Žemės ūkio naujienos: 2024-10-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Klimato kaita žemės ūkyje: nors ūkininkai bando prisitaikyti, žadama niūri ateitis
Klimato kaitos pokyčius itin jautriai išgyvena žemės ūkio sektorius. Ūkininkai bando prisitaikyti – išbando naujausias augalų veisles, diegia naujas technologijas. Ateitis, pasak ekspertų, niūri. Dalis ūkininkų jau keičia veiklą ar likviduoja ūkius. Kombainai į laukus kulti kukurūzų šiemet išvažiavo kaip niekad anksti. Dalis ūkininkų derlių nuėmė vos įpusėjus rugsėjui, kai ankstesniais metais jis iš laukų būdavo parvežamas tik spalio gale. Gerokai ankstesnis šiemet ir kitų grūdinių kultūrų derlius.
„Jeigu liepos 17 tiesiai iš rapsų įvažiuojam į žieminių kviečių pasėlius ir jie beveik sausi, mes turim taikytis prie tų iššūkių ir prie tų terminų, ir prie tų kenkėjų“, – teigia Ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pirmininkas Julius Vaitekūnas.
Pasak ūkininkų, kasmet atsiranda vis naujų, šaliai nebūdingų kenkėjų. Nuo dalies neturima jokių insekticidų. Dėl klimato kaitos nuolat ieškoma naujų augalų veislių, kurios atlaikytų įvairų stresą.
„Stengiamės taikytis, kažką tas veisles ieškot, ar apsaugos produktus panaudot laiku, kiek įmanoma. Ar antistresinius purškimus padaryt. Bet žemės ūkis tokia šaka, kad dirbti, dirbi ir nežinai, ar algą gausi gale metų. Kasmet vis sunkiau“, – mini ūkininkas Andrius Jarulis.
Klimato kaitą sako jaučiantys ir vaisių bei uogų augintojai.
„Ką auginau prieš 5 metus, šiuo momentu nebelabai įmanoma pasilikti tas veisles, tai išbandome vis naujesnes. Kiekvienais metais selekcininkai kuria, importuojame iš kitų šalių veisles, žiūrime, kaip mūsų klimatui jos tinka. Klimato kaita tikrai jaučiasi, ankstinasi derlius ir jis daug anksčiau pasibaigia. Kitą kartą jau pradedi galvoti, gal įmanoma bus 2 derlius imti“, – teigia braškių augintojas Manfredas Rudis.
Uogų ir vaisių augintojams šie metai buvo sėkmingi, nes dėl stichijų dalį derliaus prarado Lenkija. Tačiau pajamas ir išlaidas planuoti vis sunkiau.
„Labai sunku prognozuoti, kokios bus supirkimo kainos, ką reikės žmonėms sumokėt ir kokios sąnaudos derlių užauginti. Tai trąšos, mūsų padėtis pasauly ir taip toliau. Labai daug nežinomybių“, – komentuoja M. Rudis.
Šalies ūkiuose – vis daugiau šiuolaikinių technologijų. Nors įsileisti robotus dar ryžtasi retas, tai esą žemės ūkio, kovojančio su klimato kaita, ateitis. Rankų darbo bus vis mažiau.
„Atsiranda ir individualios meteorologinės stotelės, yra ūkininkai, kas naudoja. Jos jau šiek tiek prognozuoja, kas gali būti į ateitį. Tas pats dirbtinis intelektas, kuris gali išpranašauti tam tikrų vabzdžių ar kenkėjų protrūkius“, – kalba Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.
Klimato kaitą jaučia ir draudimo kompanijos. Išmokos kasmet didėja. Nuostoliai jau apima ne tik atskirus rajonus, bet ir visą šalį. Neretai net kelias valstybes. Vis dažniau kalbama apie ūkių išlikimą.
