Žemės ūkio naujienos: 2025-02-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Aplinkos viceministras: aiškinsimės, ar veikia 500 ha žemės įsigijimo ribojimai
Aplinkos ministerija aiškinsis, kokiu mastu dabar apeinamas ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės. Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, be to, sako, kad bus peržiūrimi buvusios valdžios užmojai dėl valstybinės žemės pardavimo.
„Pirmiausia reikia išsianalizuoti situaciją, ką šiuo metu ir darysime – Valstybės duomenų agentūros užprašyta informacijos. Pasižiūrėsime, kiek plačiai paplitęs tas ar apėjimas, ar piktnaudžiavimas. Jeigu yra įstatymas, jis turi veikti. Tada žiūrėsime, kokių žingsnių imtis, kad tas įstatymas seniai galiojantis įgytų savo galią“, – antradienį po susitikimo su Žemės ūkio rūmų atstovais BNS teigė viceministras.
„Neprašysime apie žmones (ir įmones – BNS) duomenų, prašysime bendrai situacijos – kiek tokių atvejų yra. Kad sisteminį sprendimą surastume. Nerankiosime po vieną. Kai žinosime informaciją, žengsime kitą žingsnį. Jis greičiausiai priklausys ne nuo vienos Aplinkos ministerijos“, – pridūrė R. Krugelis.
Pasak jo, bus ieškoma būdų, kaip nebeleisti dideliems žemės turėtojams jos įsigyti dar daugiau, juolab kad valstybės vadovai kalba apie galimą valstybinės žemės pardavimą taip siekiant surinkti daugiau pinigų gynybai.
„Svarstoma apie tolesnį valstybinės žemės pardavimą ir tada vėl atsiduriame situacijoje, kai turintys gal ir ne visai legaliais būdais daug žemės vėl gaus teisę įgyti besiribojančią žemę. Buvo sutarta išsispręsti šį klausimą, padaryti, kad įstatymas (dėl 500 ha „lubų“ – BNS) veiktų ir tada spręsti valstybinės žemės pardavimo gynybos tikslais klausimą“, – BNS kalbėjo viceministras.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas BNS teigė, kad susitikime aiškintasi, ko reikėtų imtis, kad įstatymas dėl draudimo įsigyti daugiau negu 500 ha nebūtų apeinamas.
„Tie, kas turi potencialą žemę dirbti, negali įsigyti, o kai ji pakliūna įmonėms, nebeparduodama kaip žemė, o dažniausiai – kaip akcijos. Įmonės parduodamos su žeme“, – BNS tvirtino.
Pasak V. Buivydo, žemės ūkio situacija bloga ne vienoje Europos Sąjungos šalyje, todėl Briuselyje jau svarstoma, ar nereikėtų atsisakyti ūkininkavimo rėmimo. Jo teigimu, ir Lietuvoje reikia pradėti diskusijas, kokio dydžio ūkius reikia remti.
„Rėmimas praranda prasmę siekiant išlaikyti kaimų gyvybingumą, kuris neskatinamas, jeigu žemės didelės koncentracijos atiduodamos į kelių ar kelių dešimčių žmonių rankas. Yra Vengrijos pavyzdys, kai valdžios atstovai prisipirko žemių, gavo europines investicijas“, – kalbėjo V. Buivydas.
„Mes statome ant kortos visą kaimo rėmimo klausimą“, – pridūrė jis.
Pasak V. Buivydo, Lietuvoje dabar yra 2,2 mln. ha dirbamos žemės.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2025-02-18
Netrukus – paskolos investicijoms į žemės ūkio valdas
Nuo kovo 3 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priims paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (lengvatinėms paskoloms). Paraiškas bus galima teikti iki liepos 4 d., tačiau ne ilgiau nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma. Paraiškos priimamos tik darbo dienomis nu 8.00 val. iki 17.00 val.
Lengvatinėms paskoloms skirta 19 143 575 Eur.
Remiama veikla
Paramos lėšomis remiama žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose.
Taip pat remiamas žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.
Remiami šie žemės ūkio sektoriai: pieninė galvijininkystė, mėsinė galvijininkystė ir kiti gyvulininkystės sektoriai, augalininkystė, sodininkystė, daržininkystė bei uogininkystė.
Galimi pareiškėjai:
ūkininkai, fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai;
juridiniai asmenys (savo vardu įregistravę valdą), užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai; pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas.
Paskolos sąlygos
Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 200 000 Eur.
Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.
Jei kreipiamasi lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui, ilgiausias paskolos laikotarpis – 3 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.
Palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai. Palūkanų norma finansų tarpininkų lėšų daliai, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, nustatoma finansų tarpininkų atrankos sąlygose.
Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Atkreiptinas dėmesys, kad vienam galutiniam naudos gavėjui gali būti suteikta tik viena paskola.
