Žemės ūkio naujienos: 2025-02-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba: iššūkiai rinkose ir kaimo plėtra
Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai analizavo padėtį žemės ūkio rinkose, reagavo į praėjusią savaitę Europos Komisijos paskelbtą Viziją dėl žemės ūkio ir maisto, taip pat tarėsi, kaip geriau atsižvelgti į kaimo vietovių poreikius ir iššūkius. Remiantis Europos Komisijos ir valstybių narių pateikta informacija, Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje vėl aptartas vienas aktualiausių pastaruoju metu klausimų – padėtis žemės ūkio rinkose.
Iššūkiai rinkose išlieka
Nors pastaruoju metu ji kiek stabilesnė, tačiau iššūkiai, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius, išlieka.
Minint liūdnas karo Ukrainoje trečiąsias metines, Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad reikia tęsti darbą dėl kuo didesnio importo ribojimo produktams iš Rusijos ir Baltarusijos. Mūsų šalis pritaria Europos Komisijos pasiūlymui dėl tokių produktų sąrašo išplėtimo, tačiau mano, kad jis galėtų būti ambicingesnis dėl tarifų lygio jau pirmaisiais galiojimo metais. Be to, į sąrašą turėtų būti įtrauktos žuvys ir žuvininkystės produktai.
Lietuva nuosekliai palaiko tolesnį prekybos žemės ūkio produktais su Ukraina liberalizavimą, užtikrinant efektyvų ES rinkos atvėrimą. Labai svarbu kuo skubiau susitarti dėl naujų prekybinių santykių dar iki šiuo metu galiojančio prekybos liberalizavimo režimo pabaigos, nes tai viena iš esminių sąlygų padėti Ukrainos ekonomikai šiuo ypač sudėtingu šaliai metu.
Lietuva Taryboje taip pat atkreipė dėmesį į grėsmes, susijusias su ūkinių gyvūnų ligų plėtra ir galimais prekybos karais.
Kaimo plėtros politika – stipri ir savarankiška
Taryboje pradėjus diskusiją apie instrumentus, padedančius nustatyti teisėkūros poveikį, kad sprendimai geriau atitiktų kaimo vietovėse gyvenančių ir dirbančių žmonių poreikius, Lietuva siekia, jog tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo principas būtų taikomas ne tik strateginiams, bet ir finansiniams sprendimams. Kaimo plėtros politika turi būti stipri, gerai finansuojama ir savarankiška.
Turėdama sieną su Rusija ir Baltarusija, mūsų šalis gerai supranta, kad daug dėmesio turi būti skiriama saugumui, gynybai ir kitiems iššūkiams, tačiau kaimo vietovės ir jose gyvenantys bei dirbantys žmonės negali būti nustumti į prioritetų galą. Apsirūpinimas maistu, žemės ūkio produkcijos gamintojų konkurencingumas, ūkininkų kartų kaita, kaimo žmonių gyvenimo kokybė yra ne mažesni strateginiai tikslai.
Išskirtinis dėmesys ir toliau turi būti skiriamas LEADER iniciatyvai, nenukrypstant nuo jos pirminių tikslų – skatinti kaimo bendruomenes, įtraukti gyventojus, bendradarbiauti.
Vizija dėl žemės ūkio ir maisto
Europos Komisija pirmą kartą Tarybai pristatė Viziją dėl žemės ūkio ir maisto. Nors išsami diskusija numatyta kovo mėnesį vyksiančioje Taryboje, ministrai pasikeitė pirminėmis įžvalgomis.
Lietuva pažymėjo, kad Vizijoje randa nemažai svarbių temų. Vis dėlto pagrindinis klausimas – ar naujuoju finansiniu laikotarpiu turėsime lankstų, stiprų ir tinkamai finansuojamą instrumentą (Bendrąją žemės ūkio politiką), kad būtų galima visas Vizijoje numatytas idėjas įgyvendinti. Taryboje pabrėžta, kad tiesioginių išmokų suvienodinimas visoje ES ir stipri bei savarankiška kaimo plėtros politika yra itin svarbūs klausimai Lietuvai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-24
Maisto taryba pradeda darbą: analizuos kainų grandinę ir ieškos sprendimų
Kol Europos Sąjungoje dar tik svarstoma Europos maisto politikos tarybos idėja, Lietuva jau sukūrė savo Maisto tarybą. Jos nariai – politikos formuotojų, gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, mokslo ir vartotojų organizacijų atstovai. Žemės ūkio ministerijoje surengtame pirmajame Maisto tarybos posėdyje patvirtintas jos darbo reglamentas, pristatyta aktuali situacija produktų vertės grandinėse, aptartos pagrindinių produktų krepšelio maisto kainos, nubrėžtos veiklos kryptys.
