Žemės ūkio naujienos: 2024-10-28

Trūko tik lietaus

Nors šiemet daugelis džiaugiasi gražiu, sėjai palankiu rudeniu, per daugelį ūkių pasitaikė visko. Žydronių kaimo (Marijampolės sav.) augalininkystės ūkio savininkas Mindaugas Mileris šiemet vėl sėjo rapsus ir žieminius kviečius. Žieminių miežių Mindaugas „neįsileidžia“, juos vadina laukine piktžole, todėl jų nesėjo. Ūkininko M.Milerio pastebėjimu, šiemečio gražaus rudens toks ir palankumas – dėl to, kad sausa, laiku nesudygo rapsų sėklos, tokį dabar mato vaizdą ūkio laukuose.

„Pas mane yra vienas probleminis rapsų laukas, kurį, ko gero, pavasarį reikės persėti, nes reikiamu laiku nebuvo lietaus ir nesudygo.

Sudygo tik spalio mėnesį, tai, ko gero, nieko gero iš to nebus. Jie jau turėjo būti pasiruošę žiemai, o dar net nepanašu, kad tam ruoštųsi“, – apie per vėlai sudygusius rapsus, kurie nespės pasiruošti žiemai, pasakojo ūkininkas Mindaugas.

Tame lauke rapsai pasėti 14 ha. Ūkio šeimininkas skaičiavo, kad jeigu reikės persėti, patirs nemažų nuostolių. Jam kainavo darbas. Veltui supiltos trąšos, sėklos.

Pasak M.Milerio, ruduo tikrai gražus, bet sausas. Lietaus reikėjo ir rugpjūtį, o realiai palijo tik apie rugsėjo vidurį. Ūkininko pastebėjimu, rugsėjo vidurio lietus irgi buvo gerai, bet jo buvo mažai ir didelės naudos pasėliams Marijampolės krašte jis jau neatnešė.

Žieminius kviečius Milerių ūkis pasėjo rugsėjo pabaigoje, o palijo spalio mėnesį – tik tada jie pradėjo dygti ir dar vis pamažu dygsta. Ūkio šeimininkas tikisi, gal jiems viskas bus gerai, bet artėjant žiemai galėjo būti ir geriau.

„Rudeninei sėjai oras buvo puikus, bet dirvoje buvo drėgmės stygius. Sudygusiems augalams dabar svarbu, kada užšals. Jeigu žiemiški orai ateis tik po Naujųjų, apie sausį, kaip jau yra buvę ne vienus metus, gal dar bus gerai, iki tada kviečiai turėtų spėti pasiruošti žiemai“, – prognozėmis pasidalino augalininkystės ūkio savininkas.

Palankus ruduo nenuvylė

Ekologinį sėklininkystės ūkį Gudiškių kaime (Igliaukos sen., Marijampolės sav.) plėtojantis Kęstutis Mykolaitis beveik tris savaites buvo išvykęs iš Lietuvos, o sugrįžęs spalio mėnesio antrojoje pusėje VL sakė, kad ruduo Lietuvoje puikus.

„Man, kaip žemdirbiui, labai geras ruduo. Tiesiog pasaka. Drėgmės mūsų krašte yra minimaliai, bet jos užtenka, šiek tiek palijo. Galėjo daugiau palyti, bet ką darysi, užtenka. Suvalkijos žemėse viskas labai tvarkingai. Temperatūra palaipsniui krito, kviečiai, kas anksti sėjo, susikrūmijo, viskas gerai – kaip pagal knygas“, – šio rudens orams beveik jokių pretenzijų sakė neturįs ekologinės sėklininkystės ūkio šeimininkas.

Stebi stiebo ilgėjimą

Liudvinavo seniūnijoje (Marijampolės sav.) ūkininkaujantis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas reguliariai stebi, kaip rudenį atrodė pasėliai. Jo žiniomis, visuose regionuose įvairūs augalai atrodo skirtingai.

„Suvalkijos lygumose žieminiai rapsai iš tikrųjų kai kur jau baigia ir peraugti – labai suvešėję. Kurie ūkininkai laiku nepasirūpino fungicidų panaudojimu, kad sutrumpintų stiebimąsi ir sustabdytų augimą, ten rapsai jau ant peraugimo ribos. Augalai jau per dideli. Net randame stiebo ilgėjimą, kas yra negerai prieš žiemą. Stiebo ilgėjimas yra kategoriškai neigiamas reiškinys“, – artėjant lapkričio mėnesiui teigė S.Jundulas.

