Žemės ūkio naujienos: 2024-11-05

Per pastaruosius tris mėnesius, skaičiuojant nuo liepos, pieno kaina išaugo trečdaliu. MMO duomenimis, 2019–2023 metų laikotarpiu metinis pieno supirkimo kainos vidurkis Lietuvoje siekė 36 centus. Vidutinė pieno supirkimo kaina šį spalį buvo didžiausia nuo 2023 metų sausio, kuomet ji siekė 44,4 cento už kilogramą. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina šį rugsėjį vidutiniškai siekė 47,5 cento – 9,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Šaltinis: tv3.lt, 2024-10-30

Įstatymų pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žemę dirbantiems asmenims įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus. Už parduotą valstybinę žemę surinktos lėšos bus skirtos Valstybės gynimo fondui.

„Važinėdamas po Lietuvą, girdėjau žemdirbių lūkesčius dėl nenaudojamos valstybinės žemės. Mūsų tikslas, kad ši žemė būtų įveiklinta ir atneštų maksimalią naudą“, – pabrėžė ministras. K. Starkevičius.

Susitikime su žemdirbiais aptartos pagrindinės problemos, susijusios su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimu, galimos šios žemės pardavimo sąlygos, taip pat saugikliai, neleisiantys spekuliuoti valstybine žeme.

Žemdirbių atstovai džiaugėsi prasidėjusiu procesu, domėjosi, kada įstatymų pasikeitimai įsigalios, kas turės pirmumą įsigyti valstybinės žemės ir kt. Jie pasiūlė, kad dalis už žemę gautų lėšų galbūt galėtų būti skiriamos ne tik gynybos, bet ir melioracijos reikmėms. Susitikimo dalyviai ypač sveikino iniciatyvą, kad žemės įsigyti būtų galima išsimokėtinai per 15 metų.

Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad įsiterpusios valstybinės žemės įsigijimas yra ne prievolė, o galimybė. „Kas nenorės, galės šios žemės ir nepirkti, o toliau ją nuomotis, niekas jos iš ūkininko neatims“, – akcentavo ministras K. Starkevičius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-04

„Atsižvelgėme į ūkininkų prašymus ir nuo šiol palūkanų kompensacijos greičiau pasieks pagalbos gavėjus, kuriems šios lėšos yra svarbios atsiskaitymams už paslaugas, prekes, darbo jėgą“, – sako žemės ūkio viceministras V. Tomkus.

Finansų įstaigoms, kurios iki lapkričio 1 d. nesuspėjo atlikti reikalingų informacinių technologijų pakeitimų ir kol kas neturi galimybių palūkanų kompensavimą administruojančiai UAB ILTE pateikti duomenų apie ūkio subjektų sumokėtas palūkanas kas mėnesį, nustatytas prisitaikymo laikotarpis iki 2025 m. kovo 31 d.

2023 metais paramai palūkanoms kompensuoti Žemės ūkio ministerija skyrė 5,5 mln. Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-04

Tarp visų produktų NPM kainos padidėjimas buvo didžiausias, kurį lėmė išaugusi šių miltelių paklausa Azijos rinkoje.

EK duomenimis, analizuojamą laikotarpį, palyginti su 2024 m. rugpjūčio mėn., ES valstybėse daugelio pieno gaminių didmeninės kainos (be PVM) padidėjo: sviesto – 9,14 proc. (iki 7,62 EUR/kg), Gouda sūrių – 2,53 proc. (iki 4,50 EUR/kg), išrūgų miltelių – 12,91 proc. (0,93 EUR/kg), LPM – 4,69 proc. (2,56 EUR/kg), NPM – 8,22 proc. (4,29 EUR/kg).

Šaltinis: Agro RINKA nr.19 (455), 2024-10-28

Beviltiškas ir neperspektyvus projektas?

Informacija apie tai, kad AB „AUGA group“ per savo dukterinę įmonę „AUGA tech“ siekia gauti 60 mln. Eur paskolą per ILTE (buvusią „Invega“) investicijoms į biometanu ir elektra varomų traktorių „Auga M1“ gamybos vystymą, pasirodė prieš maždaug dvi savaites.

