Žemės ūkio naujienos: 2024-08-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Išmokos ūkininkams dėl audros pasekmių sieks 10 mln. eurų
Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“. Savidraudos fondas teigia, kad gavo 1700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. hektarų.
Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų. Ši suma dar gali kisti, nes šiuo metu vertinami tik žieminiai rapsai bei vasariniai augalai.
Daugiausiai pažeistų laukų – 46 proc. buvo auginami javai, 28 proc. rapsai, 24 proc. ankštiniai augalai. Labiausiai nuo audros nukentėjo Joniškio, Šiaulių, Kelmės, Pasvalio ir Radviliškio rajono pasėliai.
Daržovių augintojų asociacijos atstovė: žala fiksuojama lietaus labiausiai paveiktose vietose
Kaip remdamasi pirminiais duomenis aiškina Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertė Zofija Cironkienė, didžiausi nuostoliai fiksuojami vietose, kur iškrito katastrofinis lietus. Toks lietus, Hidrometeorologijos tarnybos registruotas 5 meteorologijos stotyse: Telšiuose (110,1 mm), Laukuvoje (97,3 mm), Šiauliuose (93,1 mm), Joniškyje (81,8 mm), Mažeikiuose (80,7 mm).
„Ji (audros žala daržovėms – ELTA) lokali, didesni nuostoliai, ten, kur iškrito kelios mėnesinės kritulių normos, sklypuose tebetvyro vanduo ir pasėliai žus“, – Eltai atsakė Z. Cirokienė.
Anot jos, paveikti kai kurie morkų, burokėlių ir smidrų laukai. Neabejotina, teigia LDAA ekspertė, kad dėl audros pasekmių apsirgs kai kurie augalai, kas reikš blogesnį derlių.
„Pavyzdžiui., ŽŪK „Jakiškiai“ ūkyje šiuo metu užlieta per 20 ha morkų, 30 ha burokėlių, kurie yra po vandeniu. Taip pat skęsta per 150 ha grūdinių pasėlių, Anykščių – Panevėžio – Ukmergės rajonų sankirtoje išguldytas visas 2 ha smidrų plotas. Nebeįmanoma atlikti mechanizuotų priežiūros darbų“, – komentuoja ji.
„Išguldyti smidrai lėčiau rytais išdžiūsta tai tik laiko klausimas kada įsisuks kokia liga. Neravėti tarpvagiai ir galimos ligos veda į prastesnį kitų metų derlių, nes smidrai nesukaups pakankamai maisto medžiagų“, – teigia Z. Cirokienė.
„VH Lietuva“: kviečių praradimai nedideli
Kaip tvirtina fondo Lietuvos filialo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė, kviečių praradimai nedideli – daugumoje laukų 1–3 proc., kai kur – 6 proc.
„Nors audros metu situacija atrodė baisi, svarbu neskubėti panikuoti dėl liūties padarinių pasėliams, nes jų būklė labiausiai priklauso nuo to, kokie orai ateina paskui. Prieš liūtį žemė buvo ištroškusi lietaus ir iškritusius 100–150 ml kritulius greitai sugėrė, (…), todėl kviečių derliaus praradimai – nedideli“, – sako T. Rickevičienė.
„VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika pabrėžia, kad liūtis neilgai, kas leidžia kai kuriuos išguldytus augalus nuimti. Anot jo, jeigu lietus tęstųsi 10 – 15 dienų – būtų tragedija, o esamoje situacijoje jos nėra.
„Kviečiai dalyje laukų yra pagulę, tačiau jie jau yra kietosios brandos stadijoje ir gamta leidžia žemdirbiams šiuos augalus kuo greičiau nusiimti. Turintieji gerą techniką jau kulia kviečių laukus. Žieminių rapsų laukuose pažeidimai – didesni. Daugumoje laukų yra 11–15 proc., kai kuriuose – iki 100 proc. iškultų rapsų, nes liūčiai „atidarius“ ankštaras, grūdai išbyrėjo. Tačiau, paradoksas: rapsų išgulimas padėjo ir apsaugoti derlių“, – komentuoja M. Rusteika.
