Žemės ūkio naujienos: 2024-10-25

Be to, komitetas siūlo 5,3 mln. eurų skirti paramai pieniniams buliams, 12 mln. eurų – kompensacijoms privačios žemės ir miškų savininkams už veiklos apribojimus ir draudimus.

V. Pranckiečio teigimu, anksčiau parama pieniniams buliams buvo skiriama iš Europos Sąjungos (ES) lėšų, tačiau jos nebeliko, todėl ją būtų galima skriti iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, mažiau iš šio šaltinio skiriant šlapynių ir pelkių įsisavinimui.

„Kadangi tokio finansavimo nereikės pelkių fondams, tai tos lėšos gali būti čia panaudotos. Aišku, patikslins mus Finansų ministerijos žmonės, kurie žinos, bet manau, kad tai viskas yra suprantama ir aišku“, – sakė V. Pranckietis.

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus teigė, kad pieniniams buliams mažiau lėšų skiriama dėl šios veiklos įtakos aplinkai – nuspręsta daugiau remti karves.

Jeigu valstybė suvaržo, tai valstybė turi ir kompensuoti.

„(Atsižvelgdami į mokslininkų rekomendacijas – BNS) labiau remtume pienines karves, o ne bulius, tai buvo tokia logika. Bet, be abejo, komitetas gali teikti tą siūlymą ir Vyriausybė turės svarstyti“, – sakė V. Tomkus.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis taip pat teigė, kad kitų metų biudžete nėra numatytų lėšų kompensacijoms už nuostolius dėl 2025 metais įsigaliojančių apribojimų miškų savininkams bei ūkininkams.

„Miškų saugojimo plėtrai, nuosavybės saugojimo miškų iššūkiams spręsti reikia ne mažiau kaip 400 mln. eurų per artimiausius trejus metus. (…) (Siūlome – BNS) numatyti atskirą eilutę biudžete – finansavimą kompensacijoms žemės ir ir miško savininkams už įvedamus apribojimus ir draudimus. Pirmiesiems metams pakaktų 12 mln. eurų numatant šaltinį, kad tai būtų valstybės biudžeto lėšos“, – komitete teigė A. Gaižutis.

„Jeigu valstybė suvaržo, tai valstybė turi ir kompensuoti“, – pabrėžė V. Pranckietis.

2025 metais Žemės ūkio ministerijai planuojama skirti 1,224 mlrd. eurų – 22,3 mln. eurų mažiau nei 2024 metais.

Didžiausia dalis – 595,61 mln. eurų – lėšų planuojama skirti tiesioginėms išmokoms, 433,35 mln. eurų – kaimo plėtros priemonėms, 118,28 mln. eurų – kitoms priemonėms, o likusius pinigus: rinkos reguliavimo ir kitoms ES finansuojamoms priemonėms (32,5 mln. eurų), dotacijoms savivaldybėms (26,49 mln. eurų) bei žuvininkystės priemonėms (17,97 mln. eurų).

Kitąmet valstybė turėtų surinkti 17,98 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – 23,02 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, biudžeto pajamos augtų 5,9 proc., o išlaidos 11,7 proc. Biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola turėtų siekti 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pirmasis projekto svarstymas Seime numatomas lapkričio 21 dieną, o antrasis – ne vėliau kaip gruodžio 18 dieną.

Šaltinis: Goda Vileikytė, BNS, kauno.diena.lt, 2024-10-23

Išsiaiškinti, ką reiškia genų žirklės kokį poveikį jų naudojimas turės žemės ūkiui, padeda du ekspertai: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas ir dr. Giedrius Gasiūnas, kuris kartu su profesoriumi Virginijumi Šikšniu atrado CRISPR-Cas9 genų redagavimo įrankį. Kaip žinome, šis atradimas rimtai pretendavo į Nobelio premiją. Kas yra genomo redagavimas ir kuo jis skiriasi nuo genetinio modifikavimo Pasak dr. G. Brazausko, augalų selekcija vykdoma jau tūkstantmečius, o jos tikslas – išvesti produktyvesnius, atsparesnius ir geresnės kokybės augalus.

