Žemės ūkio naujienos: 2025-01-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ES ministrai ieško būdų sustiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje
Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai tarėsi, kaip pasiekti didesnio lankstumo įgyvendinant bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginius planus, supaprastinti jų keitimo ir tvirtinimo procedūras bei sustiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pabrėžė, kad siekiant realaus supaprastinimo reikia mažinti strateginių planų detalumo lygį, juose paliekant tik strateginius dalykus.
Kalbėdamas apie žaliąsias ambicijas ministras pabrėžė, kad jos neturi neigiamai veikti žemės ūkio gamybos ir apsirūpinimo maistu. Jis pasiūlė peržiūrėti kai kuriuos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus.
„Priverstinis daugiamečių pievų saugojimas (GAAB 1) Lietuvoje kelia daug aistrų. Apskritai kyla klausimų dėl šio standarto prasmingumo. Jei siekiama išsaugoti bioįvairovę, tai turėtume apsiriboti natūralių, didelę gamtinę vertę turinčių pievų saugojimu. Jei norima „užrakinti“ šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tai šiam tikslui puikiai tinka ne tik daugiametės, bet ir sėjomainoje dalyvaujančios pievos bei kitos priemonės, tokios, kaip tarpiniai pasėliai per žiemą, neariminė žemdirbystė ir panašiai“, – sakė ministras I. Hofmanas.
Ministras taip pat pabrėžė jau anksčiau Lietuvos keltą klausimą dėl naujo požiūrio, kad ūkininkas galėtų su parama įgytą techniką, įrangą naudoti papildomiems, projekte nenumatytiems ūkio ar bendruomenės darbams.
Būtina sustiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje
EK parengė siūlymusdėl kovos su nesąžininga prekybos praktika ir ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimo. Šios iniciatyvos, anot ministro I. Hofmano, Lietuvai ir jos ūkininkams yra labai aktualios.
„Palaikome Komisijos siūlymus gerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, tačiau norėtume dar griežtesnių nuostatų, padedančių pasiekti šį tikslą. Visų pirma, tai yra susiję su žemės ūkio produkcijos kainomis. Deja, tenka konstatuoti, kad derybinių galių nelygybė maisto grandinėje yra ganėtinai dažnas reiškinys. Būtent pardavėjas, ūkininkas, šiuo atveju būna silpnoji sutarties šalis. Tai itin aktualu žemės ūkio produkcijos pardavėjams, kurie parduoda greitai gendančius produktus. Pardavėjas yra priverstas sutikti su pirkėjo pasiūlyta pirkimo kaina, kuri kai kuriais atvejais net nepadengia produkto gamybos kaštų. Tai verčia ūkininkus trauktis iš tam tikrų žemės ūkio veiklos sričių, o tai mažina gamybos apimtis ir kelia grėsmę apsirūpinimui maistu. Todėl siekiant sąžiningo bei teisingo pajamų pasiskirstymo maisto grandinėje, reikėtų apsvarstyti galimybes į pasiūlymą įtraukti nuostatas, kad žemės ūkio produkcijos supirkimo kaina turėtų būti ne mažesnė, nei šios produkcijos gamybos savikaina“, – teigė žemės ūkio ministras.
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai taip pat aptarė su prekyba susijusius ir kitus svarbius žemės ūkio klausimus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-27
Pieno kaina – kaip amerikietiški kalneliai
Nepaisant praėjusių metų antrojoje pusėje atsiradusių atsigavimo požymių, pieno sektorius Lietuvoje ir toliau traukiasi – sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 16 349 ūkiai, o prieš mėnesį – 2024 m. gruodžio 1 d. jų buvo 16 435. Anot pieno gamintojų, trumpalaikis situacijos pagerėjimas pieno sektoriaus negelbsti – vis tiek neleidžia nusiraminti ir tikėtis, kad pienininkystės atsigavimas bus tvaresnis ir truks ilgiau.
Teizuose (Šventežerio sen., Lazdijų r.) ūkininkaujančių Jūratės ir Renaldo Židžiūnų ūkis dirba apie 300 ha žemės, jų robotizuotoje fermoje dabar yra apie 170 melžiamų karvių. Ūkio šeimininko pastebėjimu, praėjusių metų antrosios pusės pieno kainų pakilimas vargu ar bus perspektyvus ir turės kokių nors ilgalaikių pasekmių. Todėl jie tai laiko trumpalaikiu pagerėjimu ir į jį didelių vilčių nededa.
