Žemės ūkio naujienos: 2025-02-12

Kaip teigta nutarimo projekte, I. Hofmanas taip pat nusišalintų nuo sprendimų, susijusių su jo ūkiu ir jo mamos ir brolio vykdoma žemės ūkio veikla, žemės ūkio kooperatyvu „Radviliškio aruodas“, kuriame yra jo šeimos narių valdomas ūkis, taip pat viešąja įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kurios klientu jis yra buvęs.

Sausį ministras teigė tokį sprendimą priėmęs patartas ministerijos teisininkų, tačiau užsiminė pats interesų konflikto nematantis.

„Buvau pirkęs iš Žemės ūkio konsultavimo tarnybos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugą. Kadangi reikia deklaruoti tuos sandorius, kurie viršija 3 tūkst. eurų ribą per metus, ta suma šiek tiek ir viršijo. Blaiviai vertinant sveiko proto kriterijais, tai nėra čia jokio interesų konflikto, tačiau žiūrint pagal galiojančią tvarką jis galimas. Regimybė yra. Tai kad išvengčiau nesusipratimų darbe, priimtas toks sprendimas“, – tuomet teigė I. Hofmanas.

Jeigu ministro prašymas būtų patvirtintas, sprendimus šiose srityse priimtų aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Sprendimas dėl I. Hofmano turėjo būti priimtas antradienį ryte Vyriausybėje vykusiame tarpinstituciniame pasitarime, tačiau iš dienotvarkės klausimas buvo pašalintas.

Kaip informavo Vyriausybės kanceliarija, klausimas svarstytas nebuvo, tai bus daroma greitu metu.

Ministras konflikto neįžvelgia: reikia viską išsiaiškinti

Antradienį I. Hofmanas LRT TELEVIZIJOS žurnalistams teigė, kad interesų konflikto nėra, tačiau jis dėl nušalinimo kreipėsi dėl to, kad ateityje nekiltų nesusipratimų.

„Dėl to reikia viską išsiaiškinti, kad visiems būtų aišku, kokios žaidimo taisyklės, ką gali ministras, kiek negali, kur gali, kad tai būtų“, – komentavo I. Hofmanas.

Jis pabrėžė, kad interesų konflikto, svarstant klausimus, kurie aktualūs visiems ar didelei daliai žemdirbių, nėra. Anot jo, interesų konfliktas gali kilti tik tuo atveju, jeigu sprendimai būtų priimami dėl ministro artimų giminaičių valdomo ūkio.

„Faktas, kad [tokiu atveju] aš turiu nusišalinti. Sprendimus gali priimti, priklausomai nuo to, kokie tai sprendimai, kancleris, viceministrai, mane pavaduojantis kitas ministras. Tai gali būti aplinkos arba susisiekimo ministras“, – teigė I. Hofmanas.

Atkreipus dėmesį, kad, sprendimus priimant kancleriui ar viceministrui, išlieka pavaldumo ryšys tarp jų ir ministro, I. Hofmanas užsiminė, kad tam tikrų ryšių išvengti neįmanoma.

„Gal tada ministrai turėtų nusileisti iš dangaus ar augti ant medžių? Žemės ūkio ar kitas ministras vis tiek dažniausiai ateina iš kažkokio sektoriaus“, – tvirtino I. Hofmanas ir pridūrė, kad būtent dėl kylančių klausimų ir norima viską išsiaiškinti.

Iki šiol situacijų, nuo kurių turėtų nusišalinti, I. Hofmanas teigia neturėjęs.

VTEK situaciją nagrinės trečiadienį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) taip pat teigė klausimo išsamiai komentuoti negalinti – Vyriausybė kreipėsi į tarnybą, kad ši pateiktų išvadą.

„Etikos komisija gavo Vyriausybės prašymą praeitą ketvirtadienį, kad pateiktume savo rekomendacijas, kaip valdyti interesų konflikto situacijas. Prašė skubos tvarka pateikti – iki pirmadienio vakaro, bet komisijai kilo papildomų klausimų, kaip valdyti interesų konflikto rizikas“, – situaciją LRT TELEVIZIJAI paaiškino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Anot jo, šioje situacijoje galimi keli scenarijai. Vienas jų – ministro prašymas nusišalinti tenkinamas ir klausimai, dėl kurių ministras priimti sprendimų negali, pavedami kitam ministrui. Antras galimas scenarijus – ministro prašymas netenkinamas, nuo klausimų jis nėra nušalinamas.

