Žemės ūkio naujienos: 2024-12-05

„Aš matau visumą, visą žemės ūkį“, – interviu BNS sakė I. Hofmanas.

I. Hofmanas sako, kad tapęs ministru atsisakys savo grūdų ūkio Radviliškio rajone valdymo.

Kalbėdamas apie kailinių žvėrelių verslo draudimą Lietuvoje paskirtasis ministras sako, jog verslininkams turi būti tinkamai kompensuojama. Jis taip pat mano, jog toks draudimas neturi prasmės, jei yra kailinių paklausa – šis verslas toliau gyvuos, tik persikels į kitas šalis.

Be to, I. Hofmanas teigia, kad ekologinių ūkių skatinimas yra viena iš prioritetinių sričių, tačiau juos pernelyg skatinant finansiškai tai gali turėti atvirkštinį rezultatą.

– Ką darysite kitaip, negu buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ar kiti buvę ministrai?

– Pirmiausia, kitaip – tai palaikyti gerus santykius su socialiniais partneriais, ką Navickas darė priešingai – jis norėjo juos perlaužti. Manau, kad mes turime matyti žemės ūkį kaip gamybos sektorių, nors čia bandoma visaip pritempti, kad aš esu tik už intensyvų (ūkininkavimą – BNS). Nereikia taip suprasti – aš esu už visus ūkius, kurie yra gaminantys ir kuriantys pridėtinę vertę, įskaitant ir tuos, kur žmonės ūkininkauja dėl savo poreikių. Tai čia jau socialinis aspektas, kurį siūlyčiau atskirti.

Manau, kad čia kažkokių kardinalių pokyčių nebus, tai tiesiog šiek tiek pakeisim tą kryptį, tą matymą, tą supratimą, tuo labiau jis ir Europoje keičiasi po ūkininkų protestų, kad toks žaliasis kursas, koks buvo stumiamas, kokį buvo norima įgyvendinti, jis patyrė fiasko, pripažinkime tą, ir tą pripažįsta aukščiausi Europos Sąjungos vadovai ir jis turės keistis, tai šiek tiek turėtų koreguotis ir Lietuvos nacionalinė žemės ūkio politika.

– Dalis aplinkosaugininkų organizacijų pareiškė bijantys, kad nekreipsite dėmesio į smulkius ir vidutinius ūkius, besitraukiančią gyvulininkystę, aplinkosaugą. Kaip vertinate tokius jų nuogąstavimus?

– Tai yra nepagrįstos baimės, kurių nėra. Aš matau visumą, visą žemės ūkį – svarbūs ir nedideli ūkiai ar vidutiniai, kaip čia bandoma pasakyti, be abejo, aš tik už įvairų Lietuvos žemės ūkį ir kad visi turime sutilpti. Ir lygiai taip pat gyvulininkystė yra labai svarbi šaka ir ji yra besitraukianti.

Tie įtarimai yra visiškai nepagrįsti, nes mes (dėl to – BNS) ir protestavome, ir kovojome. Dėl besitraukiančios gyvulininkystės, dėl pieno sektoriaus problemų, čia yra visiškai bereikalingos baimės. Sudėtingi klausimai, pavyzdžiui, gyvulininkystės, ar ūkių pasitraukimas iš gamybos. Manau, kad jeigu būtų paprasta išspręsti, jau būtų iki manęs kažkas išsprendęs. Ieškosime būdų, bet tai nereiškia, kad aš nesu už tuos, esu už anuos. Tikrai taip nėra. Ir gyvulininkystė, ir smulkūs ūkiai yra svarbu.

– Žemės ūkis jau šiandien nemažai daro dėl aplinkosaugos – tai ir tarpinių pasėlių, pasėlių auginimas, sėjomaina įvairesnė, ankštinių kultūrų auginimas, pagriovių juostos paliekamos, žemės dirbimas labai plačiai taikomas, turbūt tris kartus daugiau beariminiu būdu žemės dirbamos, tai pranoko anksčiau buvusį lūkestį, šiuo būdu yra dirbama daugiau nei planuota. O kokių dar galėtų padaryti žingsnių link to didesnio tvarumo, tai man dabar labai sunku pasakyti. Reikia galvoti, ieškoti, bet aš manau, kad šiai dienai žemės ūkis daro tikrai nemažai.

Galima būtų, pavyzdžiui, galvoti ir apie dirvožemio kalkinimą, tai reiškia jo būklės gerinimą, toks dirvožemis daugiau augalinės masės sukaupia. Tokiam dirvožemy gali daugiau išaugti augalinės masės, vadinasi, daugiau anglies mes užrakiname, daugiau absorbuojame CO2 ir viena iš priemonių, kuri duoda ir dirvožemiui naudą, ir ūkininkui naudą, ir aplinkosaugai naudą.

