Žemės ūkio naujienos: 2025-02-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Maisto tarybos darbų pradžia – ieškos maisto brangimo priežasčių
Penktadienį, prieš pirmąjį naujai sukurtos Maisto tarybos posėdį, jai vadovaujantis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad, siekiant rasti greito maisto brangimo priežastis, bus atlikta maisto tiekimo grandinės analizė. „Gal paaiškės, kad kažkurios rūšies kuras didina maisto kainą. Tada gal būtų galima kalbėti apie akcizų sumažinimą, kitų variantų ieškojimą. Čia kaip pavyzdys“, – sakė jis.
Tačiau žemės ūkio ministras pabrėžė, kad Maisto tarybos veiklos rezultatų gali tekti palaukti.
„35 metus niekas to nedarė iki šios Vyriausybės, (…) Klausimas tikrai yra sudėtingas, nes jei jis būtų paprastas, iki manęs jau būtų vienaip ar kitaip išspręstas“, – kalbėjo jis.
ŽŪM ir ūkininkai siūlys į tiekimo grandines įtraukti mažuosius gamintojus
I. Hofmanas paminėjo, kad vienas iš tikslų, kurie bus keliami tarybos posėdžių metu – mažųjų tiekėjų tiesioginis įtraukimas.
„Mes iš savo pusės siūlysime verslui įtraukti mažuosius tiekėjus į gamybą ir tiekimą. Dažnai didieji prekybos centrai jiems sunkiai pasiekiami“, – sakė I. Hofmanas.
Tokiam tikslui pritaria Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas, kuris aiškino, kad panaikinus tam tikrus reikalavimus, verčiančius ūkininkus dirbti per tarpininkus, maistas tūrėtų atpigti.
„Esmė yra sutrumpinti grandinę ir ūkininkams leisti teikti produktus tiesiogiai iš ūkių. Nes kiekvienas tarpininkas atsiradęs turi savo lūkestį, norą pasipelnyti. Tai kalbėkime paprastai. Mažinkime biurokratiją, mažinkime reikalavimus šviežiam, natūraliam maistui ir jis atpigs“, – žiniasklaidai sakė V. Buivydas.
Prekybos įmonių asociacijos direktorė: svarstant kainų klausimus gali būti pažeistas įstatymas
Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė įspėja – nors taryba įkūrusi Žemės ūkio ministerija žadėjo, kad bus ieškoma ar pelnas sąžiningai padalinamas tiekimo grandinėje, tuo tikslu siūlomi sprendimai gali pažeisti konkurencijos įstatymą.
„Jeigu prasidės kalbos apie tiekimo grandinės „sąžiningą“ ar „teisingą“ padalinimą, pelno paskirstymą, tai iš karto galiu pasakyti, kad nuo tokių klausimų teks nusišalinti, nes tai draudžiama pagal konkurencijos teisę“, – kalbėjo R. Vainienė.
Be to, anot jos, nors įkuriant tarybą dažnai kalbėta apie per dideles prekybininkų maržas, šios siekia 3 proc. pelno.
„Sako, kad prekybininkų didelės maržos. Tai ne maržos, tai darbuotojai. Prekybininkai yra tarsi tokia tranzitinė įmonė, per kurią praeina pinigai prekybininkams, darbuotojams, nekilnojamojo turto savininkams. Kas lieka prekybininkams, tai nuo 1 iki 3 proc. grynojo pelno. Jei pasieki 5 proc., tai gavo jau iš kitur, gal turto nuomos“, – sakė ji.
„Kalbėti apie kainos augimo „suvalgymą“ iš kažkokių vidinių resursų, tai nelabai įmanoma“, – pridūrė ji.
„Maisto bankas“ taryboje kels maisto paskirstymo nepasiturintiems klausimą
Tuo metu „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius teigė, kad Maisto tarybos posėdžių metu kels klausimus dėl maisto išmetimo ir jo galimo paskirstymo nepasiturintiems.