Trečia galima procedūra – Vyriausybė galėtų pati nušalinti ministrą, jeigu būtų galimas interesų konfliktas, tačiau, kaip priduria G. Sakalauskas, tai iš esmės tas pats scenarijus kaip ir pirmasis, tik sprendimą inicijuoja ne pats ministras, o Vyriausybė.

A. Stasiukynas: reikia išlaikyti saugiklius, kurie leistų išlaikyti skaidrumą

Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius profesorius Andrius Stasiukynas LRT.lt teigia ministro iniciatyvą nusišalinti dėl galimo interesų konflikto vertinantis teigiamai.

„Mano galva, situacija, kai pats ministras siekia nusišalinimo nuo klausimo, kuris liečia jį ir jo artimuosius, yra sveikintina. Tai yra žingsnis link skaidrumo, ypač kontekste, kai ne taip seniai turėjome čekiukų skandalų. Daugybė atvejų, kai tie interesų konfliktai iš tikrųjų buvo akivaizdūs ir nebuvo nusišalinta“, – sako A. Stasiukynas.

Jis giria ir tai, kad, remiantis pranešimais, tokio žingsnio imtis ministrą paragino ministerijos ekspertai. Tai, anot A. Stasiukyno, rodo, kad ministerija savo funkcijas atlieka ir dėl sprendimų yra tariamasi.

„Jeigu žiūrėtume istoriškai, matome daug atvejų, kai ministrai paskubomis priima sprendimus, paskui žurnalistai ištraukia informaciją ir iš kažkokios labai nesudėtingos situacijos ji tampa labai komplikuota. Bet šiuo atveju prevenciškai imtasi tų priemonių ir tai laiku deklaruota“, – teigia A. Stasiukynas.

Turint omenyje, kad ministras prieš užimdamas postą gyveno iš ūkinės veiklos, tapęs ministru savo ūkį perdavė mamai, o jo brolis tebeužsiima ūkine veikla, galimybė ateityje rastis interesų konfliktų gali išlikti, tačiau, anot A. Stasiukyno, tokių situacijų pasitaiko ne tik Lietuvoje, svarbu užtikrinti saugos mechanizmus.

„Specialistai, kurie ateina dirbti ministrais, turi būti savo srities žinovai. (…) Natūralu, kad ateidami į tą sritį, vadovauti sričiai, sektoriui jie bus vienaip ar kitaip susiję su tuo sektoriumi, jeigu jie ateina kaip verslininkai ar šiuo atveju – ūkininkai. Žinoma, reikia išlaikyti tuos saugiklius, kurie leistų pakankamai išlaikyti skaidrumą, kad atėję verslininkai sektoriaus nepaverstų savo interesų sritimi, o atliktų savo pareigą visuomenei tinkamai. Šiuo atveju aš manau, kad turėtų būti toks kompleksinis požiūris. (…) Tai nėra tik Lietuvos problema. Tas klausimas labai dažnas visame pasaulyje“, – sako A. Stasiukynas.

S. Spurga: tai galėjo padaryti sklandžiau

Politologas Saulius Spurga LRT.lt teigia besistebintis, kad šis klausimas dėl ministro interesų iškilo tik dabar. Anot jo, natūralesnė proceso eiga būtų buvusi, jeigu galimas ministro interesų konfliktas būtų aptartas dar prieš jam užimant postą.

„Turėtų būti kitaip. Prieš ateinant ministrui į pareigas, tam tikra tarnyba, tikėtina, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, turėtų pateikti rekomendacijas, kaip čia elgtis. Tada, prieš užimant pareigas ministrui, būtų aišku, ar jis sutinka turėti tokius apribojimus, ar prasminga jam dirbti su tokiais apribojimais, ar jis to nenori. O dabar jau padirbo kelis mėnesius ir ateina klausimas, ar jis gali, ar negali. Nemanau, kad tai gerai“, – komentuoja S. Spurga.

Politologas taip pat tvirtina, kad tokioje situacijoje itin svarbi VTEK pozicija: „Tai gana sudėtingas klausimas, susijęs su specifiniu reguliavimu. Čia turi dalyvauti teisininkai. Tikrai neįsivaizduoju, kad Vyriausybės ministrai turėtų spręsti tokį klausimą.“

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad situaciją I. Hofmanas galėjo spręsti ir dar kitaip – visai atsisakydamas ūkio, o ne jį perleisdamas.