– O kur aplinkosauga perspausta?

– Aš manau, kad Lietuvoje mes turime labai mažai augalų apsaugos produktų, kas iškelia kitas problemas, pavyzdžiui, turėjome ne taip seniai susitikimą su bitininkais, jų medus viršija vieno pesticido normas, nors jie patys sako – jeigu būtų daugiau registruota arba anksčiau, anksčiau tos problemos nebuvo. Tai reiškia, kada mes irgi labai daug produktų uždraudžiam naudoti, tada kyla kitos problemos ir, sakyčiau, čia mes truputį perspaudžiam.

Dabar iš tikrųjų tie reikalavimai yra šiek tiek niveliavęsi ir Europos Komisija jau leis nebetaikyti šitų 5 proc. išėmimo iš gamybos, kas irgi, sakykim, buvo nelabai logiška. Geriau jau tuose penkiuose procentuose auginti ankštines kultūras, kurios kaupia azotą savo šaknyse, tokiu būdu mes geriname dirvožemį, kokia ekonominė nauda. Tai čia, mano nuomone, buvo perspausta.

Diskutuotinas dalykas dėl paviršinių vandens apsaugos juostų (…) – aplinkosaugininkai, visuomenė sako, kad nori didesnių juostų. Gerai. Bet įsivaizduokite, jeigu jūs esate tos žemės savininkė, tai reiškia, kad iš jūsų paims, pavyzdžiui, 30 arų ar pusę hektaro žemės, (…) bus reguliavimas toks, kad jums uždraudžia dirbti tą žemę, jūs nebegalite naudotis, reiškia, jūs netenkate pajamų, netenkate savo turto pagal jo tiesioginę paskirtį, čia irgi turėtų būti surastas kažkoks balansas. Siūlėme beariminį žemės dirbimo būdą, tai gal būtų toks kompromisinis pasiūlymas.

– Ūkininkai pabrėžia problemą, kad fiziniams asmenims numatytas ribojimas turėti ne daugiau 500 hektarų žemės, tačiau juridiniai asmenys tokį ribojimą gali apeiti. Kaip spręstumėte šią problemą?

– Taip, ta problema egzistuoja ir aš esu tos nuomonės, kad žemės įsigijimo įstatymas iki 500 hektarų turi veikti visiems vienodai ir neturi būti apeinama. Čia jau reiktų analizuoti tuos atvejus, bet taip, girdim, kad taip yra. (…) Buvo pasigirdę, kad išvis nuimti ribojimą, tai aš esu prieš, turi būti tas ribojimas. Mes esame maža šalis, mes turime riboti tą žemės potencialą ir turi būti tolygesnis pasiskirstymas kalbant ne tik apie ūkininkus, apskritai, apie žemės savininkus.

– Anksčiau teigėte, kad Lietuvos ūkininkai gauna mažiausias išmokas tarp ES valstybių. Kaip pakeisti šią situaciją?

– Taip, mes išmokas gauname vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Ką galima būtų padaryti, tai dabar jau yra neblogai sukurta ta išmokų skirstymo sistema už ekoschemas, už papildomą ekologinę veiklą, reiškia, žmonėms yra atlyginama arba mokami papildomi pinigai už tarpinius pasėlius, už ankštinių kultūrų auginimą, už beariminės technologijos taikymą.

O ką daryti, kad apskritai vokas būtų didesnis, tai ateina naujas finansinis laikotarpis nuo 2027 metų, kada ir bus deramasi dėl didesnių tiesioginių išmokų, ne tik išmokų, bet apskritai dėl didesnio finansavimo, tai dėsim visi pastangas (…), kad Lietuva išsiderėtų kuo didesnį voką tiesioginėms išmokoms, kaimo plėtrai, kad būtų mūsų ūkininkai lygesni toj konkurencinėj kovoj.

– Prieš mažiau nei metus vedėte ūkininkus protestuoti prieš Vyriausybės žemės ūkio politiką. Ką darysite, jei tokį protestą surengs prieš jus?

– Pirmiausia reikėtų nesulaukti tokios situacijos, kad įvyktų protestas arba būtų prielaidos jam įvykti. Reiktų turbūt tinkamai komunikuoti, tinkamai kalbėtis su bendruomene, su socialiniais partneriais, su organizacijomis ir išvengti to. Bet jeigu taip jau atsitiktų, tai tiesiog ieškočiau sprendimų, išeičiau susitikti, o jeigu nebegalima rasti sprendimo būdų, tai gal tada tas ministras nieko ir nebegali, tiesiog reikia užleisti kitiems pabandyti.

