Žemės ūkio naujienos: 2025-01-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kazys Starkevičius. Žemė – saugios ateities garantas
Šiais neramiais laikais visi sutariame: šalies saugumas, krašto apsauga – prioritetinis reikalas. Iš kur tam paimti pinigų – prasideda polemika. Lyg ir iš reikiamų 6 milijardų, tačiau surenkame 2, o kur gauti likusius – nuomonės išsiskiria. Keiksnoti buvusią valdžią – nedaug padedanti priemonė, skolintis, o po to didinti ir apkrauti mokesčiais visus šalies gyventojus, taip pat nėra geriausias sprendimas. Paimti paskutiniuosius močiutės susitaupytus skatikus, tai būdas skatinti ją dejuoti, jog „prie ruso buvo geriau“.
Todėl aš siūlau nenukišti į „ilgąjį stalčių“, o nagrinėti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatymų pakeitimų projektus.
Kaip jau ne kartą minėjau, įsigaliojus įstatymų pataisoms žemdirbiai galės įsigyti įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų sklypus, o surinktos 1,5 mlrd. eurų lėšos prisidės šalies gynybos fondo.
Situacijos apžvalga:
Lietuvos teritorijoje iš 6,53 milijonų hektarų žemės – 3,37 milijonai hektarų yra žemės ūkio naudmenos. Iš jų 182 948 ha sudaro išnuomota valstybinės žemės ūkio paskirties žemė. Suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 104 633 žemės sklypai. Vidutinis išnuomoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo dydis yra – 1,75 ha.
Dar 18 015 ha, o tai 18 757 valstybinės žemės plotai – neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, juose tik laikinai suteikta teisė naudotis ir vykdyti žemės ūkio veiklą kaimo gyvenamojoje vietovėse ir miesteliuose. Vidutinis tokio suteikto laikinai naudotis ploto dydis – 0,96 ha.
Dar 631 840 ha valstybinės niekieno žemės, apimančios nesuformuotus kelius, miškus ir t. t.
Neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Joje nustatyti 212 803 plotai, tinkami žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti ir tai sudaro dar 110 081 ha. Vidutinis tokio formuotino sklypo dydis 0,52 ha.
Žemiškos bėdos:
Šiuo metu laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė (išskyrus kelis įstatymo numatytus atvejus) neparduodama. Vidutinė ariamos žemės hektaro rinkos kaina šalyje yra 5 012 Eur. Dažnu atveju, skirtumas tarp žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio tarifo ir žemės mokesčio tarifo yra labai nedidelis. Pasitaiko atvejų, kuomet žemės nuomos mokesčio tarifas sutampa ar yra net mažesnis už žemės mokesčio tarifą.
Netiksli valstybinės žemės apskaita sudaro sąlygas neteisėtam valstybinės žemės naudojimui ir pasėlių deklaravimui. Iš nenaudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės negaunamos pajamos ir nauda. Neskatinamas nenaudojamų valstybinės žemės plotų suformavimas, jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Neužtikrinamos ilgalaikės žemės naudojimo perspektyvos, negalimas žemės naudojimo santykių perleidimas ar įkeitimas, sudėtingas ilgalaikių investicijų planavimas.
Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tik tam tikromis sąlygomis, o žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamosiose vietovėse formuojami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir jiems prilyginamus žemės sklypų planus.
Ką siūlau:
Pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę siūlau suteikti savininkams, kurie turi bet kokios paskirties sklypus, besiribojančius su parduodama žeme, ir įmonėms, kurių įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. jų pajamų. Kalbu apie prekybą tik dirbama žeme, o pirmenybę įsigyti ją turėtų tik tie sklypo savininkai, kurių žemė ribojasi ir yra dirbama.
Siūlau pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, Žemės ir Valstybės gynybos fondo įstatymus, sudarant galimybę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir žemės sklypais nesuformuotus žemės ūkio veiklai naudoti tinkamus valstybinės žemės plotus parduoti:
• bendraturčiams;
• nuomininkams ir asmenims, kuriems suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žeme;
• besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus formuoti ne tik žemės reformos žemėtvarkos projektais ir jiems prilyginamais planais, bet asmenims pageidaujant, ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.
Reikia 80 procentų valstybės biudžeto pajamų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, skirti Valstybės gynybos fondui.
