Žemės ūkio naujienos: 2025-02-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Atnaujinti Valdymo reikalavimai ūkininkams nesukurs naujų prievolių
Šią savaitę įsigalioję pakeisti Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai nesukuria ūkininkams naujų prievolių, o tik susieja išmokų gavimą su galiojančių nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Valdymo reikalavimų apraše nuostata dėl tręšimo plano rengimo yra šiek tiek susiaurinta, t. y. planas turi būti rengiamas tiems plotams, kuriuose yra tręšiama mėšlu ar srutomis ir azoto turinčiomis trąšomis.
Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše planas reikalingas tręšiant mėšlu ar srutomis ir tręšiamaisiais produktais (kurie apima kalkes, durpes, augimo stimuliatorius, azoto turinčias trąšas ir t. t.), o tai kėlė ūkininkų nepasitenkinimą.
Taigi tręšimo planas reikalingas kai:
* tręšiama mėšlu ir azoto turinčiomis trąšomis;
* tręšiama srutomis ir azoto turinčiomis trąšomis;
* tręšiama mėšlu ir srutomis bei azoto turinčiomis trąšomis.
Jeigu ūkis vienus laukus tręš tik mėšlu arba srutomis, o kitus – tik tręšiamaisiais produktais, pagal Valdymo reikalavimus azoto turinčiomis trąšomis tręšimo planas nereikalingas. Tręšimo planas rengiamas tręšiamiems laukams, ne ūkiui.
Planuojami pokyčiai
„Šiuo metu deriname Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimus dėl tręšimo plano reikalavimų pakeitimų, kurie sumažintų administracinę naštą ūkininkams. Svarstome nustatyti tręšiamojo lauko plotą, nuo kurio žemdirbiams būtų privalomas tręšimo planas.
Šiuo pakeitimu būtų siaurinamas tręšiamųjų produktų kiekis ir siūlomos tik azoto turinčios trąšos, o tręšimo prievolė atsirastų tik žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis, ir azoto turinčiomis trąšomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Žemdirbiams, tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis, naujos tręšimo plano nuostatos buvo taikomos jau nuo praėjusių metų lapkričio 6 d., kai įsigaliojo Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai, kuriuos pasirašė buvę žemės ūkio ir aplinkos ministrai. Iki tol asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalėjo turėti tręšimo planą. Šis reikalavimas buvo taikomas tik tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis.
2024 m. lapkričio 5 d., tuomečiams aplinkos ir žemės ūkio ministrams pasirašius įsakymą „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, tręšimo plano prievolė numatoma tik tręšiantiems tą patį lauką mėšlu ir (ar) srutomis, ir tręšiamaisiais produktais, neatsižvelgiant į tręšiamo ploto dydį. Pagal šią nuostatą asmenys, kurie tręšia tik mėšlu ir (ar) srutomis, neprivalo sudaryti tręšimo plano, tačiau patręšus tą patį lauką ir tręšiamaisiais produktais, tręšimo planas yra privalomas, neatsižvelgiant į panaudotų tręšiamųjų produktų kiekį ir tręšiamojo lauko plotą.
Pagal ES direktyvos nuostatas, Valdymo reikalavimai, reglamentuojantys tręšimo planus, turi būti tokie patys, kaip nacionalinėje teisėje. Taigi 2024 m. lapkričio 5 d. patvirtinus Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimą, turėjo būti pakeistas ir Valdymo reikalavimų aprašas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-14
Papildoma informacija dėl Mėšlo ir srutų aprašo bei Valdymo reikalavimų
Tręšimo plano rengimo prievolė numatyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342. Iki 2024 m. lapkričio 5 d. asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalėjo turėti tręšimo planą. Šis reikalavimas buvo taikomas tik tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis.