– Viso protesto metu gan stipriai pykotės su Žemės ūkio rūmais. Dabar jums tą santykį teks atgaivinti. Kaip planuojate tą padaryti?

– Oficialiai nesipykom. Tiesiog akcija buvo rengiama Lietuvos žemės ūkio tarybos, be Žemės ūkio rūmų, tai galbūt kai kurie ūkininkai ar kai kurių organizacijų vadovai turėjo kažkokią priešpriešą su Žemės ūkio rūmais, bet tikrai oficialiai kažkokio konflikto nebuvo.

Ką turėsiu daryti, tai, be abejo, turėsiu girdėti abi puses, abi organizacijas ir kas žino, gal po tam tikrų pokyčių išsigrynins ta žemdirbių bendruomenė, žemdirbių savivalda ir kažkiek apsišlifuos tie kampai, o gal visiškai išsispręs problema, o gal ta praraja dar pagilės. Žemės ūkio rūmai, jie patys sutinka, kad yra problemų, kad reikia jas spręsti ir jie supranta, kad jie irgi turės keistis. Taip ir matyčiau, kad pokyčiai bus reikalingi, bet aš laikysiuosi neutralios pozicijos.

– Po protesto taip pat sakėte, kad vienintelis likęs neišspręstas klausimas – pieno rinka. Kokia situacija dabar ir kokių pokyčių reikėtų?

– Šiek tiek pieno supirkimo kaina yra pagerėjusi, tokios gilios krizės nebėra, kaip buvo, bet vis tiek turime ūkių pasitraukimą iš gamybos. Reikia žiūrėti, kodėl taip vyksta, kokios priežastys – ar vien finansinės, ar galbūt yra ir socialinės priežastys, ar dar kitos, dėl ko ūkių veikla yra nutraukiama ir traukiasi iš gamybos.

Reikėtų ieškoti ilgalaikėje perspektyvoje sprendimų, kad pieno ūkiai, pieno sektorius nepatektų į tokias krizines situacijas, kada žemdirbys turi gaminti pieną žemiau savikainų. Niekas nenori prisiimti tos atsakomybės, naštos finansinės, sumažinti savo pelną, nei prekybininkas nei perdirbėjas, bet žemdirbys – tokia grandis, kuri gali dirbti nepelningai.

– Buvo siūlymų, pavyzdžiui, nustatyti, kad nuo galutinės pieno kainos kažkokia dalis privalo būti ūkininkui, pieno gamintojui. Gal tokią idėją palaikytumėte?

– Taip, aš palaikyčiau tą vadinamą ispanišką variantą – teisingą kainos paskirstymą grandinėje (…). Dabar berods 35 proc. – didžiausią dalį pasiima prekybininkas, kitą dalį pasiima perdirbėjai. Be abejo, perdirbėjai patiria kaštus, bet niekas nemato ūkininkų dalies, niekas nenori. Vėlgi, yra stipresnioji šalis, silpnesnioji šalis, yra kaina tokia, tu nebeišgyveni, naikink savo ūkį, bet mes, gink Dieve, nieko nedarysime.

– Pats turite grūdų ūkį. Kaip planuojate išvengti interesų konflikto?

– Be abejo, taip yra, kad aš turiu kažkokia teisine forma atsisakyti savo tiesioginės veiklos – žemės ūkio veiklos. Ne aš pirmas būsiu ministras, kuris ir ministras, ir kartu ūkininkas. Manau, kad tai yra išsprendžiama tam tikrais teisiniais būdais – randama tinkama forma ir aš turėsiu pasitraukti nuo ūkio valdymo, nuo ūkio sprendimų priėmimo, tai natūralu. (…) Sutvarkyti reikės taip, kad nebūtų to interesų konflikto.

– Pakalbėkime apie biurokratizmą. Ūkininkai dažnai kalba, kad reikėtų mažinti biurokratizmą, ypač su pasėlių deklaravimu. Kokius sprendimus matote čia?

– Jau šiek tiek yra šioje vietoje ministras Kazys Starkevičius padaręs, yra palengvinęs žurnalų pildymą, jį supaprastinęs, einama link kitų dalykų supaprastinimo. Tikiuosi tą iniciatyvą toliau išlaikyti, pavyzdžiui, ūkio darbų žurnalas, ar tikrai jis reikalingas, ar galbūt jis galėtų būti paprastesnis. Daug tų žurnalų pildoma, bet informacija tuose žurnaluose niekam nereikalinga, tiesiog prievolė dėl prievolės. Koks tikslas, dėl ko jie reikalingi – neaišku.

Pavyzdžiui, tarnybos gali ūkininką tikrinti (kartu – BNS) – ir Augalininkystės tarnyba, ir Veterinarijos tarnyba, ir Nacionalinė mokėjimų agentūra. Galbūt reikia susikalbėjimo tarp tų trijų tarnybų, jeigu viena tikrina, tai kam antrą kartą tikrinti ūkininką tą patį, jos galėtų keistis informacija.

