Žemės ūkio naujienos: 2024-11-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Viešinamas natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių pakeitimų projektas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) pradėjo viešinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), naują žemėlapių pakeitimų projektą. Žemėlapiai ir jų pakeitimai viešinami svetainėse: https://biomon.lt/szns (sklypą galite surasti paieškos laukelyje įvedus sklypo unikalų numerį; pakeitimai pavaizduoti kaip atitinkamais sutartiniais ženklais pažymėti plotai).
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu viešinamas tik įsakymo pakeitimas, kuris bus patvirtintas ne anksčiau kaip 20 d. d. nuo šio skelbimo paskelbimo. Žemėlapiai keičiami VSTT iniciatyva, nes atsirado pagrįstų aplinkybių, taip pat gavus suinteresuotų asmenų pranešimus, pavyzdžiui, kad natūralios pievos ir ganyklos yra sunykusios arba teritorijos klaidingai nustatytos. Dalis planuojamų pakeitimų pagrįsti teritorijų patikrų vietoje, kurias 2024 m. vegetacijos sezonu vykdė VSTT ir saugomų teritorijų direkcijų specialistai, rezultatais.
Primename, kad pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai buvo parengti ir patvirtinti 2023 metų pabaigoje tenkinant viešąjį interesą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (SŽNSĮ), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintu šių žemėlapių rengimo tvarkos aprašu
Patvirtinus žemėlapius buvo pradėta kaupti informacija šių žemėlapių tikslinimui. Atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, patikrų vietoje rezultatus, žemės savininkų ir valdytojų pateiktus duomenis ir kitą informaciją VSTT priėmė sprendimus dėl teritorijų panaikinimo arba jų ribų keitimo.
Pirmasis žemėlapių pakeitimo paketas buvo patvirtintas VSTT direktoriaus 2024 birželio 27 d. įsakymu Nr. V-67 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-93 „Dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“ pakeitimo“
Žemės sklypų, kuriuose keičiami, panaikinami arba naujai nustatomi pelkių ir šaltinynų ar natūralių pievų ir ganyklų plotai, savininkai ir naudotojai bus informuojami SŽNSĮ 11 straipsnio nustatyta tvarka – fiziniais registruotais laiškais arba siunčiant elektroninius pranešimus (turintiems aktyvuotas E.pristatymo sistemos el. pašto dėžutes). Informacijos kaip prisijungti ir kaip naudotis E. pristatymo dėžute rasite https://epristatymas.lt/web/guest/duk#id8
Informacija apie patvirtintus žemėlapių pakeitimai bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o šis patikslins Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Primename, kad pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino. Tai nuolatinis procesas, vykstantis atsižvelgiant į kintančias gamtines aplinkybes. Šie gamtiniai objektai susiformuoja, kinta ir išnyksta arba keičiasi jų ribos; kinta ir šių teritorijų teisinis reglamentavimas.
Žemės sklypų savininkai arba jiems pagal įgaliojimą atstovaujantys fiziniai ar juridiniai asmenys ir toliau galės teikti argumentuotus prašymus dėl patvirtintų pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių tikslinimo. Prašyme turėtų būti nurodytas žemės sklypų, patenkančių į koreguotinas arba įtrauktinas teritorijas, unikalus numeris, atstovavimo pobūdis (nuosavybės teisė arba atstovavimas pagal įgaliojimą), išdėstyti argumentai, kodėl reikėtų keisti, tikslinti žemėlapį. Taip pat gali būti pridėta papildoma medžiaga (vietovės ir augalinės dangos nuotraukos, planavimo dokumentai, teismo nutartys ir kt.), galinti padėti VSTT priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Prašymai dėl žemėlapių tikslinimo gali būti teikiami VSTT registruotu laišku (Antakalnio g. 25, LT-10312 Vilnius) arba el. paštu vstt@vstt.lt, szns@vstt.lt.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, patiriantys konkrečių ir realių nuostolių dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, turi teisę gauti vienkartines ar periodines kompensacijas. Kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNS įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika, patvirtinta LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 339
Prašymas dėl kompensacijos turi atitikti metodikos reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad kompensuojami tik pagrįsti ir realūs nuostoliai; nepateikus nuostolius pagrindžiančių dokumentų, kompensacijos negali būti mokamos.
