Žemės ūkio naujienos: 2025-02-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje išaugo sparčiausiai Europoje
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje praėjusiais metais augo sparčiausiai Europos Sąjungoje ir gruodį pasiekė visų laikų rekordinį lygį, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Europos Sąjungos Pieno rinkos observatorijos duomenimis, vien per antrąjį 2024 m. pusmetį iš ūkių superkamo pieno kaina Lietuvoje išaugo 57 proc. – nuo 37 centų liepą iki rekordinių 58 centų už kilogramą gruodį.
Praėjusiais metais pieno supirkimo kainos augimo vidurkis Lietuvoje daugiau kaip penkis kartus viršijo Europos Sąjungos augimo vidurkį. Pagal metinio augimo rodiklį Lietuva užėmė pirmąją vietą tarp visų Bendrijos šalių.
Iki šiol visų laikų aukščiausia vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo užfiksuota 2022 m. spalį – 55 centai už kilogramą. Kaip ELTA jau skelbė anksčiau, pagal bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) prognozuojamą pieno sektoriaus augimo scenarijų tikimasi, kad prekinio pieno gamyba ūkiuose nuo 2024 iki 2035 metų išaugs 18 proc. – iki 1,64 mln. t. Kaip teigė EKT partneris Edmundas Piesarskas, Lietuvos pieno perdirbimo pramonė kasmet vidutiniškai perdirba apie 1,8 mln. t pieno.
Skaičiuojama, kad esami perdirbimo gamyklų pajėgumai siekia apie 2,2 mln. t. Lietuvos pieno ūkiai 2024 m. rinkai patiekė 1,39 mln. t pieno perdirbimui. Eksperto teigimu, potencialiai žaliavinio pieno gamybą šalies ūkiai galėtų padidinti 58 proc. arba 0,8 mln. t. Šio kiekio rinkos vertė, skaičiuojant 2024 m. pieno supirkimo kainos metiniu vidurkiu (441 eur/t), siekia per 352 mln. eurų. Pasak E. Piesarsko, Lietuvos pieno sektoriaus plėtrai palankios ir prognozės eksporto rinkose, kuriose augs auštos pridėtinės vertės pieno produktų vartojimas.
Šaltinis: delfi.lt, 2025-02-13
Ūkininkas Mindaugas Šemežys: „Nori dirbti pelningai – nuo naujovių nepabėgsi“
Žemės ūkio sektorius yra viena sparčiausiai modernėjančių sričių. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Mindaugas Šemežys yra žinomas kaip vienas pažangiausių šalies ūkininkų. Savo 400 hektarų ūkyje jis aktyviai taiko mokslu paremtus sprendimus, diegia naujausias technologijas ir domisi ateities projektais.
Inovacijoms neabejingas vyras neslepia, kad ne visos jos pasiteisina, tačiau net ir klaidos tampa gera patirtimi. Pasak M. Šemežio, vienas geras sprendimas gali vienu kartu atpirkti visas prieš tai buvusias nesėkmes.
Mindaugai, visuomenėje vis dar gausu senų stereotipų apie ūkininkus. Papasakokite apie pažangius sprendimus, kurios naudojate kasdienėje veikloje?
-Mano pagrindinis tikslas yra dirbti efektyviai – nešvaistyti išteklių, tausoti gamtą, gerai apskaičiuoti, kas atsiperka, kad būtų už ką pragyventi ir dar vaikams palikti. Jeigu nori dirbti ne aklai, o apskaičiuotai, būti konkurencingas – nuo mokslo ir naujovių nepabėgsi. 2009 metais pradėjome modernizuoti techniką. Į traktorius įdiegėme automatinio vairavimo funkciją, sekcijų kontrolę. Nuo 2016 metų nebeariame, taikome beariminę technologiją. 2012 metais atlikome pirmuosius dirvožemio tyrimus ir kartojame juos kas penkerius metus. Šiemet jau bus trečias ciklas. Šie tyrimai leidžia sužinoti dirvožemio būklę, kokių medžiagų trūksta ir naudoti jas tik ten kur reikia ir tiek, kiek reikia. Prieš dvejus metus pavasarį pradėjome taikyti tikslųjį purškimą. Dronai nuskenuoja laukus, sudaro tręšimo žemėlapius. Samdome agronomus, kurie nustato poreikį kiek ir kokių trąšų reikia vienai tonai, kad užaugtų geras derlius ir auginti nebūtų per brangu. Bendradarbiauju su Žemės ūkio akademijoje dirbančiais specialistais, kurie analizuoja augalų auginimą, stebi, kokių mikroelementų trūksta. Jie kuria augalų lapų skenerį. Mes irgi planuojame jį išbandyti. Galėsime nuskenuoti lauką, sužinoti, ko trūksta augalams, sudaryti tręšimo planą ir duoti augalams tai, ko jiems reikia.