Paprastas reikalavimas, kad mes naudodami augalų apsaugos produktus žydinčiuose pasėliuose turime tą daryti naktį ir viskas yra griežtai, gerai, bet turime pranešti bitininkams, registruoti prieš dvi dienas. Bet mes nežinome, koks bus oras po dviejų dienų. Jeigu lietus, tada perkelti į sekančią dieną, bet vėl turi ne anksčiau nei prieš dvi dienas.

Gal galima, pavyzdžiui, tos išankstinės registracijos atsisakyti, pakaktų, kad ūkininkai patys laikosi reikalavimų nenaudoti dienos metu augalų apsaugos priemonių ant žydinčių augalų. Jeigu jie panaudoja dienos metu, tarnybos taikytų sankcijas ar baudas. Tačiau šitas registravimas nereikalingas.

– Kaip vertinate situaciją su kailinių žvėrelių ūkiais, ar pritariate Viktoro Pranckiečio pozicijai, kad reikėtų nukelti draudimą į 2033 metus?

– Klausimą matyčiau taip – jeigu visuomenė dėl kažkokių priežasčių, šiuo atveju – dėl moralinių nusprendė, kad šitas verslas nėra tinkamas, nepriimtinas – gerai, mes galime įstatymu tą priimti, bet tai turėtų būti civilizuotai, šiems žmonėms atsisakant verslo būtų tinkamai kompensuojama.

Dar ir kitaip kelčiau šitą klausimą – kai mes neuždraudžiame naudoti kailinių arba jų importuoti, reiškia, mes problemos nesprendžiame. Tada bus ne mūsų kieme, o kažkur kitur auginami tie žvėreliai, jeigu bus paklausa. Jeigu rinkoje bus paklausa, žmonės nešios kailinius. Greičiausiai tai bus trečiosios šalys, kuriose visai kitokie gyvūnų gerovės standartai, kur mes negalime kontroliuoti.

Toks retorinis klausimas – galbūt geriau auginti čia ir tinkamai kontroliuoti, negu perkelti šitą gamybą į trečiąsias šalis. Kada ES pradėjo uždrausti žvėrelių fermas, tai Rusijoje, Kazachstane buvo labai smarkiai investuojama į šitą verslą. Jeigu, kaip sako šitos idėjos gynėjai, kad yra atgyvena, tai tegul pati rinka išspręs. Jei niekam nereikės kailių, niekas jų ir neaugins.

– O kaip planuotumėte skatinti ekologinių ūkių plėtrą?

– Be dotavimo jiems labai sudėtinga išlikti rinkoje. Reikia žiūrėti, kokios yra problemos, dėl ko ūkiai traukiasi iš gamybos, kaip juos paskatinti. Manau, kad vien tik dotavimas problemos nespręs, nes kuo labiau dotuoji ūkį, tuo jam mažiau motyvacijos nuimti derlių.

Įsivaizduokite, gaunate išmoką už hektarą, buvo tokių atvejų gerokai anksčiau, kada auginami ekologiniai serbentai, gaunama solidi išmoka ir jie net neskinami, arba buvo auginami ekologiniai moliūgai, pasiimama išmoka, o tie moliūgai nenaudojami maistui, tiesiog įtempiami atgal į dirvą, nenuimamas derlius.

Su dotacija reikia labai atsargiai, kartais dėl didelės dotacijos nėra motyvacijos ūkininkui nuimti derlių – kam aš nuimsiu, gausiu nedidelį atlygį, man kainuos nuėmimas, realizavimas, o aš ir taip gaunu gerą išmoką. Lai lieka laukuose.

Čia matyčiau ir visuomenės atsakomybę. Jeigu visuomenė sako, kad norėtume ekologiškų produktų, ekologiško maisto, tai pati visuomenė turėtų daugiau jo vartoti, nes jokios dotacijos neištemps.

Manau, kad ateityje ekologinis ūkininkavimas stipriai nesiplės, kadangi, beveik esu tuo tikras, bus nauja ūkininkavimo forma – tvarus ūkininkavimas. Tai kažkas tarp ekologinio ir intensyvaus, kai mažiau intensyviai gaminama, mažiau naudojama gamybos priemonių: augalų apsaugos produktų, trąšų.

– Ar reikėtų skatinti žemės ūkio produktų eksportą į tolimas šalis, pavyzdžiui, JAV ar Taivaną?