Tačiau, reikia numatyti saugiklius:
1. Teisė pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę galėtų būti taikoma:
• fiziniam asmeniui, jeigu jis ne mažiau kaip 3 metus yra įregistravę ūkininko ūkį, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos arba deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus;
• juridiniam asmeniui, jeigu jis – žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudarė daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų;
2. Parduodami ne didesni kaip 10 ha valstybinės žemės sklypai ir žemės sklypais nesuformuoti žemės ūkio veiklai tinkami naudoti valstybinės žemės plotai;
3. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha;
4. Asmuo galėtų įsigyti ne daugiau kaip dviejų besiribojančių savivaldybių teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus arba žemės sklypais nesuformuotus žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti valstybinės žemės plotus;
5. Kai pirkti parduodamą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise pageidautų keli besiribojančių žemės sklypų savininkai, šis žemės sklypas būtų parduodamas asmeniui, iš valstybės įsigijusiam mažesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą;
6. Valstybinė žemė parduodama tik tose kadastro vietovėse, kuriose yra pasibaigęs nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas;
7. Žemės ūkio paskirties žemė, esanti urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose neparduodama;
8. Saugomose teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama;
9. Teisės aktais neprivatizuotinai žemei priskirta valstybinė žemė neparduodama;
10. Parduodamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimo būdą ir didinama 10 procentų;
11. Galimybė įsigyti žemę iš valstybės sumokant iš karto arba išsimokėtinai per 15 metų laikotarpį mokant 5 procentų metines palūkanas;
12. Galimybė pasirinkti – nuomoti ar pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Na, taip – tai nėra rytoj iš slapto stalčiuko paimami pinigėliai. Reikia dirbti, reikia administruoti, vertinti ir dar daug ką nuveikti, tačiau tai tikra ir realu, kaip žemė, ant kurios stovime. Manau, reikia grąžinti Nacionalinę žemės tarnybą ten kur ji buvo, nors susigrąžinti žmones, specialistus nebus lengva.
Bešeimininkė, tuščia žemė tampa beverte. Ji ne tik niekam nerūpi, jos ne tik niekas nedirba. Jos niekas ir nesaugos, niekas ir negins. Įdarbinkime ją, pasirūpinkime, o sukauptos lėšos kurs visų mūsų saugią ateitį.
Šaltinis: lrt.lt, Kazys Starkevičius, Seimo TS–LKD frakcijos narys, 2025-01-28
Kviečiame susipažinti su GAAB ir tiesioginių išmokų taisyklių pakeitimais
Žemės ūkio ministerija, parengusi žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų bei tiesioginių išmokų taisyklių pakeitimų projektus, kviečia visuomenę teikti pasiūlymus. Į šiuos projektus perkelti trečiajame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitime numatyti pokyčiai. Trečiąjį Strateginio plano pakeitimą šiuo metu ministerija derina su Europos Komisija – jos sprendimas paaiškės jau netrukus.
Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (GAAB) ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių projektai bus viešai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) artimiausiu metu, kai tik Europos Komisija patvirtins Strateginio plano pakeitimą.
Su GAAB aprašo, tiesioginių išmokų taisyklių bei kitų intervencinių priemonių pakeitimų projektais galima susipažinti čia: Tiesioginės išmokos, ekologinės sistemos (ekoschemos) 2023–2027 m. – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Kviečiame teikti šiems teisės aktų projektams pasiūlymus iki jų oficialaus derinimo su visuomene ir paskelbimo TAIS. Pasiūlymų, kurie neprieštarautų reglamentų ir Strateginio plano nuostatoms, laukiama iki 2025 m. vasario 7 d. el. paštu tiesiogines@zum.lt
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-28
Gruodį toliau augusi pieno supirkimo kaina viršijo rekordą
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo iš ūkių kaina 2024 m. gruodį Lietuvoje didėjo penktą mėnesį iš eilės – ji pasiekė visų laikų rekordą – 580,53 euro už toną.Žemės ūkio duomenų centro skelbiamais duomenimis, per penkis mėnesius, skaičiuojat nuo liepos mėnesio (369,77), iš ūkių superkamo pieno kaina išaugo 57 proc. Iki šiol visų laikų aukščiausia kaina fiksuota 2022 metų spalį – 552,77 euro.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. gruodį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 614,21 euro.
Per mėnesį, palyginti su lapkričiu, ši kaina išaugo 1,4 proc., o per metus, palyginti su 2023 m. gruodžiu – pienas pabrango 29,7 proc. Pernai gruodį buvo supirkta 108,83 tūkst. t pieno, 0,2 proc. daugiau nei 2023 m. gruodžio mėnesį.