Kurių augintojų rapsai peraugo ar arti peraugimo ribos, anot LŪS atstovo, dabar jau nieko negalės pakeisti, nes tai, kas buvo galima daryti, jau turėjo būti padaryta. Jeigu nepadaryta, pasak S.Jundulo, reikia laukti ir tikėtis palankios žiemos bei melsti Dievo, kad rapsai išgyventų.

Žieminių kviečių laukų, LŪS atstovo pastebėjimu, taip pat yra įvairių. Kurie ūkininkai pasėjo tvarkingai – iki rugsėjo 15 dienos, tų kviečiai jau pasiekę krūmijimąsi. Bet yra tokių, kurie sėjo, pavyzdžiui, po kukurūzų ar nukasę cukrinius runkelius, tai ten kviečiai dar tik dygsta arba dar tik pasėti.

Todėl važiuojant per ūkius žiemkenčių pasėlių būklė, artėjant žiemai, S.Jundulo duomenimis, yra labai skirtinga. Yra ir augimą pagavusių, ir dar tik dygstančių augalų.

Palanki terpė virusinėms ligoms

„Kviečiams yra kita blogybė – kai toks šiltas ruduo, jie gali susirgti virusinėmis ligomis. Jeigu labai anksti pasėta ir labai vešlūs, juos užpuola virusinės ligos, nuo kurių gelsta jų lapai ir po to irgi nieko gero. Optimalus sėjos terminas pagal senas agronomines rekomendacijas jau iš tikrųjų nebegalioja. Reikia žiūrėti į dirvos struktūrą, esamą arba būsimą kritulių kiekį, visa kita, tai labai svarbu kiekvienam pasirinkti tinkamą sėjos laiką“, – patarė S.Jundulas.

Jo teigimu, kviečiams blogai ir per ankstyva sėja, ir per vėlyva. Jei neišsivysto nė vienas lapelis, tada tikrai blogai, tokie augalai pavasario gali iš viso neišvysti. „Bent vienas lapelis kviečiams būtinas. Optimalus variantas – trys lapeliai iki lapkričio 1 dienos. Tada viskas yra labai gerai“, – aiškino S.Jundulas.

Jis užsiminė, kad šį rudenį pasižvalgius skirtinguose rajonuose pasėlių laukai yra labai nevienodi. Anot S.Jundulo, kritulių nebuvo visą rugpjūtį ir iki rugsėjo pusės arba jo neužteko, todėl lygumose, kloniuose žiemkenčiai sudygę, o ant tame pačiame lauke esančių kalvelių – nesudygę. Tai irgi nėra gerai – tokių pasėlių priežiūrą neįmanoma atlikti gerai, nes vienur augalai yra dideli, juos rudenį būtų galima purkšti herbicidais, naikinti piktžoles, bet ant kalvelių nieko nėra – nei žiemkenčių, nei piktžolių. Tada tenka dirbti nebent atrankiniu būdu.

„Kiekviename kaime, kiekvienoje parapijoje, seniūnijoje buvo skirtingas kritulių kiekis. Vieniems palaistė rugsėjo pradžioje, kitiems – rugsėjo 10 dieną iškrito pirmas lietus po viso rugpjūčio sausros, tai ir augalai skirtingai į tai reagavo. Skirtingai laukuose ir atrodo“, – pasakojo S.Jundulas.

Geriausia – nei per anksti, nei per vėlai

Žiemkenčiams palankus toks ruduo, kuris užtikrina tinkamas sąlygas sėklų sudygimui, augalų įsišaknijimui, krūmijimuisi (žieminiai kviečiai, miežiai) ir stipriai jų vegetacijai prieš prasidedant žiemai. Reikia įvertinti, kad šiltas ruduo buvo idealus žiemkenčių sėjai, nes optimali temperatūra sėklų dygimui – 10–15 °C šilumos. Tuomet sėklos tolygiai sudygsta, o augalai įsitvirtina dirvoje.

Pradėjus sėti žieminius rapsus, kai kuriuose rajonuose buvo galima pastebėti drėgmės deficitą, buvo neramu dėl sudygimo tolygumo, tačiau vėliau krituliai stabilizavo padėtį. Baimės buvo pagrįstos, nes pakankamas drėgmės kiekis dirvoje yra būtinas sėklų dygimui ir augalų įsišaknijimui. Drėgmės deficitas galėjo iškreipti pasėlio tankumą. Ir dabar laukuose galima matyti tuščių plotų, bet jie atsirado dėl netinkamo dirvos ruošimo.