„Kas septintas žmogus šalyje neturi pakankamai maisto. (…) Lietuvoje yra išmetama 160 tūkst. tonų maisto. Mano darbas bus, kad šiuo metu išmetamas maistas, jog keliautų labdaros organizacijoms ir pasiektų stokojančius“, – kalbėjo S. Gurevičius.
Per steigiamąjį penktadienio Maisto tarybos posėdį ketinama patvirtinti tarybos nuostatus, aptarti veiklos kryptis.
Nors nuostatuose numatyta, kad taryba rinksis ne rečiau kaip kartą į metų ketvirtį, siekiant užtikrinti efektyvesnį darbą tikimąsi, kad posėdžiai bus organizuojami dažniau.
Kaip anksčiau teigė premjeras Gintautas Paluckas, Maisto taryba rūpinsis kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebės importo konkurenciją su vietos produkcija.
Planuojama, kad Maisto taryba siūlys sprendimus, kaip skaidrinti maisto prekių kainodarą, Vyriausybės prašymu svarstys teisės aktų sektoriuje projektus, teiks išvadas ir rekomendacijas.
Po 4 atstovus taryboje turės Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir Žemės ūkio rūmai.
Po vieną atstovą turės Vyriausybės kanceliarija, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, Žemės ūkio duomenų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimų vystymo institutas.
Po vieną vietą Maisto taryboje taip pat teks Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, mėsos perdirbėjų, Prekybos įmonių ir paukštininkų asociacijoms bei asociacijai „Lietuvos maisto pramonė“ ir Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“.
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK), Vartotojų teisių apsaugos taryba, Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ naujojoje taryboje irgi turės po vieną atstovą.
I. Hofmanas yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.
Šaltinis: Žygimantas Šilobritas, lrt.lt, 2025-02-21
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje išaugo sparčiausiai Europoje
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje praėjusiais metais augo sparčiausiai Europos Sąjungoje ir gruodį pasiekė visų laikų rekordinį lygį, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Europos Sąjungos Pieno rinkos observatorijos duomenimis, vien per antrąjį 2024 m. pusmetį iš ūkių superkamo pieno kaina Lietuvoje išaugo 57 proc. – nuo 37 centų liepą iki rekordinių 58 centų už kilogramą gruodį.
Iki šiol visų laikų aukščiausia vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo užfiksuota 2022 m. spalį – 55 centai už kilogramą. Kaip ELTA jau skelbė anksčiau, pagal bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) prognozuojamą pieno sektoriaus augimo scenarijų tikimasi, kad prekinio pieno gamyba ūkiuose nuo 2024 iki 2035 metų išaugs 18 proc. – iki 1,64 mln. t.
Kaip teigė EKT partneris Edmundas Piesarskas, Lietuvos pieno perdirbimo pramonė kasmet vidutiniškai perdirba apie 1,8 mln. t pieno. Skaičiuojama, kad esami perdirbimo gamyklų pajėgumai siekia apie 2,2 mln. t. Lietuvos pieno ūkiai 2024 m. rinkai patiekė 1,39 mln. t pieno perdirbimui.
Eksperto teigimu, potencialiai žaliavinio pieno gamybą šalies ūkiai galėtų padidinti 58 proc. arba 0,8 mln. t. Šio kiekio rinkos vertė, skaičiuojant 2024 m. pieno supirkimo kainos metiniu vidurkiu (441 eur/t), siekia per 352 mln. eurų. Pasak E. Piesarsko, Lietuvos pieno sektoriaus plėtrai palankios ir prognozės eksporto rinkose, kuriose augs auštos pridėtinės vertės pieno produktų vartojimas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-02-21
Dėl paramos rekonstruoti melioracijos sistemas galima kreiptis jau kovo pradžioje
Nuo kovo 3 d. savivaldybės, žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės kviečiamos teikti paraiškas dėl melioracijos sistemų būklės gerinimo. Paraiškos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos iki gruodžio 31 d., tačiau ne ilgiau nei pasiekiama paramos paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma. Paraiškos priimamos tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val.
