Žemės ūkio naujienos: 2024-11-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministerija nustatė tiesioginių išmokų dydžius
Žemės ūkio ministerija nustatė tiesioginių išmokų dydžius už 2024 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos teikimo reikalavimus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones. Įsakymo projektas, kuriame nurodyti konkretūs išmokų dydžiai, paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Jį galima rasti čia.
Nustatyti šie išmokų dydžiai: bazinė pajamų paramos tvarumui didinti išmoka, papildoma perskirstomoji pajamų paramos tvarumui didinti išmoka, papildoma pajamų paramos jaunajam ūkininkui išmoka, susietosios pajamų paramos išmokos už cukrinius runkelius, baltyminius augalus, vaisius, uogas, riešutus ir daržoves, auginamas atvirajame grunte, bei ekologinių sistemų išmokos.
Išmokų dydžiai nenustatyti už kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklas „Tarpiniai pasėliai“ (už tarpinius pasėlius per žiemą), „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ (už EB svarbos šlapynių tvarkymą), ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Pagal šioms ekologinėms sistemoms / veikloms nustatytus reikalavimus patikros, po kurių bus nustatyti išmokų dydžiai, bus baigtos tik kitais metais.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. susietosios pajamų paramos išmoka už daržoves uždarajame grunte ir sėklines bulves bus nustatyta atskiru ministro įsakymu.
Visos išmokos turės būti išmokėtos iki 2025 m. birželio 30 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-15
Svarbiuose susitikimuose – dėmesys žemės ūkio politikai
Lapkričio 21-22 dienomis Lietuvoje lankysis Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaro Janusz Wojciechowski, Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministro Vladimir Bolea, Ukrainos žemės ūkio ministro Vitaliy Koval, Latvijos žemės ūkio ministro Armands Krauze, Estijos Regionų reikalų ir žemės ūkio ministrės Piret Hartman vadovaujamos delegacijos.
Lapkričio 21 d. žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir ES žemės ūkio komisaras J. Wojciechowski dalyvaus „Agroverslo forume“, kuriame pristatys ES ir Lietuvos požiūrį į Bendrąją žemės politiką po 2027 m.
Tą pačia dieną Žemės ūkio ministerijoje komisaras ir ministras susitiks Lietuvos žemdirbių bendruomenės atstovais.
Vėliau ministerijoje ministras K. Starkevičius susitiks su Baltijos šalių žemės ūkio ministrais ir jų vadovaujamomis delegacijomis. Numatyta aptarti tiesioginių išmokų suvienodinimo, žalio kurso administracinės naštos Baltijos šalims ir kitus aktualius klausimus.
Lapkričio 22 d. Seimo Konstitucijos salėje vyks daugiašalis Lietuvos žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus, Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministro V. Bolea, Ukrainos žemės ūkio ministro V. Koval, Latvijos žemės ūkio ministro A. Krauze, Estijos Regionų reikalų ir žemės ūkio ministrės P. Hartman susitikimas, skirtas aptarti lūkesčius ir galimybes stojant į ES. Jame taip pat dalyvaus Seimo nariai, socialiniai partneriai.
Planuojama aptarti ES reglamentų ir kitų reikalingų dokumentų atitikimo ES teisei svarbą. Bus keičiamasi patirtimi mobilizuojant stojimui į ES reikalingą personalą, aptartos paramos prieš įstojimą gavimo ir jos panaudojimo galimybės. Numatyta aptarti, kokius žemės ūkio aspektus paveiks klimato kaita, galimą įtaka tiekimo kainoms, parama mažiems ir vidutiniams ūkiams bei kiti svarbūs Europos žemės ūkio ir maisto sektoriui svarbūs klausimai.
Atvykusioms delegacijoms planuojama parodyti tvarų naujos kartos žalumynų ūkį, supažindinti su žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT” veikla.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-18
IGC grūdų derliaus prognozė 2024–2025 metams išliko nepakitusi
Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2024 m. spalio 17 d. duomenimis, 2024–2025 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozė, palyginti su prieš tai buvusia išliko nepakitusi ir turėtų sudaryti 2 315,4 mln. t, tai būtų 9,4 mln. t daugiau nei 2023–2024 m. Grūdų derliaus prognozė spalio mėn. dėl nepalankių meteorologinių sąlygų sumažinta Australijoje ir Argentinoje. ES šalyse ir Rusijoje grūdų derliaus prognozė sumažinta, bet minėtus sumažėjimus turėtų kompensuoti numatomas didesnis grūdų derlius kitose šalyse, ypatingai prognozuojamas didesnis kviečių derlius Kazachstane, miežių – Turkijoje.