„Mano patirtis sako, kad tai yra laikinas dalykas. Po didelio pieno supirkimo kainų spurto į viršų, visuomet seka kritimas. Tai elementaru – perdirbėjai užsipildys sandėlius ir po kiek laiko vėl viskas grįš į pradinį tašką. Kitaip ir būti negali – patirtis rodo, kad užkrovus sandėlius, pieno supirkimo kainos vėl palaipsniui mažėja“, – VL savo įžvalgas išsakė patyręs pieno gamintojas.
Nors neseniai pieno gamintojams buvo atėjusi „geroji banga“, Židžiūnų šeimos ūkis jos beveik nepajuto. Anot šeimos ūkio savininko, jie „neprisiriša“ prie trumpo laikotarpio pieno supirkimo kainos, nes tai yra labai apgaulinga.
„Visą laiką stengiamės maksimaliai uždirbti pinigų, bet staigų kainų augimą vertiname atsargiai, nes po augimo gali būti jų kritimas. Tad, jei tuo metu, kai bus aukštos kainos, visko prisiprojektuosi, pasiimsi paskolų, nukritus supirkimo kainoms veiklos rezultatas bus blogas“, – aiškino ūkininkas R.Židžiūnas.
Židžiūnai pieną iš savo ūkio parduoda žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ ir pasirinkimu yra patenkinti. Ūkininko teigimu, tai yra žmonių kooperatyvas, žmonės kaupia pajus, todėl neverta kažkuo skųstis, patys dalyvauja susirinkimuose, patys balsuoja, kaip nusprendžia, taip ir turi.
Židžiūnų ūkis nuolat gyvena tuo pačiu ritmu – nėra didelių pakilimų, nėra nuosmukių. „Stengiamės dirbti taip, kad ūkio veikla, nežiūrint augančio ar mažėjančio pelningumo, išliktų stabili, nepaisant įvairių pieno supirkimo kainų svyravimų, kaip ir stabili karvių banda“, – trumpai ir aiškiai dėstė R.Židžiūnas.
Kokie šeimos ūkiui buvo praėjusieji metai, anot R.Židžiūno, viską parodys metinis balansas, bet ir nesusumavus galutinių rezultatų, jis neabejoja, kad nebuvo prasti. Jo teigimu, yra vienas pagrindinis dalykas, kuris sulaikys šalies ūkininkus nuo pieno ūkių naikinimo.
„Kas modernizuoja ūkius, tikrai nenaikins. Nemodernizavus ūkio, išsilaikyti tikrai būtų labai sunku, nes patiriami dideli kaštai“, – teigė nuo 2015 metų pieno ūkį modernizavę, melžimo robotais karves melžiantys Jūratė ir Renaldas Židžiūnai iš Teizų kaimo.
Viskas brangsta, pienas – ne išimtis?
Gerdžiūnuose (Kriūkų sen. Šakių r.) pienininkystės tradicijas saugo Stanaičių šeimos robotizuotas ūkis, kuriam po ūkio savininko mirties vadovauja vyriausias sūnus Adomas. Nepaisant pieno ūkių mažėjimo tendencijų, jie nesiblaško, eina pasirinkta kryptimi.
„Manau, buvo tik laikini kainos kalneliai, jeigu jau buvome viršuje, ilgai ten neužsibūsime“, – pastebėjo A.Stanaitis. Jauno ūkininko teigimu, pienininkystės perspektyva Lietuvoje šiandien ne kažin kokia – maži ūkiai užsidarinėja, nes jiems konkurencija per didelė. Didesni ūkiai išsilaiko vien dėl didelio laikomų gyvulių skaičiaus ir dėl ūkio efektyvinimo. Bet net ir robotizuotiems ūkiams išlikti nėra lengva.
„Jeigu kainos nekris į 2022 metų lygį, kai vyko šalies pienininkų protesto akcijos dėl itin kritusių pieno supirkimo kainų, tada, žinoma, išsilaikysime. Bet jau pasigirsta kalbų, jog už šių metų sausį pieno supirkimo kaina po truputį mažėja: kiek girdime, vieniems sumažėjo 1,5 ct, kitiems – jau ir 2 ct/kg. Netruks ateiti vasaris ir po jo – kovas. Jeigu ir vėl išryškės kainų žemėjimo tendencijos, suprasime, kad nuotaikos – vėl blogėjančios. Nesvarbu, kad kol kas gerai“, – padėtį analizavo A.Stanaitis.
