Žemės ūkio naujienos: 2024-08-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo 8,4 proc.
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šią liepą siekė 37 centus už kilogramą, tai yra buvo 8,4 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo metu per mėnesį, palyginti su birželiu, pieno supirkimo kaina sumažėjo 0,7 proc. Kaip skelbia Žemės ūkio duomenų centras, stambiems pieno gamintojams supirkimo įmonės liepos mėnesį mokėjo vidutiniškai 41,2 cento už kilogramą, tai yra 5,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tokie tiekėjai pastarąjį mėnesį pardavė 61 proc. visos šalyje supirktos pieno žaliavos.
Pranešama, kad per metus pieno supirkimo dalis iš stambiųjų gamintojų išaugo 4 proc. (pernai liepą buvo 57 proc.).
Panašu, kad dėl aukštos pieno supirkimo kainos Lietuvoje žaliavinio pieno gamyba ūkiuose auga. Šią liepą supirkta 127,66 tūkst. tonų pieno, tai yra 0,7 proc. daugiau, palyginti su pernykšte liepa.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-08-21
Javus uždžiovino saulė, vėliau jie atsigavo, tačiau norimo derliaus ūkininkai nesulaukė
Dauguma javų laukų jau tušti ir Alytaus rajono ūkininkai skaičiuoja derlių, kurio dosnumo gamta šiemet pašykštėjo. Kai kurie javų augintojai tikina, kad daug nuostolių padarė kruša ir stiprios audros, o dar ir supirkimo kainos, pasak jų, istorinėse žemumose. Alytaus rajono Simno seniūnijos ūkininkas Bronius Guževičius augina žieminius rapsus, žieminius kviečius, pupas. Dar ir cukrinių runkelių laukas pilnas.
Didesniam derliui koją pakišo gamta
Alytaus rajono Simno seniūnijos ūkininkas Bronius Guževičius augina žieminius rapsus, žieminius kviečius, pupas. Dar ir cukrinių runkelių laukas pilnas.
„Rapsai šiemet nepasiteisino, nes buvo sausas ruduo ir sėklos nesudygo. Prikūliau vos iki 3 tonų iš hektaro. Žieminiai kviečiai sudygo tik spalio vidury ir šiemet prikūlėm iki 7 tonų iš hektaro. Tai vidutiniškas derlius. Pupų prikūlėm iki 3 tonų iš hektaro. Prie prasto jų derliaus prisidėjo karščiai ir sausra. Kai užklupo didžiosios audros, kviečius jau buvom nusikūlę, tačiau laukuose dar buvo likę apie 40 ha rapsų, tai padarė daug žalos.
Supirkimo kainos – istoriškai mažos. Tokios, kokios buvo 2000-aisiais metais. Dar niekas tiksliai nesuskaičiuota, ne viskas parduota, tačiau panašu, kad pelno nebus ir būsime arti nulio“, – situaciją apibūdino B. Guževičius.
Atsižvelgdamas į pastarųjų metų tendencijas, ūkininkas planuoja šiemet vėlinti rudeninę sėją – maždaug po rugsėjo vidurio sės žieminius kviečius. Įprastai šie darbai prasidėdavo rugsėjo pradžioje, tačiau pastaraisiais metais rugsėjis būna labai sausas, todėl tenka laukti drėgnesnių orų.
„Žemė ne vagis – vienais metais mažiau derliaus duoda, kitais – atiduoda“, – viliasi ūkininkas.
Viltis – aukštesnės ekologinio derliaus kainos
Ekologinį ūkį turintis ūkininkas Donatas Klimkevičius iš Daugų seniūnijos taip pat augina net keletą kultūrų – spelta kviečius, avižas, grikius, pupas.
„Derlių vertiname nevienareikšmiškai. Pirmiausia, tai vėtra ženklių nuostolių pridarė ir gerokai koregavo mūsų lūkesčius. Jeigu ne audros, tai derlius būtų buvęs neblogas. Anksčiau tokių gamtos nepalankių faktorių sulaukdavome kas antrus metus, o dabar jau kasmet ko nors sulaukiame. Nors pasėliai buvo drausti, draudimas ne viską kompensavo.