Pasak Maisto tarybos (MT) pirmininko žemės ūkio ministro Igno Hofmano, jos tikslas yra siekti tvarios, teisingos ir socialiniu dialogu paremtos maisto sektoriaus plėtros, vertinant rinkos stebėsenos rezultatus, teikti pasiūlymus, taip prisidedant prie didesnio kainodaros skaidrumo, vartotojų informuotumo ir pasitikėjimo, taip pat artimesnio institucijų ir rinkos dalyvių dialogo.
„Akcentas – maisto grandinės analizei, ar pagrįstai pasiskirstoma kaina visoje maisto grandinėje, ar yra jos dalių, gaunančių nepagrįstai didelį pelną. Analizė taip pat parodys, kokių suvaržymų esama ir iš valstybės pusės“, – sakė ministras.
Pirmajame MT posėdyje buvo pasidalinta ŽŪM ir VĮ Žemės ūkio duomenų centro statistine rinkos informacija. Daugelyje ES valstybių narių per 2024 m. maisto kainos padidėjo iki 5 proc., jos sumažėjo tik Čekijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Pernai maisto kainų lygis Lietuvoje buvo 0,6 proc. mažesnis už ES vidurkį. Lietuvos maisto kainų lygis išlieka mažiausias tarp Baltijos valstybių, tačiau jis daug didesnis už Lenkijos. Pernai, palyginti su 2020 m., maisto kainos Lietuvoje padidėjo beveik 50 proc., Europos Sąjungoje – beveik 30 proc.
Siekiant nustatyti maisto brangimo priežastis ir užtikrinti maisto produktų kainų skaidrumą bei prieinamumą vartotojams, MT siekia atlikti išsamią analizę, apimančią visus maisto tiekimo grandinės etapus.
Kitame MT posėdyje bus analizuojami pagrindiniai ir labiausiai vartojami produktai (mėsa, pieno produktai ir kt.), kuriems reikalinga detalesnė kainų pasiskirstymo maisto prekių tiekimo grandinėje analizė. Šiuos produktus pasiūlys patys MT nariai.
Kitas MT posėdis įvyks balandžio mėnesį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-24
Artinasi nauja infliacijos banga – po kelių mėnesių bus pabrangęs visas maistas
Ekonomistų prognozė apie naują infliacijos bangą ima pildytis. Prekybos tinklai sako jau gavę tiekėjų pranešimus, kad jie didins savo prekių kainas. „Norfos“ savininkas skaičiuoja, kad po poros mėnesių bus pabrangęs beveik visas maistas. Netrukus kainos vėl augs. Prekybos tinklai gauna tiekėjų pranešimus, kad šie brangins savo produkciją. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis vardija: duona, jos gaminiai, pieno produktai bei mėsa brangs nežymiai, bet dalis žuvies – kaip reikiant.
„Skumbrė, silkė brangsta stipriai. Visos kitos žuvys – labai nedaug arba beveik nebrangsta. Dėl mėsos gaminių, galimai bus daugiau akcijų“, – sako jis.
Sausio metinė infliacija – daugiau nei pusketvirto proc. Anot ekonomistų, tai lėmė padidėję degalų akcizai, minimali alga, didesnės energijos kainos.
D. Dundulis sako, jog prekybininkai vilkina derybas su tiekėjais, kad kainų kėlimas nutoltų.
„Tas įvyks už kokių 2 mėnesių. Bet ką mes matėme po pandemijos, tai abejoju, ar tą matysim. Nes ten tikrai jau buvo tokia gana stipri infliacija. Šiuo metu ji bus saikinga“, – svarsto D. Dundulis.
Bet tai būtų ne pabaiga. Prekybininkų atstovė sako, kad nuo kitų metų keisis važiavimo keliais apmokestinimas, prekių vežimo kaštai dėl to išaugs 20 kartų.
„Jeigu kaštai padidėja 20 kartų, natūralu, kad tai didina savikainą. Savikainos didėjimas tai nėra toksai dalykas, kuris būna be pasekmių“, – akcentuoja Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Į pirmą posėdį susirinkusi Maisto taryba darbą pradės nuo analizės, kokia galutinės pirkėjo mokamos kainos dalis tenka gamintojui, perdirbėjui, tiekėjui ir pardavėjui.