„Rekordinės sumos ir gaila, kad neturim kuo pasidžiaugti. Jos kiekvienais metais didėja. Pastaruosius 3 metus matom, kad visas tas rizikas, kurias draudžiam, visos jos pasireiškia Lietuvos teritorijoj. Tiek Lietuvoj, tiek Latvijoj. Tikrai yra tokių ūkių, kurie pasitraukia iš veiklos. Arba išnuomoja žemes, arba tiesiog sustabdo šitą veiklą“, – nurodo savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Žemės ūkio sektorius klimato kaitos pokyčius pajaučia pirmasis. Pastarieji 5 metai itin sudėtingi. Prie klimato kaitos prisitaikyti bando daugelio pasaulio šalių ūkininkai.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2024-10-02
Patvirtintas paraiškų pagal Strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2025 m. tvarkaraštis
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patvirtino paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštį. Pirmieji paraiškas bus kviečiami teikti norintys investuoti į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės). Tai tęstinis galimas sustabdyti ribotos trukmės kvietimas teikti paramos paraiškas. Visas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštis yra čia.
Nuo sausio 2-osios iki lapkričio mėnesio paraiškas bus galima teikti pagal priemonę „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“, o pagal priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ – iki balandžio. Šiai priemonei numatytas ir antrasis kvietimas, jis truks spalį ir lapkritį.
Paraiškas teikti pagal priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ bus galima du kartus – nuo sausio 13 d. iki kovo 14-osios ir rugpjūtį-rugsėjį.
Nuo sausio 6 d. iki vasario 14-osios paraiškas kviečiama teikti pagal priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“. Kvietimas skirtas EIP projekto įgyvendinimo planų teikimui.
Visą sausio mėnesį vyksiantys kvietimai teikti paraiškas aktualūs ir bitininkams – jie galės teikti paraiškas pagal šias veiklas:
Švietimas, mokymas ir techninė parama;
Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija;
Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje;
Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena;
Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-02
Ministras K. Starkevičius išreiškė besąlygišką paramą Ukrainos žemės ūkio sektoriui
10-ojoje „Taikos duonos“ konferencijoje Berlyne žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susitiko su naujai paskirtuoju Ukrainos žemės ūkio ministru Vitaliy Koval ir dar kartą patvirtino besąlygišką Lietuvos paramą Ukrainai ir jos žemdirbiams. Dvišaliame Lietuvos ir Ukrainos žemės ūkio ministrų susitikime diskutuota apie pastarojo meto Ukrainos žemės ūkio sektoriaus realijas bei iššūkius ir Europos Sąjungos (ES) aktualijas, susijusias su prekybos režimo su Ukraina reglamentavimu.
Aktualiausias Ukrainos ministrui klausimas – kaip bus vykdoma ES ir Ukrainos prekyba žemės ūkio ir maisto produktais nuo ateinančių metų birželio mėnesio, kuomet pasibaigs dabar galiojančios vienašalės ES prekybos lengvatos. Taip pat didelis dėmesys skirtas rusiškų ir baltarusiškų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų tranzitui per ES valstybių jūsų uostų infrastruktūrą.
Ministras V. Koval susitikime pabrėžė, kad 2024 m. tik 16 proc. Ukrainos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota į ES rinką, kai ankstesniais metais tokių produktų kiekis siekė 26 proc., o 2022 m. – net 36 proc. Tai parodo, kad ES rinka nėra Ukrainos tikslas, o itin reikalinga ES šalių infrastruktūra eksporto tranzitui į trečiąsias pasaulio šalis ir tradicines jų eksporto rinkas. Be to, Ukraina šiuo metu tiekia tik apie 5,5 proc. pasaulio rinkos kviečių, iki Rusijos sukelto karo šis skaičius siekė 10 proc.
Dėl ES šalių nuogąstavimų, susijusių su Ukrainos integracija į ES rinką, ministras patikino, kad Ukrainos siekis yra eksportuoti kuo aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, o ne tik žemės ūkio žaliavas. Ukrainai labai svarbu ir toliau išlaikyti pakankamai atvirą prieigą prie ES rinkos, jie pasiryžę kartu su ES narėmis spręsti jautrius su tuo susijusius klausimus. Žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius šalyje transformuojamas, tačiau tam reikia laiko, o vykstantis karas tik apsunkina šiuos procesus. Galiausiai ministras pabrėžė, kad Ukrainos ūkininkai nori būti ES ūkininkų partneriais, o ne konkurentais.
