Žemės ūkio naujienos: 2025-02-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Artėja metas kreiptis dėl paramos melioracijos sistemoms rekonstruoti
Kovo 3 d. – balandžio 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ veiklą „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“. Šiam kvietimui numatytas 7 802 396Eur biudžetas. Iš jų ne daugiau kaip 5 523 291 Eur Sostinės regionui.
Galimi pareiškėjai
Paramos gali kreiptis:
* žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai;
* melioracijos sistemų naudotojų asociacijos;
* fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių valdomos žemės ribos sutampa su rekonstruojamos melioracijos sistemos ribomis (veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį);
* savivaldybės.
Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai, asociacijos ir fizinių ar juridinių asmenų grupės turi teikti projektus kartu su savivaldybe, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį.
Tinkamos investicijos
Vykdant esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklą tinkamos finansuoti yra melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimo išlaidos, naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtų projekto reikmėms, išlaidos.
Pagal šią veiklą parama skiriama ir bendrosioms išlaidoms – jų dalis gali būti ne didesnė kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.
Paramos dydis ir intensyvumas
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 300 000 Eur.
Paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jei pareiškėjas nori mažesnio paramos intensyvumo, jis negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Paraiškų pateikimas
Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt. Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju, vadovo parašu) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos.
Atkreiptinas dėmesys, kad paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne anksčiau kaip kvietimo teikti paramos paraiškas pirmą dieną 00.00.00 val. ir ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 23.59.59 val.
Paraiškų vertinimas ir atrankos kriterijai
Paraiškos, pateiktos dėl melioracijos sistemų rekonstravimo, vertinamos atliekant paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą, suteikiant joms už tai atitinkamą balų skaičių ir sudarant paraiškų pirmumo eilę. Paraiškų vertinimas ir atrankos kriterijai išsamiai apibrėžti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ įgyvendinimo taisyklių XII skyriuje.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-19
Dėl ES ir „Mercosur“ susitarimo Seimo komitetas siūlo laikytis nuosaikios pozicijos
Žemdirbių organizacijoms matant daug rizikų, kurias sukels produktų iš Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos „Mercosur“ bloko patekimas į Europos Sąjungos (ES) rinką, Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) Vyriausybei siūlo laikytis nuosaikios pozicijos dėl ES ir „Mercosur“ susitarimo.
„Mūsų sprendimas prašyti Vyriausybės laikytis nuosaikios politikos, nuolat informuoti komitetą apie procedūrų eigą (dėl ES ir „Mercosur“ susitarimo – BNS). Gavus paskutinius Europos Komisijos išaiškinimus pateikti Seimui atnaujintą Lietuvos poziciją dėl ES ir „Mercosur“ sutarimo“, – trečiadienį teigė komiteto pirmininkė socialdemokratė Rasa Budbergytė.
„Tegul būna kaip signalas, kad mes dar… Mes derybų nestabdome“, – pridūrė konservatorius Kazys Starkevičius.
Tuo metu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Eimantas Pranauskas siūlė Lietuvai būti reiklesnei.
„Svarstymus reikėtų konkretizuoti. ES ir mūsų situacija nėra ta pati. Mums ne visiškai tos pačios prekių grupės aktualios kaip ES, ypatingai Prancūzijai, kuri (ES ir „Mercosur“ susitarimui aktyviai priešinasi – BNS). Norėtume daugiau pragmatiško požiūrio“, – komitete teigė E. Pranauskas.
Jis nurodė, kad Lietuva 2023 metais į „Mercosur“ bloko šalis grūdų neeksportavo. Pieno užpernai eksportuota irgi nedaug – už 60 tūkst. eurų. Lietuviškas pienas ir jo produktai keliavo tik į Braziliją.
E. Pranausko teigimu, daugiau lietuviško pieno eksportuota, pavyzdžiui, į Alžyrą (už 8,5 mln. eurų), Nigeriją (už 2,6 mln. eurų).
„Pieno produktų eksporto rinkų požiūriu kažin, ar perspektyvios („Mercosur“ bloko – BNS) šalys. Eksporto pajamų didinimo požiūriu nematome čia (perspektyvų – BNS)“, – teigė jis.
Pasak E. Pranausko, į Lietuvą iš „Mercosur“ šalių galėtų būti tiekiama jautiena, kiauliena, paukštiena, cukrus, biodegalai.
Jo teigimu, asociacija nepajėgi padaryti sutarties pasekmių analizės.
Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis įsitikinęs, kad susitarimas pakenks ūkininkams, nes jiems bus sunku konkuruoti, nes Pietų Amerikos šalyse galioja liberalūs reikalavimai dėl maisto saugos, auginimo, laikymo, kokybės ir tvarumo.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacija vadovas Mindaugas Petkevičius įspėjo, kad į Lietuvą gali patekti genetiškai modifikuotos sojos, nes masiškai kertami Brazilijos Amazonės miškai, kad būtų auginamos sojos ir galvijai.