Nuo 2024 m. lapkričio 5 d. minėto aprašo pakeitimas patvirtintas aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu Nr. D1-374/3D-764 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo keitimu tręšimo plano rengimo prievolė numatoma tik asmenims, tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais (azoto trąšomis), tačiau nenustatytos išimtys tręšiamo ploto dydžiui. Pagal šią nuostatą, asmenys, kurie tręšia tik mėšlu ir (ar) srutomis, neprivalo sudaryti tręšimo plano. Tręšiantys tik tręšiamaisiais produktais (azoto trąšomis) rengti tręšimo plano taip pat neprivalo. Tręšimo planas yra privalomas tik tada ir tik tam laukui, kuris tais pačiais metais yra patręšiamas ir mėšlu, ir (ar) srutomis, ir tręšiamaisiais produktais (azoto trąšomis), neatsižvelgiant į panaudotų tręšiamųjų produktų kiekį ir tręšiamojo lauko plotą.
Valdymo reikalavimų rengimo pagrindas
Valdymo reikalavimai turi būti parengti vadovaujantis Reglamento 2021/2115 III priede nurodytais ES teisės aktų (reglamentų ir direktyvų) konkrečiais straipsniais ar jų dalimis. Direktyvų atveju Valdymo reikalavimai turi būti nustatyti taip kaip direktyva perkelta į nacionalinius teisės aktus.
Vandens apsaugą reglamentuoja 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 4 ir 5 straipsniai, kurie perkelti į Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą. Atsižvelgiant į tai, Valdymo reikalavimai yra parengti pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą.
Valdymo reikalavimų aprašo tikslinimas, kuris buvo pasirašytas šią savaitę, buvo atliktas, nes neatitiko 2024 lapkričio 5 d. patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatų dėl tręšimo plano rengimo. Valdymo reikalavimų apraše nuostata dėl tręšimo plano rengimo yra šiek tiek susiaurinta t. y. planas turi būti rengimas tiems plotams, kuriuose yra tręšiama mėšlu ar srutomis ir azoto turinčiomis trąšomis. Šiuo metu vis dar galiojančiame mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše planas reikalingas tręšiant mėšlu ar srutomis ir tręšiamaisiais produktais (kurie apima kalkes, durpes, augimo stimuliatorius, azoto turinčias trąšas ir t. t.), o tai kėlė ūkininkų nepasitenkinimą.
Pagal direktyvos nuostatas Valdymo reikalavimai, reglamentuojantys tręšimo planus, turi būti tokie pat, kaip nacionalinėje teisėje. Patvirtinus 2024 m. lapkričio 5 d. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimą lygiagrečiai turėjo būti keičiamas ir Valdymo reikalavimų aprašas.
Valdymo reikalavimuose neliko anksčiau buvusio 30 ha ploto, nuo kurio buvo reikalingas tręšimo planas, tačiau šiuo metu derinamame Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo projekto 23 punkte yra numatyta sąlyga, kad „Žemės ūkio veiklos subjektas, tręšiantis ir mėšlu, ir (ar) srutomis, ir azoto turinčiomis trąšomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalės turėti nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą konkrečiam laukui ir tręšiant neviršyti tręšimo plane apskaičiuotų mėšlo ir (ar) srutų ir kitų azoto turinčių trąšų kiekio. Tręšimo planas turi būti saugomas ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo datos. Tręšimo planas gali būti sudarytas naudojantis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (https://paseliai.vic.lt) Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtu Tręšimo planavimo funkciniu komponentu (toliau – PPIS).“
Taigi, tręšimo planas PRIVALOMAS tokiais atvejais, kai laukas:
*tręšiamas ir mėšlu, ir azoto turinčiomis trąšomis;
*tręšiamas ir srutomis, ir azoto turinčiomis trąšomis;
*tręšiamas ir mėšlu, ir srutomis, ir azoto turinčiomis trąšomis.
Visais kitais atvejais tręšimo planas yra NEPRIVALOMAS.