Stanaičių pienininkystės ūkyje sausio mėnesį, be telyčių ir be užtrūkusių karvių, buvo apie 330 melžiamų karvių. Tiesa, vietos piendavėms ūkio tvartuose jau yra kur kas daugiau – planuojama ūkio plėtra. Planai gerokai pasistūmėjo į priekį – jau pastatytos ar rekonstruotos karvidės taip, kad jose tilptų 500 karvių. Tik tiek jų kol kas dar neturi. „Manau, kad didelis žingsnis plečiant pieno ūkį jau žengtas, beliko tik įsigyti karvių ir fermos bus užpildytos“, – tikisi Šakių krašto ūkininkas.
Nors pienininkystės sektoriuje „kalneliai“ jaučiami nuolat, pašnekovo tikinimu, gyvenimas kol kas nesuka gerėjimo kryptimi. „Aš pats ūkininkauju ne tiek jau daug metų, šeimos ūkis perimtas iš mirusio tėčio, bet kiek ūkininkauju, tai pavasariais vos ne kasmet pasitaikydavo pieno kainų nuosmukis, o vasarą ir rudenį būna lengvas kainos kilimas. Tokios metų tendencijos. Tad ir supirkimo kainos tai kyla, tai vėl krinta. Žinoma, negalima paneigti ir Rusijos karo Ukrainoje įtakos, iškreipiančios per daugelį metų nusistovėjusius ekonominius santykius. Su tuo ūkiui irgi reikia susigyventi“, – pasakojo ūkininkas Adomas.
Jo pastebėjimu, šiemet daugelis produktų bei paslaugų kainų yra didėjančios – tiek degalų, tiek išlaidos atlyginimams, nes žmonės turi išgyventi. To paties – kad pieno supirkimo kaina laikysis aukštesnė, negu buvo prieš 2–3 metus ar prieš koronaviruso pandemiją, tikisi ir pieno gamintojai.
Stanaičių šeimos ūkis – mišrus, turi 900 ha žemės, kurios dalį sudaro pievos. Sėja ir žieminių, ir vasarinių kultūrų, augina grūdus pardavimui, kad dalis investuotų pinigų grįžtų į ūkį. Šeimininkai stebi, kad vienais metais „tempia“ pienas, bet tokių metų nedaug, o kitą sykį „ištempia“ grūdai. Taip ir išgyvena.
„Gerai karvę pašersi – pieno gausi. Svarbu, kad karvės būtų sveikos ir darbai eitų sklandžiai“, – sakė ūkio savininkai.
Gyvulius pardavusi – nesigaili
Situaciją rinkoje stebinti Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė, per pieno krizę atsisakiusi karvių fermos, VL vylėsi, kad jei pagerėjusios pieno supirkimo kainos išsilaikys bent iki pavasario, kol ūkininkai išgins gyvulius į laukus, tokios tendencijos turėtų pastabdyti šalies pienininkystės ūkių nykimą bent jau šiais metais.
„Kiek man tenka bendrauti su ūkininkais, šie dabartine pieno supirkimo kaina kaip ir patenkinti, bet jau skaičiau, kad kai kur nuo sausio pieno supirkimo kaina jau yra mažinama 2 ct/kg. Tai jau yra šioks toks ženklas, kad taip gerai ilgai nebus. Jei išliktų kainos, jos kiek pristabdytų ūkių nykimą. Bet jei vėl kris, ta ūkių mažėjimo gniūžtė kaip ridenosi, taip ir ridensis nuo kalno. Esant dabartinėms pieno supirkimo kainoms, kas turi pašarų, stengsis karves išlaikyti ne tik iki pavasario, bet ir iki liepos, kad dar gautų išmokas. Bet jeigu tokios kainos, kaip dabar, dar bus ir birželį ar liepą, tai pieno gamintojai pasistengtų pasiruošti pakankamai pašarų ir pieno ūkius galimai pasiliktų dar vieniems metams, dar vienai ateinančiai žiemai. Tačiau jeigu iki šienapjūtės kainos nukris, tai tada, sulaukę būtino gauti išmokas termino, ūkius likviduos. Tad ateitis priklauso nuo to, kiek pieno supirkimo kainos tokioje pozicijoje, kaip dabar, išsilaikys“, – apie nuotaikas, pasklidusias tarp smulkių ir vidutinių ūkių, kalbėjo R.Vilimienė.
Asociacijos vadovės teigimu, ūkininkų vienybė atsiranda tik ištikus bėdai – tada ir asociacijos labai gyvybingos. „Kai pieno kainos pakilusios tiek mažesniems, tiek stambesniems, visi gyvena savo džiaugsmuose ir savo darbuose. Rudenį gavo išmokas, dabar – dar ir geros pieno kainos. Žmonės galvoja apie investicijas, gal planuoja kažką pirkti. Bet kai tik atsitinka kokia bėda, tada prisimena ir asociaciją“, – pastebėjo ji, neslėpdama, kad pavasarėjant ketina sušaukti susirinkimą ir perduoti asociacijos vairą naujam pirmininkui. Mat pati pienininkyste jau neužsiima – gyvulius pardavė ir dabar puoselėja bitininkystę. Negana to, pernai tapo net Kupiškio bitininkų draugijos pirmininke.