Tradiciškai tai daroma kryžminant augalus, tačiau naujieji genomo redagavimo metodai leidžia tiksliai keisti DNR sekas. „Tai yra tarsi teksto redagavimas, – aiškina dr. G. Brazauskas. – Tradiciniai metodai leidžia keisti ištisus sakinius ar net pastraipas, o genomo redagavimas – tik pavienes raides.“ Dr. G. Gasiūnas pabrėžia, kad genomo redagavimas yra natūralus procesas, o CRISPR-Cas9 įrankis yra „pasiskolintas“ iš bakterijų.

„Tai leidžia tiksliai ir greitai įvesti mutacijas ten, kur reikia“, – sako jis. Svarbu pažymėti, kad genomo redagavimas skiriasi nuo genetinio modifikavimo, kuomet į augalo genomą įterpiami svetimi genai. „Genomo redagavimo atveju mes tiesiog imituojame natūralias mutacijas“, – teigia dr. G. Gasiūnas. Genomo redagavimo perspektyvos Ekspertai įsitikinę, kad genomo redagavimas atveria plačias galimybes žemės ūkiui. Tai leis išvesti augalus, atsparesnius sausroms, kenkėjams ir ligoms, sumažinti pesticidų ir trąšų naudojimą, o kartu ir pagerinti maisto kokybę.

„Genomo redagavimas gali padėti spręsti maisto trūkumo problemą, – teigia dr. G. Brazauskas. – Tai ypač aktualu turint galvoje augančią populiaciją ir klimato kaitos keliamus iššūkius.“ Ar genomo redagavimas yra saugus? Dr. G. Brazauskas pripažįsta, kad visos technologijos turi ir trūkumų, tačiau pabrėžia, kad genomo redagavimas yra labai tikslus metodas. „Be to, prieš išleidžiant naują augalų veislę į rinką, ji yra kruopščiai tiriama“, – sako jis.

Mokslininkas priduria, kad genomo redagavimo rezultatas yra identiškas natūralioms mutacijoms, todėl neturėtų kelti jokio pavojaus. „Net ir turėdami moderniausius metodus, negalėtume atskirti, kuris augalas yra gautas natūraliai, o kuris – genomo redagavimo būdu“, – teigia jis. Kokios yra Lietuvos galimybės? Lietuva turi stiprias genetikų ir biotechnologų tradicijas, todėl, pasak ekspertų, galėtų tapti lydere genomo redagavimo srityje.

„Turime visas galimybes kurti inovatyvius produktus ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – sako dr. G. Brazauskas. Dr. G. Gasiūnas pabrėžia, kad supaprastintas reguliavimas leistų ir mažoms įmonėms prisidėti prie inovacijų kūrimo. „Tai atvertų kelią startuoliams ir naujoms idėjoms įgyvendinti“, – teigia jis. Apibendrindami ekspertai teigia, kad genomo redagavimas yra perspektyvi technologija, galinti padėti spręsti daugelį šiuolaikinio pasaulio problemų. Tikimasi, kad būsimas naujasis reguliavimas leis Lietuvai išnaudoti savo potencialą ir tapti viena iš lyderių šioje srityje, o augintojams pasiūlys greičiau prie besikeičiančių klimato sąlygų prisitaikančių augalų veislių.

Šaltinis: Ramūnas Korsakas, 15min.lt, 2024-10-21

Taip pat ir Šakių rajone bulves auginančiam Jonui Daugėlai šis derlius buvo prastesnis. „Pernai buvo neblogas derlius, o šiais metais jau prastesnis. Bet turbūt bulvių užteks“, – sakė ūkininkas. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas sakė, kad derlius dėl ligų ir klimato žieminiuose šiltnamiuose taip pat bus mažesnis.

