Žemės ūkio naujienos: 2024-11-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Artėja KPP projektų įgyvendinimo terminas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia paramos gavėjų, įgyvendinančių investicinius projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones, dėmesį, kad artėja šių projektų įvykdymo terminas – jie privalo būti įgyvendinti iki 2025 m. birželio 30 d.
Pabrėžtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus mokėjimo prašymų termino nukėlimas nėra numatytas, taigi KPP projektams įgyvendinti lieka tik kiek daugiau nei pusė metų. NMA ragina suskubti projektų vykdytojus, ypač įgyvendinančius sudėtingus projektus (pvz., vykdančius statybas, taip pat vykdančius sudėtingus pirkimus darbams, technikai bei įrangai ir pan.), jau dabar pasirūpinti, kad mokėjimo prašymai būtų pateikti laiku.
Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, taip pat kitus atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklėse bei paramos paraiškoje nurodytus dokumentus.
Mokėjimo prašymai NMA pateikiami užpildžius elektroninę formą Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos internetiniame portale adresu https://zumis.lt.
Pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje ar įgyvendinimo taisyklėse nustatyto pateikimo termino pabaigos. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami.
Mokėjimo prašymą pateikus pavėluotai, taikomos sankcijos – detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje.
2025 m. birželio 25 d. mokėjimo prašymų pateikimo terminas aktualus projektų vykdytojams, įgyvendinantiems projektus pagal visas KPP priemones, išskyrus „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams“ – pagal šias priemones paskutinė mokėjimo prašymo pateikimo data, kuria užbaigiamas KPP programos laikotarpis, yra 2025 m. vasario 28 d. Daugiau informacijos apie šiems paramos gavėjams aktualų mokėjimo prašymų pateikimo terminą – šiame straipsnyje.
Papildomai informuojame, kad siekiant, jog NMA informacija pasiektų kuo daugiau NMA klientų, NMA parengė šio straipsnio radijo įrašą – jį išklausyti kviečiame čia: NMA radijas – mokėjimo prašymų teikimas (aktualu įgyvendinantiems KPP priemones).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-26
Tręšimo reikalavimai šaltuoju metų laikotarpiu
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) netrukus planuoja pradėti tikrinti, kaip ūkininkai laikosi reikalavimo šaltuoju metų laiku neskleisti mėšlo ir (ar) srutų deklaruotuose plotuose gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencines priemones ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) tęstines priemones bei kituose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, todėl primena pagrindinius mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimus.
Draudžiama mėšlu ar srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., išskyrus šiuos atvejus:
* Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
* Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį (apariant ar kultivuojant) mėšlo ar srutų. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti.
Šis reikalavimas yra vienas iš paramos sąlygų reikalavimų, kuris yra taikomas visiems ūkininkams, pateikusiems paraiškas gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoką, susietąją paramą bei dalyvaujantiems SP intervencinėse priemonėse: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, ir tęstinėse KPP programos priemonėse.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jei nustatomi paramos sąlygų reikalavimų pažeidimai, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. visoms išmokoms.
Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai
Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys, taip pat šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.
Tirštąjį mėšlą laikant laikinose lauko rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose, privaloma įrengti rietuves laikantis nurodytų reikalavimų:
* Vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo laikinos lauko rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Laikina lauko rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonės (el. paštu ar trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį.
* Vieta laikinai lauko rietuvei parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
* Ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti laikinoje lauko rietuvėje, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę bei aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.
* Laikinoje lauko rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 8 mėnesius.
* Laikina lauko rietuvėje turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos.
* Laikina lauko rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.
* Jei laikinos lauko rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami, tirštojo mėšlo kiekislaikinoje laukorietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriuos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai ribojasi, galima įrengti vieną laikiną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio.
* Laikina lauko rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką, ir būtų sumažintas amoniako emisijų ir kvapų sklidimas.
Kompostavimo tręšiamuosiuose laukuose reikalavimai
Kompostuojant tręšiamuosiuose laukuose, kompostavimo rietuves privaloma įrengti laikantis šių reikalavimų:
* Tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.