Vėliau prasidėjo kitos problemos – šilti orai ir pakankama drėgmė skatino žieminius rapsus sparčiai augti. Labai svarbu, kad prieš žiemą neiškiltų rapsų viršūninis pumpuras aukštai virš dirvos paviršiaus, nes jei bus besniegė žiema, didės viršūnės nušalimo tikimybė. Augimo reguliavimui buvo mestos visos pajėgos, kai kurie augintojai tai darė 3–4 kartus, juokavo, kad jau baigėsi fantazija, kokias veikliąsias medžiagas derinti. Suprantama, tai savotiškas stresas augalui, bus matyti, kokią įtaką tai turės žiemojimui.

Apibendrinant galima sakyti, kad rapsuose daugeliu atvejų viskas padaryta, kad augalai žiemotų. Tiesa, yra laukų, pakeitusių spalvą, dominuoja rausvos spalvos augalai. Žinovai situaciją interpretuoja įvairiai – nuo herbicidų, purkštų priešsėlyje, iki mitybos sutrikimų. Praktiškai neapsiriks nė vienas, nes požymiai analogiški.

Čekijoje, Lenkijoje taip pat teko matyti panašių pasėlių, bet ten augintojai ėmėsi iniciatyvos, išsityrė augalus ir išsiaiškino, kad tai virusinė liga, kurią platina dažniausiai amarai, o sąlygos šiemet buvo labai palankios. Dėl pažeidimo sutrinka maisto medžiagų apykaita augaluose ir atrodo, kad trūksta maisto medžiagų. Priklausomai nuo pažeidimo, augintojai susitaiko su maždaug 40 proc. nuostoliais. Dažniausiai auginamos veislės būna atsparios virusams, bet gali būti mažiau atsparių arba tiesiog susidėliojo palankios sąlygos. Lietuvoje negirdėjau, kad kas būtų tyręs augalus, bet požymiai panašūs ir būtų neatsargu atmesti tokią tikimybę, nes amarų ir kitų kenkėjų, platinančių virusus, matyti teko.

Žieminių kviečių pasėliai daug margesni. Yra kviečių, pasėtų rugpjūčio viduryje ir dabar jau turinčių 12 mln./ha ūglių, ir ką tik pasėtų. Manau, išmintingai pasielgė tie augintojai, kurie nesiveržė vėlinti sėjos. Logika labai paprasta. Laiku pasėti kviečiai krūmijasi ir prieš žiemą suformuoja pakankamai ūglių. Pavyzdžiui, jei prieš žiemą būna 9–11 mln./ha ūglių, po žiemos jų lieka 7–8 mln., o iki derliaus nuėmimo išlieka 5–6 mln. produktyvių stiebų.

Jei varpos produktyvumas 1,5 g, o pasėlis – tolygus, turime 9 t/ha derlingumą. Pasėjus vėlai, sunku suformuoti pasėlio tankumą, net sėjant 6–7 mln./ha sėklų, prieš žiemą turėsime iki 5 mln. augalų. Ar augalai spės suformuoti pumpurus, kurie pavasarį baigtų krūmijimąsi? Gali būti taip, kad turėsime 3,5–4,5 mln. stiebų derliaus nuėmimo metu, o kad varpos produktyvumas viršytų 1,5 g, taip pat nelengva pasiekti, tuo labiau jog silpni augalai jautresni aplinkos veiksniams.

Galima sakyti, kad šiemet vėlesnės sėjos pasėliai buvo pakankamai produktyvūs. Tačiau keliuose ūkiuose buvo vedama statistika ir išryškėjo, kad rugsėjo 15 dienos sėjos kviečiai buvo derlingiausi, o vėlinant sėją derlingumas reikšmingai mažėjo. Šiemet nemažai kviečių sėjama po kukurūzų, tad reikia atkreipti dėmesį, kad tai jau vėlyva sėja, o kukurūzai daugeliu atveju užsikrėtę stiebo ir šaknų puviniu, kuris lengvai persiduoda kviečiams. Tai taip pat reikia turėti galvoje planuojant augalų mitybos ir priežiūros darbus.