Bendras grūdų sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas didesnis dėl numatomo didesnio grūdų sunaudojimo pašarams – 2,8 mln. t ir turėtų sudaryti 2 327,9 mln. t. 2024–2025 m., palyginti su 2023–2024 m., grūdų sunaudojimas pasaulyje turėtų būti 10,8 mln. t didesnis. 2024–2025 m. grūdų prekybos apimtys pasaulyje pagal naujausias prognozes turėtų sudaryti 418,9 mln. t ir tai būtų 2,2 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2024 m. rugsėjo mėn., bei 35,9 mln. t mažiau, palyginti su 2023–2024 m. Grūdų prekybos apimtys sumažintos dėl mažesnio kviečių importo į Turkiją, kukurūzų ir miežių – į Kiniją ir miežių – į Iraną.
Šaltinis: „Agro RINKA“_20 (456), 2024-11-11
Planuojama skirti paramą ūkininkams žemės ūkio technikai įsigyti
Į subsidijas galės pretenduoti labai maži, maži ir vidutiniai žemės ūkio kooperatyvai, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, vykdančios pirminę žemės ūkio gamybą. Bendra paramos suma siekia 7 mln. eurų. Vienam pareiškėjui skiriamos dotacijos dydis gali siekti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį žemės ūkio sektoriuje. Tai galima pasiekti pasirinkus antrinės kartos biodegalais arba elektra varomą žemės ūkio techniką bei savaeiges mašinas. Taip ūkininkai gali sumažinti iškastinio kuro naudojimą savo ūkyje bent 20 proc.
Paramą planuojama skirti įgyvendinat Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. suplanuotą priemonę „Antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos skatinimas“, ji bus teikiama Klimato kaitos programos lėšomis.
Paramą teiks Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki lapkričio 26 d.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-11-15
Latvijos ūkininkai ragina sekmadieniais uždaryti prekybos centrus
Latvijos asociacija „Zemnieku Saeima“ („Ūkininkų seimas“) ragina sekmadieniais uždaryti prekybos centrus, tokiu būdu paremiant vietinius ūkininkus ir gamintojus, agentūrai LETA sakė asociacijos valdybos pirmininkas Juris Lazdins. Pasak jo, tai galėtų paskatinti Latvijos gyventojus dažniau vykti į kaimą, lankytis ūkiuose ir pirkti maisto produktus iš vietinių gamintojų ir kaimo parduotuvių.
Pasak J. Lazdinso, tokia praktika įprasta įvairiose Europos šalyse. Be to, apsipirkdami pas ūkininkus arba kaimo parduotuvėse, žmonės išvengtų aukštų antkainių, kuriuos taiko prekybos centrai.
J. Lazdinso nuomone, prekybos centrų uždarymas sekmadieniais būtų naudingas Latvijos visuomenei ir ūkininkams, paskatintų vietinių produktų vartojimą ir padėtų nustatyti adekvačias Latvijoje pagamintų ir importuotų maisto produktų kainas. Jis teigia, kad latviškiems maisto produktams prekybos centrų lentynose tenka konkuruoti su importiniais, be to, prekybcentriai nustato per dideles kainas. Ūkio ministerijos duomenimis, mažas pajamas gaunantys žmonės maistui Latvijoje skiria apie trečdalį visų namų ūkio pajamų. Apskritai, latviai maistui išleidžia 10 proc. daugiau nei Lietuvos ar Estijos gyventojai.
„Deja, prekybcentriuose vietiniai produktai dažnai parduodami brangiau nei importuoti. Kai kurių Latvijoje užaugintų daržovių antkainis prekybcentriuose trigubai viršija jų savikainą. Jei vietinių bulvių, kopūstų ir burokų antkainis siekia 200 procentų, pelnas garantuojamas didiesiems prekybos tinklams, o ne vietiniam augintojui“, – pabrėžia J. Lazdins. Ankstesnis Latvijos žemės ūkio ministras Didzis Šmitsas 2023 m. vasario mėnesį sakė, kad Žemės ūkio ministerija pasiūlys teisėkūros iniciatyvą, kuria būtų apribotas didžiųjų prekybos centrų darbo laikas, kaip tai daroma Vokietijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje.
Tai paskatintų smulkiųjų mažmenininkų, viešojo maitinimo įstaigų ir ūkininkų turgelių gyvybingumą. Balandžio mėnesį ankstesnė Latvijos ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė teigė, kad didžiųjų prekybos centrų darbo valandų negalima riboti be duomenimis pagrįstų argumentų.