* Vieta laukuose parenkama, kad kompostavimo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu), ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių. Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
* Įrengiant tirštojo mėšlo kompostavimo rietuvę, pirmiausia ant dirvos paskleidžiamas ne plonesnis kaip 20 cm smulkintų šiaudųarba 10 cm durpių sluoksnis srutoms iš mėšlo sugerti, po to formuojama tirštojo mėšlo krūva. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo kompostavimo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo kompostavimo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.
* Kompostavimo rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.
* Kompostavimo rietuvė laukuose laikoma ne ilgiau nei 24 mėnesius.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-26
Po labai prasto derliaus lietuviškas daržoves graibsto kone visos Europos šalys
Dėl prasto daržovių derliaus Europoje kaip niekad anksti užsienio šalys pradėjo graibstyti lietuvišką produkciją. Pavyzdžiui, morkų eksportas prasidėjo keliais mėnesiais anksčiau, nei įprastai. Augintojai teigia, kad Lietuvoje daržovių netrūks. Tačiau dalį gali tekti importuoti iš trečiųjų šalių.
„Dabar du sunkvežimius kaip tik šią savaitę išvežėm į Ukrainą. Skambino kaip tik vakar iš Serbijos, iš Moldovos dar kalbėjom prieš porą savaičių. Kaip ir poreikis yra“, – pasakoja S. Zakas.
Šiaulių rajono Šateikų daržovių ūkyje pastarosiomis savaitėmis darbo kaip niekad daug. Užsienio rinkoms pakuojamos morkos. Pasak ūkio savininkų, šiemet kaip niekad anksti pradėtas šių daržovių tiekimas Baltijos šalims.
„Latvijoj labai anksti baigėsi morkos, Estijoje irgi. Tai mes morkas į Latviją pradėjom vežti prieš mėnesį, kas [anksčiau] realiai būdavo gruodžio vidurys, galas, ar net po Naujų metų“, – sako ūkininkas Julius Šateika.
Trūkstant daržovių Europoje, kyla jų kainos. Rinkoje jau atsiranda egiptietiškų daržovių. Vieni stambiausių šalies augintojų teigia, kad Lietuvoje šiemet itin mažai užderėjo svogūnų. Tad jie greičiausiai bus importuojami iš trečiųjų šalių.
„Gali įeiti ir iš trečiųjų šalių žaidėjai, kaip praeitais metais buvo su svogūnais. Iš Uzbekistano labai daug, iš Afganistano labai daug svogūnų vežėsi Europa. Tai jie irgi tą kainą koreguoja ir tikriausiai koreguos“, – dėsto J. Šateika.
Dalis ūkių neturi sandėliavimo patalpų, todėl rudenį stengiasi parduoti kuo daugiau daržovių. Kai kurie į užsienį jau išvežė apie pusę savo produkcijos.
„Lietuviškos daržovės yra žinomos Europoje dėl aukštos kokybės, todėl aukštos kokybės daržovių eksportas yra stabiliai augantis. Lietuviškos daržovės keliauja kone į visą Europą, į Italiją, Belgiją, Vokietiją, žinoma, Latviją, Estiją ir Lenkiją“, – vardija Daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.
Daržovių augintojų asociacija teigia, kad dėl gamtinių sąlygų šiemet smarkiai nukentėjo daržovių kokybė. Anksčiau nei įprastai Lietuvoje gali pritrūkti kokybiškų bulvių, svogūnų ir kopūstų.
Šaltinis: Aina Mizgirdė, lrt.lt, 2024-11-26
Karvėms visą parą skamba Mocartas
Kada paskutinį kartą klausėtės Mocarto? Gal neseniai lankėtės klasikinės muzikos koncerte ar paskyrėte vakarą žymiausioms operoms „Don Žuanas“, „Figaro vedybos“, „Užburtoji fl eita“? Šį kartą Mocartą išgirsime labai netikėtoje vietoje… Meškalaukio karvidėse. Galime tik įsivaizduoti, ką apie tai pagalvotų muzikos genijus, tačiau gyvulininkystės sektorius per tris dešimtmečius pažengė neįtikėtinai toli.