„Mes analizuosime pačią maisto grandinę, ar tikrai yra pagrįstai pasiskirstoma kaina visoje maisto grandinėje, ar nėra viena iš grandinės dalių, kuri gauna nepagrįstai didelį pelną“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
„Kiekvienas atsiradęs tarpininkas turi savo lūkestį ir nori uždirbt. Tai kalbėkim paprastai – mažinkim biurokratiją, mažinkim reikalavimus šviežiam, natūraliam maistui ir maistas atpigs“, – aiškina Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Prekybininkai sako, kad kalbai pakrypus apie pelno dalis, nusišalins. Kitaip pažeistų konkurencijos įstatymus.
„Baudos siekia 10 proc. nuo pajamų, tai jeigu visa šita kompanija gautų tokias baudas už tai, kad susėdo prie vieno stalo ir ne taip pasišnekėjo, tai nebūtų iš ko finansuoti krašto apsaugą“, – teigia R. Vainienė.
Nevyriausybininkų noras taryboje – kad kuo daugiau maisto taptų prieinama dabar jo neįperkantiems.
„Jeigu aš kažko neparduodu, tai aš įkalkuliuoju į kainą to, ką kiti perka. Tai siekiamybė, kad tos kainos būtų kuo mažesnės ir kad maisto būtų išmetama kuo mažiau“, – akcentuoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Ministras žada aiškintis, kiek valstybės reikalavimai lemia maistą. Pavyzdžiui, dalies degalų akcizas. Sako, gal reiktų jį mažinti.
Šaltinis: Irma Janauskaitė, lrt.lt, 2025-02-21
Lietuva 2024 m. gruodžio mėn. grūdų eksportavo perpus mažiau negu 2023 m. gruodžio mėn., tačiau rapsų eksportas padidėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. gruodžio mėn.į eksportavo 232,16 tūkst. t grūdų – beveik 40 proc. mažesnį kiekį negu prieš mėnesį bei beveik 54 proc. mažiau negu 2023 m. gruodį. Didžiąją (81 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (188,62 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Vokietiją, Ispaniją, Norvegiją, Nigeriją, Togą, Angolą ir Senegalą (vidutinė kaina – 235,85 EUR/t).
Miežiai (21,39 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Estiją, Nyderlandus ir Ispaniją (vidutinė kaina – 199,87 EUR/t). Kvietrugių eksportas 2024 m. gruodžio mėn.į sudarė 17,37 tūkst. t. Jie eksportuoti į Daniją, Vokietiją, Ispaniją ir Nigeriją (vidutinė kaina – 187,71 EUR/t). Rapsų 2024 m. gruodžio mėn. eksportuota 48,67 tūkst. t – 23,68 proc. didesnis kiekis negu 2023 m. analogišku laikotarpiu. Jie eksportuoti į Estiją, Daniją, Vokietiją, Suomiją, Švediją ir Didžiąją Britaniją (vidutinė kaina –500,45 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA nr. 2 (460), 2025-02-10
Inicijuotas žemės ūkio valdų, kurių duomenys nebuvo atnaujinti per paskutinius 3 metus, išregistravimas
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nuostatai) reikalavimais žemės ūkio valdos (toliau – valda) valdytojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti valdos duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Nustačius, kad valdos duomenys nebuvo atnaujinti per paskutinius 3 metus, inicijuojamas jos išregistravimas. Jeigu iki metų pabaigos valdos valdytojas neatnaujina duomenų, valda išregistruojama.
Vadovaudamasis Nuostatų 36 punktu, VĮ Žemės ūkio duomenų centras inicijavo 5 225 valdų, kurių duomenys nebuvo atnaujinti per paskutinius 3 metus, išregistravimą.
Jeigu šių valdų duomenys nebus atnaujinti, 2025 m. gruodžio 31 d. valdos bus išregistruotos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro. Atskiri pranešimai apie valdos išregistravimą valdos valdytojams nebus siunčiami.
Atnaujinti valdos duomenis galima:
– seniūnijoje, kurios teritorijoje yra valdos centras;
– VĮ Žemės ūkio duomenų centrui pateikus prašymą nurodant, kurie valdos duomenys turi būti patikslinti. Prašymų pavyzdines formas galite rasti čia;
– savarankiškai www.epaslaugos.lt, prisijungus prie paslaugos „Prašymo įregistruoti, išregistruoti žemės ūkio valdą ir (arba) ūkininko ūkį, atnaujinti jų duomenis pateikimas, duomenų peržiūra“.
Prašome laikytis nustatytų reikalavimų ir atnaujinti valdų duomenis kiekvienais metais.