Svarbu. Pasiekus paramos paraiškų priėmimo etapui skirtą lėšų sumą ir kitą dieną apie šį faktą paskelbus NMA interneto svetainėje,paraiškų teikimas pagal veiklą bus stabdomas. Paraiškos, pateiktos po informaciniame pranešime nurodyto galutinio paraiškų priėmimo momento (data, valanda), nebus priimamos ir vertinamos.
Kas gali kreiptis paramos
Dėl paramos gali kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos ir savivaldybės. Taip pat dėl paramos gali kreiptis fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupė, veikianti pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį.
Pabrėžtina, kad projektus teikiantys žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupė, veikianti pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį, paraišką turi teikti kartu su partneriu – savivaldybe, su kuria turi sudaryti jungtinės veiklos sutartį.
Kokio dydžio paramą galima gauti
Didžiausia paramos suma projektui – 40 000 Eur.
Projektai finansuojami iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Išimtis taikoma tik tada, kai pareiškėjas pats prašo mažesnės paramos dalies (arba sutinka su mažesne paramos dalimi), tačiau ši dalis negali būti mažesnė nei 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Kaip teikti paraiškas
Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt.Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju, vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcija (ŽUMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.ltturi būti pateiktas NMA likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos.
Atkreiptinas dėmesys, kad paramos paraiška turi būti pateikta ne anksčiau kaip kvietimo teikti paraiškas pirmą dieną 8.00.00 val. ir ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 17.00.00 val., tačiau ne ilgiau nei pasiekiama paramos paraiškų, pateiktų pagal veiklą, priėmimo etapui skirta lėšų suma.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-02-21
Žemės ūkio duomenų centras teiks informaciją Maisto tarybai
Vasario 21 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko pirmasis Vyriausybės įsteigtos Maisto tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Žemės ūkio duomenų centro (toliau – ŽŪDC) atstovai žemės ūkio ministrui pristatė savo bendradarbiavimo Maisto taryboje viziją, pateikė pasiūlymus, kaip gali tikslingai prisidėti prie tarybos veiklos.
„Mūsų siekis – užtikrinti skaidrumą ir kokybiškumą, renkant ir skelbiant maisto rinkos dalyvių mažmenines, didmenines ir augintojų kainas. Nuolat tobuliname sistemas, kad pateikti duomenis aiškiau, padaryti juos lengviau prieinamus ir labiau suprantamus visuomenei. Be to, esame pasiryžę atvirai reaguoti į pastabas ir pasiūlymus, siekiant pagerinti teikiamos informacijos kokybę“, – sako Danas Andrišiūnas.
Viešajame informaciniame portale www.produktukainos.lt ŽŪDC reguliariai skelbia savaitines reprezentatyviųjų maisto produktų mažmenines kainas didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse ir kainų pokyčius. Taip pat skelbiama kai kurių maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų struktūra: kuri galutinės kainos, kurią sumoka pirkėjas, dalis tenka augintojui, gamintojui, didmeninės ir mažmeninės rinkos dalyviams.
ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyrius įgyvendina nacionalinių ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimus dėl žemės ūkio ir maisto produktų rinkos statistinės informacijos rinkimo ir ataskaitų rengimo ir teikimo Europos Komisijai, Eurostatui, taip pat stebi, analizuoja ir prognozuoja vidaus ir užsienio valstybių žemės ūkio ir maisto produktų rinkas ir apie rezultatus informuoja žemės ūkio bei perdirbamosios pramonės subjektus, valstybės valdymo, savivaldos ir kitas institucijas. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė taip pat užtikrina rengiamos, teikiamos ES bei nacionalinėms institucijoms ir skelbiamos viešai statistinės informacijos kokybę.