Šaltinis: delfi.lt, 2025-01-22
Lietuva su kaimynais stoja į vieną gretą – spaus Europos politikus dėl teisingų tiesioginių išmokų dydžių žemdirbiams
Tiesioginių išmokų dydis, žaliasis kursas, apsirūpinimas maistu, Ukrainos grūdų eksportas. Tai – tik keletas problemų, kurios aktualijos ir Lietuvai, ir nuo sausio Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančiai Lenkijai. Kaip jas įveikti, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas bei Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Czeslawas Siekierskis aptarė ir per susitikimą Vokietijoje, Berlyne, kur vyko tarptautinė maisto ir žemės ūkio paroda „Grüne Woche“. Apie panašias aktualijas kalbėtasi ir su Latvijos žemės ūkio ministru Armandu Krauze.
Išmokų dydžių netolygumas
Lenkija, pradėjusi pirmininkavimą ES Tarybai, skelbia, kad vienas jos prioritetų yra užtikrinti konkurencingą ir atsparų žemės ūkį. Ar ji, vadovaudama teisėkūros procesui, turės galios padaryti įtaką ir Bendrajai žemės ūkio politikai? Šį klausimą lrytas.lt ministrui I. Hofmanui uždavė po jo susitikimo su Cz. Siekierskiu. „Pagal procedūras, ES Tarybai pirmininkaujanti šalis negali turėti tiesioginės įtakos jos sprendimams, bet labai svarbu yra tai, kad Lenkija laikosi tokios pačios pozicijos, kaip ir Baltijos šalys.
Lenkijoje, kaip ir pas mus bei Latvijoje ir Estijoje, vidutinis tiesioginių išmokų dydis nesiekia Europos Sąjungos šalių vidurkio, – sudaro apie 80 proc. Lenkai tvirtai laikosi nuostatos – jos turi augti ir pasiekti vidutinį dydį, kad nebeliktų mūsų ūkininkų diskriminacijos. Su Latvijos žemės ūkio ministru Armandu Krauze taip pat esame aptarę situaciją, susijusią su tiesioginių išmokų dydžiais.
Neabejoju, kad ir Estija laikosi tokios pačios pozicijos, kad šios išmokos turi būti suvienodintos. Taigi Lenkija šiuo klausimu yra patikima, stipri partnerė“, – atsakė ministras I. Hofmanas. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, – visos šios šalys į ES įstojo 2004-aisiais. Tačiau per 20 metų, įgyvendinant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus, pavyzdžiui, susijusius su žaliąja transformacija, jos turi tai daryti finansiškai mažiau patraukliomis sąlygomis, nei Europos senbuvės.
Pasak Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės, Lietuvai, Latvijai ir Estijai yra numatyti mažiausi vidutiniai tiesioginių išmokų dydžiai visoje ES 2021–2027 m. laikotarpiui. Numatyta, kad vidutinis tiesioginių išmokų dydis 2027-aisiais Lietuvoje buss 215 eurų už hektarą, o tai sudarys 79,4 proc. ES vidurkio, kuris po poros metų sieks 270,8 euro.
Ūkiai patiria skriaudą
Lenkija tiesioginių išmokų problemą bandė išspręsti perskirstydama pinigus – paimdama dalį lėšų iš BŽŪP antrojo ramsčio – iš kaimo plėtros biudžeto. Bet, anot ministro Cz. Siekierskio, tai sukėlė sunkumų, nes Lenkijoje ypač ėmė trūkti lėšų investicijoms. „Nors 2021–2027 metais Daugiametės finansinės programos (DFP) išorinės konvergencijos formulė Lenkijai buvo palankesnė nei Baltijos šalims, tačiau tai neišpildė kaimynų lūkesčių. Paskaičiuota, kad Lenkijoje 2027-aisis vidutinis tiesioginių išmokų dydis sudarys 224,2 euro už hektarą, arba 82 proc. ES vidurkio.
Štai todėl visų keturių mūsų valstybių svarbiausias prioritetas – tiesioginių išmokų dydžių suvienodinimą arba vadinamąjį išorinės konvergencijos procesą užbaigti per ateinantį ES finansinį laikotarpį – per 2028–2034 metus. Mūsų ūkininkai patiria skriaudą, todėl būtina, kad visos keturios mūsų šalys įvairiuose aukšto lygio formatuose – Europos Taryboje, Europos vadovų taryboje, Europos parlamente – vieningai akcentuotume šią problemą. Juk tai yra neteisinga, nesąžininga praktika, kurią būtina panaikinti skubos tvarka“, – sakė I. Hofmanas.