Augo pieno supirkimo kaina
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbė, kad po gana stabilaus 2024 m. pirmojo pusmečio ES vidutinės pieno supirkimo kainos pastaraisiais mėnesiais stipriai išaugo ir perkopė 500 Eur/t ribą – išankstiniais duomenimis, ES vidutinė pieno kaina lapkričio mėn. buvo 523,3 Eur/t. Tuo tarpu Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. vidutinė pieno supirkimo kaina siekė 566,8 Eur/t. Ši kaina buvo 35,1 proc. didesnė nei prieš metus ir 43 proc. didesnė už 5 metų vidurkį. Per 2024 m. sausio–lapkričio mėn. supirkta 1 276,6 tūkst. t pieno ir tai buvo 3,1 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu.
Išaugusi pieno produktų paklausa pasaulyje lėmė pieno kainų augimą. 2024 m. III ketvirtį padidėjo pasaulinis pieno produktų eksportas. 2024 m. sausio–rugsėjo mėn. pasaulinis pieno produktų eksportas kiekine išraiška išaugo 2 proc. dėl didesnio sūrio ir išrūgų miltelių eksporto. 2024 m. ypač pasižymėjo aukštomis pieno riebalų kainomis. 2024 m. pabaigoje sviesto kaina pasiekė beveik 7 900 Eur/t: ji buvo 44 proc. didesnė negu prieš metus ir daugiau kaip 60 proc. didesnė, palyginti su 5 metų vidutinėmis kainomis.
Ekspertų prognozės
Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) savo naujausioje apžvalgoje pažymėjo, kad 2024 m. sausio–rugpjūčio mėn. sumažėjo daugelio pieno gaminių eksportas iš ES valstybių į trečiąsias šalis. Europos Komisijos (EK) duomenimis, 2024 m. sausio–rugpjūčio mėn. ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 162,73 tūkst. t sviesto – apie 2,0 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m.
2024 m. dėl mažesnės pasaulinės sviesto pasiūlos ES valstybėse išaugusios sviesto kainos prisidėjo prie ES sviesto eksporto sumažėjimo. Daugiausia sviesto buvo eksportuota į JAV (iš viso 37,28 tūkst. t). Tarp ES valstybių daugiausia sviesto eksportavo Airija (iš viso 61,78 tūkst. t). Analizuojamu laikotarpiu Lietuva į trečiąsias šalis eksportavo 1,55 tūkst. t sviesto, daugiausia į Saudo Arabiją (iš viso 1,22 tūkst. t). EK prognozuoja, kad šiais metais ES valstybių sviesto eksportas į trečiąsias šalis turėtų būti mažesnis nei 2024 m.
Praėjusių metų sausio–rugpjūčio mėn. ES valstybių nugriebto pieno miltelių (LPM) ir nenugriebto pieno miltelių (NPM) eksportas į trečiąsias šalis sumažėjo, atitinkamai 8,0 proc. (iki 515,85 tūkst. t) ir 20,0 proc. (iki 152,18 tūkst. t). Daugiausia LPM buvo eksportuota į Alžyrą (iš viso 129,59 tūkst. t). Didžiausi NPM kiekiai iš ES valstybių buvo eksportuoti į Omaną (iš viso 35,05 tūkst. t). Tarp ES valstybių Belgija eksportavo daugiausia LPM (iš viso 112,3 tūkst. t), o Nyderlandai – daugiausia NPM (iš viso 46,12 tūkst. t). Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuva į trečiąsias šalis eksportavo 8,39 tūkst. t LPM, iš kurių daugiausia eksportavo į Jungtinius Arabų Emyratus (iš viso 1,98 tūkst. t). EK prognozuoja, kad šiais metais ES LPM eksportas turėtų didėti apie 1,0 proc.
Per pirmus aštuonis 2024 m. mėn. ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 921,41 tūkst. t sūrių – 1,0 proc. daugiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia sūrių buvo eksportuota į Jungtinę Karalystę (iš viso 248,40 tūkst. t) ir JAV (iš viso 90,19 tūkst. t). Tarp ES valstybių sūrių daugiausia eksportavo Vokietija (iš viso 140,74 tūkst. t). Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2023 m. sausio–rugpjūčio mėn., Lietuva į trečiąsias šalis eksportavo 8,14 tūkst. t sūrių, iš kurių daugiausia – į JAV (iš viso 1,50 tūkst. t). EK prognozuoja, kad 2025 m. ES sūrių eksportas turėtų būti apie 1,0 proc. didesnis nei 2024 m.