Kas jus motyvuoja diegti technologijas ūkyje?
-Nuo pat mažų dienų, kai tėvai pradėjo ūkininkauti, man vis kildavo azartas sužinoti ir išbandyti, ką naujo galima pritaikyti. Žinau, kad technologijos kainuoja, bet jos atsiperka. Žinoma, ne visada laimiu. Kartais suklystu, bet bendrai paėmus – pasiteisinę sprendimai atperka ir tuos, kurie nesuveikė. Dėl to vis tiek matau didesnę naudą bandyti, o ne stovėti vietoje.
Kaip sužinote apie naujoves, iš kur semiatės žinių?
-Pats negaliu visko žinoti, todėl bendrauju su kitais ūkininkais, lankausi konferencijose, lauko dienose. Kai pamatau, kad kažko nežinau, nesuprantu, kreipiuosi į tuos, kurie gali padėti. Kuo daugiau bendrauju, plečiu akiratį, tuo produktyviau dirba ūkis.
Ūkininkai dažnai kaltinami, kad teršia aplinką. Kaip reaguojate į tokią nuomonę?
-Mane asmeniškai tai ypač žeidžia. Mes dirbame gamtoje, todėl turime ją saugoti. Nepilame chemijos nei ant laukų, nei į griovį, nes tikslas yra dirbti ekonomiškai, be to patys valgome savo užaugintą maistą. Ūkinė veikla šiandien yra viena labiausiai ir griežčiausiai reguliuojamų sričių. Bet ir patys stengiamės – prižiūrime aplinką, paliekame oazes gyvūnams. Gamta duoda mums derlių, būtų labai neprotinga jai kenkti. Dėl to ir domimės naujienomis, taikome įvairias technologijas, kad dirbtume tausodami išteklius ir aplinką.
Kaip, jūsų nuomone, keisis Lietuvos žemės ūkis per artimiausius penkerius metus?
-Manau, kad ūkiuose atsiras daugiau autonomikos. Žemės ūkyje darbas sunkus, žmonių kaimuose mažėja, jaunimas šio darbo dirbti nenori. Taigi, reikės ieškoti sprendimų, kaip su mažiau žmonių padaryti daugiau. Jau dabar ūkio valdymui naudojame programinę įrangą, kuri leidžia stebėti darbo laiką, kuro sąnaudas, technikos efektyvumą.
Ateityje tokių sprendimų tik daugės. Ar sudėtinga rasti darbuotojų? Kaip vyresni darbuotojai priima technologijas?
-Mano ūkyje dirba šeši žmonės, kol kas nežadu jų keisti, todėl nežinau, kokia yra tiksli situacija rinkoje. Dėl technologijų – viskas priklauso nuo žmogaus. Pas mane dirba vyresnio amžiaus darbuotojas, kuris kiekvienais metais klausia, ką turėsime naujo. Visi automatizavimo procesai jam labai palengvina darbą – sako, kad net po visos dienos nesijaučia pavargęs.
Iš to ką pasakojate galima tikėtis, kad jūsų ūkis bus vienas pirmųjų, kuriame išvysime autonomines mašinas?
-Manau, kad tai įvyks ir gal net greičiau, nei visi galvojame. Ir ne tik mano ūkyje.
Ką palinkėtumėte ūkininkams, kurie vis dar bijo naujovių?