Be to, reikia paminėti, kad visa savaitė buvo labai palanki žiemkenčių grūdinimuisi. Tačiau džiaugtis nereikėtų, nes atšilus orams augalai atsigrūdina ir vėl reikia viską pradėti iš pradžių. Svarbiausia – tinkamas dirvos paruošimas. Optimalu, kad dirva būtų gerai įdirbta prieš sėją. Dirvos struktūra turėtų būti pakankamai puri, kad augalai gerai įsišaknytų, tačiau ne per minkšta, kad nesusidarytų oro ertmės, kurios galėtų trukdyti šaknų augimui. Gera dirvos aeracija, geras drenažas užtikrina, kad dirvožemis nėra per daug įmirkęs, kas gali pakenkti augalų šaknims ir sukelti puvinius.

Kiek pastebiu, augintojai kasmet daugiau dėmesio skiria dirvos būklei. Tai suteikia optimizmo. Atrodo, kad daugelyje ūkių viskas atlikta tinkamai. Lieka tikėtis palankaus rudens, kuris suteikia augalams pakankamai šilumos, drėgmės ir laipsnišką temperatūros žemėjimą, leidžiantį augalams stipriai įsitvirtinti iki šalnų. Tikėkimės, kad viskas bus gerai ir pavasarį sutiksime geromis emocijomis.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-10-28

Siekiant užtikrinti žinių sklaidą ir sudaryti galimybes asmenims, veikiantiems žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, nuolat kelti savo kompetenciją, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane yra numatyta intervencinė priemonė „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“. Paraiškos pagal šią priemonę šiuo metu jau renkamos ir gali būti teikiamos vėliausiai iki spalio pabaigos, tad verta suskubti.

Nepaisant to, kad mokymai yra būtini visiems žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims, ypač jie svarbūs naujai besikuriantiems valdų valdytojams ir asmenims, pradedantiems ekologiškai ūkininkauti ar taikyti priemones, susijusias su agrarine aplinkosauga, klimato kaitos mažinimu, bioįvairovės išsaugojimu. Naujai pradėjusiems ūkininkauti asmenims dažnai trūksta specifinių žinių, kurios leistų ūkininkauti našiau, efektyviau ir tvariau.

Pasak Žemės ūkio ministerijos strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vyr. specialistės E. Milušauskienės pagrindinis intervencinės priemonės „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ tikslas – stiprinti žinių perteikimą, inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkyje, siekiant užtikrinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą.

Kokios galimybės?

Kiekvienais metais, anot E. Milušauskienės, Žemės ūkio ministerija mokymų poreikį nustato atsižvelgdama į ūkininkų ir kitų tikslinių grupių nuomonę apie jiems svarbias mokymų sritis, išsakytus poreikius dėl konkrečių mokymų temų aktualumo, jų atitikties darbo rinkos tendencijoms ir poreikiams. Tvirtinant mokymų temas didelis dėmesys skiriamas tam, kad mokymų programos būtų orientuotos ir į įgūdžius, reikalingus skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai užtikrinti.

„Mokymai organizuojami tokiose srityse, kaip žemės, miškų, maisto ūkis, įskaitant sritis, susijusias su Europos Komisijos komunikatu „Europos žaliasis kursas“, agrarinė aplinkosauga ir klimato kaita, žiedinės ekonomikos klausimai, rizikų valdymas, inovacijų diegimas, skaitmeninių įgūdžių ugdymas, gamybos procesų automatizavimas, robotizacija ir kitų pažangių technologijų plėtra“, – apie platų mokymų spektrą kalbėjo vyr. specialistė.

E. Milušauskienė pridūrė, kad mokymai yra skirti žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims: „Mokymuose gali dalyvauti ne tik ūkio valdytojai, bet ir partneriai, ūkyje dirbantys šeimos nariai, ūkio darbuotojai, kurių darbo pobūdis susijęs su mokymų tema, taip pat ūkio subjekto dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.) bei kolegialaus valdymo organo nariai.“

Kas remiama?

Minėtos priemonės remiama veikla – mokymų organizavimas ir teikimas pagal žemės, miškų, maisto ūkio dalyvių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programas, kurios įregistruotos Žemės, miškų, maisto, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programų sąvade. Mokymai gali būti organizuojami tiesioginio kontakto su mokymo dalyviais būdu arba nuotoliniu būdu.

ŽŪM specialistė nurodė, kad paramos pagal šią priemonę gali kreiptis juridiniai asmenys, vykdantys mokymus ir atitinkantys paramos teikimo sąlygose nustatytus reikalavimus, o tuo atveju, jei paraiška teikiama kartu su partneriu, t.y. kartu su asociacija, vienijančia fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir (arba) miškininkystės veikla ir numatant bendradarbiavimą tarp partnerių, projektui papildomai suteikiama 15 atrankos balų.

