Žemės ūkio naujienos: 2024-09-06

„Jeigu norime išgydyti visas tas „ligas“, turi atsirasti supaprastinta paramos sistema be sektorių. Noriu pabrėžti prioritetus: tie, kurie negavę paramos bei smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Stambūs projektai išlieka kaip ir buvo“, – akcentavo ministras, pakvietęs socialinių partnerių atstovus diskusijai.

Pasak susitikime dalyvavusių ūkininkų atstovų, ūkiai, negavę paramos, negali konkuruoti su ją gavusiais, todėl pritaria ministro iškeltiems strateginiams tikslams dėl paramos gavimo supaprastinimo ir prioritetų.

Taip pat siūlyta atsižvelgti į perspektyvius ūkius, kad parama būtų ne tik svari, bet ir tikslinga, diskutuota apie mišrius ūkius ir jų galimybes gauti paramą.

Susitikime kalbėta apie rengiamus SP ir KPP priemonės „Paramos investicijoms į žemės ūkio valdas“, SP intervencinių priemonių (ekologinių sistemų) taisyklių bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (GAAB4) pakeitimus, taip pat tartasi, kaip patikslinti kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikomą metodiką, kad būtų užtikrintas jos veiksmingumas ir efektyvumas.

Pasiūlymus šiems rengiamiems pokyčiams, kuriais siekiama supaprastinti paramos gavimą, teikė ūkininkams atstovaujančios organizacijos ir sąjungos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-06

„Rusijos veiksmai Ukrainoje kelia grėsmę visam pasauliui, ypač pažeidžiamiausioms šalims, o grėsminga politinė realybė verčia mus koreguoti planus, kad galėtume spręsti tvarių maisto sistemų, aprūpinimo maistu iššūkius. Aprūpinimas maistu ir maisto sistemų atsparumas yra vienos svarbiausių sąlygų, užtikrinančių mūsų saugumą“, – kalbėjo ministras K. Starkevičius.

Lietuva aktyviai prisideda prie galimų sprendimų, kaip užtikrinti naujus Ukrainos produktų logistikos kelius, paieškos. Palaikomos ryžtingos Ukrainos pastangos išlaikyti Juodosios jūros jūrų koridorių ir prisidėti prie pasaulinio aprūpinimo maistu, eksportuojant grūdus į Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis. Lietuva remia ir dalyvauja iniciatyvoje „Grūdai iš Ukrainos“.

„Mūsų įsipareigojimas rasti skubių priemonių, kad karo metu Ukrainos grūdai būtų gabenami į pasaulinę maisto rinką, yra reikšmingas indėlis į pasaulinės prekybos maistu palaikymą“, – konferencijoje pabrėžė ministras K. Starkevičius.

Žemės ūkio ministerija ėmėsi priemonių sugriežtinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių importuojamų grūdų kontrolę. Į Lietuvą importuojamiems grūdams, skirtiems maistui, pašarams ir susijusiems produktams, taikomos sustiprintos kokybės ir kilmės nustatymo priemonės. Grūdams, vežamiems tranzitu per Lietuvą, taip pat bus taikomi griežtesni kilmės kontrolės reikalavimai.

„Rusiškų grūdų patekimo į Lietuvos rinką ribojimas yra kritiškai svarbus klausimas mūsų šaliai ir visam regionui. Jis reikšmingas ne tik dėl tiesioginio poveikio grūdų kainoms rinkoje, bet ir dėl platesnio geopolitinio konteksto. Susirūpinimą kelia tai, kad rusiškų grūdų tranzitas per Baltijos šalių uostus daro neigiamą poveikį grūdų supirkimo kainoms, nes rusiški grūdai tarptautinėse rinkose gali konkuruoti kainomis, o tai gali pakenkti ES grūdų augintojams ir eksportuotojams“, – sakė žemės ūkio ministras.

Siekiant išsiaiškinti, ar Rusijos gabenami grūdai yra kilę iš okupuotų Ukrainos teritorijų, šiuo metu aktyviai bendradarbiaujama su Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentu (DEFRA), kad būtų įgyvendinta jų kuriama grūdų tikrinimo schema, pagrįsta moksline izotopine kilme.

Įvairių šaltinių duomenimis, 2023 m. Rusija nusavino ir eksportavo apie 5 mln. tonų grūdų iš okupuotų Ukrainos teritorijų.