Iki tręšimo sezono bus pakeistas šiuo metu derinamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuriame bus grąžintas iki 30 ha plotas, kuriam tręšimo planas bus neprivalomas. Tręšimo planas bus reikalingas, kaip ir anksčiau, tik tada, kai bus tręšiama 30 ha ir didesnis plotas ir tik tuo atveju, jei bus tręšiama kompleksiškai, t.y. ir mėšlu, ir (ar) srutomis, ir tręšiamaisiais produktais (azoto trąšomis). Tręšimo planas privalomai turės būti rengiamas tręšiamiems laukams, o ne visam ūkiui. Jeigu ūkis atskirus laukus tręš išskirtinai tik mėšlu arba srutomis, o kitus – išskirtinai tik mineralinėmis trąšomis, tręšimo planas nebus privalomas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-15
NMA ir VAT susitarė dėl papildomos kenksmingų augalų apsaugos produktų naudojimo kontrolės ir patikrų bei sankcijų skaičiaus sumažinimo
Šiandien Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) atstovai susitiko pratęsti diskusijos dėl galimybių didinti nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimo kontrolę ir mažinti administracinę naštą klientams. NMA ir VAT atstovai vieningai sutarė, kad ūkininkus, naudojančius savo laukuose aplinkai kenksmingus augalų apsaugos produktus, būtina griežtai kontroliuoti.
Minėta problema pakankamai aštri, todėl sutarta teikti siūlymus dėl teisės aktų keitimo, kad NMA sankcijas galėtų taikyti ne tik už nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimą, bet ir už jų saugojimą bei tiekimą į rinką.
Institucijų atstovai nusprendė, kad ir toliau turėtų būti aktyviai komunikuojama apie nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimo žalą, siekiant, kad patys ūkininkai sąmoningai atsisakytų naudoti nelegalius produktus. Tuo tarpu aktyvūs ir neabejingi piliečiai raginami apie nelegaliai naudojimus augalų apsaugos produktus informuoti NMA bei VAT nurodytais kontaktais.
Susitikimo metu taip pat sutarta išplėsti institucijų bendradarbiavimo sutartį ir keistis NMA ir VAT atliktų ūkių patikrų rezultatais. Tai padės mažinti administracinę naštą ūkininkams –atsisakyti besidubliuojančių patikrų, t. y. atlikti patikrą nebebūtų vykstama du kartus. Sutarties keitimą planuojama pasirašyti dar šį mėnesį.
Ne mažiau svarbus sutarimas – inicijuoti teisės aktų keitimą, kad būtų parengtas bendras pažeidimų, kuriuos galima ištaisyti, sąrašas. Tai vienas iš sankcijų mažinimo veiksmų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-13
Planuojantiems ūkių ateitį – lengvatinės paskolos tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas
Nuo šių metų kovo 3 d. iki rugpjūčio 29 d. ūkininkai, planuojantys investuoti į technologijas, kurios mažina poveikį aplinkai, padeda užtikrinti geresnes gyvūnų laikymo sąlygas ar planuojantys biodujų gamybą, turi galimybę kreiptis lengvatinių paskolų. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ lengvatinėms paskoloms numatyta skirti 5 mln. eurų.
Norintiems pasinaudoti galimybe gauti lengvatinį kreditą, verta suskubti, nes ribotos trukmės kvietimas galioja tol, kol bus pasiekta paraiškų etapui numatyta lėšų suma.
Šia priemone siekiama palengvinti ūkininkų finansinę naštą, investuojant į ŠESD mažinančių technologijų diegimą, atsinaujinančiosios energijos gamybą ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų diegimą.
Kaip numato SP intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės, priemone remiamos investicijos trijose srityse:
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimui ūkyje.
Biodujų gamybai iš paskolos gavėjo ūkyje susidarančio mėšlo ar kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų, jei pagamintos biodujos, elektros energija ar šiluma naudojamos valdos reikmėms.
Investicijoms į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės standartų.
„Ši intervencinė priemonė sukurta siekiant paskatinti ūkius pereiti prie tvaresnių, aplinką tausojančių bei gyvūnų gerovę užtikrinančių technologijų“, – sako Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė.
Investuodami į tvarius sprendimus, ūkiai prisideda ne tik prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, bet ir investuoja į savo ateitį, tampa konkurencingesni ir atsparesni rinkos pokyčiams.
Lengvatinių paskolų privalumas – greitis ir paprastumas
Žemės ūkio ministerijos specialistai pastebi, kad didesnio ūkininkų susidomėjimo sulaukia kvietimai teikti paraiškas dėl dotacijų, kurios derinamos su paskolomis, nei vien tik dėl lengvatinių paskolų. Taip praleidžiama puiki galimybė pasinaudoti ranka pasiekiamomis lėšomis, kurias galima investuoti tiek į materialųjį ir nematerialųjį turtą, tiek apyvartiniam kapitalui papildyti.