Tuo metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas atkreipė dėmesį į kol kas numatytas nedideles produkcijos, kuri būtų atgabenta iš „Mercosur“ šalių, kvotas: „Kai atsiras didelė paklausa, nes pajautę pigesnį produktą, vartotojai gali jo prašyti daugiau ir kvotos gali keistis“.
Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus pranešė, kad Lietuvos ir „Mercosur“ šalių prekybos apyvarta siekia 120 mln. eurų. Pasak jo, 2023 metais jautienos iš šių šalių Lietuva importavo už 1,6 mln. eurų, o pernai – už 1,27 mln. eurų.
Seimo Kaimo reikalų komitetas praėjusių metų gruodį yra pasiūlęs Vyriausybei svarstant šį susitarimą ES Taryboje nepritarti jam ir prisijungti prie jį blokuojančių valstybių narių, atsižvelgdamas į Lietuvos žemdirbių nuogąstavimus dėl nesąžiningos konkurencijos.
Be to, komitetas siūlo siekti, kad susitarimo sąlygos būtų peržiūrėtos užtikrinant sąžiningą konkurenciją, žemės ūkio sektoriaus tvarumą. Komitetas taip pat pateikė Vyriausybei konkrečius siūlymus dėl tolesnės derybų pozicijos formavimo. Tarp jų – draudimas į ES rinką patekti produktams, kurių sudėtyje yra ES uždraustų medžiagų arba jos naudojamos jų gamybos ar auginimo procese, taip siekiant apsaugoti aukštus maisto saugos standartus ir užtikrinti sąžiningas sąlygas ES ūkininkams.
ES ir „Mercosur“ susitarimui dar turi pritarti bent 15 iš 27 ES valstybių, atstovaujančių 65 proc. visų ES gyventojų, taip pat Europos Parlamentas. Vokietija, Ispanija nori kuo greičiau finalizuoti susitarimą, jam priešinasi Prancūzija, Lenkija. Nyderlandai, Italija, Austrija taip pat reiškia abejonių. Pavyzdžiui, Estija ir Latvija ragina bendrijos valstybes greičiau susitarimą ratifikuoti.
ES ir „Mercosur“ susitarimo tikslas – sumažinti muitus ir paskatinti prekybą, sukurti vieną didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų su daugiau kaip 700 mln. žmonių. Pietų Amerikoje jis apimtų Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų.
ES derybos su Lotynų Amerikos šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo truko daugiau nei 20 metų.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2025-02-19
Mėlynojo liežuvio ligai plintant Europos valstybėse, VMVT vyksta nuolatinis pasirengimas reaguoti į realų protrūkį
Artėjant šiltajam metų laikui ir mėlynojo liežuvio ligai (MLL) toliau plintant Europos Sąjungos valstybėse (Slovėnija pranešė apie MLL protrūkį 2025 m. vasario mėn.), Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) vyksta nuolatinis pasirengimas reaguoti į galimus protrūkius, ypač kai netrukus prasidės pagrindinių ligos platintojų – smulkiųjų kraujasiurbių mašalų sezonas.
Šiandien VMVT gyvūnų užkrečiamųjų ligų valdymo komanda tikrinosi pasirengimo reaguoti į realų protrūkį algoritmą. Buvo modeliuojama keletas scenarijų ir aptartos skirtingų veiksmų sekos, kurių būtų imtasi, jei užkratas netikėtai pasiektų Lietuvą ir išplistų viename iš didžiųjų ūkių arba vienu metu pasireikštų skirtinguose ūkiuose nutolusiuose regionuose.
Šiuo metu nuosekliai peržiūrima bei tikslinama ligos valdymo strategija, vertinamos šalių, jau susidūrusių su šia liga, patirtys – Belgijos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Slovėnijos.
Be to, peržiūrint pasirengimo planus sprendžiama ir dėl ligos kontrolės priemonių, kaip pavyzdžiui, vabzdžių neskraidymo periodo nustatymo bei vakcinacijos poreikio užtikrinimo, kad ligai pasireiškus nesusidarytų papildomų kliūčių savanoriškai vakcinuotis.
Artinantis ligos protrūkių grėsmei link Lietuvos, aukščiausias budrumo lygis būtinas ne vien instituciniu lygmeniu. Kiekvienas galvijus, įskaitant avis ar ožkas, laikantis ūkininkas taip pat turi ruoštis atvejui, kad liga gali pasireikšti bet kuriuo metu, ir dėti visas pastangas tam išvengti. Šiuo tikslu būtina įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimus ir atidžiai stebėti laikomų galvijų būklę, glaudžiai bendradarbiauti bei konsultuotis su privačiais veterinarijos gydytojais ir VMVT.