Gyvena muzikos ritmu
Kooperatyvo įkūrėjas ir vadovas danas Hans Kristian Nissen į savo ūkį pakvietė pabaigęs nedidelę ekskursiją po jo paties rūpesčiu ir lėšomis renovuojamą Meškalaukio dvarą (apie tai „Darbas“ rašė lapkričio 12 d. numeryje). Tad ryžtingai žengiame į fermas, kuriose šeimininkas pritaiko užsienio šalių patirtį. Čia nėra mėšlo kvapo, o visą parą skamba klasikinė XVIII a. austrų kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto muzika.
Karvės gyvena muzikos ritmu, pagal ją supranta, kada ateina laikas gultis, keltis ar keliauti į melžimo aikštelę. Į ją gyvuliai traukia skambant Danijos maršui. Kodėl būtent tokia muzika? Nes toks Hans Kristian Nissen sumanymas. Vienoda, rami melodija užgožia pašalinius garsus, kurie gyvuliui sukeltų stresą. Kai dėl techninių gedimų muzika nutyla, karvės sutrinka ir pasimeta savo dienotvarkėje. Tuomet tenka įsikišti žmogui, varyti jas į melžimo aikštelę, nes pačios niekur nebeina. Karvidėse visada dega šviesa, jai neplanuotai užgesus, karvės tą pačią akimirką pradeda stresuoti.
Sukasi karuselėje
Karvidėse sutikome gyvulininkystės ūkio padalinio vadovą Mantą Samaitį ir jo padėjėją gyvulininkystės specialistę Kristiną Paliulienę. Jie papasakojo apie modernias, europinio lygio fermas ir įspūdingą karuselinę melžimo aikštelę.
Mantas baigė tuometę Kauno veterinarijos akademiją ir tapo veterinarijos gydytoju, jo laida buvusi paskutinė. Vėliau prasidėjo akademijos pertvarkos ir reformos. Į Meškalaukį jis kasdien važinėja iš Joniškio. Kristina kilusi iš Biržų krašto, ūkyje darbuojasi jau penktus metus, su šeima įsikūrė Meškalaukyje. Kristinos vyras taip pat dirba šiame ūkyje.
„Karvidėse įrengtos aukštos lubos, platūs praėjimai, karvės maitinasi savarankiškai. Pagal Skandinavijos šalių modelį sumontuotas milžiniškas, besisukantis ratas – karuselinė tipo melžimo aikštelė, kol kas vienintelė Pasvalio rajone, panašią statosi dar vienas ūkis. Šioje karuselėje vienu metu telpa aštuoniasdešimt karvių. Į lėtai ratu besisukančią karuselę karvės tvarkingai sulipa pačios ir atsistoja į melžimo vietas. Tokiu principu trys melžėjos šią bandą pamelžia vos per aštuonias minutes. Per tą laiką karuselė apsisuka, karvė išlipa ir pareina atgal į fermą, kur jos jau laukia šviežio pašaro davinys. Aišku, visko pasitaiko, kai kurios karvės bijo suktis, bando slėpti galvą, pirmą kartą atėjusias reikia pripratinti ir išmokinti. Karuselė efektinga tuo, jog per trumpą laiką yra pamelžiama labai daug karvių, todėl smarkiai sumažėja dirbančių žmonių poreikis. Melžimo procesą prižiūri tik trys melžėjos ir vienas padėjėjas. Kol karvės melžiamos, jų aptvarus tris kartus per parą išvalo specialus traktorius. Šiaudų purškiklis pabarsto naujų pakratų“, – prie besisukančios karuselės pasakoja Mantas Samaitis, karvių ūkį palyginęs su dideliu pieno fabriku.
Viskas automatizuota, kiekvienos karvės primilžio rodikliai ir kiti duomenys keliauja tiesiai į kompiuterių duomenų bazes. Pati pieningiausia karvė per parą gali duoti iki 53 litrų pieno, vidutinio pieningumo – apie 33 litrus. Iš Meškalaukio pienas iškeliauja tiesiai į vieną didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“.
