 m., palyginti su 2014–2020 m., išaugo net 41,5 proc. Jaunojo ūkininko išmoka 2023–2027 m., palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjo nuo 86 Eur/ha (už pirmuosius 90 ha) iki 137 Eur/ha (už pirmuosius 70 ha).
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkė Rūta Jurgaitė pripažino, kad ir SP intervencinei priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, ir jaunųjų ūkininkų tiesioginėms išmokoms suplanuotos ir skirtos didesnės sumos į ūkininkavimą pritraukė daugiau jaunų žmonių. Ji minėjo, kad sudėtingesnės tapo ir šios priemonės įgyvendinimo taisyklės. „Ir tai yra logiška, nes kai padidėjo parama, pasikeitė ir taisyklės bei atsirado daugiau reikalavimų. Nepaisant to, jauni žmonės, kurie galvoja apie ūkininkavimą, susigundo didesne parama ir tai yra labai sveikintinas ir teigiamas dalykas. Dotacija įsikūrimui išaugo nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. eurų, o jeigu prašai lengvatinės paskolos, gali gauti iki 100 tūkst. eurų. Bet, suprantama, paskolą reikia grąžinti. Tiesa, ji yra lengvatinė ir palankesnė nei komercinė paskola, tačiau vis tiek tai yra skolinti pinigai, kuriuos ūkininkas turės grąžinti“, – teigė LJŪJS pirmininkė.
R. Jurgaitė pastebėjo, kad jaunojo ūkininko įsikūrimui paramos prašantys asmenys dažnu atveju susigundo ir lengvatine paskola. Mat ūkininkavimo pradžiai reikia investicijų.
„Priemonė tokia, kad 80 proc. paramos avanso ūkininkai gauna iš karto, tačiau turi įsigyti visas projekte planuojamas investicijas. Ir tik pabaigus įgyvendinti verslo planą, teikia mokėjimo prašymą, kad gautų likusius 20 proc. Jeigu jaunasis ūkininkas neturi savų santaupų ir lėšų, tai ima lengvatinę paskolą. Tuo pareiškėjai ir naudojasi“, – pasakojo LJŪJS pirmininkė.
Jaunieji ūkininkai stiprina trumpąsias maisto tiekimo grandines
Įsikūrimui paramą gavę jaunieji ūkininkai neretai laužo žemės ūkyje nusistovėjusius stereotipus ir steigia įvairius ūkius bei imasi įdomių ir kartais netikėtų veiklų.
„Anksčiau, gal labiau 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu, jaunieji ūkininkai buvo labiau linkę į tradicines kryptis – grūdininkystę ir gyvulininkystę, didžioji dalis teikiamų įsikūrimo projektų buvo būtent tokie. Vėliau jie buvo orientuojami į didesnę pridėtinę vertę kuriančių produktų gamybą, tad pasuko į daržininkystę, sodininkystę, uogininkystę“, – aiškino R. Jurgaitė. Jaunieji ūkininkai pamėgo auginti įvairiais uogas: nuo braškių iki šilauogių ir sausmedžio uogų, retesnes daržoves, atsirado nemažai riešutų augintojų, bitininkų ir kt. Tai turi privalumų ir vietos vartotojams, nes tokia produkcija dažniausiai yra skirta vietos rinkai ir pirkėjus greitai pasiekia dažnai be tarpininkų. Tokiu būdu jaunieji ūkininkai prisideda prie trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymo ir plėtros.