„Užtikriname, kad Lietuva kartu su tarptautine bendruomene ir toliau teiks paramą drąsiems Ukrainos žmonėms. Tvirtai pasisakome už Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“, – kalbėjo ministras, taip pat išreiškęs Lietuvos paramą Bendrojo komunikato dėl aprūpinimo maistu projektui.

Konferencijoje daugelio valstybių narių priimtame komunikate tvirtinama, kad aprūpinimo maistu saugumas – integrali taikos formulės įgyvendinimo dalis, padėsianti įtvirtinti tvarią taiką Ukrainoje, regione ir pasaulyje.

Šioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo 122 atstovai iš viso pasaulio šalių, taip pat Jungtinių Tautų saugumo tarybos, Europos Komisijos, Europos Tarybos atstovai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-05

Tuo, kad ūkininkas A.Lipavičiaus ūkį vysto pagal darnaus ūkininkavimo filosofiją, galima įsitikinti užsukus į jo valdas. Jis puoselėja ekologišką pienininkystės ūkį, investuoja į modernizavimo sprendimus. Šiandieną jis laiko 200 piendavių, ūkis robotizuotas, karves melžia trys melžimo robotai. Investicija į biojėgainę nemaža, tačiau Arūnas neabejojo, kad ji atsipirks – tvarios investicijos žemės ūkyje jau tampa neišvengiamybe. Be to, tokios biojėgainės iš esmės naudingos ne tik pačiam ūkiui, bet ir aplinkinei bendruomenei – kaimynams nebereikia sukti galvos dėl iš fermos sklindančių kvapų.

Pasveikinti ūkininko ir jo šeimos atvyko būrys ūkininkų, svečių, padėkos ir sveikinimo žodį tarė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. „A.Lipavičiaus investicija į tvarų ūkininkavimą – rimtas, gražus projektas, dar kartą parodantis, kad ne karvutė kalta dėl klimato kaitos keliamų iššūkių. Keli įrenginiai padeda perdirbti, gaminti elektros energiją, šilumą, kraiką, naikina kvapus“, – renginyje kalbėjo K.Starkevičius.

Jis taip pat pabrėžė ir toliau sieksiantis, kad šalyje laikomų karvių skaičius nemažėtų, kad ūkiams būtų sudarytos palankios sąlygos modernizuotis, apsirūpinti reikalinga technika. Ministras tikino, kad atsinaujinančiai energetikai planuojama skirti dar daugiau lėšų.

Ne žala, o nauda gamtai ir žmogui

Mikrobiodujų elektrinės atidarymo renginyje dalyvavo ir akademinės bendruomenės atstovai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) prof. Rolandas Bleizgys neabejojo, kad į šį ūkį dar tikrai sugrįš su gausia studentų palyda, mat tai geras praktinis pavyzdys, kaip reikia tvarkytis ūkyje be kainos gamtai.

Anot jo, yra daug būdų, padedančių žemės ūkiui mažinti neigiamą poveikį aplinkai, o biojėgainės – vienas iš tokių sprendimų. Metanas yra vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jos kaupiasi ir tada, kai mėšlas arba srutos nėra tinkamai tvarkomi.

„Dažnai visuomenė pieno ūkius mėgsta pakritikuoti dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo, tačiau dar kartą galime įsitikinti, kad mėšlas yra ne žala, o nauda gamtai ir žmogui, tereikia ūkyje priimti teisingus sprendimus“, – akcentavo profesorius.

Biodujų jėgainių gamintojo „Biolectric“ technologiją Lipavičių ūkyje įdiegė bendrovė „InterAG“. Jos vadovas Ugnius Stančiauskas pristatė, kad šios naujos jėgainės galingumas – 44 kW/val., o jos tikslas – perdirbti ūkyje susidariusias atliekas, t.y. skystą mėšlą ir nenaudojamo pašaro likučius.

„Biodujų jėgainė gamina ne tik elektrą, bet ir didelį kiekį šilumos. Ji perdirba mėšlą taip, kad į atmosferą nepatenka kenksmingos dujos ir kvapai. Fermentuotas mėšlas-digestatas dirvoje įsisavina daug geriau ir efektyviau, negu įprastai naudojamas mėšlas“, – paaiškino U.Stančiauskas. Anot jo, naujoje biojėgainėje biodujas galima išvalyti, suspausti į balionus ir panaudoti sunkvežimiuose, automobiliuose.

Svarsto kurti energetinę bendriją

Ūkininkas A.Lipavičius – žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ narys. Renginyje dalyvavęs „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas džiaugėsi, kad jų nariai pasirengę drąsioms investicijoms ir toliau augina savo ūkius.