Ilsisi šiaudų lovose
Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti ne tik pieno kokybę, bet ir aukšto lygio gyvulių gerovę. Fermoje įdiegta dar viena naujovė – karvių elgsenos analizės sistema. Kiekvienai karvei ant sprando pakabintas daviklis, kuris fiksuoja jos mitybą, atrajojimą, kiek laiko guli, kada rujoja ir kitus duomenis. Ši sveikatingumo programa leidžia gyvulio būklę stebėti esamuoju laiku. Visi duomenys keliauja tiesiai į kompiuterių sistemas, juos analizuoja gyvulininkystės specialistai. Susirgę gyvuliai perkeliami į ligonių erdvę, gydyklą, kur jais rūpinasi du veterinarijos gydytojai. Vidutinė ūkyje auginamų karvių gyvenimo trukmė apie 5–6 metai, arba 2–3 laktacijos. Pagrindinė veislė – Lietuvos žalosios ir žalmargės, nuo veislės priklauso pieno kokybė ir gyvulio sveikata.
„Mes lepiname savo karves, ką tik apsiveršiavusios guli vadinamosiose šiaudų lovose, ten joms patogiau ir mažiau diskomforto. Visos kitos ilsisi sausai ant smėlio ir šiaudų. Viename garde gyvena iki dviejų šimtų karvių. Gardai erdvūs, kiekviename iš jų turi likti apie dešimt procentų laisvos vietos. Karvės yra socializuoti gyvūnai, turintys itin aiškią hierarchiją. Jaunas telyčias į bandą įvedinėjame grupėmis, niekada neatvedame vieno gyvulio, nes jis bus skriaudžiamas, nustumtas į šalį ir liks neėdęs. Bandoje yra daug niuansų ir savų taisyklių, kurių negalima pražiūrėti“, – pasakoja M. Samaitis ir K. Paliulienė, vedžiodami po erdvias fermas.
Tvartų stogai labai aukšti, langai atviri visus metus, pagal oro sąlygas, vėją ar kaitrą reguliuojamos sienų užuolaidos, todėl fermose oras visada grynas. Karvės į lauką neišeina, fermoje praleidžia visus metus, todėl nepatogumų dėl metų laikų kaitos nejaučia. Kailio pasikasymui ar „pasišukavimui“ garduose įrengti specialūs mechaniškai besisukantys šepečiai. Karvės girdomos pašildytu vandeniu, kuriam savo šilumą atiduoda specialia įranga atšaldomas pienas. Tai puikus tvarumo pavyzdys.
Pasak mūsų pašnekovų, šiuolaikinės karvės išlepintos ir jau nebegalėtų gyventi senuose tvartuose. Dabar ten auginamas tik ūkio prieauglis – veršeliai ir telyčaitės. Veršelius ūkis augina iki dvejų metų, tuomet parduoda, dažniausiai į užsienį. Telyčaitės pasilieka ūkyje.
Ūkis planuoja plėstis
Pašarai gaminami pačiame ūkyje. Karvių mitybos pagrindą sudaro šviežiai nupjautos žolės, kukurūzų silosas ir įvairūs koncentratai – grūdai, kukurūzų grūdainis, rapsai, sojos ir kiti priedai, lemiantys pieno kokybę.
Gyvulių auginime, kaip ir daugelyje kitų sričių, žmogaus rankų darbo reikia vis mažiau. Pavyzdžiui, 2007 metais septynis šimtus galvijų prižiūrėjo trys dešimtys darbininkų, o šiandien toks kolektyvas geba rūpintis net trimis tūkstančiais. Ūkyje dirba Meškalaukio, Joniškėlio gyventojai, atvyksta iš Pasvalio, Panevėžio, Joniškio. Netolimoje ateityje ūkis planuoja plėstis, statytis dar vieną karvidžių kompleksą, melžiamų karvių skaičius turėtų išaugti iki pustrečio tūkstančio.
Iš viso Lietuvoje per metus vidutiniškai pagaminama apie 1,3 mln. tonų pieno. Dėl augančių gamybos kaštų, pieno kainos svyravimų ir kitų veiksnių, šalyje sparčiai mažėja pienines karves auginančių ūkių. Dažniausiai savo veiklą priversti nutraukti mažesnieji. 2016 metais pieną parduodančių ūkių šalyje buvo apie 28 tūkst., pernai metais jų buvo likę dukart mažiau.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-11-26
Žemės ūkio mokslo taryba: naujų projektų link, stiprinant žemės ūkio mokslą, žinių sklaidą ir inovacijų kūrimą
Atnaujinta Žemės ūkio mokslo taryba teiks siūlymus Žemės ūkio ministerijai ir suinteresuotoms institucijoms ne tik strateginiais žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, mokslo, bet ir bioekonomikos, žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos dalyvių tinklaveikos bei dalyvavimo programos „Europos horizontas“ projektuose klausimais.