Daržovėms nepalankios gamtos sąlygos

Ūkininkas J. Šateika paminėjo, kad derliaus gausa priklauso nuo gamtos. „Didžiausią įtaką turi orai. Ūkininkai padaro 50 proc. viso darbo, o kita dalis priklauso nuo oro. Tačiau gamta dar pasilieka kozirį – audras ir krušas. Kruša tikriausiai baisiausias reiškinys, kuris visą derlių, kad ir koks jis bebuvo, gali sunaikinti per 15 minučių“, – apie gamtos reiškinių pasekmes derliui pasakojo pašnekovas. J. Daugėla sakė, kad didžiausią įtaką prastesniam bulvių derliui turėjo karšta vasara ir lietus. „Vasara buvo karštesnė nei pernai. + 30 laipsnių karštis yra netinkamas bulvei augti.

Taip pat buvo liūtys, užliedavo bulves taip, kad jos imdavo pūti“, – kalbėjo ūkininkas. P. Andriejavas išskyrė, jog derlius ūkyje priklauso nuo to, ar ūkininkas turi pakankamai laistymo pajėgumų ir kiek technologiškai jis yra išprusęs. „Ar jis yra apsirūpinęs pažangia technika, ar tame rajone buvo perteklinio lietaus ir vanduo užsistovėjo laukuose, kiek iškrito kritulių ir t.t.“, – sakė pašnekovas. Ūkininkui J. Šateikai ši vasara nebuvo palanki.

„Vasaros pradžia buvo ganėtinai sausa ir pakankamai vėsi, kad būtų problemų su sudygimu. Nors ir galim pasilaistyti visus laukus, tačiau kokybiškai viską palaistyti trūksta tiek žmonių, tiek laistymo technikos“, – kalbėjo J. Šateika. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas teigė, jog daugiausiai žalos visuose ūkiuose padarė užsitęsusi kaitra ir kenkėjai.

„Pavyzdžiui, svogūnai anksčiau baigė vegetaciją, (ar net nesudygo), todėl ropelės išaugo smulkios, kas lėmė mažesnį derliaus tonažą. Kopūstines daržoves šiemet labiau nei kitais metais puolė kopūstinio baltuko vikšrai, todėl ūkiai prarado nemažą dalį derliaus. Bulves, morkas ir kitas šakniavaisines daržoves kiekvienais metais vis labiau pažeidžia spragšių lervos, nes nebėra leidžiamų naudoti chemijos apsaugos priemonių, kuriomis būtų galima jas sunaikinti. Ši problema kiekvienais metais tik aštrės, ir bus sunku nusipirkti šių kenkėjų nepažeistos produkcijos“, – apie ūkininkų problemas pasakojo pašnekovas.

Kainos išlieka stabilios

Nors derlius buvo prastesnis, tačiau anot Juliaus Šateikos daržovių kainos atitinka jų savikainą. „Daržovių kainos šiemet nestebina, ankstyvas morkas ir svogūnus pradėjom pardavinėti už mažesnę kainą, nei įprastai. Jos truputį nukrito ir dabar jau apie 2 mėnesius yra stabilios ir nesikeičia. Kainos, lyginant šį laikotarpį, yra truputį aukštesnės nei pernai. Tačiau šiuo metu balansuojame ties savikainos riba. Pagrindinės to priežastys yra visų kainų šuolis aplink“, – apie šių metų derliaus kainas pasakojo ūkininkas.

Jonas Daugėla sakė, kad bulvių kaina yra mažesnė nei pernai metais dėl užsienio augintojų įtakos. „Ta kaina daugiau nebeturėtų kristi, o kilti pradės po naujų metų“, – paminėjo ūkininkas. Paulius Andriejavas teigė, kad daržovių kainos yra įvairios, nes priklauso nuo derliaus kokybės, pasiūlos, situacijos kaimyninėse rinkose. „Savaime suprantama, kad derliaus nuėmimo metu būna perteklinės produkcijos, kurią dėl vienų ar kitų priežasčių reikia skubiau parduoti, pvz., liko neparduotos ankstyvųjų veislių produkcijos, kuri nesandėliuotina, neturima pakankamai saugyklų ar produkciją dėl abejojamos kokybės nerizikuojama sandėliuoti“, – komentavo pašnekovas.