„Manau, kad šiuo atveju klausimas sudėtingas. (…) Man, žvelgiant iš šalies, silpnoji vieta yra ta, kad jis [ūkio] nepardavė, neįšaldė, o atidavė mamai. Mama yra artimas žmogus. Galėjo tai padaryti sklandžiau. Dėl brolio aš nežinau. Turėtų atsakyti specialistai. Juk kiekvienas turi giminių“, – svarsto S. Spurga.

Jis priduria, kad dar vienas galimas kelias galėjo būti I. Hofmanui iš anksto deklaruoti interesus, kad ne tik visuomenė, bet ir tarnybos galėtų stebėti ministro veiklą – ar elgiamasi teisingai ir sąžiningai.

„Šiuo atveju, jeigu jis būtų nusišalinęs nuo to vieno kooperatyvo „Radviliškio aruodas“, tai čia smulkmena, mes gal būtume ir nepastebėję. Bet Nacionalinė mokėjimų agentūra jau yra didesnis dalykas“, – tvirtina S. Spurga.

Pagal VRK pateiktus duomenis, I. Hofmano pagrindinė veikla iki tampant ministru – ūkininkas. Pradėjęs eiti ministro pareigas I. Hofmanas nurodė savo 250 ha augalininkystės ūkį perdavęs valdyti mamai. Ūkine veikla užsiima ir ministro brolis.

Šaltinis: Vaida Kalinkaitė – Matuliauskienė, lrt.lt, 2025-02-11

Prieš metus vykusio masinio ūkininkų protesto metu jo organizatorė Žemės ūkio taryba viešai teigė, kad ŽŪR jame neatstovauja ūkininkams, o pastarieji teigė, kad valstybės finansiškai remiama taryba negali tinkamai atspindėti jų interesų.

„Esminė problema turbūt yra, kad Žemės ūkio rūmai stengiasi to radikalizmo nenaudoti, gilintis į įstatymus, į projektus, ieškoti bendradarbiavimo galimybių, tuo tarpu mes negalime sakyti „kita pusė“, bet intensyvesne žemės ūkio veikla užsiimanti pusė turi aštresnes diskusijas politikų atžvilgiu ir šitoje vietoje rūmai bando rasti tą bendrą kalbą. (…) Reikia suderinti interesus“, – aiškino A. Baravykas.

„Iš ministro išgirdome, kad mums reikėtų ieškoti labiau demokratinių būdų, kaip išrinkti rūmų vadovybę, tai ieškosim tų būdų, kaip rasti tą demokratinį variantą“, – pridūrė A. Svitojus.

A. Baravykas pabrėžė, kad Žemės ūkio rūmai ir Žemės ūkio taryba atstovauja tiems patiems ūkininkams.

„Mes nesame kažkokia kita stovykla, mes tiems patiems žemdirbiams atstovaujame. Mes esame šakinė organizacija ir daug daugiau tų interesų turime suderinti“, – sakė A. Baravykas.

„Planas toks yra, kad pas ministrą susirenkame visos organizacijos, pasikviečiam psichologą, egzorcistą ir kalbamės, kokios čia to viso šaknys ir kol neišeis baltas dūmas, tol niekas neišeis“, – juokavo ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

I. Hofmanas gruodį BNS teigė sieksiantis išklausyti abi puses ir tikintis, jog žemdirbių bendruomenė bei savivalda išsigrynins, o problemos gali arba išsispręsti, arba dar labiau paaštrėti. Anot jo, ŽŪR pripažįsta turintys problemų ir supranta, kad reikės keistis. Ministras pabrėžė, kad laikysis neutralios pozicijos.

Ūkininkų atstovai susitiks su premjeru sektoriaus klausimams aptarti

Žemės ūkio atstovai trečiadienį su ministru pirmininku Gintautu Palucku planuoja aptarti strateginius sektoriaus klausimus, tokius kaip konkurencingumas, parama žemdirbiams ir teisinės problemos.

Ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui pateiks sektoriaus pozicijas ties tam tikromis sritimis ir kylančius klausimus. Kaip aiškina Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, tai pirmoji plataus masto diskusija su Vyriausybe, kurios metu bus aptariami strateginiai sektoriaus klausimai, tokie kaip konkurencingumas, parama žemdirbiams ir teisinės problemos.