Ministras K. Starkevičius padėkojo Ukrainos ministrui už pagalbą įgyvendinant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“.
Šioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo 122 atstovai iš viso pasaulio šalių, taip pat Jungtinių Tautų saugumo tarybos, Europos Komisijos, Europos Tarybos atstovai. Ministras akcentavo, kad itin svarbu išnaudoti visas įmanomas priemones atriboti Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio ir maisto produktų prieigą prie ES rinkos, taip atlaisvinant konkurencinę įtampą ES rinkoje.
Ministras priminė, kad Lietuva jau yra uždraudusi šių šalių žemės ūkio produktų importą. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau baigtas derinti trišalis Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Ukrainos protokolas, po kurio pasirašymo bus pradėti taikyti grūdų, vežamų ir Rusijos ir Baltarusijos, kilmės tyrimai. Tyrimų metu bus siekiama išsiaiškinti, ar grūdai nėra nusavinti iš Ukrainos ir realizuojami kaip rusiški. Tai palies ir tranzitu per Lietuvą gabenamus grūdus, dėl ko tikimasi didelio jų pervežamo kiekio sumažėjimo. Sutarta, kad kilmės patikros mechanizmas itin efektyvus būtų tuo atveju, jei ateityje jį taikytų ir kitos Baltijos regiono šalys ir atimtų iš Rusijos konkurencinį pranašumą, kurį suteikia naudojimasis Baltijos jūros uostų infrastruktūra.
Kalbėdamas apie prekybos su ES ateitį ministras pakartojo, kad Lietuva visada rėmė ir rems kuo laisvesnę ir atviresnę prekybą, dėl ko nėra vieningo sutarimo tarp ES narių. Pasak ministro, Lietuva ir toliau skatins kuo greičiau pradėti derybas dėl prekybos, kurios suteiks daugiau aiškumo mūsų svarbiems partneriams Ukrainoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-02
Trumposios tiekimo grandinės: maistas, kuriuo gali pasitikėti
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių populiarumas nuolat auga. Vis dažniau Lietuvos miestų gyventojai renkasi vietinių ūkininkų užaugintus produktus. Tai nėra atsitiktinumas – šis pokytis ne tik leidžia mėgautis šviežesniais ir kokybiškesniais maisto produktais, bet ir stiprina šalies ekonomiką bei mažina aplinkos taršą.
Suteikia galimybę atrasti sezoninius produktus
Trumposios maisto tiekimo grandinės – tai tiesioginis ryšys tarp produktų gamintojų ir vartotojų, kuriame nebelieka tarpininkų. Tai reiškia, kad produktai iš laukų keliauja tiesiai į mūsų lėkštes, o ne per daugybę sandėlių ir parduotuvių. Tokia sistema ne tik užtikrina šviežumą, bet ir leidžia geriau pažinti tuos, kurie augina mums maistą.
Norint įsigyti šviežių vietinių produktų yra daugybė galimybių. Ūkininkų turgus yra gera vieta susipažinti su įvairių ūkių produkcija, paragauti jos ir pabendrauti su gamintojais. Taip pat daugelis ūkininkų siūlo galimybę įsigyti produktų tiesiai iš ūkio. Vis daugiau ūkininkų ir perdirbėjų naudojasi internetinėmis platformomis, kad parduotų savo produkciją.
Kodėl trumposios maisto tiekimo grandinės naudingos miesto gyventojams? Mažiau tarpininkų reiškia, kad juos pasieks šviežesni produktai, išsaugantys didžiąją dalį maistinių medžiagų ir skonio. Vietiniai ūkininkai dažniau naudoja tradicinius ūkininkavimo metodus ir vengia cheminių priedų, todėl jų produktai būna natūralesni ir sveikatai palankesni. Trumposios maisto tiekimo grandinės suteikia galimybę atrasti unikalius, sezoninius produktus, kurių gali ir nebūti dideliuose prekybos centruose.