-Mažiau baimių ir daugiau darbo. Technologijos nėra priešas – jos padeda dirbti lengviau, efektyviau ir pelningiau. Svarbiausia – domėtis naujovėmis ir nebijoti keistis.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-02-27
Melioracijos sistemoms atnaujinti – 11 mln. eurų
Netrukus ūkininkai, norintys atnaujinti ir modernizuoti melioracijos sistemas, bus kviečiami kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. Šiam kvietimui teikti paraiškas iš viso skirta daugiau kaip 11 mln. eurų. 4 mln. eurų skirti reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas, o esamų melioracijos sistemų rekonstravimui finansuoti – 7,2 mln. eurų. Kokią paramą gaus ūkininkas priklauso nuo projekto ir jo apimties bei veiklos pobūdžio.
Pagal veiklą „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“ pareiškėjai gali gauti iki 40 tūkst. Eur vienam projektui. Šiomis lėšomis galima finansuoti net iki 80 proc. projekto išlaidų.
Pagal veiklą „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“ vienam projektui galima skirti didžiausia paramos suma siekia iki 300 tūkst. Eur. Šiomis lėšomis gali būti finansuojama iki 65 proc. projekto išlaidų.
Kas gali kreiptis paramos?
Paramos pagal strateginio plano priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupė, veikianti pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį, bei savivaldybės.
Kai paramos kreipiasi ne savivaldybė, paraiškos turi būti teikiamos su partneriu – savivaldybe, sudarant jungtinės veiklos sutartis.
Paramai gauti būtini kriterijai:
-projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje;
-nekilnojamasis turtas, tiesiogiai susijęs su projekto įgyvendinimu ir į kurį investuojama, turi būti valdomas pareiškėjo;
-projekte numatoma rekonstruoti statinius, kurie yra melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje;
-rekonstruojamų statinių ir įrenginių nusidėvėjimas turi būti ne mažesnis nei 45 proc.
Paraiškos renkamos nuo kovo 3 d. iki balandžio 30 d., tačiau pagal priemonės veiklą „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“ paraiškų rinkimas bus tęstinis ir paraiškas galima teikti iki gruodžio 31 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-18
Aplinkos ministerija siūlo ir kaimiškų teritorijų žemę perduoti savivaldai
Aplinkos ministerija parengė ir suinteresuotoms institucijoms teikia derinti Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas, numatančias visos valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms ir valstybinės žemės sklypų nuomos, panaudos sutarčių sudarymo funkcijas perduoti vykdyti ne savivaldybių taryboms, o merams. Valstybinės žemės perdavimas kaimų gyvenamosiose vietovėse ir savivaldybių savarankiškumo stiprinimas numatyti ir XIX Vyriausybės programoje ir yra vienas iš Aplinkos ministerijos veiklos prioritetų.
Projektais siekiama tęsti valstybinės žemės pertvarką užtikrinant racionalesnį valstybinės žemės valdymą, siekiant didesnės naudos visuomenei.
Priėmus įstatymų pakeitimus, bus užtikrintas racionalesnis valstybinės žemės naudojimas. Procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, taps vieningos, nuoseklios ir kaimo gyvenamosiose vietovėse nesiskirs nuo miestuose ir miesteliuose atliekamų procedūrų. Įstatymų pakeitimai naudingi ir fiziniams asmenims tvarkant kasdienius klausimus, susijusius su valstybine žeme, ir juridiniams asmenims, kurių veikla siejama su nekilnojamuoju turtu ir jiems tenka spręsti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo klausimus.
Tikimasi, kad šiuo metu savivaldybių tarybų vykdomas valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos sutarčių tvirtinimo funkcijas perdavus vykdyti merams, procesai sutrumpės, žmonėms nereikės laukti, kol įvyks savivaldybių tarybų posėdžiai, o valstybinė žemė bus įveiklinta greičiau.
Savivaldybėms nebūtų perduodama ta valstybinė žemė, kuri patikėjimo teise jau perduota kitiems subjektams.
2024 metų pradžioje baigus žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos pirmąjį etapą, savivaldybėms jau perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų). Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių bei nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduota Vilniaus miesto savivaldybei – 7 136 sklypai ir 7 756 ha.
Šios Aplinkos ministerijos siūlomos pataisos įsigaliotų nuo 2027 m. liepos 1 d.
