Žemės ūkio naujienos: 2025-02-06

Važiuojant pas bandos šeimininką, jį išvystame miške parsigenant kelis gyvulius. Pamatęs atvykstant nekviestų svečių, vyras užsimoja kirviu ir pravažiavimą užtveria medžiais. Be to išvydęs automobilius, vyras gyvulius nuvaro į mišką, tačiau šie, pamatę žmones, išlenda į laukus.

Sulaukėjusių karvių, jaučių ir avių bandos po aplinkinius miškus, kaimus klajoja jau beveik 20 metų. Tik anksčiau galvijais labiau rūpinosi šeimininkai, bet kai šie mirė, ūkis atiteko sūnui, kuriam banda – kaip šeima, sako savivaldybės atstovai, todėl neleidžia nieko su jais daryti.

Karvių ir jaučių priskaičiuojama iki 30. Su jais klajoja ir 50 sulaukėjusių avių banda.

„Problemos atsirado, kai pradėjo gyventojai skųsti, kad tie gyvuliukai, būtent jaučiai, ateina į kaimą, ieško žolytės ir taip toliau. Mes reaguot pradėjom nuo praeitų metų kažkur balandžio mėnesio, kai teko atvykti čia organizuot jaučių gaišenos išvežimą į Rietavą“, – pasakoja laikinasis Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Stanislavas Voicechovskis.

Už kelių kilometrų gyvenantis ūkininkas pasakoja, kad karvių, jaučių galima sutikti nuklydusių ir 5 kilometrus nuo šeimininko namų. Sulaukėję galvijai niokoja pasėlius, tvoras, užsuka į kiemus, kai kada žmonės, išėję į lauką, su 700 kilogramų jaučiu susiduria akis į akį.

„Apdirbame apie 80 hektarų plotą, iš šitų 80 kažkur apie 40 plotų pasėlių kiekvienais metais šitie gyvuliukai sutrikdo. Dėl to mes negaunam apie 40–50 tonų derliaus“, – aiškina Šalčininkų rajono ūkininkas Jaroslav Ščikno.

Gyventojai skundus rašė savivaldybei, policijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Anot Šalčininkų savivaldybės atstovo, pagloboti gyvulius siūlė ūkininkams, bet tie sužinoję, kas yra savininkas, atsisakė. Viešosios tvarkos skyrius pas gyvulių šeimininką atvyksta kone kas antrą dieną, atveža pašarų, tarpininkauja dėl galimų galvijų supirkėjų.

„Organizavom ir pastatėm aptvarą, kad būtų lengviau juos pagaut, kažkur išvežt ir tam, kad uždaryt“, – nurodo laikinasis Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Nors aptvaras įrengtas, galvijų jame nėra. Vis dėl to savivaldybės atstovas viliasi, kad problemą pavyks išspręsti – žada prašyti pagalbos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir rajono ūkininkų.

Šaltinis: Reda Gilytė, lrt.lt, 2025-02-05

Iš tiesų žemės ūkio tyrimai Baisogalos dvare nėra naujovė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotoja Rasa Nainienė pasakoja, kad mokslo židinys čia pradėtas kurti dar 1830 metais, kai dvaro šeimininku tapo Juozapas Komaras.

„Šita giminė dvarą valdo 110 metų. Jie yra labai sumanūs valdytojai ir skiria daug lėšų dvaro ūkiui, viena iš ūkio šakų yra augalininkystė. Ką jie padaro? Suformuoja didesnius laukų masyvus ir auginami javai pasižymi aukštu derlingumu. (…) Vladislovas Komaras buvo Kauno gubernijos žemės ūkio draugijos narys ir kadangi buvo gerai susipažinęs su Lietuvos žemės ūkiu, nusprendė įkurti bandymų stotį ne bet kur, o būtent Baisogaloje“, – sako R. Nainienė.