Paraiškų pateikimo būdas
Paraiška tik dėl lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (toliau – ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt. Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 17 valandos. Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-18
ŽŪR: neveikiantis ribojimas ūkininkams įsigyti iki 500 ha žemės didina stambių ūkių koncentraciją
Ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems subjektams valdyti ne daugiau nei 500 hektarų žemės plotą yra neveiksmingas, todėl Lietuvoje didėja stambių ūkių koncentracija, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas. Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis savo ruožtu teigė, kad ministerija įvertins tvarką reglamentuojantį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, tačiau apie konkrečius sprendimus dar nekalba.
„Keliame klausimus dėl 500 hektarų žemės įstatymo, nes mes matome tai kaip vieną tokių didesnių problemų, kas liečia regionų plėtrą ir bendrą ūkio pasiskirstymą. Kada 500 hektarų ribojimas yra apeinamas, tuo didesnė žemės koncentracija atitenka vis mažesniam žmonių ratui“, – Eltai po žemdirbių atstovų susitikimo su aplinkos ministru antradienį kalbėjo V.Buivydas.
„Dalis žemdirbių problemų buvo žinomos, kaip ir tas neveikiantis žemės įsigijimo apribojimas. Šiandien numatyta padaryti analizę, pasižiūrėti, kiek plačiai tai buvo paplitę ir imtis žingsnių, kad tas įstatymas veiktų“, – Eltai teigė jis.
V.Buivydas taip pat sakė išgirdęs teigiamai nuteikiančią žinutę iš ministerijos, kad sprendimų bus ieškoma. „Jie greitų sprendimų nesuruošia priimti. Minėjo ministras, kad dėl 500 hektarų buvo kalbėta su žemės ūkio ministru Igno Hofmanu. Jų pozicija yra tokia, kad įstatymas turi veikti, tai džiugina“, – aiškino jis.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. 2023 m. pradžioje Aplinkos ministerija siūlė žemės įsigijimo apribojimą panaikinti, tačiau vėliau ketinimo atsisakė. Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra sakęs, kad ministerija nesiūlys jokių teisės aktų pakeitimų, tačiau pažadėjo stiprinti vidines tvarkas ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) kontrolę.
Palaiko nenaudojamos valstybinės žemės pardavimą gynybos reikmėms
Iki 2030-ųjų siekiant gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir šiam tikslui politikams svarstant parduoti nenaudojamus valstybinės žemės sklypus, ūkininkų atstovai tikina iniciatyvą palaikantys, tačiau pirmiausia ragina atsižvelgti į žemės ūkio stambėjimo problemą šalyje. „Žemė yra mūsų nacionalinis turtas ir brangiausia, ką turi valstybė, ir, jeigu mes ją parduosime taip paprastai, nesutvarkę įstatymo, kuris šiandien neveikia, aš manau, kad tai bus tiesiog tam tikrų interesų grupių naudos gavimas ir tai bus neteisinga“, – pažymėjo ŽŪR vicepirmininkas.
„Pirmiausia turime sutvarkyti žemės įstatymą, kad 500 hektarų ribojimas veiktų, o po to ieškokime galimybių, kaip ir kam tokiomis sąlygomis parduoti valstybinę žemę“, – sakė V.Buivydas. Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo dalį lėšų gynybos reikmėms surinkti įveiklinant – išnuomojant ir parduodant – nenaudojamus valstybinius žemės ūkio paskirties ir miškų plotus. Politikų skaičiavimais, toku būdu valstybė iš viso papildomai galėtų surinkti virš 3 mlrd. eurų pajamų. Dar pernai gruodį Seimas po pateikimo pritarė konservatoriaus Kazio Starkevičiaus siūlymui, kuriuo būtų leidžiama ne aukciono būdu parduoti iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus ir dalį miškų teritorijos, o gautos lėšos būtų pervedamos į Valstybės gynybos fondą.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nenustoja ieškoti sprendimų, padedančių efektyviau ir greičiau administruoti paramą, mažindama išteklius, administracinę naštą, tenkančią tiek ūkininkui, tiek organizacijai, bei taupydama visų – klientų ir NMA darbuotojų – laiką. 2024 metais viena iš NMA veiklos krypčių, padėjusių to pasiekti – patikrų proceso optimizavimas, mažinant patikrų skaičių bei vis labiau orientuojantis į nuotolines patikras.
Tai, kad NMA nuosekliai dirba patikrų vietoje optimizavimo kryptimi, rodo iškalbinga statistika – užtikrinant visas NMA būtinas atlikti funkcijas ir procedūrų nuostatas, patikras vietoje atliekančių darbuotojų skaičius nuo 2016 m. iki 2024 m. sumažėjo 2 kartus (nuo 160 iki 77 darbuotojų). Per šį laikotarpį nuvažiuotų kilometrų skaičius sumažėjo 3,5 karto (nuo 3 205 916 km iki 910 544 km). Tai lėmė ir patikroms atlikti skirtų visureigių skaičiaus mažėjimą – 2024 metais NMA jų sumažino 2 kartus (nuo 196 iki 89 visureigių).