Vilties teikia ir tai, kad naujasis ES žemės ūkio vadovas – Europos žemės ūkio ir maisto komisaras Christopheʼas Hansenʼas – pažadėjo spręsti subsidijų skirtumus tarp ES valstybių narių.
Ukraina ir prekyba
Manoma, kad laisvosios prekybos susitarimas „Mercosur“ tarp ES ir Pietų Amerikos šalių – Brazilijos, Argentinos, Bolivijos ir kitų, gali ES žemės ūkio sektoriui sukelti problemų dėl didesnio importo, pavyzdžiui, jautienos. O kokį poveikį patirtų žemės ūkis, jei Ukrainai būtų atverta ES rinkai? „Su Lenkijos ministru kalbėjome ir apie pagalbą Ukrainai, ir apie iššūkius, kurie dėl to kyla Europos Bendrijai, ir apie „Mercosur“ susitarimą“, – užsiminė I. Hofmanas.
Pasak Cz. Siekierskio, Ukrainos žemės ūkis yra stiprus, šalis gali eksportuoti daug produkcijos. Skaičiuojama, kad iš Ukrainos į ES būtų įvežama maždaug 1,5 proc. daugiau nei dabar suvartojama vištienos bei jautienos. Tačiau vertinant bendrą Ukrainos įtaką Europos bendrijos žemės ūkiui, regima, kad tai sukeltų jam didelį iššūkį. Tad ministrai I.Hofmanas bei Cz.Siekierskis sutarė, kad yra svarbu padėti Ukrainai, tačiau nedera ignoruoti ir to, kad tai sukels papildomų iššūkių ES žemės ūkio veiklai.
„Rusija su grūdais daro tą patį, ką anksčiau – su dujomis. Svarbu užtikrinti tiesioginę prieigą Ukrainos grūdams prie pasaulinių rinkų, nes Rusija savo nesąžiningais veiksmais tuo manipuliuoja. Prekybos su Ukraina liberalizavimas yra pagalba jai, tačiau, kad ji būtų efektyvi, labai svarbu kuo labiau apriboti Rusijos produktų prieigą prie ES rinkos“, – sakė ministras Cz. Siekierskis.
Žalinimas ir biudžetas
Bendroji žemės ūkio politika buvo keičiama, ir nuo 2023-ųjų daug dėmesio skiriama žemės ūkio indėliui į ES aplinkosaugos bei klimato tikslus. Visa tai neaplenkė Lietuvos žemės ūkio – ES keliami žalinimo reikalavimai, kuriems įvykdyti reikia daug lėšų. Tad kas svarbiau – žalinimas ar pakankama maisto gamyba? „Pinigų žalinimo reikalavimams įvykdyti neužtenka. Visa tai liudijo ir pastarųjų metų ūkininkų protestai. Lenkijos ministras Cz. Siekierskis šioje vietoje yra kategoriškas. Jis – už tai, kad parama būtų skiriama žemės ūkio gamybai, o jeigu norima kažko papildomai, tam turi būti numatomas ir papildomas finansavimas.
Manome, kad žaliasis kursas turi mažinti klimato kaitą, kuri yra didelė problema žemės ūkiui, tačiau aplinkosaugos reikalavimai neturi tapti nepakeliama našta žemdirbiams. Akivaizdu, kad ši našta – per sunki. Tai parodė visoje bendrijoje vykę žemdirbių protestai. Esame už teisingesnę BŽŪP visoje ES, kad uždaviniai ir tikslai nedarytų žalos žemės ūkiui. Jei norime gyvybingo kaimo, turi didėti jam skiriama investicinė parama“, – sakė ministras I. Hofmanas. O kol kas skaičiai liudija ką kita. Pasak Cz. Siekierskio, jeigu anksčiau žemės ūkiui tenkančios subsidijos sudarydavo 70 proc. ES išlaidų, pastaruoju metu jos yra sumažėjusios maždaug perpus.
„Pastaruoju metu Europos institucijose imta svarstyti, kad reikėtų reformos – kad pačios ES šalys narės galėtų gauti joms skirtą ES Sanglaudos fondo ir BŽŪP fondo krepšelį ir pačios nuspręsti, kaip jį paskirstyti. Lietuvai tai būtų pražūtinga, ir apskritai bendroji žemės ūkio politika netektų prasmės.
Pavyzdžiui, jei Lietuvoje žemės ūkiui būtų palikta vos 10–20 proc. ES subsidijų, savaime suprantama, kad jokių žalinimo tikslų nepavyktų pasiekti“, – sakė ministras. Šiuo metu BŽŪP reglamente yra nurodyta, kiek kiekviena valstybė gauna pinigų pirmajam ramsčiui – tiesioginėms išmokoms, ir kiek – antrajam: kaimo plėtrai.