Labai daug tikėjomės iš pupų, kviečių, bet gamta savaip pakoregavo. Dar neturime galutinio derliaus ir skaičiavimų, tačiau tendencija daugmaž aiški“, – pasakojo D. Klimkevičius ir pridūrė, kad belieka viltis, jog patirtus nuostolius padengs bent jau aukštesnės ekologinio derliaus supirkimo kainos.
Pasak jo, dvejonių kyla dėl pupų sėjos, mat nebėra sėklų veislių pasirinkimo.
Rajone mažėja kai kurių sėjamų plotų
Šiemet sėjamos įvairios pasėlių kultūros Alytaus rajone yra virš 30 tūkst. ha. Dažniausiai plotai apsėjami žieminiais kviečiais, kurių šiemet buvo virš 15 tūkst. ha ir žieminiais rapsais – virš 5 tūkst. ha. Taip pat auginami ir vasariniai kviečiai, kurių šiemet buvo apie 2 tūkst. ha. Vasarinių ir žieminių miežių buvo sėta virš 1 tūkst. ha., rugių – šiek tiek virš 400 ha, avižų – virš 2 tūkst. ha, kukurūzų – apie 1,3 tūkst. ha, žirnių – virš 1 tūkst. ha. Kvietrugių pasėta beveik 2 tūkst. ha.
Pagal iš ūkininkų gautą informaciją, derlingumas svyruoja, nes priklauso ir nuo žemės našumo balo, ir nuo to, kiek ūkininkas „atidavė“ žemei (trąšos, priežiūra nuo piktžolių ir ligų).
Deja, ūkininkai pasėtais vasariniais javais nesidžiaugė, nes šiais metais juos kiek sudygusius uždžiovino saulė ir nors vėliau jie atsigavo, tačiau derliaus, kokio tikėjosi, negavo.
Šiemet Alytaus rajono ūkininkai vidutiniškai prikūlė: žieminių kviečių – 6 t/ ha, žieminių rapsų – nuo 2,7 iki 3,3 t/ha, kvietrugių – iki 3 t/ha, avižų – 2,5 t/ha.
Lyginant su 2023 metais, derlingumai – labai panašūs, tik šiemet kai kurių sėjamų plotų mažėja. Pavyzdžiui, 2023 m. žieminių kviečių sėta virš 17 tūkst. ha, rugių – virš 500 ha, žieminių rapsų – virš 5 tūkst., kvietrugių – virš 1 tūkst. ha. avižų – virš 2 tūkst. ha.
Pasak Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irmos Stenionienės, mažėjimą galima sieti su atsirandančiomis saulės elektrinėmis, kurios užima nemažus plotus, pasitraukimus iš ūkinės veiklos dėl sumažėjusių grūdų supirkimo kainų, išbrangusių trąšų.
Taip pat remiantis meteorologinės stoties informacija, Alytaus rajone katastrofinių ir stichinių reiškinių šiemet nebuvo, o pagal individualių, ūkininkų turimų stotelių informaciją, buvo fiksuota įvairios informacijos, ypač susijusios su krituliais.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-21
Trąšų naudojimo apskaitos posistemio duomenų pildymo nuotoliniai mokymai
Kviečiame dalyvauti VĮ Žemės ūkio duomenų centro rengiamuose Paraiškų priėmimo informacinės sistemos Trąšų naudojimo apskaitos posistemio duomenų pildymo mokymuose, kurie vyks 2024 m. rugpjūčio 28 d. 10 val. nuotoliniu būdu per programą „Teams“. Mokymų nuoroda rasite žemiau.
Kad pristatymas vyktų sklandžiai, prisijungus prašome išjungti mikrofonus ir vaizdo kameras, o norėdami kalbėti – naudokite funkciją „Pakelti ranką“.