Į šią žinią sureagavo Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija (LŽŪTA), vienijanti pasaulinių traktorių gamintojų „John Deere“, „Claas“, „Case IH“, „Massey Ferguson“, „Valtra“ ir kitų prekių ženklų platintojus.

„Mes, kaip savo srities profesionalai, atstovaujantys didžiųjų pasaulio technikos gamintojų žemės ūkio techniką, nuo pat „Auga M1“ traktoriaus pristatymo prieš keletą metų matome projekto beviltiškumą ir neperspektyvumą. „AUGA“ Lietuvos auditorijai šį traktorių pristato, kaip inovaciją ir deklaruoja kaip „AUGA“ išradimą. Tai yra visiška netiesa“, – teigia LŽŪTA.

Pasak asociacijos, „AUGA M1“ traktorius nėra „AUGA“ kūrinys, o elementariai perdarytas „CLAAS Xerion“ traktorius, į kurį įmontuota dujų įranga.

„Vertinant tokio projekto ekonominę logiką galima tik su šypsena, nes „AUGA M1“ traktorius bus brangiausias traktorius rinkoje“, – pabrėžia LŽŪTA.

Kyla pagrįstos abejonės

Asociacijos nuomone, visi didieji gamintojai su milžiniškais konstruktorių ir mokslininkų resursais modeliuoja ateities kuro perspektyvas, tuo tarpu „AUGA M1“ technologiškai ir idėjiškai yra labai atsilikęs. Bent jau toks įspūdis susidaro LŽŪTA.

Asociacija mano, kad „sprendimų priėmėjai nėra tiek susipažinę su rinka, kad neatlikę rinkos tyrimo ar bent vertinimo priimtų sprendimus dėl 60 mln. Eur skyrimo neperspektyviam projektui“.

„Prašoma suma investicijoms konkurencijoje yra niekinė, nes pasaulio gamintojai jau investavo milijardus ir nukeliavę labai toli į ateitį, – priduria LŽŪTA. – Matant dabartinę „AUGA“ finansinę situaciją, kyla pagrįstos abejonės, ar įmonė yra pajėgi investuoti toliau, ar apskirtai yra pajėgi įgyvendinti projektą ir kokia to projekto nauda, nes perspektyvų nematyti“.

Patvirtino, jog vertina projektą

ILTE (buvusios „Invega“) atstovė Viktorija Voroncova „Agrobitei“ patvirtino, kad ši finansų projektų vertinimo įstaiga šiuo metu nagrinėja „AUGA tech“ paraišką, bet spendimas dėl paraiškos dar nėra priimtas.

„Šiuo metu sprendimas dėl bendrovės „AUGA tech” pateiktos paraiškos paskolai pagal finansavimo priemonę „Milijardas verslui” nėra priimtas. Paraiška yra vertinama“, – teigė V. Voroncova.

Ji pridūrė, kad kiekvienos paraiškos kredito riziką „vertiname labai detaliai, įvertiname ar projektas yra ekonomiškai pagrįstas, finansiškai gyvybingas ir nedarys reikšmingos žalos aplinkai“.

„Dėl finansavimo besikreipiančios įmonės turi skirti pakankamai dėmesio parengti pagrįstą verslo planą, kuris demonstruotų finansuojamo projekto pagrįstumą, grąžą, rinkos išmanymą“, – akcentavo ILTE atstovė.

V. Voroncova pabrėžė, kad vertinant paraišką, atsižvelgiama ne tik į projekto gyvybingumą. „Kartu vertiname pačios įmonės ar įmonių grupės finansinius rodiklius, atsižvelgiant į audituotas finansines ataskaitas, teikiamas su paraiška“, – teigė ILTE atstovė V. Voroncova.

Nuostoliai – rekordiniai per pastaruosius 7 metus

„Agrobitė“ išanalizavo viešai prieinamus duomenis, su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria „AUGA group“.

Įdomu tai, kad „AUGA group“ akcijos per pastaruosius 5 metus nuvertėjo daugiau kaip 65 proc., o vertinant nuo prekybos „Nasdaq Baltic“ biržoje pradžios, akcijos praradusios daugiau kaip 90 proc. savo vertės.