„Lipavičių šeimos investicija – puikus pavyzdys, kad ūkininkai siekia ne tik ekonominio efektyvumo, bet ir tvarios plėtros. Tvaraus verslo vystymas yra viena iš strateginių „Pienas LT“ krypčių, kuri įgyvendinama visose grandyse, pradedant pieno ūkiais, logistika ir baigiant aukštos pridėtinės vertės pieno produktų gamyba“, – tikino P.Viršilas.

Anot valdybos pirmininko, „Pienas LT“ planuose – energetinės bendrijos įkūrimas, kai kooperatyvo narių ūkiuose tvariai pagaminta elektra būtų „nukreipta“ gamyklos poreikiams.

„Svarbus momentas yra pačios biometano dujos, kurios gali būti naudojamos kaip kuras biometanu varomame transporte. Tačiau tam, kad šią idėją įgyvendintume, būtinos nemažos investicijos tiek ūkių lygmenyje, tiek Lietuvos mastu, nes turėtų būti sukurta reikalinga bendra infrastruktūra. Neabejoju, kad tai yra ateitis, apie tai turime galvoti ir kloti pamatus ateičiai. Kooperatyvas rimtai galvoja apie tvarumą ir svarsto galimybę atnaujinti pienovežių parką, kurie būtų varomi biometano dujomis. Diskutuojame apie tam tikrų bendrų projektų biometano dujų gamyboje įgyvendinimą, sujungiant kooperatyvo narius, o tai leistų atvykus į kai kurių mūsų narių ūkius ne tik surinkti pagamintą pieną, bet ir užpildyti bakus biodujomis“, – ateities planais dalijosi „Pienas LT“ valdybos pirmininkas P.Viršilas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-09-04

„Nuo mažens sukausi ūkyje. Mačiau, kaip tėvai nuo plyno lauko kūrė savo sodybą, sunkiai dirbo. Man tai visada atrodė savaime suprantamas dalykas. Niekada nenorėjau dirbti samdomo darbo. Iš tikrųjų esu dirbęs ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuose, tačiau tai nebuvo pačios geriausios patirtys. Sėdėdamas kabinetuose vis dairydavausi pro langą. Tuo metu atrodė, kad būnant tarp keturių sienų man net oro trūksta“, – dabar jau su šypsena senus laikus prisiminė A.Dirmeikis.

Suvalkietis pasakojo, kad savarankiškai ūkininkauti apsisprendė 2011 metais. Tuomet jis dar pardavinėjo žemės ūkio techniką, tačiau kuomet per javapjūtę norimu laiku darbdaviai jo neišleido atostogų, vyras nusprendė mesti darbą ir visiškai pasinerti į ūkininkavimą.

„Išsiskyrėme gražiuoju. Jie suprato mane, o ir aš nelabai turėjau kito pasirinkimo. Juk tikrai nebūčiau vietoje savęs taip greitai radęs kito žmogaus, kuris galėtų man nukulti javus. Galiausiai viskas išėjo labai gerai – niekada nesigailėjau šio savo sprendimo. Tuomet nesijaučiau savo rogėse, o dabar esu labai laimingas. Nieko nėra geriau, nei dirbti sau. Taip, ūkininko darbas nėra lengvas, čia nemažai iššūkių, bet su viskuo įmanoma susitvarkyti. Sunkiausia, kad žemdirbystėje – itin lėta pinigų apyvarta. Daugelyje sričių investicijos atsiperka per keletą mėnesių, o čia reikia laukti ištisus metus, kol apsisuks ratas. Nieko nepaskubinsi“, – kalbėjo gižietis.

Vyras teigė kartais pasigendantis ir valdininkų palaikymo, kurie neretai ūkininkus tik apkrauna bereikalingais reikalavimais ir draudimais. Ypač Andrių nuvylė buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko vykdyta politika. „Visi ūkininkai norėtų tik vieno – kad ministras išmanytų savo kuruojamą sritį. Deja, pastaraisiais metais to nebuvo“, – apgailestavo pašnekovas.

Blogesnis nei tikėjosi

Šiuo metu Andrius su tėčiu Algiu ir broliu Albertu dirba apie 260 ha žemės. Maždaug 140 ha iš jų Andrius deklaruoja savo vardu. Trys vyrai puikiai susitvarko turimose valdose. Kadangi propaguoja beariminę žemdirbystę, jiems dar lieka laiko ir papildomiems užsiėmimas. Aplinkiniams ūkininkams jie taip pat teikia įvairias žemės ūkio paslaugas – pradedant purškimais ir tręšimais, baigiant javų ar rapsų kūlimu. Vyrai taip pat turi įsigiję sunkvežimį bei ekskavatorių, todėl norintiesiems padeda ir su šiomis transporto priemonėmis.