– Labai svarbu. Jeigu tik yra galimybė eksportuoti, tai yra labai gerai. Mes esame agrarinis kraštas, neturime kitų didelių išteklių, kuriuos galėtume parduoti ir taip gauti pinigus. Neturime nei naftos, nei anglių, nei dujų. Turime tik stiprų agrarinį, žemės ūkio potencialą, galime pagaminti daugiau nei mums reikia. Būtų labai svarbu atrasti naujas rinkas eksportuoti.

Mes labai stiprūs esame grūdinėse kultūrose, turime tam tinkamą ir klimatą, ir geografinę padėtį, turime uostą, infrastruktūrą. Tai produktas, kurį gali pardavinėti visus metus, ne taip, kaip mėsa ar pienas, kuriems reikia specialių laikymo sąlygų, apdirbimo.

Taip, su daržovėmis mums sunku atlaikyti konkurenciją iš piečiau esančių šalių. Buvo kalbama, kad į Taivaną galbūt vištieną eksportuosime, gal sūrius. Reikėtų žiūrėti detaliai, į kurią rinką su kokiu produktu galime išeiti ir ar mes galime jį pagaminti, pasiūlyti.

– Jūsų nuomone, čia labiau svajonė – į Taivaną eksportuoti vištieną?

– Čia gal labiau svajonė, nes tikrai didelis atstumas ir brangi logistika. Tačiau, pavyzdžiui, Lietuva garsėja savo sūriais ir sūris yra tas produktas, kurį jau gali logistiškai gabenti ir eksportuoti. Tai galbūt matyčiau, bet labiau į Aziją, kažkur arčiau. Tie tolimi kraštai – JAV, Pietų ar Šiaurės Amerikos žemynai – čia sudėtinga, nes tas produktas turi būti toks unikalus, toks vertingas, kad jį būtų verta tiek kilometrų gabenti.

– Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-12-05

„Prezidentas gavo nuoširdžius kandidato atsakymus. Ne dėl visų klausimų buvo galima rasti sutarimo. Tačiau tikrai buvo prezidento pabrėžta, kad kandidatas turi praktinės sektoriaus žinias ir išmanė problemas“, – po antradienį vykusio šalies vadovo bei I. Hofmano susitikimo žurnalistams teigė R. Dilba.

Šalies vadovo prioritetai sektoriuje, kaip teigė patarėjas – tai klimato kaitos tikslų įgyvendinimas žemės ūkio sektoriuje ir jo transformacija bei diskusija dėl to, kaip greitai tai turi vykti. Taip pat, anot jo, G. Nausėda ir I. Hofmanas aptarė pieno sektoriaus problemas, išmokų mechanizmus ir kita.

„Svarbios temos į kurias reikės atsižvelgti per artėjančius keturis metus. Tai yra klimato kaitos tikslų įgyvendinimas. Čia girdime, kad vyksta Europos Sąjungos lygiu, kalbos apie Žaliojo kurso ambicijos peržiūrėjimą. Tačiau reikia pabrėžti, kad žemės ūkio sektorius turi transformuotis ir keistis, bet reikia diskutuoti, kokiu greičiu ir kokia ambicija tai turi vykti“, – aiškino šalies vadovo patarėjas.

„Iš tikrųjų pokalbis buvo konstruktyvus, paliesta labai daug temų žemės ūkyje, nuo įsisenėjusių problemų, tokių kaip pieno krizės tvarus sprendimas iki derybų dėl kitos daugiametės finansinės perspektyvos. Taip pat ir tiesioginių išmokų subalansuoto mechanizmo“, – pridūrė jis.

Anot R. Dilbos, tarp šalies vadovo iškeltų prioritetų – kaimo gyvybingumas, žemės ūkio sektoriaus diversifikacija, jo kuriamos vertės didinimas.

„Svarbus prioritetas prezidentui yra kaimo gyvybingumas. Šiuo metu matome stambėjantį žemės ūkį, jo orientaciją į grūdų sektorių. Tai čia matome, kad būtų dirbama ties didesniu diversifikavimu ir vertės kūrimu“, – kalbėjo R. Dilba.

Į žemės ūkio ministeriją partijos „Nemuno aušra“ teikiamas I. Hofmanas yra Radviliškio rajono ūkininkas, vadovaujantis Lietuvos žemės ūkio tarybai (LŽŪT).

Hofmanas: ateinu ne nuo „Nemuno aušros“, o nuo Lietuvos žemdirbių

Kandidatas į žemės ūkio ministrus I. Hofmanas sako, kad nesitapatina su jo kandidatūra iškėlusia partija „Nemuno aušra“ ar jos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu, o save mato kaip pirmiausia žemės ūkio bendruomenės atstovą.

„Aš ateinu ne nuo jūsų paminėto asmens ar partijos, aš ateinu nuo Lietuvos žemės ūkio, žemdirbių bendruomenės ir dirbti Lietuvos žemės ūkiui“, – antradienį žurnalistams kalbėjo I. Hofmanas, kuris taip pat yra Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas.