DAUGIAU INFORMACIJOS apie natūralias pievas ir ganyklas, taip pat pelkes ir šaltinynus, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galite rasti svetainėje: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos, taip pat konsultuotis susisiekę el. paštu szns@vstt.lt arba telefonu +370 620 87952.
Primename, kad:
Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Tačiau jose nedraudžiama ir netgi rekomenduojama reguliariai šienauti ir/ar ganyti, šalinti ar retinti sumedėjusią augaliją. Šiuo atveju būtina išsaugoti gamtos paveldo objektus, saugotinus želdinius ir kraštovaizdžio elementus. Taip pat svarbu išsaugoti pusiau atviras Europos Bendrijos svarbos buveines 6530 Miškapieves ir 9070 Medžiais apaugusias ganyklas. Šalis yra įsipareigojusi išsaugoti šias buveines, palaikyti gerą jų būklę. Natūralių pievų ir ganyklų nedraudžiama aptverti. Ganydami gyvulius ir šienaudami vadovaukitės ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais. Daugiau informacijos apie natūralių pievų priežiūros gerąją praktiką rasite VSTT skelbtame pranešime (https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/naturaliu-pievu-prieziuros-geroji-patirtis/).
Pelkėse ir šaltinynuose pagal SŽNSĮ 102 str. neleidžiama:
* sausinti teritorijos, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai;
* pelkes ir šaltinynus paversti ariama žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;
* pelkes ir šaltinynus paversti paviršiniais vandens telkiniais, bet leidžiama žemės sklype įrengti vieną, ne didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį.
Pelkėse ir šaltinynuose galima šienauti ir šalinti ar retinti medžių grupes ir krūmus, jei nesuardoma pelkių ir apypelkių augalinė danga, o ypač jei tokia veikla atitinka saugomų rūšių ir/ar buveinių apsaugos tikslus, taip pat kai atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina išsaugoti gamtos paveldo objektus ir saugotinus želdinius.
Tiek natūraliose pievose ir ganyklose, tiek pelkėse ir šaltinynuose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, atitinkančią specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir gauti atitinkamas išmokas. Be to, tinkamuose plotuose gali būti ūkininkaujama laikantis ekologinių sistemų reikalavimų. Daugiau informacijos šia tema rasite Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse (https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tiesiogine-parama/tiesiogines-ismokos-ekologines-sistemos-ekoschemos-2023-2027-m/, https://www.paramakaimui.lt/).
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-11-07
Baigėsi paraiškų teikimas biologinės Lietuvos įvairovės apsaugai
Nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo teikiamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ (Priemonė).
Primintina, kad didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti yra 70 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, mažiausias taikomas paramos intensyvumas – 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-07
Parama organizuoti mokymus – reikalinga
Iki spalio 31 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė mokymo įstaigų paramos paraiškas organizuoti ir vykdyti mokymus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“. Šiam paraiškų teikimo etapui (rugsėjo 2 – spalio 31 d.) buvo skirta daugiau kaip 1,2 mln. Eur paramos lėšų.
Šiuo metu jau vertinama pateiktų paraiškų atitiktis atrankos kriterijams ir, atsižvelgiant į gautų balų sumą, paraiškos rikiuojamos į pirmumo eilę, kurią sudarius paaiškės, kurioms mokymo įstaigoms bus skirta daugiausia atrankos balų ir joms tikrai užteks paramos.
Primintina, jog paraiškų pirmumo eilė turi būti sudaryta per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų pateikimo dienos, taigi iki gruodžio 13 d.
Atrankos kriterijai, už kuriuos bus suteiktas atitinkamas balų skaičius ir į jį atsižvelgus sudaryta paraiškų pirmumo eilė:
1. Pareiškėjas planuoja apmokyti naudos gavėjų:
* daugiau nei 300 – suteikiama 20 balų;
* nuo 200 iki 300 įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
* nuo 100 iki 199 įskaitytinai – suteikiama 10 balų.
2. Mokymai organizuojami įtraukiant mokymo programas pagal taisyklių 29.5.1 papunktyje nurodyta tvarka patvirtintas prioritetines mokymo temas (konkrečios patvirtintos prioritetinės temos bus nurodytos kvietime teikti paramos paraiškas) – suteikiama 10 balų.
