Žemės ūkio naujienos: 2025-02-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai raginami kreiptis dėl lengvatinės paskolos pagal populiariausias paramos priemones
Nuo kovo 3 dienos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus pradėtos rinkti paraiškos iš norinčių gauti lengvatines paskolas net pagal 3 Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano populiarias paramos priemones, skirtas investuoti į žemės ūkio valdas, taip pat skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą.
* Nuo kovo 3 iki gegužės 30 d. bus priimamos paraiškos pagal intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, kvietimui skirta 19,4 mln. Eur.
* Nuo kovo 3 d. iki liepos 4 d. bus priimamos paraiškos pagal intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, kvietimui skirta 19,1 mln. Eur.
* Nuo kovo 3 d. iki rugpjūčio 29 d. bus priimamos paraiškos pagal intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, kvietimui skirta 5 mln. Eur.
Visos jau kovą startuosiančios priemonės orientuotos į žemės ūkio veiklos plėtrą kaimo vietovėse: priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tikslas – skatinti ir palaikyti jaunųjų ūkininkų veiklą ir tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse;priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“orientuota į konkurencingumo didinimą bei didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą;priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“skirta gamybos tvarumui didinti.
Dėl paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kviečiami kreiptis tiek fiziniai asmenys – ūkininkai, ne vyresni kaip 40 metų, tiek juridiniai asmenys, kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni nei 40 metų. Jie turi būti pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai ir turėti kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti. Į paramą pretenduojantys jaunieji ūkininkai gali vykdyti žemės ūkio produktų pirminės gamybos bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, veiklas.
Paramos investicijoms į žemės ūkio valdas gali kreiptis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Visi jie turi ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo užsiimti žemės ūkio veikla arba valdoje užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir pateikimu rinkai. Ūkio pajamos iš šios veiklos turi sudaryti ne mažiau kai kaip 50 proc. visų pajamų.
Kokia lengvatinė paskola suteikiama?
Teikiantys nuo kovo paraiškas pagal visas priemones gali gauti lengvatines (su mažesnėmis nei rinkoje esančiomis palūkanomis) paskolas numatytoms veikloms vykdyti – suteikiamos paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Jauniesiems ūkininkams nulinės palūkanos taikomos 60 proc. paskolos daliai, o 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR. Investuojantiems į žemės ūkio valdas nulinės palūkanos taikomos 70 proc. paskolos daliai, o 30 proc. daliai – 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR.
Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui – jaunajam ūkininkui – gali siekti 100 000 Eur, o investuojantiems į žemės ūkio valdas, įskaitant tvarias investicijas, – 200 000 Eur.
Paskolos lėšomis iki 100 proc. galima finansuoti tiek tinkamų investicijų į materialųjį, nematerialųjį, biologinį turtą įsigijimą, taip pat ir sumokėtą PVM, tiek papildyti apyvartinį kapitalą. Apyvartiniam kapitalui papildyti skirtos paskolos lėšomis galima finansuoti trumpalaikio turto įsigijimą, debitorinius įsipareigojimus, darbo užmokestį, kitus mokesčius bei apyvartines išlaidas, būtinas ūkinei veiklai vykdyti. Tai palengvina ūkininkams sezoninius iššūkius, leidžia stabilizuoti veiklą, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas.
Lengvatinė paskola gali būti suteikiama 5 metams, o jei paskolos kreipiamasi pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ vien tik apyvartiniam kapitalui papildyti, – iki 3 metų.
Vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniam valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui (akcininkui, pajininkui, kt.) iš priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola ir tik vieną kartą.
Kaip gauti lengvatinę paskolą?
Norint gauti lengvatinę paskolą būtina atitikti nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus, nustatytus konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse, – atitikimą jiems patvirtina NMA, išduodama 6 mėnesius galiojančią pažymą. Gavusieji NMA pažymą, patvirtinančią jų tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, toliau dėl paskolos jau gali kreiptis į finansų tarpininkus, kurių sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje bei ILTE interneto svetainėje.
