Žemės ūkio naujienos: 2024-08-07

– Žemdirbių bendruomenė sako, kad jūs buvote geriausias ministras per visus atkurtos nepriklausomybės metus. Ar siūlymas tapti šįkart ministru jums buvo netikėtas?

– Nepasakyčiau, kad netikėtas, būsiu atviras. Premjerė jau buvo kalbėjusi apie tai ir vidury kadencijos, tačiau tikrai buvo svarbių darbų ir Ekonomikos komitete, ir energetikos proveržio paketas, visi kiti ūkio klausimai, pastaruoju metu mūsų komitete buvo svarstomi ir susiję su karo pramone, ir metalo klausimai. Džiaugiuosi, kad Seimas jau patvirtino.

– Tai kada premjerė pirmą kartą užsiminė apie keitimą?

– Jau anksčiau, prieš kokius kelerius metus.

– Tai net kelerius metus ji jau galvojo apie ministro keitimą.

– Buvo toks pokalbis: kas būtų, jeigu būtų, – aš taip pasakyčiau.

– Kitaip sakant, netrukus po to, kai pradėjo kadenciją ministras, taip?

– Ne, šiek tiek vėliau. Bet tai buvo seniai. Mes tikrai sutarėme, kad yra labai daug darbų komitete, kur turime tikrai reikšmingų mūsų ekonomikai darbų. Buvo tada ir karas prasidėjęs, ir pandeminis laikotarpis, ir ekonominė krizė, kuri grėsė.

– Tai jeigu ir karas prasidėjo, ir pandemija, tai čia galėjo būti 2021–2022 metai, taip?

– Dabar tiksliai neprisiminsiu, bet toks pokalbis kažkada buvo.

– Dabar vis dėlto premjerė nusprendė keisti ministrą, kai iki rinkimų yra 2 mėnesiai, bet realiai aišku, jūs dirbsite ilgiau, turbūt iki gruodžio mėnesio. Ar prasmingas dabar toks keitimas?

– Turbūt aš dėl ko ryžausi? Žemdirbių bendruomenė, kaimo žmonės ir visi, kas susiję su žemės ūkiu ir pramone, – iš tikrųjų jaučiu jų palaikymą ir iškeltus tokius lūkesčius, kuriuos tikiuosi, įgyvendinsiu.

– Pone Starkevičiau, bet jeigu jūs būtumėte nuo pat pradžių buvęs ministru? Beje, jums nuo pat pradžių nesiūlė?

– Ne.

– Gerai. Arba tuo metu, kai premjerė pradėjo apie tai užsiminti, jums sakyti, jeigu nuo tada jūs būtumėte [ministru – LRT.lt], jūsų politika būtų buvusi kitokia negu buvusio jau dabar ministro? Ar būtų ir kažko panašaus buvę?

– Aš manau, kad būtų kitokia [politika – LRT.lt] buvusi. Manau, ji būtų panaši, kaip yra kaimyninėse šalyse, kaip yra Lenkijoje, Latvijoje ir Švedijoje.

– Tai kokia ji yra?

– Suprantama kaimo žmogui, gyventojui, ūkininkui, verslininkui. Ji nesikeičia kiekvienais metais, kai dabar ateina deklaravimas ir, tarkime, balandžio mėnuo atidedamas ir ūkininkai nežino. Praėjusiais metais iš tikrųjų buvo padaryta klaidų, kurių kitose šalyse nebuvo. Tai, tarkime, Europos Sąjunga panaikino, kai prasidėjo karas, 5 proc. pūdymo privalomumą. O mes kodėl nepasinaikinome? Aš galiu pasakyti drąsiai – mano skaičiavimais, mes praradome apie 100 milijonų eurų pajamų. Štai kad ir praėjusiais metais buvo reikalaujama, kad būtų priešsėlis sėjamas ir tiktai sėja galėjo prasidėti kaip kolūkiniais, kolchoziniais, metais, jau būdavo irgi blogai. Turi baigtis spalio pirmą, o mes, ūkininkai, tik spalio 1 turėjom pradėti sėją. Mano skaičiavimais, aš tikiu, kad jie tikslūs, mes praradome 60 milijonų. Ūkininkai ne veltui išvažiavo į gatves, apskritai tiesiog atsirado toks nepasitikėjimas mūsų valstybinėmis institucijomis.