Europos Sąjunga ragina šalis paspartinti veiklą ilgalaikiam ES konkurencingumui svarbiose srityse, įskaitant žiediškumo ir bioekonomikos plėtrą, užtikrinti. Lietuva nuo 2016 metų dalyvauja tarptautinėje iniciatyvoje „BIOEAST“, skirtoje bioekonomikos plėtrai Vidurio Rytų Europos ir Baltijos šalyse. Šios iniciatyvos dalyvės – 11 šalių. Jose bioekonomikos indėlis į bendrąjį vidaus produktą (BVP) yra santykinai didesnis negu senosiose Vakarų valstybėse, tačiau tik kelios jų turi nacionalines bioekonomikos strategijas.
Pasak VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, mūsų šalyje bioekonomikos indėlis į šalies BVP yra tikrai didelis. „Tačiau vidaus rinkoje naudojama tik trečdalis pirminės biomasės, o likusi dalis yra eksportuojama. Tai yra neefektyvu, nes bioekonomikos plėtros tikslas – kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Šiuo metu Lietuva tampa vis labiau priklausoma nuo biomasės importo – jos įsivežama net 26 proc. Kaip matome, ši sritis nėra subalansuota su gamintojais. Mažai išnaudojame ir biologinių atliekų potencialą“, – situaciją apibūdino A. Miceikienė.
Lietuva, kuriai atstovauja Žemės ūkio ministerija ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas, įgyvendina „BIOEAST“ iniciatyvos projektą „Boost4Bioeast“. Bendras šios iniciatyvos siekis – plėtoti žiniomis ir bendradarbiavimu grįstą žiedinę bioekonomiką, kuri padėtų stiprinti integracinį augimą ir kurti naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, ypač kaimo vietovėse, išlaikant ar net sustiprinant aplinkos tvarumą.
Tarybos posėdyje aptariant naujai kuriamo Lietuvos bioekonomikos HUBo koncepciją, akcentuota, kad jis turėtų tapti ne tik centrine bendradarbiavimo platforma tarp vietos suinteresuotų šalių (ministerijų, mokslo ir verslo atstovų, visuomenės), bet ir bendrautų bei bendradarbiautų su tarptautiniais partneriais (kitų „BIOEAST“ šalių HUBais, ES institucijomis). Visų dalyvių koordinuotomis pastangomis HUBas kompleksiškai stiprintų Lietuvos bioekonomikos tvarumą, inovatyvumą ir konkurencingumą bei parengtų Lietuvos nacionalinį bioekonomikos veiksmų planą. „HUB – svarbus žingsnis jungiantis ir keliaujant toliau. Svarbu, kad šiandien susitikime dalyvauja ne tik Žemės ūkio ministerija, bet taip pat ir kitos susiję ministerijos – Aplinkos, Švietimo mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos“, – pabrėžė HUBo koncepciją pristačiusi A. Miceikienė.
Tarybos nariai aptarė ir projekto „Žemės ūkio modernizavimas per žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos veiksmingumą ir efektyvumą“ (modernAKIS) pirmųjų įgyvendinimo metų rezultatus, kuriuos pristatė LSMU Veterinarijos akademijos kancleris Mindaugas Malakauskas ir Plėtros tarnybos projektų vadovė Gintarė Kučinskienė. Šis projektas skirtas pagerinti Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) dalyvių gebėjimus, siekiant veiksmingesnio sistemos darbo. Projekto metu patirtimi dalijasi ES valstybių narių ministerijos, žemės ūkio konsultavimo įmonės, ūkininkų organizacijos, mokslo ir švietimo institucijos.
Tarybos nariai taip pat pritarė, kad būtų steigiama patariamoji darbo grupė mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ projektų ir programos partnerysčių klausimais. Šios darbo grupės tikslus ir uždavinius pristatė ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė.
Taryboje buvo pristatyta ir atsinaujinusios Tarybos sudėtis, supažindinta su naujais nariais.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-26
Ankstesnės žemės ūkio naujienos