Praėjusių metų gruodžio mėn. sumažėjo sviesto ir LPM kainos. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2024 m. gruodžio mėn. pieno gaminių kainų indeksas po keturis mėnesius iš eilės stebimo minėto indekso didėjimo sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 138,9 punktus, o, palyginti su 2023 m. gruodžio mėn., minėto indekso vertė padidėjo 17,0 proc. Indekso sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo sviesto kainų sumažėjimas, kuriam įtakos turėjo sumažėjusi pasaulinė paklausa ir sviesto atsargų didėjimas. Į minėto indekso skaičiavimą įtrauktų sūrių ir LPM kainos taip pat sumažėjo dėl mažesnės pasaulinės šių produktų paklausos, o NPM kainos didėjo dėl išaugusios paklausos Okeanijoje.
EK duomenimis, analizuojamą laikotarpį, palyginti su 2024 m. lapkričio mėn., ES valstybėse padidėjo kai kurių pieno gaminių didmeninės kainos (be PVM): Gouda sūrių – 3,57 proc. (iki 5,00 Eur/kg), išrūgų miltelių – 1,76 proc. (0,97 Eur/kg), NPM – 1,20 proc. (4,34 Eur/kg). Nagrinėjamu laikotarpiu didmeninės sviesto ir LPM kainos (be PVM) ES valstybėse sumažėjo, atitinkamai 0,90 proc. (iki 7,69 Eur/kg) ir LPM – 0,58 proc. (2,57 Eur/kg).
KOMENTARAS
Kaip trumpalaikis oro gūsis
Žiemą pieno kainų pagerėjimas yra jau praeitis, nes pieno supirkimo kainos pradėjo mažėti. Yra fiksuojama Europinė nesutartinio pieno kaina. Jos kilimas rodo, kad Europos pieno įmonėse trūksta žaliavinio pieno ir tada kyla pieno supirkimo kainos. Piką ši kaina buvo pasiekusi pernai lapkritį, kai už natūralų pieną buvo mokama apie 68 ct/kg, o pernai metų pabaigoje ši kaina jau buvo sumažėjusi iki 57 ct/kg. Vidutinė pieno kaina Europoje lapkritį siekė 52 ct/kg. Tikėtina, kad ji kilo dar ir gruodį. Dabar laukiama kainų kritimo ir reikia žiūrėti, kiek pieno kaina kris.
Apie tokias tendencijas galima spręsti ir pagal pieno produktų kainas. Pirmiausia – grietinėlės. Italijos biržoje jos kaina vadinamąjį piką pasiekė jau iki gruodžio ir nuo gruodžio pradėjo kristi, sausio viduryje buvo sumažėjusi apie 20 proc. – grįžo į praėjusių metų liepos–rugpjūčio mėn. lygį. Vertinant sviesto kainas, jos piką irgi jau buvo pasiekę. Dabar kalbama, kad didmeninė sviesto kaina pradėjo mažėti.
Mūsų pastebėjimu, kai Europoje pradeda kilti pieno produktų kainos, tai toks pat procesas vyksta ir kitose šalyse, bet Lietuvoje į pieno kainų pakilimą reaguojama paskiausiai. Tačiau kai rinkose kainos pradeda kristi, tai Lietuva būna tarp pirmųjų šalių, kuriose būna stebimas toks procesas. Greičiausiai ir dabar, jeigu kam dar nesumažino kainos, tai nuo vasario, tikėtina, kad ji tikrai mažės ir visas situacijos pagerėjimas dings. Tad Lietuvos pieno gamintojai trumpiausiai pajautė kainų pagerėjimą, nes jiems kaina pakilo vėliausiai.
Ne vieną dešimtmetį siekėme, kad vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje pasiektų ES vidurkį. Keletą mėnesių ES vidurkis buvo net viršytas 2022 m. Taip pat ir praėjusių metų lapkritį bei gruodį, bet jau aišku, kad šiemet vėl bus kritimas. Trumpalaikis kainų pagerėjimas ūkiams, kurie nesiruošia jų naikinti, buvo lyg gaivaus oro gūsis – kvėptelėjo ir vėl smukdomi.