– Premjerė sako, kad ji neturėjo jokių priekaištų ministrui, kuris dabar yra patrauktas. Kaip tai buvo? Jūs neįspėjote premjerės, nesakėte jai šitų skaičių?

– Kaip čia švelniau pasakius. Kaip sakoma, viščiukai skaičiuojami rudenį. Dabar galima paskaičiuoti , kodėl šiemet derlius mažesnis. Kodėl kalbu apie 60 milijonų? Todėl, kad viena tona mažiau ten, kur buvo vėl jau sėta, mes gavome derliaus. Aš jau sakau kaip šioks toks žemės ūkio specialistas, kuriuo save laikau, nes vieną kadenciją dirbome. Taip ir prarastas tas pasitikėjimas. Tai dabar reikia atkurti tą pasitikėjimą.

– O jūs bandėte pačiam ministrui sakyti tai, ką dabar sakote?

– Aš buvau netgi tam tikrais momentais, ir viešai, kaip moderatorius tarp kaimo bendruomenių, žmonių, ūkininkų, tokiu kaip taikdariu buvau, dirbau. Tai ta taika buvo pasiekta, bet, matyt, netenkino rezultatai ir buvo tikimasi, kad iš tikrųjų tie rezultatai keisis, bet čia labai priklauso ir nuo, aišku, politinės valios. O jeigu ministras politinės tvirtos valios neturi, tada užvaldo valdininkija.

– Ir šiuo atveju taip ir buvo atsitikę?

– Aš manau, kad taip.

– Žiūrėkite, bet ministrą visą laiką kaltino dėl to, kad jis labai, na, kaip antras aplinkosaugos ministras dirba, ne kaip žemės ūkio. Bet tie aplinkosaugos klausimai, taip, šį kartą teko atsitraukti ir ne tik Lietuvos Vyriausybei, bet ir Europos Komisijai teko atsitraukti, niekur nedings. Jie vis tiek bus, nes, na, toks mūsų gyvenimas, klimato kaita yra ir į tai reikia atsižvelgti. Kaip jūs ketinate su tuo veikti?

– Aš matau jau šiandieną – peržiūrėjau programas ir yra 2013–2020 metų programa ir ten yra dar likusių lėšų, kurias reikia tikslingai panaudoti būtent klimato kaitos problemoms spręsti. Ir aš šiuo atveju tikrai turėsiu pasiūlymų. Ir dar todėl, kad iki kitų metų liepos 1 d. šie pinigai turi būti tikslingai panaudoti. Aš tikrai turiu pasiūlymų, kaip tai bus padaryta.

– Gerai, tai pasakykite, ką jūs ketinate nuveikti per tuos mėnesius? Kas svarbiausia jums atrodo, ką jūs galite spėti ir už ką žemdirbiai bus dėkingi?

– Dabar pati didžiausia problema – atkurti pasitikėjimą. O kaip tai galima atkurti? Tai biurokratinės naštos panaikinimas, perteklinių reikalavimų atsisakymas, nes dabar tam tikros žemės ūkio institucijos tapusios tiesiog tikrintojais, kurie, net neinformavę ūkininkų ar kitų žemės ūkio subjektų, vyksta pas ūkininkus – remiuosi faktais – iš traktorių traukia ir veda į kiemą kaip kokį nusikaltėlį. Dar aš prisimenu iš savo gerosios praktikos Šimašių, kai buvo teisingumo ministras. Mes buvome sukūrę tam tikrą programą, kuri puikiai veikė, kad turi informuoti, jeigu tikrintojas atvyksta. Čia ne operatyvinės veiklos tarnybos. Tada ūkininkas ar tas žemės ūkio subjektas susitvarko, bet jeigu ne, tai tada jau yra perspėjimas. Kodėl priešgaisrinė apsauga turi tokį populiarumą mūsų Lietuvoje? Dėl gerų darbų: ne tik gaisrus gesina, bet jie prevenciškai tikrina. Prevenciškai surašo reikalavimus, ką turi pasitvarkyti vienas ar kitas asmuo, fizinis ar juridinis. Ir jie įvykdo. Nešoka iškart su bauda, negąsdina ūkininkų, kurie daugelis dabar yra parvykusių. Dabar įvyksta kartų kaita. Tie, kurie 30 metų pradėjo [veiklą], dabar yra 60 metų, vaikai perima jų ūkius. Kas ten taikoma? Tiesiog žiūrima, ar tame kieme nėra technikos, kurią nusipirko vaikas ir ji turi stovėti ant jo žemės. Tai kas čia yra?