Taip pat P. Andriejavas paminėjo, jog šiais metais dalis šakniavaisinių daržovių buvo pažeistos dėl nepalankių derliaus nuėmimo sąlygų. „Produkciją žalojo perdžiūvusioje dirvoje susidarę grumstai. Burokėliai, morkos neteko lapijos, kas irgi pablogina derliaus nuėmimą. Taigi, tokia produkcija rudenį būna pigiausia. Kadangi šiais metais prastesnės kokybės produkcijos dėl klimato reiškinių yra daugiau, tai ir jos kainos mažesnės nei praėjusiais metais.

Tačiau geros produkcijos kaina išlieka praėjusių metų lygyje ar net aukštesnė. Kadangi supirkėjai dar nepasiruošę už ją mokėti atitinkamą kainą, jos parduodama nedaug ir augintojai ją sandėliuoja“, – situaciją aiškino pašnekovas. Internetinėje svetainėje produktukainos.lt pateikiamos vidutinės daržovių kainos Lietuvoje šiais ir praėjusiais metais. Vadovaujantis šioje svetainėje pateiktais duomenis, matome, kad bulvių kaina šiais metais yra mažesnė beveik 23 proc., o svogūnai atpigo 3,6 proc. Tačiau pabrango morkos – 32 proc., o česnakų kaina išaugo daugiau nei 50 proc.

Iš ūkininkavo įmanoma pragyventi

J. Daugėla paminėjo, kad bulves augina jau 30 metų. „Viskas prasidėjo nuo mažo ploto, mažo traktoriaus. Jeigu dar nepabėgom į kitus sektorius, tai vadinasi, kad viskas neblogai“, – apie verslą kalbėjo J. Daugėla. Ūkininkas J. Šateika sakė, kad daržovių auginimas atsiperka ne visais metais. „Per pastaruosius 5 metus tikriausiai buvo ryškiausi morkų ir svogūnų kainų šuoliai, kokius esame matę per visą savo 35 metų ūkininkavimo laikotarpį.

Kainos buvo įvairiausios nuo 0,10 Eur/kg iki 1 Eur/kg, tiek morkų tiek svogūnų“, – patirtimi dalinosi J. Šateika. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas teigė, jog iš ūkininkavimo įmanoma pragyventi. „Priklauso nuo ūkininko požiūrio į gamybą, jo investicijas, technologinio išprusimo, jo nišos rinkoje, ar produkcija paklausi rinkoje, ar jis sugeba išauginti reikiamos kokybės daržoves. Yra susidariusi klaidinga nuomonė, kad tik didelis ūkis yra pelningas. Ne ūkio dydis lemia jo pelningumą, bet aukščiau paminėti kriterijai. Ūkio dydis gali tik daryti įtaką generuojamų pajamų dydžiui“, – pasakojo P. Andriejavas.

Šaltinis: Aušra Meškelevičiūtė, lrt.lt, 2024-10-22

Čia savo dešimties metų bearimio ūkininkavimo patirtimi dalinosi ūkininkai Romualdas ir Vilius Pilkauskai, o Lietuvos tausojamosios neariminės žemdirbystės asociacijos pirmininkas Tautvydas Beinoras pateikė mokslinių žinių ir praktinių įžvalgų apie bearimio ūkininkavimo bei dirvožemio sveikatingumo sąsajas ir ilgalaikę ūkinę naudą.

Romualdas ir Vilius Pilkauskai ūkininkauja daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio naudmenų plote. Ūkyje naudojamos kelios sėjamosios, iš kurių viena yra juostinė, o kita tiesioginės sėjos. Sėjamosios panaudojamos eksperimentuojant su įvairiomis kultūromis ir atsižvelgiant į laukų dirvos struktūrą.