3. Visus mokymo kursus veda lektoriai, kurie turi pažangaus ūkininkavimo patirtį, ir (ar) ūkių konsultavimo paslaugų, mokymo, mokslo sklaidos veikla, susijusia su numatomo mokomojo renginiu turiniu, užsiima daugiau kaip 3 metus (iki paramos paraiškos pateikimo dienos) (įrodoma juridinę galią turinčiais dokumentais (jei pateikiama pažyma apie lektorių patirtį, ji turi būti detali su konkrečiais pavadinimais bei datomis)) – suteikiama 20 balų.
4. Projekte numatyta apmokyti dalyvius kuo didesne mokymo aprėptimi teritoriniu aspektu (pagal valdos registracijos vietą):
* iš visos Lietuvos savivaldybių (išskyrus Alytaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Neringos, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybes) – suteikiami 25 balai;
* daugiau nei 30 savivaldybių įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
* iki 30 – suteikiami 5 balai.
5. Projekte numatytas bendradarbiavimas tarp mokymo įstaigos ir asociacijų – suteikiama 15 balų.
6. Registruojant tikslinės grupės dalyvius į mokymus daugiau kaip 50 proc. dalyvių yra žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio veikla užsiimantys asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne daugiau kaip prieš 3 metus iki paraiškos pateikimo dienos, – suteikiama 10 balų.
Norint toliau pretenduoti į paramą, privaloma surinkti mažiausiai 40 atrankos balų. Surinkus mažesnį nei 40 balų skaičių, paramos paraiška atmetama.
Primename, kad dėl paramos organizuoti ir teikti mokymus žemės, miškų, maisto ūkio srityse paraiškas buvo kviečiamos kreiptis mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, turintys teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas, bei juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – neformalus suaugusiųjų švietimas, ūkių konsultavimo paslaugos ir (ar) moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (turi būti nurodyta juridinio asmens steigimo dokumentuose).
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti 150 000 Eur su PVM, kompensuojant iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-08
Siūloma skatinti biodujų gamybą: už jas nereikėtų mokėti akcizų
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms, kurias priėmus biodujoms nebūtų taikomas akcizas. Iš biomasės ar biologiškai skaidomos atliekų dalies gaminamos biodujos gali pakeisti gamtines dujas ir yra klimatui neutrali alternatyva.
Įstatymo pataisose siūloma, kad gavus pritarimą iš Europos Komisijos nuo 2025 m. liepos 1 d. biodujoms nebūtų taikomos pastovioji ir kintamoji akcizo tarifo dalys.
Šios pataisos galėtų sumažinti ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių biodujas, veiklos kaštus. Taip pat skatinant biodujų gamybą ir maišymą su gamtinėmis dujomis tikimasi sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Norint įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus žemės ūkio ir transporto sektoriuose, skatinama gaminti ir vartoti biodujas. Šiems tikslams yra numatyta ir valstybės biudžeto parama. Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos 2020–2023 m. biometano gamybai ar biodujų išvalymo skatinimui jau skyrė 54 mln. eurų. 2024 m. suplanuota skirti 7 mln. eurų antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos įsigijimo skatinimui ir 2 mln. eurų biometano ar biodujų panaudojimui žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą.
2022 m. Lietuvoje biodujų buvo suvartota 22,8 mln. m3: paslaugų sektoriuje – 12 mln. m3 (112 458 MWh), o pramonėje – 10,8 mln. m3 (101 212 MWh). Priėmus siūlomas pataisas, įplaukos į valstybės biudžetą sumažėtų apie 480 tūkst. eurų.
Toliau Akcizų įstatymo pataisos bus svarstomos Seime.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-11-06
Viceministras V. Tomkus: „Turime potencialo praplėsti Europos Sąjungos saugomų nuorodų kulinarinę paletę“
Šiandien Lietuva turi jau 10 maisto produktų ir 7 alkoholinius gėrimus, ženklinamus visoje Europoje atpažįstamais ir vertinamais kokybės ženklais: saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN), saugomos geografinės nuorodos (SGN) ir garantuoto tradicinio gaminio (GTG). Tai daugiau, nei turi kaimynės Latvija ir Estija, tačiau kur kas mažiau už Lenkiją.