Lietuvos ūkiuose šiuo metu auginama per 600 tūkst. galvijų, 125 tūkst. avių bei 14 tūkst. ožkų. Artėjant veršiavimosi laikotarpiui šis skaičius artimiausiu metu tik augs, todėl nuostoliai pasireiškus mėlynojo liežuvio ligai visam gyvulininkystės sektoriui būtų labai dideli ir ekonomiškai skausmingi.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-02-19
EK vizija: tvarus ir konkurencingas žemės ūkis ateityje
Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą dėl ilgalaikės žemės ūkio ir maisto vizijos. Jame pateikiamos gairės, kuriomis vadovaudamasi Europos Sąjunga (ES) sieks, kad visos politikos kryptys atitiktų šią viziją. Pagrindiniai nustatyti iššūkiai – senėjanti ūkininkaujanti visuomenė (tik 12 proc. ES ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų), finansinis nestabilumas ir struktūriniai pokyčiai, dėl kurių neseniai kilo ūkininkų protestai.
Spręsdama šias problemas, ES siekia stiprinti pasitikėjimą ir dialogą visoje vertės grandinėje, aktyviau bendrauti su ūkininkais ir užtikrinti deramą žemės ūkio bendruomenių gyvenimo lygį.
Pagrindinis vizijos ramstis – būsima bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), kuri bus paprastesnė, tikslingesnė ir palankesnė ūkininkams vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, jauniesiems ir naujiesiems ūkininkams bei mišriems ūkiams. Lankstumas leis ūkininkams pritaikyti praktiką pagal savo poreikius, o būsima Bioekonomikos strategija (2025 m.) leis ES tapti pasaulinės bioekonomikos rinkos lydere.
Žemės ūkio sektoriui trūksta daug lėšų, o jaunieji ūkininkai ir moterys susiduria su didžiausiais sunkumais gaunant paskolas. Šiai problemai spręsti ES 2025 m. parengs Kartų atsinaujinimo strategiją.
Tarptautiniu mastu ES išlieka didžiausia žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotoja, kurios prekybos perteklius 2023 m. sieks 70 mlrd. eurų. Tačiau didelė priklausomybė nuo importuojamų baltymų kelia pavojų, todėl ES sieks stiprinti pasaulinius standartus, užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Atsparumas klimato kaitai yra prioritetas, o tikslinės BŽŪP priemonės ir investicijos skirtos tvariai praktikai remti, ypač gyvulininkystės sektoriuje. Tvarumo standartų supaprastinimas ir biurokratinės naštos mažinimas padės ūkininkams ir kartu sumažins „ekologinio plovimo“ riziką.
Vandens trūkumas ir nepalankūs klimato kaitos nulemti meteorologiniai reiškiniai kelia vis didesnį susirūpinimą, ypač Pietų Europoje. Geresnis maistingųjų medžiagų valdymas ir žiedinės ekonomikos praktika yra svarbiausi veiksniai sprendžiant šiuos iššūkius.
EK planuoja kasmet rengti maisto dialogą su maisto sistemos suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojus, gamintojus ir valdžios institucijas, kad visuomenės lūkesčiai būtų suderinti su žemės ūkio praktika.
Papildomi prioritetai – maisto atliekų mažinimas, parama kaimo ekonomikai ir skaitmeninės integracijos bei ryšio kaimo vietovėse stiprinimas.
Žemės ūkio vizijoje akcentuojamos inovacijos, tvarumas ir sąžiningos ekonominės sąlygos, kad būtų užtikrintas jos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus atsparumas ir pasaulinė lyderystė.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-20
Parengta nauja ESPON studija apie teritorijų, kuriose mažėja gyventojų, planavimą
Aplinkos ministerija kviečia susipažinti su ESPON parengta tiksline analize „RURALPLAN – Inovatyvus planavimas demografiškai mažėjančiose (besitraukiančiose) teritorijose“. Maždaug 40 proc. Europos gyventojų jau gyvena regionuose, kur gyventojų mažėja arba jie sparčiai senėja. Tai ypač juntama kaimų regionuose, kuriuose gyventojų mažėjimo tendencija dar labiau išplitusi. Šiuose regionuose trūksta darbo jėgos, siaurėja paslaugų pasiūla.
Šiame tyrime pateikiamos trys pilotinės Europos šalių atvejų analizės (Albulos regionas Šveicarijoje, Malung-Sälen savivaldybė Švedijoje ir Os savivaldybė Norvegijoje) šių teritorijų inovatyviam planavimui taikant ESPON sukurtą metodiką „RUPIL – Kaimo vietovių planavimo ir inovacijų laboratorijos“ (angl. RUPIL – Rural Planning and Innovation Lab) metodą.
Ši ESPON parengta analizė pateikia rekomendacijų, kaip strateginis kaimo vietovių planavimas gali padėti atsigauti šiems regionams.
ESPON yra Europos erdvinio planavimo stebėjimo tinklas (angl. European spatial planning observation network). Ši Europos Sąjungos finansuojama programa padeda valdžios institucijoms, atsakingoms už teritorinės politikos kūrimą. ESPON sujungia mokslinus tyrimus su politika, teikia teritorines analizes, duomenis ir žemėlapius, generuoja įrodymus ir kuria tyrimus, atsižvelgiant į visų lygių Europos vadžios institucijų poreikius.