Neseniai Dirmeikiai savo ūkyje baigė javapjūtę bei rapsų sėją. Rugsėjo antroje pusėje planuojama pradėti žieminių kviečių sėja.

„Šių metų sezonas nebuvo toks geras, kokio tikėjausi. Pavasarį atrodė, kad metai bus geri, kad pagaliau bus galima atsiskaityti su bankais ir išlįsti iš turimų skolų. Laukai atrodė išties neblogai. Deja, prasidėjus javapjūtei rezultatai nuvylė“, – apgailestavo A.Dirmeikis.

Vyras pasakojo, kad labiausiai nepasisekė su žieminiais kviečiais, kurių šeimos ūkyje buvo pasėta per 160 ha. Vidutiniškai biro vos 5,5 t/ha, o ir jų kokybė nedžiugino – dominavo 3–4 klasė.

„Buvo laukų, iš kurių kūlėme po 8–8,5 t, tačiau tokių plotų pasitaikė labai mažai. Šiemet didžiąją dalį kviečių buvome pasėję į lengvas žemes, be to, turėjome nemažai problemų su žolėmis. Jokie herbicidai nepadėjo su jomis kovoti. Taip pat laukuose pasitaikė nemažai juodų varpų, kurias, matyt, paveikė koks nors virusas. Jose visiškai nebuvo grūdų. Kiek bendravau su kitais ūkininkais, pas juos taip pat šiemet buvo iškilę tokių problemų. Įtariu, kad prie to prisidėjo ankstyva praeitų metų sėja. Šiemet planuoju žieminius kviečius pradėti sėti kiek vėliau – ne anksčiau rugsėjo 15–20 dienomis“, – sakė pašnekovas.

Lietuvoje nereikia

Nepaisant prasto kviečių derliaus, A.Dirmeikį šiemet itin nudžiugino prikultų rapsų kiekis ir kokybė. Per pusšimtį hektarų jų auginęs žemdirbys kūlė 4,2–4,5 t/ha. Tokių gerų metų Andrius nelabai pamena.

„Esu patenkintas ir belukščių avižų derliumi. Lietuvoje jas mažai kas sėja ir beveik niekas nesuperka. Mes šiemet po keleto metų pertraukos vėl pasėjome per 20 ha šios kultūros. Iš tikrųjų investicija į avižas nėra didelė, o kaina – gana aukšta, tad pelnas prilygsta vos ne cukrinių runkelių pelningumui. Tik tiek, kad rasti pirkėjų nėra lengva. Aš pats bendrauju su Lenkijos atstovais. Mūsų šalyje belukščių avižų niekam nereikia, visos jos išvežamos į Vokietiją, Čekiją, Slovakiją ir kitas šalis, kuriose iš jų gaminami dribsniai“, – pasakojo A.Dirmeikis.

Šiais metais vyrą kiek nuvylė ir žirnių derlius, tačiau kadangi investicijos į jų plotus nebuvo didelės, jis dėl to nesuka galvos.

Didžiąją dalį derliaus vyras jau yra pardavęs, namuose laiko tik maždaug ketvirtadalį prikulto kiekio – jį ketina parduoti vėliau. Ūkininkas nuolat seka biržos kainas ir reaguodamas į jas stengiasi parduoti geriausiomis sąlygomis. Tiesa, tai pavyksta ne visada. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį grūdų kaina buvo smarkiai pakilusi, tačiau Andrius nespėjo jų parduoti laiku. Kai susiruošė, kaina jau buvo pradėjusi kristi.

Maždaug 500 t šių metų kviečių derliaus vyras yra išvežęs į supirkimo punktus, tačiau kol kas jie palikti saugoti, neparduoti. Andrius viliasi, kad kainos ims kilti aukštyn ir jis galės realizuoti savo prikultą produkciją.

„Kol kas dar laukiu, tačiau tendencijos nieko gero nerodo. Įsibėgėjus rudeniui kreditoriai bei partneriai pradės reikalauti grąžinti skolas, tad greičiausiai nieko kito neliks, kaip tik viską parduoti. Kita vertus, žemės ūkis toks ir yra – su daugybe rizikų, pakilimų ir nuosmukių“, – kalbėjo A.Dirmeikis.