Romualdas, pristatydamas savo patirtį, pabrėžė, kad bearimio ūkininkavimo pradžia buvo sunki. Nors pirmus dvejus metus nebuvo susidūręs su ypatingais sunkumais, tačiau trečiaisiais metais patyrė nemenką derliaus nuosmukį, dėl ko buvo kilę rimtų abejonių dėl pasirinkto bearimio ūkininkavimo. Tačiau Romualdas ryžosi tęsti bearimį žemės ūkio augalų auginimą ir jau ketvirtais metais pastebėjo derliaus prieaugį. Žvelgdamas atgal ūkininkas sako: „dirvai reikėjo pereiti transformaciją ir tai užtruko keletą metų, o dabar galime pasakyti, kad nepaisant sunkumų tikrai nebegrįšime prie plūgo“.

Pastaraisiais metais lengvose dirvose, kurių našumo balai yra nuo 18 iki 38 balų, Romualdas gauna apie 5-6 tonas javų derlių. Anot jo, taikant bearimį ūkininkavimą labai sumažėjo cheminių trąšų poreikis, sumažėjo pesticidų naudojimas ir sumažėjo laiko sąnaudos darbams atlikti.

Tautvydas Beinoras, kalbėdamas apie bearimį ūkininkavimą ir dirvoje vykstančius pokyčius pradedant taikyti tausojantį ūkininkavimą, rėmėsi kitų šalių mokslininkų tyrimais ir praktikų pastebėjimais. Savo pranešime Tautvydas įvardino 5 svarbiausius dirvožemio sveikatinimo principus: minimalus dirvos judinimas (sudarant galimybę atsikurti natūraliai dirvos struktūrai), nuolatinė dirvos paviršiaus danga (vegetacinė arba nevegetacinė), biologinės įvairovės didinimas (taikant daugianarę sėjomainą, dvinarius-trinarius pasėlius, daugiarūšius tarpinius augalus, posėlius, įsėlius ir panašiai), augalų įvairovės šaknyno svarba (kuo ilgesniau išlaikyti gyvus augalus dirvoje, ypač giliašaknius) ir gyvulių įveiklinimas laukuose („ganant“ gyvulius posėliniuose ir įsėliniuose laukuose). Ūkininkas pabrėžė, kad dirvožemis yra svarbiausia gamybos priemonė, o grūdų maistingumas priklauso nuo to, ar pilnaverčiame dirvožemyje auginamos kultūros.

Kita lauko diena planuojama kitų metų pavasarį Vilkaviškio rajone.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-25

Taisyklėse atsisakyta perteklinio žemės sklypo plano derinimo su saugomų teritorijų direkcijomis, jeigu žemės sklypas ar jo dalis patekdavo į saugomas teritorijas. Taip pat žemės sklypo planas neturės būti derinamas su žemės sklypo savininku ar jo įgaliotu asmeniu, kai šio sklypo kadastro duomenų bylos parengimą ar atnaujinimą inicijuoja statytojas. Tokio derinimo nereikės ir tuomet, kai žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams.

Taisyklėse atsisakyta ir juridinio asmens rekvizitų nurodymo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dokumentuose.

Taisyklėmis nustatyta, kad tais atvejais, kai kviestinių asmenų negalima surasti nei su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų adresais, nei Gyventojų registre nurodytais adresais, informacija apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje. Taip pat numatyta, kad nustatant ir riboženkliais žymint kelio juostos, geležinkelio linijos ar valstybinės reikšmės vandens telkinio ribas, kvietimai į ribų paženklinimą nesiunčiami, o informacija apie planuojamus kadastrinius matavimus skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje.

Taisyklėse praplėstas pastatų ir patalpų kadastro duomenų formose įrašomų duomenų sąrašas. Dabar reikės įrašyti pastatų ar patalpų paskirties grupę, pastatų paskirties grupių požymį, duomenis apie pastate esančių patalpų ar butų pritaikymą slėptuvei ar priedangai, insoliacijos (patalpų apšvitinimo tiesioginiais saulės spinduliais)normą ir kitus duomenis.

Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2024-10-24