Jis taip pat pridūrė ketinantis vienodai rūpintis visų – tiek augalininkyste užsiimančių, tiek gyvulius auginančių – ūkininkų interesais.

„Visiška netiesa, čia kažkokia bandoma priklijuoti klišė, kad aš rūpinsiuos tik augalininkystės ūkiais ar kad aš esu stambių ūkių atstovas, nes aš pats esu, sakyčiau, vidutinio ūkio šeimininkas. (…) Matau bendrą vaizdą“, – nurodė kandidatas į ministrus.

Abejoja besikreipusių aplinkosaugos organizacijų skaidrumu

Aplinkosaugininkams kreipusis į prezidentą su prašymu neskirti I. Hofmano ministru, pats kandidatas tikina abejojantis raštą išplatinusių organizacijų skaidrumu.

„Jeigu jūs pažiūrėtumėt, kas kelia šituos klausimus, tai Baltijos aplinkos forumas – įveskit į „Google“, ir pamatysit, kad tai viena neskaidriausių viešųjų įstaigų. Kitas dalykas – Lietuvos ornitologų draugija taip pat (…) sėkmingai pardavinėja vėjo jėgainių vystytojams ataskaitas, nerasdami lizdų, nerasti lizdų yra pelninga. Nes gali perduoti ataskaitą ir po to dar šaukti – va, jie, žemės ūkis, išnaikino paukščius ir prašyti finansavimo kažkokioms populiacijoms atkurti. (…) Tokie projektai man tikrai kelia įtarimų“, – tikino I. Hofmanas.

Antradienio rytą išplatintą raštą pasirašė „Baltijos aplinkos forumas“, Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos ornitologų draugija.

Paklaustas, kaip derins klimato kaitos priemones ir žemės ūkio veiklą, I. Hofmanas akcentavo nuoseklius pokyčius, kuriuos būtina derinti su skirtingomis visuomenėmis grupėmis ir pasekmių neperkelti vien tik ant ūkininkų pečių.

„Mano požiūris į aplinkosaugą yra, be abejo, kad teigiamas. Aš ir laikyčiau didžiausiu iššūkiu suderinti efektyvią gamybą su aplinkosauga. (…) Taip, keistis reikia, nes žemės ūkis yra labiausiai nukenčiantis nuo klimato kaitos, jis yra pirmoje fronto linijoje, kuri patiria žalą nuo klimato kaitos“, – teigė jis.

„Žemės ūkis yra labai inertiškas, (…) staigių pokyčių mes negalime daryti ir taikyti tokias priemones, kurios ūkininkams yra nenaudingos. Jeigu visuomenė reikalauja keistis, tai ta pati visuomenė turi suprasti, kad tie pokyčiai kažkiek kainuos“, – tikino I. Hohmanas.

Įvyko visi prezidento susitikimai su kandidatais į ministrus

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su visais kandidatais į naująją socialdemokrato G. Palucko Vyriausybę.

Lapkričio pabaigoje šalies vadovas kalbėjosi su parlamentare Dovile Šakaliene – ji siūloma vadovauti Krašto apsaugos ministerijai. Taip pat vyko prezidento pokalbis su jo vyriausiuoju patarėju Kęstučiu Budriu – pastarojo kandidatūra teikiama į užsienio reikalų ministrus.

Praėjusią savaitę prezidentas susitiko ir su Šarūnu Biručiu, teikiamu į kultūros ministrus, Raminta Popoviene, kuri pretenduoja į švietimo, mokslo ir sporto ministrės postą, potencialiu finansų ministru Rimantu Šadžiumi, į socialinės apsaugos ir darbo ministres siūloma Seimo nare Inga Ruginiene, į susisiekimo ministrus – socialdemokratu Eugenijumi Sabučiu.

Po to, kai į vidaus reikalų ministrus siūlytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis atsisakė posto, prezidentas susitiko su į šias pareigas siūlomu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Vladislavu Kondratovičiumi.

Pirmadienį šalies vadovas susitiko su Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vadovauti siūloma Marija Jakubauskiene.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantą Vaičiūną. Su abiem kandidatais prezidentas taip pat jau buvo susitikęs.

Pagal koalicinį susitarimą „Nemuno aušra“ yra atsakinga už tris ministerijas – Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio.

Primenama, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus.

Prezidentas G. Palucką paskyrė premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.

Naujasis ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.