Įgyvendinant šią priemonę siekiama kuo plačiau skleisti reikalingas žinias ir kelti ūkio subjektų kompetencijas, sakė E. Milušauskienė: „Dėl šios priežasties rengiant projekto paraišką svarbu atkreipti dėmesį, kad papildomi atrankos balai taip pat suteikiami atsižvelgus į planuojamų apmokyti unikalių dalyvių skaičių, į numatomų apmokyti dalyvių aprėptį teritoriniu aspektu bei mokymų dalyvių ūkininkavimo patirtį.“

Siekiant užtikrinti mokymų kokybę, skiriamas didelis dėmesys lektorių kompetencijai ir patirčiai. Dėl šios priežasties numatyta, kad tuo atveju, jei mokymus ves lektoriai, turintys pažangaus ūkininkavimo patirtį ir (ar) ūkių konsultavimo paslaugų, mokymo, mokslo sklaidos veikla, susijusia su numatomo mokomojo renginiu turiniu, užsiimantys daugiau kaip trejus metus, tokiems projektams taip pat bus skiriami papildomi atrankos balai. Šiai priemonei įgyvendinti 2023–2027 m. laikotarpiu numatoma skirti 4 mln. Eur. 2024 m. paraiškų teikimui skirta 1 229 931 Eur paramos lėšų, o didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 150 000 Eur.

Šaltinis: 15min.lt, 2024-10-25

Tai iššūkis, skatinantis ieškoti alternatyvių augalų apsaugos produktų ir priemonių, kurios ne tik efektyviai kovotų su ligų sukėlėjais, piktžolėmis bei kenkėjais, bet ir turėtų kuo mažesnį poveikį supančiai aplinkai. Vienas iš tokių inovatyvių sprendimų – biologinės medžiagos, gaminamos iš natūralių medžiagų, turėtų vis drąsiau žengti į šią areną, išplečiant augintojams prieinamų sprendimų ratą.

Iššūkiai ir pradžia

„Biopesticidai – tai vienas iš ateities žemdirbystės ramsčių, galintis kartu su kitais augintojams prieinamais įrankiais padėti užauginti pakankamai maisto, kartu saugant aplinką“, – įsitikinusi Zita Varanavičienė, tvarios augalininkystės principus skleidžiančios asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė. Sektorius Europoje investuoja 4 mlrd. eurų į inovacijas biopesticidų srityje.

Tačiau vien šių finansinių investicijų nepakanka. Norint užtikrinti, kad šie inovaciniai sprendimai galėtų būti sukurti ir įdiegti Europos ūkiuose, reikia palankios reguliavimo aplinkos, mokymų, informacijos sklaidos ir paskatų. „Įveikus šiuos iššūkius, Europos Sąjunga, o kartu ir Lietuva galėtų tapti labai palankia vieta biopesticidams kurti. Imant gamtos produktus kaip atspirties tašką, atsiras daugiau galimybių sukurti augalų apsaugos produktus, kurie turės daug didesnį tvarumo potencialą ir kartu su kitomis priemonėmis leis auginti maistą besikeičiančiomis klimato sąlygomis ir keičiantis augalų kenkėjų arealams“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė.

Biologiniai pesticidai – kas jie?

Bet kas gi tie biopesticidai? Tai tarsi gamtos dovana žemdirbiams – augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje – natūralūs ingredientai: augalų ekstraktai, bakterijos, grybai ar net virusai. Jie skirti augalų ligų ir kenkėjų kontrolei, tačiau, skirtingai nei cheminiai pesticidai, yra draugiškesni aplinkai ir žmonių sveikatai. Biopesticidų pasaulis yra įvairus ir spalvingas: nuo semiocheminių medžiagų, dar kitaip vadinamų feromonais, kurios tarsi gudrūs apgavikai imituoja augalų ar gyvūnų skleidžiamus signalus, iki organinių medžiagų, tokių kaip augalų ekstraktai, išgaunamų iš pačios gamtos lobyno, ir mikroorganizmų, tokių kaip Bacillus thuringiensis bakterijos, kurios yra itin pražūtingos tam tikriems kenkėjams.