– Dar vienas dalykas – pieno sektorius. Sako, kad po tų žiemos protestų pavyko daug ką sutarti su ministru, na, bent iš dalies tam kartui, tai pieno sektorius toks esą liko visiškai nepaliestas. Ir jokios reformos jo neliečia, jis yra labai aktualus ir svarbus. Tai yra tiesa, daug problemų ten [pieno sektoriuje – LRT.lt]?

– Tai yra tiesa. Tikrai tam tikri žingsniai padaryti, rasta lėšų naujoms fermų investicijoms, nes matome, kad jas reikia modernizuoti, reikia robotus statyti. Tačiau visą laiką susiduriama su perspektyva – su pieno kainomis. Mes, Ekonomikos komitetas, irgi bandėme, turime projektą, tačiau sulaukėme, aišku, daugiau iš perdirbėjų, nepasitenkinimo. Bet aš tikrai prie šio klausimo planuoju grįžti dabar kaip žemės ūkio ministras, ne kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas.

– Kaip Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis yra sakęs, žemės ūkio ateitis – tai tamsi tamsi naktis. Ar jūs pritariate tam? Ar vis dėlto matote prošvaisčių?

– Aš matau prošvaisčių. Per 100 dienų tikrai galiu atkurti pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Kartu kviečiu visas partijas. Jau kalbėjome, kad sukurtume bent kelerių metų, tarkime, deklaravimo taisykles, kad ūkininkai žinotų, kas bus rytoj, kas kitais metais. Jeigu trejų metų padarytume, tai būtų iš tikrųjų jau didžiulis progresas.

– Pone ministre, belieka turbūt palinkėti jums sėkmės per 100 dienų?

– Tai ką gi, ačiū.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-08-06

Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos tęstines priemones ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones, privalo nušienauti pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP, AGP) ir žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (klasifikatoriaus III grupės kodai) bent vieną kartą per metus arba nuganyti ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.

Pagrindiniai šienavimo reikalavimai

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už vaisių, uogų ir riešutų auginimą bei paramą pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekologines sistemas) „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ ir „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, sodų, riešutynų ir uogynų tarpueilius privalo nušienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus iki rugsėjo 1 d., taip pat iki šios datos būtina pašalinti ir negyvus vaismedžius, vaiskrūmius bei jų liekanas.

Jei pareiškėjo, kurio einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektarui, pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamosios žemės plotuose yra ganoma, šių plotų nebūtina papildomai šienauti. Po ganymo lauke likę žolės likučiai nebus laikomi neatitikimu reikalavimams. Tokiu atveju iki rugsėjo 1 d. šiuose laukuose yra būtini ūkinių gyvūnų buvimo lauke požymiai, t. y. ekskrementų liekanos, išguldyta ar nuėsta žolė ir kt. arba laukai turi būti nušienauti.

Tais atvejais, kai pareiškėjo laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektarui, plotai iki rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkyti, t. y. nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti nušienauti.

Siekiantys gauti paramą už daugiametes pievas, kurios yra saulės elektrinių teritorijose, iki rugsėjo 1 d. privalo sutvarkyti nenuganytus plotus (šienas, žalioji masė turi būti išvežta iš lauko arba susmulkinta ir tolygiai paskleista arba palikta suguldyta vietoje) ir iki rugsėjo 1 d. per mobiliąją „NMA agro“ programą privalo pateikti nuotraukas iš skirtingų teritorijos vietų, kuriose aiškiai matytųsi sutvarkytų plotų vaizdas.