Šaltinis: Žygimantas Šilobritas, Dominykas Datkūnas, Ūla Klimaševska, lrt.lt, 2024-12-03

Prieš ketverius metus Seimas patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. Jame nustatyta pareiga visiems taršos objektams, tarp jų ir žemės ūkio veiklai naudojamiems ne keliais judantiems mechanizmams, registracijos metu mokėti vienkartinį taršos mokestį tiek registruojant transporto priemonę pirmą kartą Lietuvoje, tiek keičiantis transporto priemonės valdytojui.

Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veiklai naudojamų transporto priemonių valdytojai nemoka kitų taršos mokesčių, kuriuos moka motorinių transporto priemonių savininkai, pavyzdžiui, mokesčio už aplinkos teršimą, kurio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, taip pat kelių mokesčio, įsigyjant elektroninę vinjetę, ir kt.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-04

„Uždraudimas patekti į rinką gaminamiems produktams, kurių sudėtyje yra ES uždraustų medžiagų. Turbūt labai aiškus, konkretus mūsų nepritarimas, argumentuotas ir atliepiantys mūsų žemdirbių ir perdirbėjų poziciją“, – protokolinį nutarimą įgarsino KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Įžvelgė naudos Lietuvos eksportuotojams

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus argumentavo, kad šis susitarimas galėtų paskatinti šalies ūkio produkcijos eksporto plėtrą.

„Esame eksportuojanti šalis, žymiai daug patys eksportuojame nei suvartojame žemės ūkio ir maisto produktų. Eksporto plėtra yra svarbu, Europos Sąjunga 4 mlrd. eurų sutaupytų dėl muito tarifų panaikinimų ir sumažinimų. Dabar eksportuojame tik 10 mln. eurų į tą regioną, tai yra labai mažai, tik 0,13 proc. nuo viso eksporto“, – trečiadienį KRK posėdyje kalbėjome V. Tomkus.

„Muitų tarifų sumažinimas yra labai svarbu, ypatingai tokiems sektoriams kaip pieno produktų, šokolado, gėrimų ir kitų. Dabar muitų tarifai į „Mercosur“ siekia 35 proc., tai yra žymiai aukščiau, 5 kartus aukščiau, nei ES taikomi muitų tarifai“, – pridūrė jis.

Viceministras tikina nematantis didelės grėsmės šalies žemės ūkio konkurencingumui, nes Lietuva neeksportuoja brangios produkcijos.

„Kalbant apie jautienos sektorių, tai nematome didelės grėsmės Lietuvos gamintojams, nes Lietuva nėra brangios jautienos eksportuotoja į Europos Sąjungą. Reikia pažymėti, kad Europos Sąjungos suteikta „Mercosur“ jautienos kvota sudaro tik 1,2 proc. viso Europos Sąjungos jautienos suvartojimo“, – aiškino jis.

Ūkininkų bendruomenė laikosi kitos nuomonės – įspėja dėl žemos kokybės produktų

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkė Rūta Jurgaitė atkreipė dėmesį į tai, kad „Mercosur“ šalys gamina žymiai pigesnę produkciją, kuri Europos Sąjungos rinkoje konkuruotų su lietuviškais gaminiais.

„Jie (Pietų Amerikos šalys – ELTA) pagamina žymiai pigesnę produkciją, kuri atkeliaus į mūsų šalį ir sukurs nesąžiningas konkurencines sąlygas kainos atžvilgiu. Vargu ar ne tik jauni ir smulkūs ūkiai galės konkuruoti, tą kainos įtaką turėtų pajusti ir stambūs ūkiai“, – teigė R. Jurgaitė.

Jaunųjų ūkininkų atstovė pažymėjo, kad iš Pietų Amerikos atkeliaujanti produkcija įprastai yra prastesnės kokybės, nes šios šalys nesilaiko ES keliamų reguliavimų tiek gaminiams, tiek ūkininkavimui naudojamų medžiagų klausimu.

„Mes ilgą laiką pažindinome visuomenę su tvariu ūkininkavimu, švariu maistu, sveiku maistu, didelis indėlis buvo dedamas į vartotojų sąmoningumo ugdymą ir mes įsileidžiame produkciją, kuri kokybės atžvilgiu yra mažiau palanki žmogui negu Europos rinkoje pagaminta“, – nurodė ji.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas nesutiko, kad laisvos prekybos susitarimas galėtų būti naudingas šalies ūkininkams. Jo teigimu, Brazilija yra viena didžiausių pigios paukštienos eksportuotojų pasaulyje ir šie maisto gaminiai tiesiogiai konkuruotų su lietuviška paukštiena.

„Tai yra būtent ta rinka, kur mes kaip lietuvių paukštienos augintojai daugiausia konkuruojame. Ką tai reiškia – 10-15 proc. kainos mažėjimas ir klausimas, ką mes darysime, ar uždarinėsime darbo vietas Lietuvoje?“ – klausė jis.