Finansų tarpininkas, įvertinęs pareiškėjo tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, priima sprendimą dėl jos suteikimo. Priėmus teigiamą sprendimą, pareiškėjas kviečiamas pasirašyti paskolos sutarties su finansų tarpininku.
Finansų tarpininkų, teikiančių paskolas jauniesiems ūkininkams („Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“), sąrašą rasite ILTE interneto svetainėje.
Finansų tarpininkų, teikiančių paskolas investuojantiems į žemės ūkio valdas („Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“).
Pareiškėjas, gaunantis lengvatinę paskolą, prisiima atitinkamose įgyvendinimo bei administravimo taisyklėse nustatytus įsipareigojimus ir jų privalo laikytis iki paskolos finansų tarpininkui sugrąžinimo.
Išsamią informaciją apie lengvatinės paskolos gavimo eigą rasite ILTE atmintinėje.
Daugiau informacijos
Paraiškos dėl lengvatinės paskolos ir su ja teikiami dokumentai NMA turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt.
Atkreipiame dėmesį, jog paraiškos priimamos tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 17 val.
Svarbu žinoti, jog kvietimas tik lengvatinėms paskoloms gauti gali būti sustabdytas ir anksčiau nei kvietime numatytas paraiškų teikimo laikotarpis, jeigu būtų pasiekta kvietimui skirta paramos suma. Apie paraiškų teikimo sustabdymą informuojama NMA svetainės „Naujienų“ skiltyje – raginame sekti informaciją.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-21
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2025 m. sausio mėnesį
Informuojame, kad 2025 m. sausio mėn. vidutinė natūralaus (4,35 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina siekė 548,93 Eur už toną ir buvo 5,4 proc. mažesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2024 m. gruodžio mėn. – 580,53 Eur už t). 2025 m. sausio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 24,9 proc. didesnė, palyginus su 2024 m. sausio mėn. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2025 m. sausio mėnesį, palyginus su 2024 m. sausio mėn., padidėjo 26,4 proc. ir buvo 423,67 Eur už t.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2025 m. sausio mėnesį už natūralų pieną (4,32 proc. riebumo ir 3,53 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 578,83 Eur už t. Palyginus su 2024 m. gruodžio mėn., ši pieno kaina sumažėjo 5,8 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2025 m. sausio mėn., palyginus su 2024 m. gruodžio mėn., sumažėjo 4,1 proc. ir buvo 444,01 Eur/t Eur už t (2024 m. sausio mėn. – 357,38 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://pienorinka.zudc.lt meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2025 m. sausio mėn.).
2025 m. sausio mėn. buvo supirkta 110,08 tūkst. t pieno, 1,2 proc. daugiau, palyginus su 2024 m. sausio mėn.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-02-20
Lietuvoje 2025 m. sausio pabaigoje – vasario pradžioje kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos sumažėjo, o avižų, kvietrugių ir rapsų – padidėjo
Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2025 m. sausio pabaigoje – vasario pradžioje (5 savaitę (01 27–02 02) buvo superkami vidutiniškai po 217,66 EUR/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę (4 savaitę (01 20–26), ji sumažėjo 5,77 proc. bei buvo 1,43 proc. mažesnė negu prieš metus (2024 m. 5 savaitę (01 29–02 04). Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 180,29 EUR/t – 1,11 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir 1,43 proc. pigiau negu prieš metus.
Tačiau avižų vidutinė supirkimo kaina šių metų 5 savaitę, palyginti su 4 savaitę buvusia kaina, buvo 10,87 proc. didesnė – sudarė 183,75 EUR/t. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 5 savaitę buvo 7,83 proc. didesnė negu prieš savaitę bei 11,93 proc. didesnė negu prieš metus – sudarė 182,73 EUR/t.
Rapsai 2025 m. 5 savaitę buvo superkami vidutiniškai po 506,52 EUR/t – ir tai buvo 3,53 proc. didesnė kaina negu prieš savaitę bei 24,04 proc. didesnė kaina, palyginti su prieš metus buvusia kaina.