Nors Lietuvos pieno ūkiuose laikomų karvių skaičius praėjusių metų lapkritį–gruodį lyg ir stabilizavosi, metų pradžioje nemaža dalis karvių veršiuojasi ir karvių skaičius stabilizuojasi maždaug iki kovo mėnesio. Sausį, vasarį, kovą būna net šiek tiek padidėjęs karvių skaičius. Tačiau lyginant karvių skaičių šių metų sausio 1 d. su 2024 m. sausio 1 d., tai bandose yra 11 254 karvėmis mažiau. Karvių skaičius pienininkystės ūkiuose mažėja jau nuo 2004 m., bet mažėjimas buvo lėtesnis. 2022 m. net buvo stabilizavęsis, o 2024 m. – jau gana ryškus.
Kaip ir visada, didžiausias mažėjimas – mažesniuose ūkiuose. Daugiausia užsidaro iki 20 karvių laikantys ūkiai. Lyginant praėjusių ir šių metų pradžios duomenis, tai iki 20 karvių laikančiuose ūkiuose karvių sumažėjo per 7,3 tūkst., o kur laikoma daugiau nei 20 karvių ūkyje, sumažėjimas beveik 4 tūkst. karvių. Viso užsidarė 2,5 tūkst. pienininkystės ūkiai. Visoje Lietuvoje liko tik 1 767 ūkiai, laikantys per 20 karvių ūkyje. Tad perspektyvos tokios, jog jeigu ir liks, tai tik didesni, modernesni ūkiai, ar gal net tik mišrūs. Bet nedideli pieno ūkiai – vargu ar išsilaikys.
Žinoma, jei būtų palankesnės pieno kainos, kaip praėjusių metų pabaigoje, ir jos išsilaikytų nors metus laiko, tai, manau, atkustų ir mažesni ūkiai. Bet reikia prisiminti: kai sakoma, kad vidutiniškai mokama po 50 ct/kg, toli gražu nereiškia, kad visi tiek gauna, nes didžioji dalis ūkių gauna daug mažesnę kainą, o tokia bei dar didesnė mokama tik didiesiems pieno gamintojams.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-01-28
Snukio ir nagų liga: kiek tai pavojinga ir kokios rekomendacijos prevencijai?
Siekiant apsisaugoti nuo snukio ir nagų ligos, kuri ypač pavojinga galvijams, avims, ožkoms ir kiaulėms ir kurios vienas atvejis šiais metais buvo nustatytas Vokietijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teikia rekomendacijas gyvulių laikytojams ir primena, kad efektyviausias būdas šios ligos išvengti galvijų ir kitų naminių gyvūnų ūkiuose – tai prevencija.
Snukio ir nagų liga (SNL) yra itin užkrečiama virusinė naminių ir laukinių porakanopinių gyvūnų liga. SNL plačiai paplitusi visame pasaulyje. Persirgę SNL gyvūnai ilgą laiką gali likti viruso nešiotojais. SNL nėra tiesiogiai pavojinga žmonėms, tačiau ši liga sukelia didelius ekonominius nuostolius.
SNL serga galvijai, ožkos, kiaulės, avys, taip pat tokie gyvūnai kaip zebu, buivolai, jakai, visi laukiniai atrajotojai bei šernai. Kupranugariai, lamos yra mažiau imlūs.
Kokie yra ligos požymiai?
Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra šie:
SNL užsikrėtę galvijai karščiuoja, netenka apetito, sumažėja jų produktyvumas, pieno primilžis sumažėja 2–3 dienoms, jie čepsi lūpomis, griežia dantimis, šlubuoja, spardosi. Snukio ir nosies ertmės gleivinėse, tarpunagės ir apynagės odoje atsiranda pūslelės. Joms plyšus pažeidimo vietoje lieka erozijos ar opos. Pūslelės gali atsirasti ant tešmens.
Ligos komplikacijos pasireiškia antrine bakterine infekcija, todėl susidaro liežuvio opos, deformuojasi nagos, išsivysto mastitas, miokarditas. Gyvūnai abortuoja, jauni gyvūnai nugaišta.
Avims ir ožkoms būdingas karščiavimas, seilėtekis ir burnos, pažeidimai dažnai būna nesunkūs. Avims ir ožkoms kojų odoje pokyčių gali nebūti. Dažniau pažeidžiama burnos gleivinė bedantėje dantenų srityje. Pūslelės susiformuoja ant apynagės, tarpunagėje. Avims ir ožkoms sumažėja primilžis arba jos visiškai užtrūksta. Prieauglis gaišta.
Kiaulės karščiuoja, joms gali išsivystyti nagų pažeidimai, atsiranda pūslelės ant kojų ir ypač apie riešus. Nuo SNL viruso kiaulių mirtingumas yra didelis.