Anot pašnekovės, 1910 m. Baisogaloje įkurtoje bandymų stotyje buvo tiriami kviečiai, runkeliai, vertinta, kurias veisles auginti, o kurių atsisakyti. Taip pat buvo nagrinėjama, kokios trąšos turi būti naudojamos, kaip naudojamos ir pan. Taip pat veikė ir fitopatologijos laboratorija, ji paaiškindavo ūkininkams, kuo serga jų augalai ir kaip su tomis ligomis kovoti.

„Buvo ir chemijos laboratorija, ji nustatinėdavo, kiek maisto medžiagų yra trąšose. Ši paslauga buvo labai populiari, nes pardavėjai dažnai nurodydavo didesnius kiekius medžiagų, nei būdavo iš tikrųjų, ir jei laboratorija įrodydavo, kad realybė neatitinka to, kas parašyta dokumentuose, ūkininkas netgi gaudavo kompensaciją“, – istorijos užkulisiais dalijasi R. Nainienė.

Visgi dvarininkams rūpėjo ne tik augalininkystė, bet ir gyvulininkystė. Anot pašnekovės, Komaras iš Rytprūsių atsiveža olandų veislės galvijų ir nuo 1922 m. pradedami jų produktyvumo tyrimai.

Dirbtinis prieskrandis kovai su klimato kaita

Šiandien dvare jau daugiau nei 70 metų karaliauja LSMU Gyvulininkystės institutas. Ir telieka tik spėlioti, ką apie čia vykdomus tyrimus ir pastatų paskirties pakeitimą pasakytų senieji dvaro šeimininkai. Turbūt, nusišypsotų.

Užsukame į virtuvės pastatą. Šiandien čia – nei samčių, nei puodų, nei viryklės, o kai kas žymiai įdomesnio. Gyvūnų pašarų ir mitybos skyriaus vedėjas dr. Virginijus Uchockis pristato dirbtinį karvės prieskrandį.

„Pradžioje, kol įsisavinome šitą aparatą, buvo įdomių dalykų, susidarė didelis slėgis, žarnelė atsiskyrė ir kaip davė per visą sieną“, – juokiasi ir rodo pirmųjų bandymų žymes.

Visgi šiandien šį prietaisą mokslininkas jau pažįsta kaip savo penkis pirštus. Jis pasakoja, kad dirbtinis prieskrandis padeda mokslininkams tirti galvijų pašarus ir kurti tokius, kuriuos virškindami gyvūnai į aplinką išskirtų mažiau metano.

„Šis prieskrandis reikalingas tam, kad atsižvelgdami į gyvūnų gerovę mes galėtume daugiau tyrimų atlikti laboratorijoje, kad kuo mažiau kankintume gyvulį“, – sako pašnekovas.

Dirbtinis prieskrandis veikia visai kaip tikras: į jį dedama pašaro, per adatėlę sušvirkščiamas atitinkamas kiekis seilių, pilama tikrų galvijų prieskrandžio skysčio, jame esančios bakterijos ir pirmuonys vykdo virškinimą.

Virginijus Uchockis pasakoja, kad anksčiau prieskrandžio skystis buvo gaunamas įdedant karvėms fistules: „Jos dedamos karvei į prieskrandį, jas galima atidaryti, pasisemti dirbtinio prieskrandžio skysčio.“

Tačiau chirurginis fistulės įrengimas yra invazinė procedūra, ji karvei sukelia skausmą ir stresą. Nors įmanoma sumažinti skausmą, procedūros poveikis ilguoju laikotarpiu gali sukelti diskomfortą ar infekciją. Tad, anot V. Uchockio, siekdami sumažinti gyvūnų kančias šiandien mokslininkai renkasi kitą kelią – kartais gyvulį paskersti.

Na, bet grįžkime prie metano nustatymo. Pašnekovas pasakoja, kad maistas aparate fermentuojamas 48 val., vėliau jis siunčiamas į chemijos laboratoriją, ten įvertinama, kaip suvirškinti baltymai, angliavandeniai, riebalai ir kt. medžiagos. Į laboratoriją keliauja ir atskirai „virškinimo“ metu į maišelius renkamos dirbtinės karvės išskiriamos dujos, ten nustatoma, kiek jose yra azoto, CO2 ir svarbiausia – metano.