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, iki rugsėjo 1 d. turi nušienauti ežias (ribines juostas), palaukes, paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius. Iki rugsėjo 1 d. būtina nušienauti ir medžių bei krūmų juostas, apsaugant kamieną nuo galimų pažeidimų: medžiams – po laja, krūmams – 1 m atstumu nuo lajos. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje, susmulkinti arba išvežti.

Pagal veiklas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ žolę taip pat reikia nušienauti bent vieną kartą per metus ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.

Šaltinis: nma.lt, 2024-08-06

Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog kai pareiškėjas deklaravo plotus pagal kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir juose pasirinko taikyti tiesioginės sėjos būdą, tačiau NMA, atlikusi patikras, nustatė, kad tuose deklaruotuose plotuose buvo taikyti kiti bearimių technologijų žemės dirbimo būdai, pareiškėjui bus skiriama ekologinės sistemos išmoka už kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus (jei jis atitinka kitiems bearimių technologijų žemės dirbimo būdams keliamus reikalavimus). Svarbu, jog ši nuostata taikoma tik 2024 m. pateiktoms paraiškoms.

Šaltinis: nma.lt, 2024-08-06

„Ypač sudėtingu laikotarpiu žemdirbiams būtų aktualu biurokratijos ir administracinės naštos mažinimas. Ir šios problemos gali būti sprendžiamos ministro lygmenyje, nes daug administravimo tvarkų patvirtinamos būtent jo įsakymais“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Dilba. „Yra darbai, kurie buvo vykdomi, bet jiems reikia papildomos energijos. Vienas iš jų yra trumpų masto grandinių įgyvendinimas, šis mechanizmas labai svarbus kaimo gyvybingumui. Tada yra melioracijos fondo įstatymo projektas, kurį būtų naudinga Seime išdiskutuoti dar šį rudenį. Taip pat yra ilgalaikės priemonės rinkos svyravimui švelninti. Tai čia būtų kalba ir apie savitarpio pagalbos fondą“, – komentavo jis.

Nors žemdirbių atstovai tikisi, kad K. Starkevičiaus tapimas žemės ūkio ministru atneš tokį patį teigiamą poveikį kaip krašto apsaugos sričiai turėjo Laurynas Kasčiūnas, prezidento patarėjas nemano, jog reiktų lyginti šiuos politikus. Ministrui K. Starkevičiui užsiminus, kad dar rudens Seimo sesijoje būtų galima apsvarstyti bendrą partijų susitarimą dėl žemės ūkio krypties, R. Dilba teigia, kad jei tai pagerintų bendravimą su žemdirbiais – Prezidentūra palaikytų iniciatyvą.

„Jeigu tai iš tikrųjų skatina dialogą su žemdirbių bendruomene, prezidentas tokią iniciatyvą palaikytų. Tai suteiktų galimybę politikams ir žemdirbių bendruomenei kalbėtis apie prioritetus“, – sakė R. Dilba. „Akivaizdu, tokio susitarimo siekis neturėtų atkreipti dėmesį į save nesprendžiant kitų problemų“, – įspėjo patarėjas.

Naujajam žemės ūkio ministrui norint pakeisti viceministrų komandą, prezidento patarėjas tikisi, kad tai bus žmonės susipažinę su ūkininkų bendruomene. „Ministras kalbėjo apie komandos pakeitimą. Tai čia turbūt iš tikrųjų laukia pokalbis su premjere apie komandos formavimą. Tačiau galbūt tai bus žmonės įsigilinę į žemdirbių bendruomenės problemas“, – teigė jis.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl atnaujintos Vyriausybės sudėties. Šalies vadovas patvirtino dviejų naujų ministrų – Kazio Starkevičiaus ir Aurimo Pečkausko – kandidatūras. Atnaujintos Vyriausybės sudėtį prezidentui premjerė Ingrida Šimonytė pateikė praėjusį penktadienį. Vyriausybės vadovė keičia du kabineto narius – žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

Į šiuos postus atitinkamai pateikė dabartinio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką, konservatorių K. Starkevičių bei sveikatos viceministrą A. Pečkauską. Kitose ministerijose pokyčių nėra – pateiktos tvirtinti tų pačių ministrų pavardės. Prezidentūra jau anksčiau leido suprasti, kad labiausiai abejojama žemės ūkio ministro K. Navicko ateitimi Vyriausybėje.