Pavyzdžiui, investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis žiniasklaidai teigė, kad šiandien „AUGA group“ trūksta pinigų skoloms dengti – pažeisti įsipareigojimai kreditoriams.

Rekvizitai.lt duomenimis, per pastaruosius 3 metus „AUGA group” dirbo į nuostolį.

2021 m. bendrovė patyrė 15,33 mln. Eur nuostolį. 2022 m. šis nuostolis siekė dar 2,72 mln. Eur, o 2023 m. nuostoliai buvo didžiausi per pastaruosius 7 metus ir siekė net 17,96 mln. Eur. Vien todėl pagrįstai keliami klausimai, kurie, suprantama, negali būti malonūs „AUGA group“.

Į klausimą, ar grupei išties gresia techninis bankrotas, „AUGA group“ vadovas Kęstutis Jusčius „Agrobitei“ neatsakė.

Įdomu tai, kad pati „AUGA group“ dar 2021 m., pristatydama traktoriaus „AUGA M1“ prototipo koncepciją, žadėjo, jog į masinę gamybą hibridinis traktorius bus paleistas 2022 m.

Vėliau pažadai buvo nukelti į 2023 m. Šių metų pradžioje „AUGA group“ pranešė, jog masinę traktorių gamybą pradės 2024 metais. Kitaip tariant, susidaro įspūdis, kad būtent pažadai, o ne konkretūs darbai įgijo „masinę gamybą“.

Neįžvelgia naujienos

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija pabrėžia, kad biometanu varomi traktoriai pasaulio rinkoje nėra naujiena.

„Traktorių gamintojas „Valtra“ (Suomija) sukūrė prototipą dar 2014-aisiais. Projektas šiuo metu yra įšaldytas kaip neperspektyvus dėl kelių priežasčių – didelė sprogumo rizika dirbant su suspaustomis dujomis, rinka nerodo susidomėjimo ir tikėjimo šia technologija, – dėsto LŽŪTA. – „New Holland“ prieš kelis metus pristatė serijinį biometanu varomą traktorių, vienas jau dirba ir Lietuvos laukuose“.

Tačiau „New Holland“ investuoja dideles sumas į biometano traktorių gamybą ir technologijas. Anot asociacijos, „New Holland“ tiki šia kryptimi mažuosiuose ir vidutiniuose traktoriuose. Tačiau tai yra serijinis gamintojas, o norint tokiu tapti reikalingos šimtamilijoninės ar milijardinės investicijos.

Kiti gamintojai, žvelgdami į ateitį, vysto kitas technologijas – „John Deere“ koncentruojasi į elektrinių traktorių koncepciją, o „Massey Ferguson“ ir AGCO grupė investuoja į vandeniliu varomų traktorių kūrimą.

Ar tiesa, ką dėsto LŽŪTA?

„Agrobitė“ pasidomėjo, kiek toli nužengė „New Holland“.

Šių metų kovą „Business Insider” rašė, kad vedama „New Holland“ patirtimi Naujosios Zelandijos pienininkystės bendrovė „Bennamann“ 2020 m. pabaigoje iš vietos valdžios gavo beveik 2 mln. Eur subsidiją bandomajam projektui keliuose „Bennamann“ ūkiuose, siekiant išbandyti iš karvių mėšlo srutų pagaminto biometano kuro gamybą, kaupimą ir pardavimą.

Čia darbavosi ir „T7 Methane Power LNG Pre-Production Prototype“ traktorius. Atsiliepimai esą labai palankūs, bet pabrėžtina, kad „Bennamann“ daugiau kaip 10 m. tyrinėjo ir tobulino vien biometano gamybą, kurią bendrovė užpatentavo.

„T7 Methane Power LNG“ traktoriaus išankstinė galia siekia 270 AG, o tai gerokai galingesnė mašina, nei ankstesnis pirmtakas „New Holland T6 Methane Power“ su savo 180 AG.

Primintina, kad apie žalios energijos įdarbinimą „New Holland“ pirmą kartą paskelbė 2006 m., o 2013 m. pristatė pirmąjį metanu varomo 180 AG traktoriaus prototipą. Taigi, daugiau nei 66 proc. galios padidinimui „New Holland“ prireikė net 11 metų.