Turėdami visą šią informaciją mokslininkai siekia sukurti naujų pašarų ir papildų, kurių suėdusi su pašaru karvė išskirtų mažiau metano ir neskatintų pasaulinio atšilimo.

Mėšlas irgi išskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų

Už sienos dirba V. Uchockio kolegė dr. Violeta Juškienė – Ekologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja. Ji taip pat ieško priemonių, kurios žemės ūkyje padėtų kovoti su vis didėjančia klimato krize. Ekologijos laboratorija į šią problemą žvelgia iš skirtingų pusių, tačiau šįkart pašnekovė pasakoja apie mėšlo tyrimus.

„Mėšlas yra taip pat nemažas taršos šaltinis, prisidedantis prie klimato kaitos blogąja prasme. Tai čia yra tokie barai: siekis mažinti [šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas, ŠESD] iš gyvulių, iš mėšlo tvarkymo sistemų ir (…) iš laukų“, – pasakoja V. Juškienė.

Ant vieno iš laboratorijos stalų išdėliota 11 lėkštučių. „Čia matote pavyzdžius sorbentų, kuriuos mes naudojame tyrimams, bandome atsirinkti tuos sorbentus, kurie būtų draugiški aplinkai. (…) Tai ir durpės, bioanglis, vermikulitas, ir smulkinti šiaudai.“

Sorbentai – tai medžiagos, sugeriančios iš mėšlo išsiskiriančias ŠESD. Vienos jų yra beriamos ant mėšlo, kitos – į jį įmaišomos. Anot V. Juškienės, pirminiai tyrimai parodė, kad visos šios medžiagos padeda pasiekti nusimatytą tikslą, tačiau veikia labai skirtingai: sugeria skirtingas dujas ir skirtingais etapais.

„Pavyzdžiui, perlitas amoniaką mažino 90 proc., bet paskui buvo šuolis, nes mėšlas yra gyvas objektas, jame savi procesai vyksta“, – sako ji ir priduria, kad svarbi ir kaina.

„Perlitą ir vermikulitą plačiai naudoja sodininkai. Šios medžiagos iš tiesų labai efektyvios, tačiau brangios (…). Ministerijai buvo labai aktualu iš tokių prieinamesnių. Tai va, pavyzdžiui, šiaudai. Jie veikia, galbūt ne taip efektyviai visas dujas surenka, bet veikia“, – teigia mokslininkė.

Anot jos, sorbentai ne tik mažina pasaulinį atšilimą skatinančių dujų emisijas, bet ir gerina mėšlo kokybę, tad nebėra poreikio naudoti tiek daug trąšų: „Tas azotas lieka mėšle ir tai reiškia, kad natūralų mėšlą naudodami dirvai tręšti mes galime sutaupyti ir mažiau pirkti trąšų, kurios irgi prisideda prie šiltnamio efekto.“

Ligų prevencija – irgi tvarumas

Tvarumu rūpintis galima ne tik ieškant būdų mažinti ŠESD, bet ir bandant užbėgti galvijų ligoms už akių ir taip apriboti galvijams skiriamų antibiotikų kiekius. Šioje srityje dirba Gyvūnų veisimo ir reprodukcijos skyriaus mokslininkė Inga Merkelytė.

Savo rankose ji laiko didelę bateriją primenantį biosensorių, dar vadinamą boliusu. „Šie sensoriai, kurie sveria apie 300 g, yra įdedami į karvės didįjį prieskrandį. Jie fiksuoja karvės didžiojo prieskrandžio temperatūrą, aktyvumą, vandens gėrimo ciklą, virškinamumą, atrajojimą“, – pasakoja I. Merkelytė.

Sensorius siunčia informaciją į specialią kompiuterinę programą, leidžiančią stebėti visos bandos sveikatingumo parametrus vienu metu. Jei mokslininkai pastebi kokių nors gyvūnų būklės pakitimų, jie gali atitinkamai reaguoti.