Maisto taryba – nuo 2025 metų Lietuvoje veikianti institucija, kurios tikslas – maisto kainų stebėjimas, jų skaidrumas, sveikesnė visuomenės mityba, importo konkurencijos su vietos produkcija stebėjimas.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-02-21
Parama sumaniesiems kaimams: pirmoji kregždė – Vilniaus rajono vietos veiklos grupė
Aktyvios vietos bendruomenės įrodo, kad įgyvendinant pažangius ir inovatyvius sprendimus įmanoma spręsti aktualias vietos problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Viena tokių bendruomenių – Vilniaus rajono vietos veiklos grupė (VVG). Ji pirmoji mūsų šalyje, kuriai skirtas finansavimas sumanaus kaimo strategijai įgyvendinti. Ši VVG parengė sumanaus kaimo strategijos projektą „Dinamiškas verslo ir socialinių inovacijų HUB‘as“.
„Aptarėme galimus projektus, jų išskirtinumą ir naudą kaimo vietovėms. Tad apsispręsti rengti sumanaus kaimų strategiją nebuvo sudėtinga – tai natūralus tęstinis žingsnis siekiant inovatyvaus kaimo vystymosi. Sumanaus kaimo strategijos parengimas buvo iššūkis, reikalavęs suderinti daugelio suinteresuotų šalių interesus bei atitikti griežtus reikalavimus. Tačiau šiandien projektas patvirtintas ir tikimasi, kad jo rezultatai bus naudingi tiek bendruomenėms, tiek verslui, vietos gyventojams. Tikime, kad šis sprendimas padės sukurti tvaresnį ir inovatyvesnį kaimo gyvenimą Vilniaus rajone“, – sako V. Jankauskienė.
Ši VVG įgyvendins ne vieną sumaniųjų kaimų projektą. Vilniaus rajono savivaldybė įkurs inovatyvų Verslumo skatinimo ir socialinių inovacijų centrą, kuriame vyks verslumo ugdymo ir socialinių inovacijų renginiai. Čia bus įrengtos modernios susitikimų ir nuotolinio darbo erdvės, pritaikytos šiuolaikinėms technologijoms bei aplinkosauginiams sprendimams.
Dėmesys skirtas ir viešųjų erdvių modernizavimui – šalia minėto centro įrengiama šiuolaikiška, bendruomenių ir verslų poreikiams pritaikyta viešoji erdvė su prekybos vietomis, renginių organizavimo galimybėmis bei jaunimui skirtomis nuotolinio darbo zonomis.
Buivydų asociacija kurs kaimo verslų rinkodaros partnerystės sistemą, skatinančią bendradarbiavimą ir regioninių produktų vystymą. Ši iniciatyva prisidės prie tvaraus vartojimo skatinimo ir aplinkosauginio švietimo.
Kyviškių bendruomenė „Kyvija“ įgyvendins „Žalios stovyklos“ modelį, skatinantį jaunimo aplinkosauginį sąmoningumą ir verslumo ugdymą. Stovyklų metu bus pristatomi vietos amatai, kulinarinis paveldas ir tradicijos.
Siekiant palengvinti informacijos prieinamumą bei skatinti inovatyvių idėjų plėtrą, Vilniaus rajono savivaldybės projekte bus sukurta interaktyvi skaitmeninė verslumo ir inovacijų platforma. Joje vietos verslininkai, bendruomenės ir gyventojai galės rasti informaciją apie paramos galimybes, finansavimo šaltinius, mokymus ir bendradarbiavimo tinklus. Platforma bus naudojama ne tik žinių sklaidai, bet ir kaip bendradarbiavimo erdvė, kurioje dalyviai galės megzti ryšius, dalintis sėkmės istorijomis ir keistis patirtimi. Ši platforma ne tik sujungs kaimo vietovių verslo ir bendruomenių atstovus, bet ir padės geriau išnaudoti turimus resursus, skatins vietos ekonomikos augimą bei prisidės prie skaidraus ir efektyvaus projektų įgyvendinimo.