Pastabas ir pasiūlymus dėl parengtų įstatymų pakeitimų galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki kovo 4 d.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-02-17
G. Paluckas: Lietuva privalo didinti žemės ūkio sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę
Vyriausybė šiuo metu ruošia priemonių planą kurio tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus našumą, sako premjeras Gintautas Paluckas. Anot jo, šiuo metu pagal vieno žemės ūkio paskirties hektaro sukuriamą vertę Lietuva yra Europos Sąjungos valstybių sąrašo gale. „Turime ieškoti būdų ir kaip didinti pridėtinę žemės ūkio sektoriuje sukuriamą vertę, investuodami į našumą ir pirminės produkcijos perdirbimą. Tai svarbūs klausimai, kurie bus atliepiami ir šiuo metu ruošiamame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, jų sprendimų pažangai skirsiu ir asmeninį dėmesį“, – po susitikimo su žemės ūkio sektoriaus atstovais sakė premjeras G. Paluckas.
„Nes dabar pagal sukuriamą iš hektaro vertę rikiuojamės ES gale. Tai kokių reikia priemonių, investicijų, paramos mechanizmų ir apie tai šnekėjome“, – sakė jis. Tokį poreikį smarkiai didinti sektoriaus efektyvumą mato ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Tačiau, pabrėžia jis, nors Vyriausybės programos idėjos ūkininkams tinka, tam reikalingas papildomas finansavimas.
„Turime ieškoti būdų ir kaip didinti pridėtinę žemės ūkio sektoriuje sukuriamą vertę, investuodami į našumą ir pirminės produkcijos perdirbimą. Tai svarbūs klausimai, kurie bus atliepiami ir šiuo metu ruošiamame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, jų sprendimų pažangai skirsiu ir asmeninį dėmesį“, – po susitikimo su žemės ūkio sektoriaus atstovais sakė premjeras G. Paluckas. „Nes dabar pagal sukuriamą iš hektaro vertę rikiuojamės ES gale.
Tai kokių reikia priemonių, investicijų, paramos mechanizmų ir apie tai šnekėjome“, – sakė jis. Tokį poreikį smarkiai didinti sektoriaus efektyvumą mato ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Tačiau, pabrėžia jis, nors Vyriausybės programos idėjos ūkininkams tinka, tam reikalingas papildomas finansavimas.
Todėl norime stiprinti gyvulininkystę, kelti pridėtinę vertę iš to paties ploto. Mes stipriai atsiliekame nuo ES vidurkio“, – žurnalistams sakė I. Hofmanas. „Taip pat reikalingas finansavimas įgyvendinti programą.
Žemdirbiai pripažino, kad programa yra tikrai gera ir ambicinga. Bet be papildomo finansavimo, didelio proveržio negali būti“, – pridūrė jis. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigiamai įvertino tokį politikų pasiryžimą spręsti sektoriaus problemas. Anot jo, Lietuvos žemės ūkio sustiprinimas yra svarbus atsižvelgiant į geopolitinę situaciją pasaulyje.
„Nauja Vyriausybė, nauja ministerija, naujos komandos ir matosi, kad pozityvą ir bendrą susikaupimą parodo tiek premjeras, tiek ministras. O kaip toliau seksis bus matyti. Bet to Lietuvai smarkiai reikia, nes matome geopolitinę situaciją pasaulyję“,– sakė A. Svitojus.
Anot žemės ūkio rūmų pirmininko, taip pat su premjeru buvo aptarti ir maisto produktų kainos klausimai ir kodėl joms augant ūkininkai gauna išskirtinai žemas pajamas.
„Bendri klausimai, kurie mus apjungia, tai PVM klausimas, nes tai labai svarbu, nes matome brangstančius maisto produktus. Pelno pasiskirstymas yra milžiniškas, gamintojas negauna pajamų, o vartotojas sukuria pelną kažkam, bet negali įpirkti maisto produktų už sąžiningas kainas“,– komentavo jis. „Mes buvome šalis su pigesniu ir kokybišku maistu, bet dabar tampame brangiausia, o kokybė mažėja. Reiškia reikia kažką spręsti“,– sakė jis.