Pastarosiomis savaitėmis kritikos žerta ir sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio atžvilgiu. Visgi, pats prezidentas konkrečių pavardžių viešai neįvardijo. Savo ruožtu I. Šimonytė teigė keičiamiems ministrams neturinti jokių priekaištų, tačiau sprendimus priėmė, siekiant „konstruktyvaus Vyriausybės darbo“.

Šaltinis: delfi.lt, Žygimantas Šilobritas, 2024-08-06

Sprendimą statyti biodujų jėgainę yra priėmęs Kaišiadorių paukštynas. Jo atstovai apie tai žiniasklaidai pranešė praėjusią savaitę. Inga Karaliūnaitė, profesionalių paslaugų bendrovės „Noewe“ Tvarumo ir aplinkosaugos projektų vadovė, vertindama Kaišiadorių paukštyno sprendimą, sako, kad jis gali išspręsti bendrovės mėšlo laikymo metu skleidžiamų kvapų problemą, prisidėti ir prie vietinių Kaišiadorių rajono ūkių organinių atliekų tvarkymo. Įgyvendinus projektą, oro kokybė turėtų pagerėti aplink ūkius, kur sandėliuojamas mėšlas, tręšiamuose laukuose, panaudojant jau apdorotą digestatą.

Mažiau kvapų

„Remiantis literatūros šaltiniais ir atliktais tyrimais, apdoroto mėšlo (digestato) skleidžiamas kvapas, palyginti su neapdorotu mėšlu, yra net 80-85 proc. silpnesnis. Be to, digestato maistinės savybės augalams yra palankesnės, o maistinių medžiagų įsisavinimas – gerokai efektyvesnis“, – teigia I. Karaliūnaitė. Anot jos, kai mėšlas yra sandėliuojamas, dalis maistinių medžiagų iš jo tiesiog išgaruoja.

Pavyzdžiui, išsiskiriant amoniakui, mėšle mažėja azoto, kuris yra viena svarbiausių medžiagų augalams. Tuo metu apdorojant mėšlą uždaruose fermentatoriuose, dujų išsiskyrimo procesai baigiasi ir gaunamas galutinai nudujintas digestatas. Jame „užrakinamos“ beveik visos augalams ir dirvai naudingos medžiagos.

„Kai yra biojėgainė, fermose ir vietos ūkiuose susidaręs mėšlas nekaupiamas, o iš karto gali būti perdirbamas uždaruose fermentatoriuose. Dar vienas svarbus aspektas tas, kad nemalonių kvapų sumažėja ne tik fermose, kuriose susidaro ir iš kurių bus vežamas mėšlas, bet ir tręšiamuose laukuose“, – teigia I. Karaliūnaitė.

Prisideda prie ES Žaliojo kurso tikslų

I. Karaliūnaitė pranešime primena, kad Europa įsipareigojusi tapti klimatui neutraliu žemynu 2050 m., su tarpiniais 2030 m. tikslais. CO2 bei metano išmetimas skatina klimato kaitą. Lietuvoje žemės ūkis yra trečioje vietoje pagal išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, t. y. yra atsakingas net už 22,9 proc. visų emisijų.

Palyginimui, metanas klimato kaitos požiūriu yra 25 kartus kenksmingesnis už CO2, t. y. į atmosferą išmesta tona metano prilyginama 25 tonoms CO2 ekvivalento. Šiuo požiūriu inovatyvios mėšlo tvarkymo technologijos ir biojėgainės yra vienos efektyviausių priemonių, leidžiančių sumažinti metano emisijas žemės ūkyje.

„Kitas svarbus aspektas yra energetinė nepriklausomybė ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas energijos gamybai. Į dujų tinklą tiekiamas biometanas pakeičia importuojamas gamtines dujas. Kuo daugiau savo resursų turėsime, tuo mažiau priklausomi nuo išorės veiksnių būsime“, – priduria specialistė.

Šaltinis: delfi.lt, ELTA, 2024-08-06