„Renkasi dauguma žemės ūkį atstovaujančių organizacijų išsakyti bendrą nuomonę, kuri svarbi šiuo laikotarpiu. Kad stabilizuoti situaciją mums reikia kalbėti vienu balsu“, – antradienį žurnalistams teigė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Taip pat, kaip aiškino asociacijų atstovai, bus aptariamos galimybės žemės ūkio sektorių atstovaujančioms organizacijoms artimiau dirbti su institucijomis.

„Vyriausybės programoje numatytas skirtingų rūmų įtakos stiprinimas. Konkrečiai paminėti žemės ūkio rūmų įtakos didinimas“, – sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.

„Labai didelį lūkestį turime, kad tos asociacijos būtų įgalintos teisiškai. Kad iš tikrųjų iš viršaus atėję pokyčiai, įstatymai ir reikalavimai būtų perteikti asociacijoms, kad ūkininkai galėtų išvengti tam tikrų klaidų ar prisitaikyti prie pokyčių“, – kalbėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.

Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininko Vytauto Buivydo teigimu, susitikime su premjeru bus aptartas vietinės gamybos ir apsirūpinimo klausimas, galimas lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo vietiniams gamintojams taikymas.

„Galime pasidžiaugti, kad Vyriausybės programoje numatytas atsižvelgimas į kartų kaitą ir PVM lengvatas vaisiams ir daržovėms. Ir pasiteisinus manome, kad valstybė daugiau lėšų susirinks per vietos produkcijos skatinimą, bet skatins vietos ūkius gaminti“, – sakė V. Buivydas.

Taip pat bus keliamas žemės ūkio konkurencingumo klausimas, ūkininkų finansavimo stiprinimas bei administracinės naštos mažinimas. Kaip aiškino Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė, šiuo metu galiojantys teisės aktai nulemia, kad blogesnėmis sąlygomis dirbantys ūkininkai gauna mažesnę paramą.

„Šiandien išmokų ir paramos paskirstymas nėra sąžiningas. Ūkininkai, kurie veiklą vykdo mažiau palankiomis ir sudėtingesnėmis sąlygomis, jie gauna mažesnę paramą, nes mažėja jų laukų derlingumas ir pajamos“, – sakė E. Markevičiūtė.

Be to, premjero bus klausiama apie galimybę užverti teisines spragas žemės įsigijimo politikoje. Kaip aiškino R. Jurgaitė, nors šiuo metu žemės įsigijimas apribojamas iki 500 ha, jį lengva apeiti.

„Neveikia Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Nėra paslaptis, kad žemės yra ribotas išteklius ir didžioji jos dalis koncentruota pas kelis stambius žemvaldžius, tad jaunam žmogui ateiti pradėti ūkininkavimą neįmanoma. Egzistuojantis įstatymas, ribojantis žemės įsigijimą virš 500 ha, tačiau jį galima apeiti veikiant per juridinius asmenis, jei jame nei vienas asmuo nekontroliuoja daugiau 25 proc. akcijų. Taip galima įsigyti neribotus kiekius žemės“, – kalbėjo R. Jurgaitė.

Viena iš problemų, kurią žadama aptarti su G. Palucku yra kaimo bendrovių gyvybingumas, tiek per paramą, tiek per jaunų žmonių pritraukimą į ūkininkavimą, aiškina Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, pirmininkas Jonas Kuzminskas. Anot jo, Lietuva išsiskiria iš Europos Sąjungos (ES) ypatingai mažais jaunų ūkininkų skaičiais.

„Kaime reikia jaunų žmonių, jaunų ūkininkų. Kai buvo tarptautinė žemės ūkio rūpių konferencija organizuota, atvykęs Europos Komisijos atstovas pažymėjo, kad ES turime tik 17 proc. jaunų ūkių. Ir paaiškino, kad taip yra, nes žemės ūkį dirbančių pajamos vidutiniškai siekia mažą dalį nuo kitur dirbančių pajamų lygio“, – kalbėjo J. Kuzminskas, pabrėždamas, kad prie to prisideda ir žemos šalies investicijos į žemės ūkį.

O Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė pastebi, kad Lietuvoje iki šiol trūksta šeimos ūkio sąvokos apibrėžimo. Anot jos, ši sąvoka net nebuvo įtraukta į Vyriausybės programą.

„Devynioliktoje Vyriausybės programoje pradingo šeimos ūkis. Mažieji ūkiai, jauni ūkininkai yra, tai sveikintina. Todėl reikia nuspręsti, kas yra tas šeimos ūkis ir ką su tuo daryti“, – sakė ji.