Kokių nuostolių liūtis sukėlė pupų laukuose, bus vertinama vėliau, nes derliaus nuėmimo terminas dar tik po 2–3 savaičių.
Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ vienija 2,5 tūkst. žemdirbių, apima 96 proc. visos pasėlių draudimo rinkos ir yra apdraudęs trečdalį draustino Lietuvos pasėlių ploto. Kolektyvinę pasėlių žalų reguliavimo patirtį „VH Lietuva“ perėmė iš Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH), kuris dirba jau 200 metų ir apima daugiau kaip 110 tūkst. žemdirbių patirtį 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.
Starkevičiaus prioritetai – žemės ūkio finansavimas, klimato kaita, kaimo ateitis
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas 68-erių Kazys Starkevičius, kurį siūloma skirti žemės ūkio ministru vietoje Kęstučio Navicko, daugiausia dėmesio žada skirti kitų metų žemės ūkio finansavimui, sektoriaus ateities pamatams ir klimato kaitos iššūkiams. Kandidatas į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovus taip pat teigė ketinantis atnaujinti viceministrų bei patarėjų komandą.
K. Starkevičiaus teigimu, svarbiausias jo darbas, tapus ministru, bus padaryti viską, kad būtų „tinkamai žemės ūkiui suformuojamas kitų metų biudžetas“.
Pasak jo, netrukus baigsis 2013–2018 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų žemės ūkio sektoriuje laikotarpis, todėl bus svarbu sužiūrėti, kiek lėšų ir kodėl liko nepanaudota.
„Iki kitų metų birželio visos lėšos turi būti tinkamai panaudotos, yra likę keli šimtai milijonų, tai tinkamas jų įdarbinimas svarbus, jos turi būti panaudotos klimato kaitos iššūkiams“, – BNS penktadienį teigė K. Starkevičius.
Jis žada imtis iniciatyvos, kad atsirastų ilgalaikės žemės ūkio programos gairės.
„Pabandysiu suburti kaimo bendruomenes ir ūkininkus prie ilgalaikės žemės ūkio ir kaimo perspektyvų ir krypčių programos. Pabandysime tokios programos gaires sudėlioti ir susitarti su kaimu, politikais, žemdirbiais, kokia bus kaimo, žemės ūkio sektoriaus ateitis. Kad nebebūtų taip, kad ateina viena valdžia ir pradedam nuo nulio. Ateina kita – trūkt už vadžių ir vėl viskas iš pradžių. Turime padėti bent pamatus, kad ateityje ūkininkai ir kaimo bendruomenės jaustųsi saugiau“, – teigė K. Starkevičius.
Anot jo, sprendžiant klimato kaitos klausimus bus siekiama, kad žemės ūkyje būtų naudojama mažiau trąšų.
K. Starkevičius taip pat teigė, kad bus pokyčių ministerijos vadovybėje.
„Tikrai visi neliks (viceministrai – BNS). Kai kas liks, bet bus pasikeitimų. Ne vienas ministras buvo atsakingas. Jeigu buvo pataikaujama, tik linksima galva ir nieko nedaroma, nepatariama ministrui, tokie viceministrai ir patarėjai negali dirbti“, – sakė K. Starkevičius.
Žemės ūkio ministru jis yra dirbęs 2008–2012 metais.
K. Starkevičius su šeima ūkininkauja – dirba apie 400 hektarų žemės, iš kurių nuosava žemė, kurią paveldėjo iš tėvų, sudaro 130 hektarų, kitą nuomoja. Šeima augina grūdines kultūras ir mėsinius galvijus.
Į Seimą jis renkamas nuo 2004 metų.
K. Starkevičius anksčiau yra dirbęs Kauno apskrities viršininku, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, vicemeru, nuo 1996 metų – konservatorių narys.
Vilniaus universitete jis yra įgijęs bibliotekininko ir bibliografo specialybę, taip pat studijavo Teisės fakultete.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-08-02
Ūkininkų atstovas teigiamai vertina Starkevičiaus kandidatūrą į žemės ūkio ministrus
Ūkininkų atstovai teigiamai vertina premjerės Ingridos Šimonytės siulymą skirti Kazį Starkevičių žemės ūkio ministru. Kaip teigia Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas, ūkininkai tikisi ministerijos vykdomos politikos „pasitaisymo“, kaip kad, anot jų, buvo su krašto apsaugos ministru.