Be kita ko, kol kas neaišku, kaip naujos kartos „New Holland“ traktorius susitvarkytų su žemės dirbimo padargais. „New Holland“ šia linkme pasistūmėjo labiausiai, bet metanu varomų traktorių ateities vizija yra vis dar nerealizuota šiandien.

Klausimuose įžvelgė tendencingumą, o ne galimybę išsklaidyti abejones

„Agrobitė“ labai konkrečiai paklausė „AUGA group“ vadovo K. Jusčiaus, ar grupė turės apyvartinių lėšų tolimesniam projekto vystymui, ar vėlgi remsis paskolomis, taip pat ar įmonė pažeidė įsipareigojimus kreditoriams? Ar „AUGA group“ turi traktoriaus gamybos linijas, o gal tai tik eksperimentinė surinkimo bazė, telpanti į vieną angarą? Galiausiai, kokie yra gauti patentai, kuriais giriasi „AUGA tech“?

Juk paprastai didieji traktorių gamintojai, siekiantys technologinių, inovacinių pasiekimų metanu, vandeniliu ar elektra varomų traktorių kūrime, yra įkūrę (arba įsigiję kaip atskiras įmones) technologines bazes savo siekiams įgyvendinti. Ką tokio panašaus turi „AUGA group“ – statiniai, įranga, darbuotojai? Į visus šiuos klausimus „AUGA group” vadovas K. Jusčius neatsakė, įžvelgdamas „suinteresuotų grupių” pinkles.

„Jūsų siųsti klausimai yra tendencingi, jais siekiama dirbtinai tęsti suinteresuotoms grupėms palankią temą. Savo komentarą šia tema viešai esame pateikę ir papildomai šių klausimų nekomentuosime“, – laiške parašė K. Juščius.

Net į papildomą užklausą, kur viešai savo komentarą yra pateikęs K. Jusčius, „Agrobitė“ negavo konkrečios nuorodos.

Tad ar išties „AUGA M1“ hibridinį traktorių galima laikyti proveržiu? Kol kas tai labiau primena butaforiją. Juolab kad pati „AUGA group“ nelinkusi išsklaidyti kilusių žemdirbių bendruomenėje abejonių.

Kas žinoma apie „AUGA M1“ traktorių

Viešumoje yra keli išplatinti „AUGA group“ pranešimai spaudai, liečiantys „AUGA M1“ traktorių.

Štai 2021 m. rugsėjį bendrovė pristatė hibridinį nulinių emisijų traktoriaus „AUGA M1“ prototipą, o lapkritį pasirašė sutartį dėl kontraktinės traktorių gamybos su „Rokiškio mašinų gamykla“. Rokiškėnai „AUGA“ pateikė, kiek žinoma iš viešos informacijos, tik tris gamyklinius egzempliorius.

Vėliau teigta, kad „AUGA group“ inžinierių komanda sukūrė „greitai ir patogiai pakeičiamą dujų kasetę“, kurią ūkininkas galės gauti iš biometano gamyklos. Šiemet pranešta, kad grupė užpatentavo traktoriaus „unikalią rėminę“ konstrukciją JAV.

Apie jokias kitas, variklio ar kitų traktoriaus mazgų, sukūrimo technologijas ar inovacijas „AUGA group“ nepranešė. Tad galima daryti prielaidą, jog tai ir yra visi konkretūs traktoriaus elementų patentai, apie kuriuos iki šiol pranešė „AUGA group“.

Gamyklinėje hibridinio traktoriaus „AUGA M1“ versijoje yra „Ford“ vidaus degimo variklis, „Claas“ kabina.

Kas dar lieka neatsakyta?

Kol kas neaišku, ką dėl paskolos suteikimo „AUGA tech“ atžvilgiu nuspręs ILTE. Bendrovė atsisakė pakomentuoti ir verslo planą, kurį ILTE pateikė kartu su paraiška. Kad ir kaip būtų, ūkininkų bendruomenėje ne vieną kartą kilo diskusijos, jog įvairiomis formomis didžiąją dalį smulkių ir vidutinių ūkių paramos susižeria didieji koncernai arba jų kontroliuojamos įmonės ir žemės ūkio bendrovės.