Šaltinis: Agro RINKA nr.2 (460), 2025-02-10
Tiesioginėje transliacijoje – įžvalgos apie Lietuvos aplinkos būklę ir jos pokyčius
Vasario 20 dieną nuo 9 val. 30 min. DELFI TV studijoje Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pasidalins savo įžvalgomis apie Lietuvos aplinkos oro ir paviršinių vandens telkinių būklę, pagrindinius teršėjus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčius, duomenimis apie elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą, plastikinių atliekų pakuočių tvarkymą, atliekų eksportą ir importą Lietuvoje.
Aplinkos apsaugos agentūra kasmetinėje apibendrintoje ataskaitoje pristato ir apibendrina įvairius duomenis, reikšmingus Lietuvos aplinkos būklei ir jos pokyčiams.
Tarp pagrindinių Aplinkos apsaugos agentūros funkcijų – ir ūkinės veiklos aplinkosauginis teisinis reguliavimas, todėl bus apžvelgti duomenys apie žaliosios ir atsinaujinančios energetikos dinamiką, ūkines veiklas, kurioms reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės bei taršos leidimai.
Stebėti transliaciją bus galima portale DELFI, taip pat – Aplinkos apsaugos agentūros socialinio tinklo „Facebook” paskyroje.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-02-19
Ministras I. Hofmanas susitiko su JAE klimato kaitos ir aplinkos ministre
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas Dubajuje susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) klimato kaitos ir aplinkos ministre, atsakinga už žemės ūkį, H. E. Dr. Amna bint Abdullah Al Dahak. Lietuva ir JAE siekia, kad abiejų šalių bendradarbiavimas įgautų didesnį pagreitį. Susitikime aptarti svarbiausi dvišalės prekybos skatinimo, aprūpinimo maistu saugumo ir kiti klausimai, žemės ūkio inovacijų bei investicijų į Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių galimybės.
Ministrai pasidžiaugė didėjančiu Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportu į JAE – 2024 metais jo vertė išaugo daugiau nei 60 proc. (lyginti su 2023 m.) bei pabrėžė siekį vystyti naujas idėjas, perdirbimo ir apsirūpinimo maistu projektus.
Ministras I. Hofmanas pabrėžė, kad Lietuva gali pasiūlyti sprendimus šaliai, susiduriančiai su sudėtingu apsirūpinimu maistu ir pakvietė JAE bendradarbiauti kuriant aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
JAE klimato kaitos ir aplinkos ministrė pakvietė ministrą I. Hofmaną į 2025 m. spalio 21–23 d. Abu Dabyje vyksiančią Pasaulinę maisto savaitę (Global Food Week). Šio renginio metu bus surengtas Pasaulinis maisto saugumo viršūnių susitikimas (Global Food Security Summit), skirtas pasaulinio bado mažinimui ir tvaraus vystymosi skatinimui. Viršūnių susitikimas suburs valstybių vadovus, politikos formuotojus ir organizacijas, siekiančias spręsti maisto saugumo ir žemės ūkio iššūkius.
Ministrai sutarė toliau stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, taip pat paspartinti memorandumo įgyvendinimą vykdant veiksmų planą, tai – vienas iš būdų, kaip pritraukti investicijas. I. Hofmanas kvietė JAE įmones investuoti į Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonę.
„Abipusis susidomėjimas yra, svarbu padėti verslui vystyti ir plėsti ryšius su JAE ir regiono šalimis. Kokybiškų maisto pramonės žaliavų ir produktų paklausa auga – tai yra galimybė Lietuvos įmonėms, kurios yra pasirengusios pasiūlyti JAE vartotojams produktus, atitinkančius griežtus kokybės reikalavimus. Turime imtis ryžtingų veiksmų ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant išlaikyti atvirą prekybą maistu“, – teigia žemės ūkio ministras I. Hofmanas.