Trečiadienį įvyksiančiame susitikime su premjeru planuoja dalyvauti Lietuvos žemės ūkio rūmų, jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, žemės ūkio kooperatyvų asociacijos, šeimos ūkininkų sąjungos bei kitų organizacijų atstovai. Jie atstovaus kelių dešimčių sektoriaus asociacijų ir organizacijų pozicijas.

Šaltinis: Goda Vileikytė, Žygimantas Šilobritas, lrt.lt, 2025-02-11

Primename, jog išmokos bus pradedamos mokėti nuo kovo 1 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-11

Kaip priminė premjeras, siekis taikyti lengvatas vaisiams ir daržovėms įrašytas į 19-osios Vyriausybės programą. Anot jo, taip būtų paskatintas ne tik daržovių ir vaisių auginimas Lietuvoje, bet ir sveika mityba.

„Vyriausybės programoje yra įrašytas lengvatinis PVM daržovėms, vaisiams ir uogoms. Tai yra toms kategorijoms, kur Lietuva pati neapsirūpina pilnai, bet importuoja. Ir tikslas yra ne tik paskatinti gamybą, bet ir paskatinti per mažesnę kainą, sveikesnį ir geresnį vartojimą. Nes vaisiai, daržovės ir uogos yra teisingesnis racionas nei saldėsiai“, – aiškino jis.

Antradienį premjeras susitiko su Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atstovais, kurie pateikė jam savo poziciją. Vienas iš žemdirbių atstovų siūlymų – galimas lengvatinio PVM tarifo vietiniams gamintojams taikymas.

Devynioliktosios Vyriausybės programoje numatyta skatinti sveikatai palankaus maisto vartojimo kultūrą, užtikrinti informavimą sveikatingumo, sveikatai palankios mitybos klausimais.

Anksčiau G. Paluckas teigė, kad pavasario sesijoje Seimas nagrinės ir PVM bendrą lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą.

ELTA primena, kad Seimo narė, socialdemokratė Modesta Petrauskaitė gruodį registravo siūlymą įvesti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams bei maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms.

Parlamentarės teigimu, toks sprendimas galėtų sumažinti pagrindinių maisto produktų kainas 5–8 proc. Premjero Gintauto Palucko Vyriausybės programoje yra numatomas PVM tarifo mažinimas šviežiems vaisiams ir daržovėms. Anksčiau premjeras teigė, kad PVM lengvatoms 2025 m. biudžete vietos nėra, tačiau jis žadėjo prie šio klausimo grįžti vėlesniais metais.

Šaltinis: Žygimantas Šilobritas, lrt.lt, 2025-02-11

„Atkreipiame dėmesį, kad jei dėl Geologijos tarnybai tenkančio didelio darbų krūvio jūsų gręžinys nebus įregistruotas iki balandžio pabaigos, bet iki įstatyme nurodytos datos pateiksite prašymą ir visus reikiamus dokumentus, gręžinys bus įregistruotas vėliau. O sankcijos už neregistruotą gręžinį taip pat nebus taikomos“, – priduria R. Radienė.

Ar gręžinys registruotas Žemės gelmių registre, galite pasitikrinti paspaudę šią nuorodą: Gręžinių žemėlapis.

Atsidarius reikia sutikti su sąlygomis ir rodomame žemėlapyje artinant vaizdą ieškoti savo žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, adreso. Jei taško su skaičiais nerandate, gręžinys nėra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Kaip įteisinti individualaus apsirūpinimo gręžinį?

1. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį (paraiškos formą rasite čia) ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Savivaldybių kontaktus rasite paspaudę nuorodą.

2. Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą sunaudojama iki 10 kub. metrų, vienkartinė įmoka – 15 eurų.

3. Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.

4. Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis per LGT el. paslaugas (spauskite čia). Kad būtų aiškiau, pateikdami gręžinio duomenis per elektronines paslaugas, galite naudotis vaizdo instrukcija (spauskite čia).

5. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu info@lgt.lt, per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba atvykus į LGT (užsiregistruokite iš anksto internetu arba telefonu).

Tokiu atveju papildomai reikia pateikti:

– pasirašytą prašymą (prašymo formą rasite čia),

– užpildytą neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją (deklaracijos formą rasite čia).

6. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti:

– paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją,

– savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu),

– žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta,

– dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka.

7. Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-02-07