„Atsiranda naujas ūkininkavimo modelis, kai klientai patys atvyksta į ūkį ir prisiskina sau uogų. Trumpas išaugintos produkcijos realizacijos periodas verčia ūkininkus sugalvoti, kaip greitai ją išparduoti“, – pastebėjo LJŪJS pirmininkė. Ji atkreipė dėmesį, kad nemažai jaunųjų ūkininkų turi darbus, o ūkininkavimas yra papildoma veikla. Tokie jaunieji ūkininkai renkasi kultūras, kurios nereikalauja daug priežiūros. Čia irgi galima įžvelgti tam tikrų pliusų, nes kai jauni žmonės dirba miestuose ir ūkininkauja, yra stiprinami ryšiai tarp miesto ir kaimo. „Manau, kad nemažai įtakos tam, kad jaunimas nori kurtis kaime, padarė ir pandemija, kada žmonės buvo ilgai izoliuoti butuose tarp keturių sienų, tada išaugo noras turėti savo kiemą ir daržą. O kai tai dar paskatino ir Strateginio plano parama, jauni žmonės drąsiau ėmėsi ūkininkavimo.
Gerai, kad ūkininkas turi darbą ir kitų pajamų, negyvena vien tik iš ūkininkavimo, nes tai nėra aukso puodas. Žemės ūkyje reikia labai daug darbo ir investicijų, o plėtra yra lėta, nes investicijos brangios. Todėl papildomos pajamos labai reikalingos. Be to, dažnai žemės ūkio veikla yra sezoninė, tad natūralu, kad žmonės turi ir antrus darbus“, – sakė R. Jurgaitė.
Strateginis dėmesys jauniesiems ūkininkams
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov pabrėžė, kad jaunųjų ūkininkų rėmimas yra svarbus mūsų žemės ūkio sektoriui. Jis pastebėjo, kad daugelyje ES kaimo vietovių yra struktūrinių problemų, kurių viena – jaunimo išvykimas, todėl būtina iš esmės stiprinti tų vietovių socialinę ir ekonominę padėtį, skatinant socialinę įtrauktį, didinti paramą jaunimui, kaimo vietovių paslaugų įvairovę ir patrauklumą, bei pažangiųjų kaimų plėtrą visose Europos kaimo vietovėse.
„Jauniems žmonėms yra sunku gauti reikiamų finansinių išteklių pradėti naują ekonominę veiklą žemės ūkio sektoriuje ir jai plėtoti, todėl būtina į tai atsižvelgti kuriant paramos strategiją, susijusią su tiesioginių išmokų paskirstymu ir tikslingu skyrimu“, – akcentavo A. Volkov. ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, jog jaunų žmonių vidutinis ūkių dydis yra mažesnis už Lietuvos vidutinį, o naujai besikuriantys ūkiai veiklą pradeda turėdami mažesnį žemės plotą, jauniesiems ūkininkams buvo padidintos tiesioginės išmokos – nuo 2023 m. nuspręsta mokėti ne už pirmus 90, o už pirmus 70 ha, tačiau išmokos dydį beveik dvigubinti. Išmokos dydis 2027 m. galėtų pasiekti ir 150 Eur/ha.
Šaltinis: delfi.lt, 2024-07-24
Pieno supirkimo kaina birželį buvo 8 proc. didesnė nei pernai
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šį birželį buvo 37,2 cento už kilogramą – 8,1 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Tuo metu per mėnesį, lyginant su geguže, pieno supirkimo kaina sumažėjo 3 proc. Kaip nurodo skelbia Žemės ūkio duomenų centras, pieno supirkimo kaina praėjusį mėnesį taip pat išliko ketvirtadaliu didesnė nei ilgametis kainų vidurkis. 2017–2021 metų laikotarpiu pieno kainos vidurkis buvo 29,9 cento už kilogramą.
Stambiems pieno gamintojams supirkimo įmonės šį birželį mokėjo vidutiniškai 41,3 cento už kilogramą – 5,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį.
Tokie tiekėjai šį birželį pardavė 62 proc. visos šalyje supirktos pieno žaliavos. Per metus pieno supirkimo dalis iš stambiųjų gamintojų išaugo 5 proc. (pernai birželį buvo 57 proc.). Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šį birželį supirkta 123,25 tūkst. tonų pieno – 3,5 proc. daugiau, palyginti su pernykščiu birželiu, teigiama pranešime.