„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad dotacija yra daugiau privalumų turinti paramos forma, tačiau pažvelgus giliau matyti, kad lengvatinė paskola dažnu atveju yra paprastesnė, greitesnė, efektyvesnė paramos forma“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė.
Lengvatinės paskolos lėšomis suteikiama galimybė ne tik investuoti į gamybinių pastatų ar kitų gyvulininkystės ūkio statinių statybą, rekonstravimą, kapitalinį remontą, technologinius įrenginius bei skaitmenines ūkininkavimo technologijas, tačiau įsigyti ir ūkinius gyvūnus.
Paskolos lėšomis galima finansuoti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
„Paskolos apyvartiniam kapitalui suteikia galimybę ūkininkams įsigyti trumpalaikį turtą (pvz., sėklas, pašarus, trąšas, augalų ir gyvūnų apsaugos priemones, degalus, tepalus), apmokėti darbo užmokestį, kitus mokesčius, turto draudimo išlaidas, komunalines išlaidas ir pan., taip išvengiant finansinių sunkumų sudėtingesniais ūkininkavimo laikotarpiais ar esant kitoms nenuspėjamoms situacijoms“, – paskolų privalumus vardija L. Golubevaitė.
Kas gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos?
Į NMA dėl lengvatinių paskolų tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas gali kreiptis tiek fiziniai asmenys, turintys savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.
Reikalavimas dėl žemės ūkio valdos registravimo netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Kokios lengvatinės paskolos teikimo sąlygos ir dydis?
Lengvatinės paskolos yra patrauklesnės nei skolinimasis rinkos sąlygomis. Taip yra dėl to, kad palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų lėšų daliai – t. y., 30 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR, o 70 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Didžiausia lengvatinės paskolos suma vienam pareiškėjui negali viršyti 200 000 eurų, o ilgiausias jos grąžinimo laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, arba 3 metai, jei kreipiamasi lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui.
Paraiškų teikimo tvarka
Siekiant gauti lengvatinę paskolą, pirmiausia reikia pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos kvietimo teikti paraiškas galiojimo metu, t.y, nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., paraiškos priimamos tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val.
NMA įvertinusi paraišką ir nustačiusi, kad projektas tinkamas finansuoti, išduoda pažymą, su kuria per 6 mėnesius pareiškėjas gali kreiptis į ILTE atrinktą finansų tarpininką, pristatydamas ir kitus jo reikalaujamus dokumentus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-02-13
Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto – kviečia ateitį kurti kartu
Šią savaitę Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą „Veiksmų planas kitai daugiametei finansinei programai“ (DFP), kuriame išdėstė pagrindinius politinius ir finansinius iššūkius, formuosiančius kitą ilgalaikį Europos Sąjungos (ES) biudžetą. Šis dokumentas – diskusijų, kaip ES biudžetą pritaikyti prie naujų poreikių ir prioritetų, pradžia. Taigi EK pradeda plataus masto kampaniją, įtraukdama valstybių narių vyriausybes, regioninius partnerius ir piliečius.
Kviečiama dalyvauti diskusijoje
ES biudžetas remia ūkininkus, mokslininkus, verslą ir regionus visoje Europoje. Jis atliko esminį vaidmenį įveikiant pandemijos ir energetikos krizės pasekmes bei užtikrinant paramą Ukrainai. Naujas ilgalaikis biudžetas, kuris įsigalios 2028 m., turės atitikti didėjančius lūkesčius.
ES biudžetas skirtas visiems europiečiams, todėl jie turi galimybę išsakyti savo nuomonę apie jo ateitį. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kurios truks 12 savaičių.
Taip pat bus surengtas piliečių forumas, kuriame 150 europiečių pateiks konkrečias rekomendacijas. Be to, EK narys Piotras Serafinas, atsakingas už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąjį administravimą, šiemet keliaus po Europą, konsultuodamasis su nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis bei biudžeto naudos gavėjais.
Oficialų pasiūlymą dėl naujojo DFP EK planuoja pateikti 2025 m. liepą.