„AUGA group“ skelbiasi, jog jai priklauso 162 dukterinės įmonės, kuriose dirba 1 191 darbuotojas. Tai vidutiniškai 7,35 darbuotojo, tenkančio vienai įmonei.

Jei įdomu, tai buvo „Agrobitė“ nusiųsti klausimai „AUGA group“ vadovui K. Jusčiui:

•„AUGA group“ įmonė „AUGA tech“ per ILTE (buvusi „Invega“) siekia 60 mln. paskolos biometanu varomo traktoriaus projekto vystymui. Kodėl nuspręsta kreiptis tokios didelės paskolos per finansavimo priemonę „Milijardas verslui“? Rinkoje yra įvairių vertinimų, tarp kurių ir „AUGA group“ vidutinės trukmės finansinių problemų išsprendimas „Milijardas verslui“ pinigais? Pakomentuokite prašau.

• Ar „AUGA group“, gavusi paskolą per ILTE, turės apyvartinių lėšų tolimesniam projekto vystymui, ar vėlgi remsis paskolomis? Pakomentuokite prašau.

• Traktoriai paprastai gaminami gamybos linijose. Kokios yra „AUGA group“ traktoriaus gamybos linijos? Gal tai tik eksperimentinė surinkimo bazė, telpanti į vieną angarą?

• Paprastai didieji traktorių gamintojai, kurie siekia technologinių, inovacinių pasiekimų metanu, vandeniliu ar elektra varomų traktorių kūrime, yra įkūrę (arba įsigiję kaip atskiras įmones) technologines bazes savo siekiams įgyvendinti. Ką tokio panašaus turi „AUGA group“ – statiniai, įranga, darbuotojai?

• Kiek, Jūsų nuomone, realus „AUGA group“ techninis bankrotas? Neklausiame apie istorines kitų įmonių patirtis. Klausiame konkrečiai apie „AUGA group“ finansinę situaciją?

• Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis pastebi, kad šiandien „AUGA group“ trūksta pinigų skoloms dengti – pažeisti įsipareigojimai kreditoriams. Ar tiesa, kad šie įsipareigojimai kreditoriams yra pažeisti? Pakomentuokite prašau.

• Per pastaruosius 5 metus „AUGA group“ akcijos nuvertėjo daugiau kaip 66 proc. Kuo grindžiate verslo planą, siekdami sukurti traktorių „AUGA M1“, kai, panašu, pačiai įmonei šiuo metu reikalinga pagalba?

• Žiniasklaidai teigėte, kad „ši AUGA group technologija yra patentuota pačiose svarbiausiose žemės technikos rinkų: JAV, Eurazijoje, Kinijoje, Australijoje“. Sukonkretinkite prašau apie patentus: jūs turite patentą pilnam traktoriaus sukūrimui, variklio sukūrimui ar tik tam tikros traktoriaus dalies, variklio dalies ar kitam unikaliam išradimui. Mat jei tai, pavyzdžiui, patentas pilno variklio technologijai, kur numatyta tokio variklio gamybos linija, kas tą variklį pirks, kuo jis pranašesnis už NEF, FPT, AGCO Power, Mercedes-Benz ar kitus variklius? Kaip įtikinsite žemdirbius pakeisti dyzelinius traktorius į visiškai neaiškios perspektyvos produktą. Juk visam tam (net jei darytume prielaidą, kad „AUGA M1“ projektas yra realus) būtina ir infrastruktūra – kuro stotelės ir pan. Tai šimtų milijonų ar net milijardinės investicijos, būtinos vien infrastuktūrai sukurti, jau nekalbant apie pasaulines rinkas, apie kurias kalbate.

• Teikdami paraišką, tikriausiai pateikėte ir verslo planą. Žemdirbių visuomenei būtų išties įdomu susipažinti su jo detalėmis. Nes jei projektas žlugs, tai pakenks visai žemdirbių bendruomenei, kai finansuojami beviltiški, neperspektyvūs projektai. Paprastai tokiais atvejais suponuojama neigiama bendra opinija visuomenėje apie žemės ūkį, esą žemės ūkis yra išlaikytinis.

Šaltinis: Agrobite.lt, Gediminas Stanišauskas, 2024-10-22