SNL nėra pavojinga žmonėms. Tik labai retais atvejais, po tiesioginio kontakto su sergančiu gyvuliu, žmogui gali pasireikšti lengvi peršalimo simptomai.
Kaip liga plinta?
SNL virusas išsiskiria iš organizmo prieš keturias dienas iki klinikinių požymių pasirodymo su iškvėptu oru, seilėmis, išmatomis, išskyromis, šlapimu, pienu ir sperma. Mėsa ir mėsos produktai taip pat gali būti viruso šaltinis. SNL persirgę gyvūnai ir užsikrėtę vakcinuoti gyvūnai neįgyja stipraus imuniteto, todėl jie platina virusą. Virusas gali plisti per mėsą ir kitus skerdimo produktus, kurių pH yra daugiau kaip 6.0. Virusą platina sergantys galvijai, vandens buivolai, pasveikę ir vakcinuoti gyvūnai (galvijams ir buivolams virusas išlieka ryklės audiniuose iki 30 mėnesių, avims – 9 mėnesius).
Užsikrėtimo SNL keliai:
* liga plinta tiesioginio kontakto metu per imlius gyvūnus;
* tiesioginio kontakto metu per užterštus objektus (rankas, avalynę, drabužius, transporto priemones ir t. t.);
* per virusu užkrėstas maisto atliekas;
* naudojant virusais užterštą pieną;
* dirbtinio apvaisinimo metu per užterštą spermą;
* oro lašeliniu būdu;
* virusą taip pat gali pernešti vėjas.
Svarbiausios rekomendacijos prevencijai:
Naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, laikykite atskirai bent 21 dieną, stebėkite jų sveikatos būklę.
Nešerkite gyvulių maisto atliekomis, kuriose yra mėsos arba kurios galėjo liestis su mėsa.
Maisto atliekas, įskaitant virtuvės atliekas, laikykite taip, kad kenkėjai, paukščiai ar kiti gyvūnai neneštų jų į gyvulių laikymo vietas.
Jei įmanoma, gyvulių girdymui naudokite vandentiekio arba šulinio vandenį.
Neleiskite laikymo vietoje lankytis pašaliniams asmenims.
Dirbdami ūkyje naudokite specialius ūkiui skirtus drabužius ir įsitikinkite, kad ūkio lankytojai naudotų apsauginius drabužius ir avalynę.
Nesidalykite įranga (priekabomis, srutovežiais, įrankiais ir pan.) su kitais ūkiais arba po naudojimo juos dezinfekuokite.
Jei keliavote po snukio ir nagų liga užkrėstą regioną (pvz.: Afrikos valstybes, Turkiją, Vidurio Azijos šalis, Indiją) ir lankėtės ūkinių gyvūnų laikymo vietose, 14 dienų po atvykimo į Lietuvą turėtumėte vengti įeiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietą.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-01-24
Ministras I. Hofmanas su valstybės kontrolieriumi aptarė būtinus pokyčius žemės ūkio srityje
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas susitiko su valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku. Aptarti atliekami ir planuojami auditai, ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimas ir stebimos rizikos. Valstybės kontrolierius pabrėžė, kad būtina tobulinti paramos priemonių keliamos administracinės naštos valdymą vystant bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, formuojant politiką, skatinant ūkininkus drausti pasėlius nuo meteorologinių reiškinių sukeliamų nuostolių, kad apdraustų plotų dalis kasmet didėtų.
Valstybės kontrolė apibendrino valstybinių auditų rekomendacijas, kitų vertinimų išvadas ir ministerijai pateikė apibendrintą informaciją, kuriose viešojo valdymo srityse reikalingi didžiausi pokyčiai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-24
Vaikai skatinami domėtis gyvulininkyste: startuoja 2025 m. Šviečiamoji gyvulininkystės programa
Jau nuo rytojaus, sausio 28-osios, ugdymo įstaigos kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti Šviečiamojoje gyvulininkystės programoje. Paraiškos bus priimamos iki vasario 28 d. Šviečiamąją gyvulininkystės programą, kurios tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste, įgyvendina Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
* visomis Lietuvoje paplitusiomis tradicinėmis gyvulininkystės šakomis: pienine ir mėsine galvijininkyste, kiaulininkyste, paukštininkyste, arklininkyste, avininkyste, ožkininkyste, kailine žvėrininkyste, triušininkyste ir bitininkyste, jų produktais, saugomomis senosiomis Lietuvos ūkinių gyvūnų veislėmis;
* darnios gyvulininkystės principais (gyvūnų gerove, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, aplinkosaugos ir ekologijos principais ūkiuose, ūkių modernizavimu ir skaitmenizavimu, tvariu maisto vartojimu ir atliekų tvarkymu, švaria energetika ir kt.) įgyvendinant tvaraus ekonomikos augimo strategiją – Europos žaliąjį kursą;
* gyvulininkystės specialistų rengimu bei darbo šioje srityje galimybėmis.