„Manome, kad tai teisingas sprendimas, kuris galėjo jau senai būti. Nes K. Starkevičius turi žemės ūkio ministro praktikos, tarp žemdirbių yra vertinamas teigiamai. Svarbiausia, pats žmogus yra ūkininkas, ir yra labai glaudžiai susijęs su šia sritimi. Tai vienas iš nedaugelio su Vyriausybe susijusių sprendimų, kuriuos būtų galima laikyti išmintingais ir jais pasidžiaugti“, – Eltai aiškino I. Hofmanas.
„Galbūt bus panaši situacija, kaip su krašto apsaugos ministru, kur pasiteisino pakeitimas“, – vertino jis.
Nors pakeistos sudėties Vyriausybė darbą tęs vos kelis mėnesius, ŽŪT atstovas mano, kad jei K. Starkevičius taps ministru, bus imtasi esminių žemės ūkio sektoriaus problemų sprendimo.
„Aš manau, kad bent keletą esminių problemų tikrai išspręs ir tikrai bus geras rezultatas“, – tvirtino jis.
Anksčiau I. Hofmanas yra teigęs, kad K. Starkevičiaus paskyrimas žemės ūkio ministru padėtų reabilituoti valdančiųjų įvaizdį ūkininkų akyse.
Pats politikas anksčiau teigė nežinantis, ar priimtų tokį siūlymą ir manantis, kad reikia apsvarstyti visus argumentus.
Praėjusią savaitę, pirmadienį, G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė I. Šimonytę ministre pirmininke. Politikė turi sudaryti ir pateikti prezidentui naują Vyriausybę iki kito pirmadienio – tuomet baigiasi įstatyme numatytas 15 dienų terminas.
Prezidentūra jau anksčiau leido suprasti, kad labiausiai iš Vyriausybės narių labiausiai abejojama žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ateitimi kabinete.
G. Nausėda balandžio mėnesį yra sakęs, kad jeigu žemės ūkio ministras K. Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po prezidento rinkimų
Trečiadienį G. Nausėda žurnalistams kartojo manantis, kad dešiniųjų Vyriausybėje būtini pokyčiai. Pasak jo, atnaujinimų reikia siekiant užtikrinti kokybišką ateinančių metų biudžeto svarstymą.
Savo ruožtu I. Šimonytė teigė, jog net likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų gali vykti pokyčių Ministrų kabinete. Visgi, anot jos, tokie pasikeitimai turi būti argumentuoti.
Ministrų kabinetas yra sudaromas ir tvirtinamas iš naujo po to, kai Vyriausybė grąžino įgaliojimus naujai išrinktam prisiekusiam prezidentui.
Finansų tarpininkai pasirengę teikti lengvatines paskolas ūkininkams
Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo finansinių priemonių įgyvendinimas įgauna pagreitį. INVEGA atrinko finansų tarpininkus, pasirengusius teikti ūkininkams lengvatines paskolas pagal šias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemones.
KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“
Paskolų teikimui skirta 16 mln. Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Paraiškas lengvatinėms paskoloms gauti bus galima teikti nuo rugsėjo16 d. iki spalio18 d. Galima didžiausia paskolos suma investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui – 200 tūkst. Eur. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 25 proc. paskolos daliai taikoma ne didesnė nei 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 75 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“
Paskolų teikimui skirta 19,94 mln. Eur EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Paraiškas lengvatinėms paskoloms gauti galima teikti nepertraukiamai iki šių metų pabaigos (kvietimas gali būti stabdomas anksčiau, jei bus pasiekta paskolų teikimui skirta lėšų suma). Galima didžiausia paskolos suma investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui – 100 tūkst. Eur. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma ne didesnė nei 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
SP intervencines priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“
Paskolų teikimui pagal šias priemones skirta 35 mln. Eur EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Paraiškas lengvatinėms paskoloms gauti galima teikti nepertraukiamai iki šių metų pabaigos (kvietimas gali būti stabdomas anksčiau, jei bus pasiekta paskolų teikimui skirta lėšų suma). Galima didžiausia paskolos suma investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui – 200 tūkst. Eur. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 30 proc. paskolos daliai taikoma ne didesnė nei 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 70 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą, kvietimo teikti paraiškas galiojimo laikotarpiu turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Paraiškos turi atitikti konkrečios KPP ar SP priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus. NMA, teigiamai įvertinusi paraišką, išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą. Gavę NMA pažymą pareiškėjai turi kreiptis į atrinktą finansų tarpininką. Atrinktų finansų tarpininkų sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje www.nma.lt ir INVEGOS interneto svetainėje www.invega.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-02
COPA-COGECA prognozės grūdinių kultūrų sektoriui
COPA-COGECA Grūdinių, aliejinių bei baltyminių augalų darbo grupės ekspertai prognozuoja prastus 2024 metus visos Europos grūdinių kultūrų sektoriui, stabilius metus aliejinių augalų sektoriui ir teigiamą baltyminių augalų derlių. Nors žinia, kad situacija dėl orų pokyčių dar gali pasikeisti.
Grūdų derlius
ES 27 šalių grūdų gamyba turėtų siekti 257,3 mln. tonų, o tai yra 4,7 proc. mažesnis nei praeitų metų derlius. Tuo tarpu aliejinių augalų gamyba turėtų sumažėti 1,0 proc. iki 31,9 mln. tonų, o baltyminių augalų gamyba – padidėti 13 proc. iki 3,9 mln. tonų.
Grūdinių kultūrų derlius 2024 metais turėtų šiek tiek sumažėti (–1,2 proc.), o atsižvelgiant į pasėlių ploto sumažėjimą (–3,5 proc.), derliaus rezultatai turėtų būti mažesni nei 2023 metais. Įdomu pažymėti, kad labai sumažėjo kviečių (–6,3 proc.) ir miežių (–9 proc.) gamyba. Tuo tarpu kukurūzų gamyba išliko stabili (–0,5 proc.), o avižų gamyba padidėjo (+21,2 proc.).
Kalbant apie gamybos geografinį pasiskirstymą, dauguma šiaurinių (Belgija, Prancūzija, Danija, Vokietija) ir centrinių / rytinių valstybių narių patyrė gamybos sumažėjimą, kai kuriais atvejais gana didelį (–3 mln. tonų Lenkijoje, –9 mln. tonų Prancūzijoje), kurio nekompensuoja didelis gamybos padidėjimas Ispanijoje, palyginti su 2023 metais (+3 mln. tonų Ispanijoje).
Apskritai, tai reiškia, kad 2024 metų derlius bus mažesnis nei 2023 metais (kuris jau buvo prastas), taip pat gerokai mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidutinį grūdų gamybos kiekį (–8,4 proc.). Ši nerimą kelianti prognozė gali dar labiau pablogėti ateinančiomis savaitėmis, kurią lems oro sąlygos.
Aliejinių augalų derliaus prognozės
Aliejinių augalų situacija šiek tiek sumažėjus pasėlių plotui (–1,6 proc.) gana stabili, tačiau prognozuojamas didesnis derlingumas (+0,7 proc. ), dėl to, palyginus su 2023 metais, gamyba šiek tiek sumažėjo (–1,0 proc.).
Tačiau, palyginti su penkerių metų vidurkiu, šie metai išlieka gana teigiami (+6,3 proc.). Kalbant apie situaciją atskirose ES valstybėse narėse, ji gana tolygi, galima pažymėti tik didelį Ispanijos gamybos padidėjimą (+50 proc.), kurį galima paaiškinti itin prastais 2022 metais, o Lenkijoje gamybos sumažėjimas yra gana didelis (–15 proc.), lyginant su kitomis šalimis.
Baltyminių augalų situacija
Baltyminių augalų situacija ES šalyse prognozuojama teigiama, išskyrus Prancūziją, kur prognozuojamas 16 proc. metinis gamybos sumažėjimas, daugiausia dėl derlingumo.