Šaltinis: zudc.lt, 2024-08-21
Šių metų pirmą pusmetį Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vidaus rinkoje geriamojo pieno ir kefyro pardavė mažiau, o grietinės, jogurto, sviesto ir brandintų sūrių pardavimai buvo didesni
ŽŪDC (LŽŪMPRIS) duomenimis, 2024 m. I pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vidaus rinkoje geriamojo pieno (pasterizuoto, 2,5 proc. riebumo, 0,9–1 l plėvelės fasuotėse) ir kefyro (2,5 proc. riebumo, 0,9–1 kg plastikiniame maišelyje) pardavė mažiau, atitinkamai 4,58 proc. (iš viso 6,22 tūkst. t.) ir 5,05 proc. (iš viso 4,16 tūkst. t.).
Tam galimai turėjo įtakos vartotojams mažiau patrauklios plėvelės pakuotės lyginant su tetrapako pakuotėmis ar plastikiniais buteliais. Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2023 m. I pusmečiu, vidutinės minėto geriamojo pieno ir kefyro didmeninės pardavimo kainos (be PVM) (toliau – kainos) sumažėjo, atitinkamai 8,57 proc. (iki 0,64 EUR/l) ir 6,15 proc. (iki 0,61 EUR/kg).
2024 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2023 m. I pusmečiu, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vidaus rinkoje jogurto (be priedų, 200380 g polistireno indelyje (išskyrus ekologišką jogurtą) ir grietinės (30 proc. riebumo, 330–500 g polistireno indelyje) pardavė daugiau, atitinkamai 22,16 proc. (iš viso 565,90 t) ir 10,64 proc. (iš viso 4,70 tūkst. t), tačiau mažesnėmis kainomis, atitinkamai 5,88 proc. (už 2,40 EUR/kg) ir 4,22 proc. (už 2,95 EUR/kg).
Analizuojamu laikotarpiu išaugo Lietuvos pieno perdirbimo įmonių sviesto (82 proc. riebumo, pergamentinio ar laminuoto popieriaus 170200 g pakuotėje) ir brandintų fermentinių sūrių pardavimai vidaus rinkoje: sviesto – 16,89 proc. (iki 3,27 tūkst. t), „Tilsit“ sūrių – 15,53 proc. (iki 2,13 tūkst. t), „Gouda“ sūrių – 45,20 proc. (iki 950,34 t), kietųjų ilgai brandintų sūrių – 0,80 proc. (iki 458,44 t). Nagrinėjamu laikotarpiu sviesto kaina buvo 1,97 proc. didesnė nei 2023 m. sausio – birželio mėn., ir siekė 6,74 EUR/kg, o sūrių kainos sumažėjo: „Tilsit“ sūrių – 4,79 proc. (iki 5,76 EUR/kg) „Gouda“ sūrių – 13,37 proc. (iki 4,99 EUR/kg), kietųjų ilgai brandintų sūrių – 3,74 proc. (iki 9,53 EUR/kg).
Tikėtina, kad sviesto kainos augimas buvo susijęs su situacija pasaulinėje rinkoje, kurioje dėl mažesnės sviesto pasiūlos jau kurį laiką didėja didmeninės sviesto kainos. Per pirmus šešis šių metų mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vidaus rinkoje pardavė mažiau liesos varškės ir varškės sūrių, atitinkamai 0,49 proc. (iš viso 527,91 t) ir 1,24 proc. (iš viso 319,19 t). Liesa varškė buvo parduota 7,04 proc. pigiau nei pernai (už 2,51 EUR/kg), o varškės sūriai – 0,17 proc. brangiau (už 5,76 EUR/kg).
Šaltinis: Agro RINKA nr. 14 (450), 2024-08-12
Atliktų ūkio darbų žurnalo pildymo nuotoliniai mokymai
Kviečiame dalyvauti VĮ Žemės ūkio duomenų centro rengiamuose Paraiškų priėmimo informacinės sistemos Atliktų ūkio darbų žurnalo duomenų pildymo mokymuose, kurie vyks 2024 m. rugpjūčio 23 d. 9 val. nuotoliniu būdu per programą „Teams“. Prie mokymų galėsite prisijungti per žemiau pateiktą nuorodą.