Programos dalyviai gali būti:
* ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikai – I modulis;
* pradinio ugdymo (1-4 klasių) moksleiviai – II modulis;
* pagrindinio ugdymo (5-8 klasių) švietimo įstaigų moksleiviai – III modulis.
Programos įgyvendinime dalyvauja:
– penkiolika I modulio švietimo įstaigų,
– penkiolika II modulio švietimo įstaigų;
– dešimt III modulio švietimo įstaigų.
Vienoje programos dalyvių grupėje gali būti ne daugiau kaip 25, bet ne mažiau nei 20 vaikų.
Atrinktos įstaigos organizatorių lėšomis aprūpinamos mokomąja medžiaga ir priemonėmis.
Įgyvendinantys šios programos I modulį savarankiškai vykdo šviečiamąją veiklą savo švietimo įstaigoje pagal suteiktą mokomąją medžiagą ir priemones bei dalyvauja Žemės ūkio agentūros organizuojamoje ūkinių gyvūnų parodoje arba mugėje.
Įgyvendinantys II modulį savarankiškai vykdo šviečiamąją veiklą savo įstaigoje ir dalyvauja Žemės ūkio agentūros organizuojamoje pažintinėje išvykoje į ūkininko ūkį arba žemės ūkio bendrovę.
Įgyvendinantys III modulį savarankiškai vykdo šviečiamąją veiklą ir dalyvauja minėtos agentūros organizuojamoje pažintinėje išvykoje į mokslo ir studijų instituciją.
Pasibaigus šviečiamajai veiklai, dalyvavusieji programoje turės galimybę pademonstruoti, ką jie sužinojo apie gyvulininkystę ir dalyvauti kūrybinių darbų konkurse „Gyvulininkystė ir MES“.
Svarbi informacija dėl paraiškų pildymo ir pateikimo
Pareiškėjas Šviečiamosios gyvulininkystės programos įgyvendinimo taisyklių 16-18 punktuose nustatyta tvarka teikia paraišką Žemės ūkio agentūrai dalyvauti programos įgyvendinime.
Norintys dalyvauti programoje turi užpildyti paraiškos formą Šviečiamajai gyvulininkystės programai įgyvendinti ir pateikti elektroniniu paštu gyvulininkyste@zua.lt.
Kartu su paraiška būtina pridėti asmens, atsakingo už programos modulio įgyvendinimą, gyvenimo aprašymą (CV). Pareiškėjas su paraiška gali pateikti kitus papildomus dokumentus, kurie, jo manymu, gali būti svarbūs vertinant paraišką.
Viena ugdymo įstaiga gali teikti vieną paraišką.
Paraiškos, pateiktos po kvietime nustatyto termino, t. y. po vasario 28 d., nepriimamos.
Programos įgyvendinimo laikotarpio pabaiga – 2025 m. lapkričio 28 d.
Kaip atrenkami programos dalyviai
Pareiškėjai (ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigos, pradinio arba pagrindinio ugdymo įstaigos), pateikusios nustatytos formos paraišką, vertinamos atsižvelgiant į pirmumo vertinimo kriterijus:
* Pareiškėjas pirmąjį kartą teikia paraišką dalyvauti programoje;
* Pareiškėjas praėjusiais metais nepatvirtintas programos dalyviu ir ankstesniais metais nedalyvavo programoje;
* Pareiškėjo prisidėjimas nuosavais ištekliais (technologine, kompiuterine įranga ir kt.);
* Pareiškėjo iniciatyva žemės ūkio veiklos subjekto įsitraukimas į programos modulio įgyvendinimą;
* pareiškėjo vykdoma ir (arba) vykdyta veikla ir patirtis gyvulininkystės srityje (išskyrus pareiškėjo dalyvavimą ankstesniais metais šioje programoje).
Daugiau informacijos
Lina Šimonienė, Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus patarėja, tel. +370 5 239 8470, el. p. lina.simoniene@zum.lt
Renata Chadyšienė, Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Programų administravimo skyriaus specialistė tel. +370 661 91705 el. p. gyvulininkyste@zua.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-01-27
Ankstesnės žemės ūkio naujienos