Tai procesas, kuriam tiesioginės įtakos turėjo patikrų vietoje skaičiaus mažėjimas: 2024 m. lyginant su 2023 m. apskritai buvo atlikta net 1 820 vnt. mažiau patikrų važiuojant į projektų vykdytojų valdas / projektus, tai – 9 proc. mažiau visų atliktų patikrinimų, įskaitant ir investicinių priemonių patikras.
Tam tikrais atvejais NMA, gavusi Žemės ūkio ministerijos pritarimą, nusprendžia atsisakyti patikrų, kitais atvejais – pereiti prie nuotolinių patikrų.
Sumažintas patikrų skaičius
2024 m., ŽŪM pritarus ne vienam NMA siūlymui dėl patikrų masto mažinimo, jie nedelsiant buvo pradėti įgyvendinti. Tai:
* Nuo 5 proc. iki 1 proc. sumažinta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonių patikrų minimali imtis.
* Nebeatliekamos planinės patikros, kai ūkininkai laikosi paramos sąlygų reikalavimų mažesniuose nei 10 ha ūkiuose.
* Pradėjus šio sprendimo vykdymą, nuo 2024 m. tikrinamų ūkių, kuriuose buvo vykdomos atitikties paramos sąlygų reikalavimams patikros, skaičius sumažėjo net apie 65 proc. Tokių ūkių patikrų skaičius kasmet sieks nuo 415 iki 550 (vietoj įprastų 1 300 ūkių).
Sumažintas Nacionalinės paramos priemonių atsirenkamų patikrai vietoje projektų kiekis – jų atrankos procentas sumažėjo iki 1–0,5 proc.
Ūkių tikrinimas nuotoliu
Jau ankstesniais metais pasiteisinus sprendimui ieškoti būdų, kaip panaudojant inovatyvius įrankius ar technologijas optimizuoti patikrų procesus, toliau buvo tobulinama „NMA agro“ programa bei Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS). Šie įrankiai, naudojant IT sprendimus (naudodamiesi mobiliąja programa „NMA agro“, gali patys dalyvauti patikrinimo procese ir pranešti apie įvykdytas veiklas atsiųsdami dirbamo lauko nuotraukas) ar palydovinius vaizdus (ALNSIS), vietoje fizinių patikrų NMA leidžia vykdyti nuotolines ir automatizuotas patikras.
Taip 2024 m. buvo patikrinta net 55 proc. valdų (2022 m. buvo patikrinta vos 25 proc.). Naujovės leido efektyviau administruoti procesus ir geriau atliepti klientų poreikius.
Pažanga juntama kiekvienais metais – 2024 metais nuotoliu buvo patikrinta 1 proc. daugiau laukų nei 2023 metais.
Patikrų skaičius bus mažinamas ir ateityje
Orientuodamasi į tai, kas geriau klientui, NMA ir toliau sieks tobulinti patikrų mechanizmą bei mažinti patikrų skaičių. Jau dabar ŽŪM pateiktas siūlymas sumažinti bitininkystės sektoriaus atrankų patikroms atlikti procentą nuo 5 iki 1 proc., o siekiant mažinti fizines ūkininkų patikras pateiktas siūlymas dėl platesnio „NMA agro“ naudojimo atliekant nacionalinės paramos, 2014–2020 m. žuvininkystės priemonių patikras. Taip pat teikti siūlymai dėl nacionalinės paramos patikrų vietoje atrankos procento mažinimo.
Pritarta dar vienam Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) siūlymui. Mažinant administracinę naštą paramos gavėjams, įgyvendinantiems projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ (Priemonė) veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“, nereikės teikti tarpinių projekto įgyvendinimo ataskaitų paskutiniais projekto įgyvendinimo metais.
Pagal anksčiau galiojusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisykles šiais metais (2025-aisiais) paramą pagal Priemonę gavę asmenys būtų turėję teikti projekto įgyvendinimo tarpines ir galutines ataskaitas vieną po kitos vos kelių mėnesių skirtumu. Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinti NMA siūlyti pakeitimai, t. y. nuspęsta atsisakyti tarpinės projekto įgyvendinimo ataskaitos tada, kai ir tarpinės, ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos turi būti teikiamos paskutiniais projekto įgyvendinimo metais. Nuo šiol, kai tarpinės ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitų teikimo metai sutampa, paramos gavėjai turės pateikti tik galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.
Taip mažės paramos gavėjams tenkanti administracinė našta, o paramos administravimo procesas taps paprastesnis.