Auganti rinka ir galimybės

Prognozuojama, kad biopesticidų rinka turėtų sparčiai augti visame pasaulyje. 2020 metais ji siekė 3,5 mlrd. eurų, skaičiuojama, kad 2025 metais pasieks 17,1 mlrd. eurų ir toliau kils net iki 175 mlrd. eurų 2031 metais. Tokie numatomi šuoliai rodo, kad biopesticidai taps vis svarbesne žemės ūkio dėlionės detale. Žinoma, biopesticidai nėra stebuklinga lazdelė. Jų efektyvumas gali būti mažesnis nei cheminių pesticidų, ypač kai kenkėjai ar ligos nepalankiomis sąlygomis itin suaktyvėja.

Be to, biopesticidų registracijai taikomi griežti reikalavimais, kurie lemia vertinimo proceso ilgumą ir kartais trukdo naujiems inovatyviems produktams greitai patekti į rinką. Nepaisant kai kurių iššūkių, biopesticidai turi milžinišką potencialą tapti tvarios žemdirbystės pagrindu. Investuojant į mokslinius tyrimus, inovacijas ir ūkininkų švietimą, jie gali tapti svarbia augintojų „įrankių“ dalimi.

Šaltinis: Ramūnas Korsakas, 15min.lt, 2024-10-18

Susitikime kalbėta apie papildomas galimybes keistis turimais duomenimis tarp NMA ir AAD, diskutuota apie galimybę plėsti programos „NMA agro“ naudojimą. Taip pat pabrėžta vieningos praktikos taikymo svarba, atliekant reikalavimų dėl mėšlo laikymo ir skleidimo laikymąsi.

Ne mažiau svarbus klausimas – institucijų keitimasis ūkininkams svarbia informacija ir jos viešinimas, siekiant išvengti neatitikčių reikalavimams.

Tikimasi, kad nuolat tobulinamas su parama žemės ūkiui bei kaimo plėtrai susijęs kontrolės mechanizmas taps kuo aiškesnis, paprastesnis, o neatitiktis paramos gavimo sąlygoms teks fiksuoti kaip įmanoma rečiau.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-25

Abiejų institucijų vadovai ir specialistai susitikime šią savaitę aptarė, kaip sparčiau ir efektyviau organizuoti keitimosi informacija procesus bei toliau tobulinti bendradarbiavimą sprendžiant ekologinės gamybos kontrolės klausimus.

Susitikimo metu aptarta praėjusio susitikimo klausimų pažanga ir ieškota sprendimų, kaip pagerinti informacijos apsikeitimą. „Ekoagros“ veiklai užtikrinti reikalinga tam tikra VMVT informacija – apie nustatytus ekologinės gamybos pažeidimus, nesaugius produktus, vykdomus tyrimus ir jų rezultatus, atliktus pažeidimų taisymus. Kad ši informacija pasiektų reikiamus darbuotojus greičiau ir būtų operatyviai pritaikoma, buvo diskutuota apie skirtingų duomenų sistemų (DBSIS, RASFF) integracijos galimybes bei automatizuotus pranešimus, kurie palengvintų šią užduotį.

Taip pat susitikime pabrėžta, kad ūkio subjektai, siekiantys ekologinės gamybos sertifikavimo, turi būti registruoti atitinkamuose VMVT registruose (pvz., maisto tvarkytojų, pašarų subjektų). Sutarta, kad šio reikalavimo laikymasis bus griežčiau kontroliuojamas.

„Glaudesnis bendradarbiavimas su „Ekoagros“ yra itin svarbus siekiant užtikrinti kuo efektyvesnę ekologinę gamybą ir kontrolę. Šis susitikimas padėjo dar labiau sukonkretinti mūsų veiksmus ir tolesnio darbo kryptis bei aptarti praktinius sprendimus, kurie leistų greičiau keistis informacija tarp institucijų, operatyviau reaguoti į pažeidimus ir kartu stiprinti ekologiškos gamybos kontrolės sistemą“, – kalbėjo VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė

„Ekoagros“ ir VMVT atstovai aptarė ir tarpinstitucinius mokymus, kurie prisidėtų prie specialistų žinių gilinimo. Taip pat numatyti atsakingi asmenys, kurie užtikrins sklandų tolesnį bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimą.

„Susitikimas su VMVT direktore Audrone Mikalauskiene ir tarnybos darbuotojais išties buvo labai konstruktyvus, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė. – Nuolat kartu ieškome būdų, kaip dar pagerinti bendradarbiavimo procesus ir pasiekti geresnių rezultatų. Šį kartą susitikome VMVT vadovės iniciatyva, o iki kito susitikimo jau turėsime ir sprendimų, ir naujų temų.“

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2024-10-25