„Karvė yra toks gyvūnas, ji fiziologiškai, išoriškai apie ligą praneša tuomet, kai jau būna per vėlu. Šie boliusai yra puiki priemonė, leidžianti išvengti ligų ir antibiotikų vartojimo, tai užtikrina tvarumą ūkiuose“, – teigia pašnekovė.

Embrionų ir lytinių ląstelių šaldymas

Inga Merkelytė pasakoja, kad į karvės prieskrandį įdedami sensoriai padeda ne tik išvengti ligų plitimo, bet ir nustatyti optimaliausią laiką sėklinti karvę.

„Pagal aktyvumą ir temperatūros pokyčius šie boliusai mums apskaičiuoja ir įvertina karvės fiziologinę būklę ir praneša apie jos rują. Taip mes galime išvengti hormonų naudojimo ir savo telefone ar kompiuteryje galime matyti, kada karvė yra pasiruošusi būti apsėklinta arba artėja jos veršiavimosi pradžia“, – teigia jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Visgi hormonų naudojimo išvengti pavyksta tikrai ne visada. Ypač kai karvių embrionus norima išsaugoti ateičiai, sako LSMU Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotoja Rasa Nainienė.

„Labai produktyvios karvės ypatingos tuo, kad jos bandoje labai neilgai gyvena ir per visą savo gyvenimą atveda tik 3–4 veršelius. Tai yra nemenkas nuostolis“, – problemą pristato ji. Dėl to gyvūnams yra taikoma hormonų terapija, ją taikant vietoje vienos kiaušialąstės karvė jų subrandina daugiau.

„Naudojant šitą technologiją, vieno ciklo metu iš karvės vidutiniškai galima gauti 6 kokybiškus embrionus. (…) Tačiau kiekviena karvė yra atskiras gyvas organizmas ir kaip ji reaguos į hormonus, mes niekada negalime prognozuoti. 30 proc. karvių į hormonus išvis nereaguoja ir iš jų mes embrionų negausime, 30 proc. reaguoja ir gausime apie 6, o likęs procentas duoda labai daug – ir 10, ir 15, ir 17“, – atskleidžia R. Nainienė, Gyvūnų veisimo ir reprodukcijos skyriaus mokslininkė.

Pagrindinis Gyvūnų reprodukcijos laboratorijos tikslas yra sukurti saugomų genetinių išteklių embrionų banką ateities kartoms. „Jei susidarytų kažkokios netikėtos aplinkybės, tai su embrionais yra lengviausia atkurti prarastą veislę“, – teigia mokslininkė.

Tačiau ateičiai saugomi ne tik embrionai. Gyvulininkystės institutas yra sukaupęs daugiau nei 60 tūkst. biologinių mėginių kolekciją, tarp jų yra galvijų kiaušialąsčių, bulių, kuilių, avinų, žirgų ir net šunų spermos. Taip pat čia saugomi šeriai, kraujas, iš ląstelių išskirta DNR.

„Šiuo metu yra 13 saugomų veislių ir beveik visą jų genetinę medžiagą mes turime“, – patikslina Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė dr. Rūta Šveistienė.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorius, Gyvūnų veisimo ir reprodukcijos skyriaus vadovas dr. Artūras Šiukščius pasakoja, kad tiek minėti embrionai, tiek spermatozoidai, tiek kiaušialąstės ar kiti mėginiai yra išfasuojami į specialius šiaudelius ir laikomi –196 laipsnių šaltyje skystame azote. Tai vadinamasis kriokonservavimas.

Rasos Nainienės teigimu, ši technologija pradėta vystyti, kai Amerikos galvijų augintojai užsimanė europinių veislių.