Trumposios maisto tiekimo grandinės – tai ne tik nauda vartotojams, bet ir svarbus žingsnis link tvaresnės bei sveikesnės maisto sistemos. Jos turi teigiamą poveikį ir aplinkai, nes trumpesnis maisto kelias reiškia mažesnes transporto išlaidas ir mažesnį anglies dioksido išmetimą į aplinką. Labai svarbu tai, kad rinkdamiesi šalies ūkininkų užaugintus produktus, gyventojai palaiko vietinius ūkius ir skatina regioninę ekonomiką. Trumpos tiekimo grandinės įtraukia ir sustiprina smulkius bei vidutinius gamintojus.
Parama trumpųjų grandinių plėtrai
Ypatingas dėmesys trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimui skiriamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Tiekimo grandinėms remti yra numatyta 10 mln. Eur paramos lėšų. Į jas gali pretenduoti ūkininkai, perdirbėjai, kooperatinės bendrovės ir kiti trumposios grandinės dalyviai, siekiantys įrengti parduotuves, mobilias prekybos vietas, plėtoti rinkodarą ir, svarbiausia, realizuoti savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus vietos rinkoje. Trumposioms maisto tiekimo grandinėms yra svarbu turėti gerą prekybinę įrangą, transporto priemones ir tinkamą sandėliavimą. Paraiškos paramai gauti bus priimamos jau netrukus – nuo lapkričio 4 d.
Siekiant, kad mūsų ūkininkų produkcija pasiektų galutinį vartotoją kuo trumpesniais atstumais, su investicinės paramos lėšomis šalia Kėdainių statomas modernus logistikos centras. Jis padės ūkininkams sandėliuoti tik Lietuvoje užaugintą ir pagamintą žemės ūkio produkciją (daržoves, vaisius, pieno ir mėsos produktus) bei efektyviau organizuoti produktų pristatymą į miestus. Toks centras bus naudingas ir viešosioms įstaigoms, teikiančioms maitinimo paslaugas, nes joms kasdien reikalingas visas produktų krepšelis. Tikimasi, kad jau kitų metų artimiausių ūkių derlius bus sandėliuojamas šiame centre.
Žemės ūkio ministerija taip pat aktyviai prisideda prie maisto tiekimo grandinių plėtros, organizuodama įvairius renginius, kuriuose vartotojai gali susitikti su ūkininkais ir patys įsitikinti, koks skanus sezoninis, kokybiškas ir vietoje užaugintas lietuviškas maistas.
Šiemet įsigaliojo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, leidžianti perkančiosioms organizacijoms paprasčiau (neskelbiamų derybų būdu) įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų iš mūsų šalies ūkių. Taip sudarytos sąlygos ūkininkams ar kooperatyvams, kaip trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviams, lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-02
IGC padidino 2024–2025 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozę
Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2024 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, 2024–2025 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozė, palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 0,5 mln. t (iki 2,32 mlrd. t), ir tai būtų 11,8 mln. t daugiau nei 2023–2024 m. Grūdų derliaus prognozė rugsėjo mėn. padidinta dėl laukiamo didesnio grūdų derliaus JAV, Australijoje ir Argentinoje, nors ES šalyse grūdų derlius prognozuojamas mažesnis.
Bendras grūdų sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 4,3 mln. t didesnis negu buvo prognozuojama prieš mėnesį ir turėtų sudaryti 2,33 mlrd. t. Grūdų sunaudojimas pasaulyje 2024–2025 m., palyginti su 2023–2024 m., turėtų būti 9,2 mln. t didesnis. Grūdų prekybos apimtys pasaulyje 2024–2025 m. pagal naujausias prognozes turėtų sudaryti 421,1 mln. t ir tai būtų 2,2 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2024 m. rugpjūčio mėn., bet 33,5 mln. t mažiau, palyginti su 2023–2024 m.