Nuvylė draudimas

Galbūt kiek geresnis javų derlius galėjo būti, jei ne prieš keletą savaičių visą Lietuvą nusiaubusi audra. Ji neaplenkė ir Gižų kaimo gyventojo laukų. Tiesa, didžioji dalis plotų tuo metu jau buvo nukulta, tačiau tie javai, kurie dar buvo laukuose, šiek tiek nukentėjo.

„Manau, kad dėl audros iš hektaro praradau bent pustonį derliaus. Kažkiek nukentėjo ir grūdų kokybė. Aišku, ji ir iki tol nebuvo stebuklinga. Apmaudu, kad draudimo atstovai į mano situaciją pažiūrėjo pro pirštus ir nekompensavo nuostolių. Pasėlius draudžiu jau dešimtmetį. Iki šiol viskas būdavo gerai, tačiau šįkart likau nusivylęs draudikų požiūriu. Šįkart audra nusiaubė visą Lietuvą, tad greičiausiai į bendrovę kreipėsi tūkstančiai ūkininkų, kuriems reikės kompensuoti milijoninius nuostolius. Maniškiai, palyginti, nebuvo dideli“, – kalbėjo žemdirbys.

Nuo kombaino – ant motociklo

Nemaža dalis ūkininkų skundžiasi, kad neturi laiko realizuoti savo pomėgiams, tačiau Andrius tikrai nėra vienas iš tokių. Jis – užkietėjęs baikeris, priklausantis Kauno baikerių klubo „Road Brothers“.

Šiemet vyras motociklu jau buvo išvykęs į keletą tolimų kelionių. Maždaug prieš 15 metų pirmą kartą su plieniniu žirgu nuvykęs į tuo metu atrodžiusią tolimą Latviją, A.Dirmeikis tada negalėjo net pagalvoti, kad vieną dieną nebijodamas maišys kone visos Europos kelius.

Šiais metais Andrius su žmona Diana sukorė maždaug 4 tūkst. km ir pravažiuodami Lenkiją, Čekiją, Slovakiją bei Austriją galiausiai pasiekė Slovėniją ir Italijos Alpių kalnyną.

„Šiemet pirmą kartą trumpam palikome motociklą prie viešbučio ir radome laiko patys kopinėti po kalnus. Žmona net juokėsi, kad pagaliau ir aš pamačiau kalnus, nes paprastai tas, kuris vairuoja, mažai gėrisi gamta, privalo visą laiką koncentruotis į kelią“, – kalbėjo A.Dirmeikis.

Jo teigimu, šių metų kelionė buvo viena įspūdingiausių gyvenime. Vyras pasakojo, kad pasiruošti išvykoms motociklu daug laiko nereikia. Užtenka žinoti, kur nori vykti ir ką ketini pamatyti, o nakvynės vietas paprastai galima užsisakyti jau kelionės metu.

„Neįsivaizduoju geresnės kelionės už važiavimą motociklu. O keliauti dviese su artimu žmogumi išvis smagu. Juk nereikia prie nieko derintis, galima važiuoti, kur tik širdis geidžia. Tiesą pasakius, vairuodamas automobilį pavargstu daug labiau. Turbūt nėra geresnio jausmo, kaip važiuoti keliu, kai į veidą pučia vėjas. Keliaujant motociklu galima labiau mėgautis kvapais, gamtos vaizdais“, – pranašumus vardijo Andrius.

Jis su bičiuliais iš Kauno baikerių klubo „Road Brothers“ taip pat keletui dienų buvo nuvykęs į Vokietiją, o su žmona neseniai motociklu lankėsi Latvijoje.

„Kartais tikrai neįmanoma dėl ūkio darbų kur nors išvažiuoti, tačiau gerai planuojant darbus, galima rasti laiko šeimai bei savo pomėgiams. Man motociklas – neatsiejama gyvenimo dalis. Tikrai ir toliau keliausiu. O kur? Parodys laikas“, – šypsojosi A.Dirmeikis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-09-04

Vienas iš svarbiausių reikalavimų – tinkamai pateikti gyvūnų nuotraukas. Reikia pateikti bent dvi vieno gyvūno nuotraukas: pirmojoje turi matytis visas gyvūnas, o antroje – aiškiai įskaitomi įsagų numeriai. Tai padės greitai ir tiksliai identifikuoti gyvūnus.

Šiuo metu daugiau nei 36 tūkstančiai ūkininkų jau naudojasi NMA agro programėle. Prisijunkite ir Jūs!

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2024-09-04