„Per vandenyną vežti karves buvo brangu, todėl mokslininkams buvo duota užduotis padaryti, kad tai būtų pigiau, – sako Gyvūnų veisimo ir reprodukcijos skyriaus tyrėja. – Kad nereikėtų per vandenyną gabenti gyvų karvių ir telyčių, buvo sugalvota jų embrionus užšaldyti specialiuose šiaudeliuose. Ir tokių šiaudelių skystame azote mes galime patalpinti tūkstančius nedideliame konteineryje ir tai buvo didelis postūmis keistis genetine medžiaga pasaulyje.“

Dr. A. Šiukščius priduria, kad tokiu būdu užšaldyti biologiniai mėginiai gali būti saugomi iki 10 tūkst. metų.

„Klausimas, kodėl 10 tūkst. metų? Nes veikia aplinkos radiacija. Ir galėtų būti neribotai, bet aplinkos radiacija jau gali paveikti tą medžiagą“, – paaiškina dr. A. Šiukščius.

Viena seniausių veislių Lietuvoje

Embrionus, kiaušialąstes, spermą ir kitus mėginius 10 tūkst. metų, na, arba bent artimiausiais dešimtmečiais saugos Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos ir koordinavimo centras. Tačiau šis centras saugo ne tik biologinius mėginius, bet ir pačius Lietuvos senųjų ūkinių ir 20 a. sukurtų veislių gyvūnus. Vieni jų – žemaitukai. Prieš atsisveikindami su LSMU Gyvulininkystės institutu užsukame pasilabinti ir su jais.

„Jūs matote čia žemaitukus, tai yra viena seniausių veislių Lietuvoje, ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ji žinoma nuo 6 amžiaus“, – teigia dr. R. Šveistienė.

Anot centro vadovės, šie gražuoliai ilgais karčiais ties išnykimo riba buvo net keturis kartus. „Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo jie buvo atkurti ir kolekcija surinkta pas mus Gyvulininkystės institute“, – užbaigia R. Šveistienė.

2021 metų duomenimis, Baisogaloje gyvena 1 694 gyventojai. Įdomu, kokia dalis jų žino, kad kadaise dvare įsikūręs žemės ūkio tyrimų židinys čia itin stipriai liepsnoja ir šiandien?

O jį kūrena penkių LSMU Gyvulininkystės instituto padalinių mokslininkai, siekiantys gerinti gyvūnų gerovę, mažinti ŠESD emisijas žemės ūkyje, tobulinti žemės ūkio produkcijos kokybę, užtikrinti ūkių ekonomiškumą.

Na, ir svarbiausia: jei po tūkstančio metų netikėtai išnyktų visi žemės ūkio gyvūnai, mokslininkai tikina – dalį jų mes tikrai atkurtume.

Šaltinis: Elizabet Beržanskytė, lrt.lt, 2025-02-06

Galima veikla ir pareiškėjai

Parama pagal priemonę skirta vykdyti žemės ūkio produktų pirminę gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą.

Veikla, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius, neremiama.

Galimi pareiškėjai

Dėl paramos gali kreiptis jaunieji ūkininkai – fiziniai asmenys bei juridiniai asmenys.

Fiziniai asmenys – tai ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai) asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį bei pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas. Jie taip pat turi turėti kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai)), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba yra ne trumpesnė kaip vienų metų praktinė ūkininkavimo patirtis, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį.

Juridiniai asmenys – tie, kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai), savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą bei pirmą kartą besisteigiantys joje. Kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.)

Svarbiausi reikalavimai pareiškėjui

Jaunasis ūkininkas, pretenduojantis gauti paramą, turi atitikti šiuos Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus:

* jei fizinis asmuo – jo ūkis ir valda, jei juridinis asmuo – tik valda, paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paramos paraiškos pateikimo;

* pareiškėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne didesnis kaip 70 000 Eur bei VED potencialas (paraiškoje ir verslo plane nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos planuojamas VED) turi būti ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur. Šį įsipareigojimą, turėti ne mažesnį kaip 12 000 Eur VED, paramą gavęs jaunasis ūkininkas turės išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. VED apskaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą;

* su paraiška būtina pateikti verslo planą, kurio formą galima rasti NMA svetainėje.