Seimo narys ir buvęs europarlamentaras Bronis Ropė teigė, kad šio susitarimo priėmimas galėtų būti ankstyvas, nes JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui tampa neaiški viso žaliojo kurso ateitis.

„Klausimai nėra išspręsti, ypač kalbant apie kokybės klausimus, dalis klausimų spręsis galbūt 2026-2027 metais. Mes visiškai nežinome kaip ta pati Europa keis ar nekeis žaliojo kurso klausimus, neaiškumo yra daug ir buvo kalbų galbūt žemės ūkio sektorių minimaliai palikti šioje sutartyje“, – aiškino parlamentaras.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė Alina Budrauskaitė paprieštaravo ūkininkams teigdama, kad Pietų Amerikos produkcija jau pasiekia Europos bei Lietuvos vartotojus.

„Tie produktai jau dabar yra įleidžiami, čia labiau eina kalba apie tai ar mes turime papildomus instrumentus juos kažkaip suvaldyti, uždrausti ar kiek mes norime preferenciškai juos įsileisti. Tokio tipo susitarimus galima panaudoti savo naudai“, – teigė ji.

ES ir „Mercosur“ susitarimas sukurtų vieną didžiausių prekybos zonų pasaulyje, kuri apimtų daugiau nei 700 milijonų žmonių ir beveik ketvirtį viso pasaulio BVP. Susitarimu būtų sumažinti muitai ir kitos biurokratinės kliūtis tarpusavio prekybai, siekiant skatinti eksportą abiejų žemynų verslams.

Derybos dėl susitarimo vyksta jau 25 metus. 2019-aisiais buvo pasiektas susitarimas, tačiau jis iki šiol neratifikuotas. Vis dėlto tokios šalys kaip Vokietija ir Ispanija bei Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen išreiškė norą kuo greičiau užbaigti derybas.

„Mercosur“ vienija 4 Pietų Amerikos valstybes – Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų.

Šaltinis: Dominykas Datkūnas, lrt.lt, 2024-12-04

Naujojoje metodikoje patobulintos ir išplėstos galimybės nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir melioracijos statiniams.

Atsižvelgiant į socialinių partnerių siūlymus ir praktikoje nustatytus ankstesnės metodikos taikymo trūkumus, savivaldybėse sudarytos komisijos galės pasirinkti vertinimo būdą, kuriuo remsis nustatydamos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį. Anksčiau toks būdas buvo tik vienas, dabar – net trys.

Nauja tai, kad nustatydama pažeistą plotą, komisija galės ne tik vizualiai įvertinti padarytą žalą procentais ar išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, bet ir žalai nustatyti naudoti bepilotį orlaivį.

Pasėlio pakenkimo intensyvumas bus nustatomas įvertinant, kiek procentų pakenktame plote lauktinas derlius sumažės lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Komisija tai galės padaryti ne tik išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, bet ir įvertinimui naudodama naują būdą – 1 m2 ploto kvadrato formos apskaitos aikšteles. Minėtasis būdas bus pasirenkamas priklausomai nuo pasėlyje augančių augalų. Kiekvienoje aikštelėje bus nustatomas pažeidimo dydis, išreikštas procentais.

Neliks nuskriausti ir veislinių gyvulių augintojai. Vilkų padaryta žala bus apskaičiuojama ir atlyginama pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą kainą arba bus imama normatyvinių kainų intervalo viršutinė vertė. Jei ūkyje tvarkoma buhalterinė apskaita, bus atsižvelgiama į paskutinių metų vidutinius gyvūnų pirkimo ir pardavimo duomenis.

Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui bus vertinama naudojant supaprastintą pažeistų medžių skirstymą pagal pažeidimo laipsnius, indeksuotus įkainius ir papildomai taikant metinės infliacijos pokyčio indeksą.

Medeliai, kuriems medžiojami gyvūnai padarė daugkartinius pažeidimus, bus priskirti stipriai pažeistų medžių laipsniui. Bus galima atlyginti žalą ir kai ji padaryta tik miško sklypo dalyje arba kai medžiojamieji gyvūnai pažeidžia ar sunaikina želdinius ar žėlinius nulauždami kamienus arba ištrypdami medelius.

Dėl žalos augalininkystės ūkiams papildomą informaciją gali suteikti ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistas Tomas Vaištaras tel. +3705 2391 157;

Dėl žalos gyvulininkystės ūkiams – ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyr. specialistas Gediminas Vagonis tel. +3705 2391 153;

Dėl žalos hidrotechnikos įrenginiams – ŽŪM Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Loreta Grigaitienė tel. +37062041 285;

Dėl žalos miškui – Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresn. patarėjas – Zbignev Glazko tel +370 696 77066.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-12-05