„Ir vartotojai, ir gamintojai puikiai suvokia, kokia yra svarbi kokybė norint stabiliai veikti rinkoje, užsitikrinti vartotojų pasitikėjimą ir lojalumą bei atitikti augančius jų lūkesčius. Vartotojams labai svarbūs produktai, kurie pagaminti puoselėjant tradicijas, išsaugant produktų natūralumą ir unikalumą, kurį užtikrina laiko patikrinti gamybos būdai. Šiuos pagrindinius maisto produktų elementus nusako ES saugomų nuorodų ženklinimas, kuris leidžia pirkėjams lengviau susivokti maisto produktų įvairovėje ir lengviau identifikuoti parduotuvių lentynose esančius, pagal autentiškas technologijas pagamintus, produktus“, – sakė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
SGN ženklu didžiuotis gali 7 lietuviški gaminiai:
* Daujėnų naminė duona
* Lietuviškas varškės sūris
* Sūris „Liliputas“,
* Midus „Stakliškės“
* Sūris „Džiugas“
* Kaimiškas Jovarų alus
* „Nijolės Šakočienės šakotis“.
Dar dviejų produktų pavadinimai įregistruoti GTG registre, tai – „Lietuviškas skilandis“ ir „Žemaitiškas kastinys“.
SKVN nuoroda ženklinamas produktas yra vienas-„Seinų/Lazdijų krašto medus“.
Be to, Lietuvoje dar turime ir 7 spiritinių gėrimų saugomus pavadinimus – tai Samanė, Originali lietuviška degtinė, Vilniaus džinas, Trejos devynerios, Trauktinė „Palanga“, Trauktinė „Dainava“ ir Trauktinė.
Geografinėmis nuorodomis produktai apsaugomi nuo registruoto pavadinimo netinkamo naudojimo arba imitavimo, vartotojams užtikrinama, kad tokio produkto kilmė yra tikra.
Viceministras V. Tomkus pabrėžė, kad kokybiškų ir Europos Sąjungos pripažinimo vertų produktų Lietuvoje gaminame nepalyginti daugiau nei turime užregistravę, todėl svarbu žinoti, kokią pridėtinę vertę turi saugomų nuorodų produktai, kaip pasiekti europinį pripažinimą ir kaip galime praplėsti maisto produktų sąrašą, kuriais galėtume praturtinti Europos Sąjungos saugomų nuorodų kulinarinę paletę.
Ranką tiesia Žemės ūkio ministerija
Žemės ūkio ministerijos specialistai informavo seminaro dalyvius ne tik apie saugomų nuorodų privalumus, bet ir papasakojo apie pavadinimo registracijos procedūrą, paramos galimybes.
Pavyzdžiui, yra remiamas žemės ūkio ir maisto produktų su saugomomis nuorodomis registravimo paraiškų parengimas, pagalbos suma vienų metų laikotarpiui vienam pareiškėjui gali siekti iki 8 700 EUR. 100 proc. kompensuojamos ir nacionalinės maisto kokybės sistemos produktų specifikacijų parengimo išlaidos – pagalbos suma vienų metų laikotarpiui vienam pareiškėjui gali siekti iki 2900 EUR.
Pagalba taip pat teikiama:
Produktų prekiniam paruošimui:
* etiketės spausdinimui,
* prekinės (pirminės) pakuotės įsigijimui,
* etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimui.
Pagalbos intensyvumas iki 70 proc.
Sertifikavimo ir kontrolės išlaidoms:
* sertifikavimo įstaigos sertifikavimo išlaidoms;
* sertifikavimo / kontrolės įstaigos vykdomos priežiūros / kontrolės išlaidoms.
Pagalbos intensyvumas iki 100 proc.
Kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimui ir realizavimui:
* informacijos apie kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus sklaidai, populiarinimo leidinių apie juos leidybai;
* viešųjų renginių, tokių kaip konferencijos, konkursai, šventės, seminarai ir pan., išskyrus parodas ir muges, organizavimui, kuriuose būtų pristatomi tik pagal kokybės sistemas registruoti ar sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai.
Pagalbos intensyvumas iki 80 proc.
Seminare dalyvavusi Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (AGRI) atstovė Aistė Žegūnaitė kvietė dalyvius teikti saugomų nuorodų registracijos paraiškas, o prireikus – konsultuotis tiesiogiai tiek su ŽŪM, tiek su Komisijos specialistais.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-07
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