„Vilniaus rajono bendruomenės tampa vis aktyvesnės ir pilietiškesnės. Džiugu matyti stiprėjančius bendruomeninius ryšius, augantį turizmo patrauklumą bei naujas iniciatyvas. Sumanaus kaimo strategija – dar vienas žingsnis į priekį siekiant modernios, inovatyvios ir patrauklios gyvenimo aplinkos“, – sako Vilniaus rajono VVG pirmininkė.
Naujas kvietimas teikti paraiškas – jau netrukus
Siekiančios pokyčių kaimo vietovėse VVG jau gali pradėti rengti strategijas, vykdyti projektų atranką ir ruoštis Sumanaus kaimo strategijų teikimui. Daugiau kaip 10 milijonų eurų – tiek skirta nuo kovo 3-osios iki balandžio 30-osios truksiančiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Sumanieji kaimai“.
„Sumanaus kaimo strategija – tai partnerystės principu parengta dokumentų visuma, apimanti skirtingas projektų veiklų sritis (privataus verslo iniciatyvas, socialinio ir bendruomeninio verslo projektus, viešųjų paslaugų perdavimą bei viešosios naudos (ne pelno) projektus). Svarbu atkreipti dėmesį, kad projektų vykdytojai suplanuotomis veiklomis savo projektuose turės įsilieti į bendrą Strategijos koncepciją bei atliepti jos tikslą ir spręsti Strategijoje numatytus iššūkius, problemą“, – sako Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Jelena Dokudovič.
Jei sumanaus kaimo strategiją teiks viena VVG, didžiausia jai galima skirti parama sieks iki 500 tūkst. Eur, jeigu dvi – iki 600 tūkst. eurų, o jei apsijungtų trys iniciatoriai – parama siektų iki 700 tūkst. eurų.
Didžiausia galima suma vienam projektui įgyvendinti – 200 tūkst. eurų.
Finansavimą projektų vykdytojams numatyta skirstyti taip:
* kai vykdomas viešųjų, socialinių paslaugų projektas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
* kai vykdomas veiklos projektas, kurio galutinis rezultatas nėra materialusis turtas – iki 80 proc.;
* kai vykdomas privatus verslas – iki 65 proc.
Sumaniųjų kaimų patirties pavyzdžių jau galima rasti kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, kur bandomieji projektai pradėti įgyvendinti anksčiau.
Nors ši koncepcija mūsų šalyje yra palyginti nauja, pirmieji projektai pradėti įgyvendinti 2021–2022 m. pereinamuoju laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Tuomet 15 kaimo VVG gavo papildomą paramą bandomiesiems sumaniųjų kaimų projektams įgyvendinti.
Bandomųjų sumanių kaimų projektų temos buvo gana įvairios: vietos ekonomika; įtraukios vietos infrastruktūra ir paslaugos; sumanus viešasis valdymas; sumanios vietos bendruomenės. Tema, kuri turėjo būti taikoma visuose pilotuose – aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimas.
Populiariausia VVG pasirenkama tema bandomuosiuose sumaniųjų kaimų projektuose buvo įtraukios vietos infrastruktūros ir paslaugų teikimas. Populiariausios veiklos buvo nukreiptos turizmo plėtros skatinimui ir turizmo objektų patrauklumo didinimui, viešųjų erdvių kūrimui, infrastruktūros gerinimui įrengiant saulės energiją naudojančius lauko šviestuvus, žaidimų aikštelių atnaujinimą ir pan.
Parengti 34 bandomieji sumanių kaimų projektai, iš jų 30 priimti sprendimai skirti paramą už 2,9 mln.
2024 m. sumanaus kaimo strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“ patvirtintos 4 VVG. Pirmoji, kuriai patvirtinta parama – Vilniaus rajono VVG.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-21
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