Juridiniai asmenys turi atitikti privataus savarankiško juridinio asmens, atitinkančio labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės apibrėžimą, sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
ir kt.
Teikiantieji paraiškas taip pat turi atitikti Administravimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Lengvatinės paskolos suma ir gavimo sąlygos

Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui gali siekti 100 000 Eur.

Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.

Lengvatinė paskola gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniui valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui (akcininkui, pajininkui, kt.) iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola ir tik vieną kartą pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Finansinių tarpininkų jauniesiems ūkininkams sąrašą ir kitą svarbią informaciją apie lengvatinės paskolos suteikimo sąlygas ir tvarką galima rasti ILTE interneto svetainėje.

Dokumentų teikimo NMA tvarka

Dokumentai priimami tik elektroniniu būdu, užpildžius elektroninę paraiškos formą, esančią Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt. Paraiškos lengvatinei paskolai gauti ŽŪMIS portale priimamos darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos arba ne ilgiau nei bus pasiekta priėmimo etapui lengvatinei paskolai skirta lėšų suma.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-05

Dėl paramos kviečiamos kreiptis kaimo bendruomenės ir bendruomeninės organizacijos, turinčios bent 30 narių. Bendruomeninė organizacija – tai asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Įgyvendinant trečiąją veiklos sritį paramos kviečiamos kreiptis ir rajono kaimo bendruomenes vienijančios organizacijos (pavadinime gali būti žodžiai „sąjunga“, „asociacija“ ir kt.), įskaitant VVG (jei rajone nėra veikiančios rajono bendruomenes vienijančios organizacijos), bei Nacionaliniu lygmeniu kaimo bendruomenes vienijančios organizacijos (jos pavadinime gali būti žodžiai „sąjunga“, „asociacija“ ir kt.).

Kokios kaimo bendruomenių veiklos yra remiamos

Kaimo bendruomenių remiamos veiklos sritys ir veiklos yra šios:

I veiklos sritis – kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas arba stiprinimas.

II veiklos sritis – kaimo vietovės viešųjų erdvių, statinių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams, bendruomeninės veiklos skatinimas:

pirma veikla – viešųjų erdvių kūrimas ir (ar) gerinimas:

* viešųjų erdvių kūrimas ir (ar) gerinimas, ir (ar) priežiūra, siekiant patenkinti kaimo gyventojų viešuosius poreikius (pvz.: poilsio ir (ar) laisvalaikio vietos (sporto aikštynų, paplūdimio ir kt.) įrengimas);

* viešųjų erdvių ir (ar) statinių, skirtų civilinei saugai, kūrimas ir (ar) pritaikymas (pvz., patalpų pritaikymas priedangai ekstremalių situacijų metu);

* antra veikla – viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas.

III veiklos sritis – renginių (mokomųjų renginių arba vizitų, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, renginių Lietuvos Respublikos Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti) organizavimas.

Kokio dydžio paramą galima gauti

Preliminarus kvietimo teikti paraiškas paramai gauti biudžeto lėšų paskirstymas:

* pirmajai veiklos sričiai – iki 15 proc. visų skirtų lėšų;

* antrajai veiklos sričiai – iki 50 proc. visų skirtų lėšų;

* trečiajai veiklos sričiai – iki 35 proc. visų skirtų lėšų.

Paramos suma gali skirtis priklausomai nuo vykdomos veiklos. Didžiausia galima paramos suma pagal:

I veiklos sritį – 3 500 Eur, finansuojant iki 95 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;

II veiklos sritį – 5 500 Eur, finansuojant iki 95 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;

III veiklos sritį:

* 3 000 Eur, kai pareiškėjas – kaimo bendruomenė;

* 4 000 Eur, kai pareiškėjas – rajono kaimo bendruomenes vienijanti organizacija;

* 10 000 Eur, kai pareiškėjas – nacionaliniu lygmeniu kaimo bendruomenes vienijanti organizacija.

Projektai finansuojami iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Kaip teikti paraiškas

Kaimo bendruomenių paramos paraiškos ir pridedami dokumentai teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt.

Dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos – kovo 3 d. – 24 valandos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-05

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-01-30