Tiek tiesioginės išmokos, tiek kaimo plėtros investicinė parama yra finansuojama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Yra ir dar vienas su aplinkosauga susijęs niuansas. „Lietuvoje seniai kalbama apie tai, kaip užkardyti „sofos ūkininkus“, kad paramą gautų produkciją gaminantys ūkiai. Bet kaip tai įgyvendinti? Nėra blogai, kad nederlinguose regionuose išlaikomi daugiamečių pievų plotai ir už jas sumokamos išmokos, o kiti žemdirbiai gali užsiimti intensyviu žemės ūkiu.
Tačiau tik ne senesnė nei penkerių metų pieva geba efektyviai kaupti anglies dvideginį – šiltnamio efektą sukeliančias dujas, vėliau augalai to iš esmės nebedaro. Tokios pievos svarbios lieka nebent bioįvairovei“, – sakė ministras. Pasak J. Stakėnienės, Lietuva ne kartą ES institucijoms siūlė laikytis pozicijos – saugoti pievas, kuriose yra vertinga augmenija.
Dabar gi penkerius metus neariamos pievos tampa daugiametėmis, nepaisant to, kad jose želia piktžolynai ir kurias galima atnaujinti tik neariminiu būdu. „Taigi saugome daug daugiamečių pievų, bet jos dažniausiai yra menkavertės, tačiau šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms kaupti yra ir kitokių priemonių, pavyzdžiui, tarpiniai pasėliai, neariminė žemdirbystė“, – užsiminė J. Stakėnienė.
Šaltinis: lrytas.lt, Audrė Srėbalienė, 2025-01-28
Iki vasario 1 d. – išgauto požeminio vandens ataskaitos
Visi požeminio vandens naudotojai, kuriems reikalingas leidimas naudoti požeminį vandenį, taip pat išgaunantys daugiau nei 10 kub. m gėlo požeminio vandens per parą (skaičiuojant metinį vidurkį), turi vykdyti išgauto požeminio vandens apskaitą ir iki šių metų vasario 1 d. pateikti išgauto požeminio vandens apskaitos metines ataskaitas už 2024 m. Ataskaitos teikiamos Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) naudojantis Žemės gelmių registro elektronine paslauga „Požeminio vandens gavybos duomenų teikimas“.
Kaip pildyti ataskaitą
· LGT svetainėje el. paslaugų skiltyje pasirenkama reikiama paslauga: https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/ > Duomenų teikimas į sistemas > Žemės gelmių registras > Požeminio vandens gavybos duomenų teikimas.
· Jungiantis sistema nukreipia į elektroninius valdžios vartus, reikia prisijungti kaip fiziniam asmeniui. Matysite prisijungusio asmens vardą ir pavardę.
· Norint teikti duomenis už įmonę, reikia turėti teisę atstovauti įmonei. Instrukciją, kaip pateikti atstovavimo prašymą, rasite skiltyje Kiti klausimai.
· El. paslaugų sistemoje pažymėkite, kad atstovaujate įmonei (jei vandenvietės savininkas yra fizinis asmuo, to daryti nereikia).
· Sukuriama paraiška, įvedami kontaktiniai duomenys, pasirenkami ataskaitiniai metai ir vandenvietė. Kiekvienai naudojamai vandenvietei reikia sukurti atskirą paraišką.
· Peržiūrimi ir sutvarkomi vandenvietės gręžiniuose įrengtų gavybos apskaitos prietaisų duomenys (laukelyje ).
· Suvedami (arba importuojami) mėnesiniai gavybos duomenys gręžiniuose. Laukelyje rinkitės .
· Įvedami kiekvieną ataskaitinių metų mėnesį išgauto vandens kiekiai arba įvedami apskaitos prietaisų rodmenys kiekvieno ataskaitinių metų mėnesio pabaigoje.
· Atliekama suvestų duomenų patikra ir pateikiama ataskaitos paraiška. Sistema visuomet patikrina, ar tikrai norite pateikti paraišką. Jei taip, spauskite .
· Jei pateiktą paraišką LGT grąžino tikslinti, peržiūrimos LGT specialisto pateiktos pastabos, atliekami reikalingi pataisymai ir paraiška pateikiama pakartotinai.
· Jei pateiktą paraišką LGT patvirtino, peržiūrimos LGT specialisto pateiktos pastabos / komentarai (jei yra) ir, jei reikia, ataskaitos duomenys atspausdinami kaip PDF.